Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – ir Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK VPS KPG) apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties, kuria panaikintas Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK VPS KPG specialisto 2016 m. sausio 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir byla O. J. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK VPS KPG specialisto 2016 m. sausio 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) O. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 270 Eur bauda. Šiuo nutarimu O. J. nubaustas už tai, kad neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, 2015 m. gruodžio 24 d. 19.34 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Opel Vectra-B-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. J., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,08 prom. girtumas (atėmus matavimo prietaiso paklaidą – 0,07 prom.), tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 3 dalyje.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, O. J. jį apskundė Joniškio rajono apylinkės teismui.

Skunde nurodoma, kad pažeidimo padarymo metu O. J. koordinacija nebuvo sutrikusi, nuo jo nesklido alkoholio kvapas ir nebuvo pastebimi kiti neblaivumo požymiai dėl mažos alkoholio koncentracijos – pastarajam buvo nustatytas 0,08 promilių neblaivumas.

Apeliantas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ATPK 126 straipsnį, t. y. transporto priemonių vairavimo, esant vairuotojams neblaiviems, būtina nustatyti konkretų, nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį, tačiau vertinant asmens atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnį, neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie yra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444­-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, 2AT-39-2014). Kartu nurodo, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o kraujo tyrimo metu, kuris atliekamas praėjus tam tikram laikui, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Pažymi, jog tai, kad O. J. kraujyje 2015 m. gruodžio 24 d. 20.27 val. pagal jo pateiktą specialisto išvadą jau nebuvo rasta etilo alkoholio, gali būti natūrali fiziologinių jo organizmo procesų pasekmė, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-85-238/2015).

Skunde taip pat pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pareigūnams teisės aktai nenustato pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus asmenį tikrinti alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, kad jam nesutinkant su alkotesterio duomenimis, jis būtų dar kartą patikrintas. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2014).

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punkte nustatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: 1) bendras asmens būklės vertinimas; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies sutrikimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155­1/1 „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ [...]. Metodikos 16 punkte nustatyta, kad bendras asmens būklės vertinimas neatliekamas ir išvada neformuluojama tik tada, kai tiriamojo sveikatos būklė yra sunki dėl patirtų sužalojimų ar kitų priežasčių.

Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK VPS KPG pažymi, kad, nors nagrinėjamu atveju O. J. ir kreipėsi į VšĮ Joniškio ligoninę, jo medicininė apžiūra nebuvo atlikta, buvo paimtas tik kraujo mėginys. O. J. nebuvo atliktas bendras asmens būklės vertinimas, nebuvo užpildytas medicininės apžiūros aktas, kuriame būtų nurodyta išvada dėl asmens blaivumo ar neblaivumo, nors minėtos metodikos 16 punkte nustatytų sąlygų nebuvo.

Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK VPS KPG apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (pavyzdžiui, byla Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą – Balsytė–Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01) darytina vienareikšmiška išvada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiškumai mutatis mutandis turėtų būti vertinami remiantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis nuostatomis (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Pažymėtina, kad tam, jog būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Kaip matyti iš O. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad 2015 m. gruodžio 24 d. nebuvo vartojęs alkoholio, jo nevartojo ir anksčiau, alkoholį apkritai vartoja retai. Paaiškino, kad prieš porą minučių iki jo vairuoto automobilio sustabdymo jis, norėdamas nuvalyti aptaškytą automobilio stiklą, buvo papurškęs langų skysčio ir dėl to automobilyje jautėsi šio skysčio kvapas. Policijos pareigūnas pūsti į alkotesterį jam davė sėdint automobilyje. Pažymėjo, kad langų skysčio kvapą užuodė ir jį sustabdęs pareigūnas (16–17 b. l.). Tai, kad jis automobilį vairavo blaivus, O. J. tvirtino ir administracinio teisės pažeidimo surašymo metu (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys). O. J. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl netikėti minėtais parodymais nėra pagrindo. Kaip liudytoja apylinkės teismo posėdyje apklausta O. J. motina L. J. paaiškino, kad jos sūnus automobilį vairavo būdamas blaivus, priešingu atveju ji pastarajam nebūtų leidusi automobilio vairuoti, juo labiau, kad pati turi teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat nurodė, kad prieš policijos pareigūnams sustabdant automobilį, jos sūnus buvo papurškęs langų skysčio, šio skysčio kvapą užuodė ir pareigūnas H. B., kuris kažkam paskambinęs, pasakė, jog užuodžia langų skysčio kvapą. Pareigūnai sakė, kad alkoholio kvapo iš jos sūnaus burnos jie neužuodžia (21–22 b. l.). Liudytoja, policijos pareigūnė M. S. teismo posėdyje nurodė, kad jai kolega H. B. sakė, jog O. J., važiuodamas automobiliu, valė langus stiklų valikliu. Patvirtino, kad iš O. J. burnos sklindančio alkoholio kvapo nejuto, nesimatė, kad O. J. būtų buvęs neblaivus (27–28 b. l.). Šią aplinkybę apylinkės teisme patvirtino ir liudytojas, policijos pareigūnas H. B., jis taip pat patvirtino, jog tąkart kažkam skambino, tik nurodė nepamenantis, dėl ko. Taip pat nurodė, kad pats pasiūlė O. J. duoti kraujo tyrimui ir policijos pareigūnė pastarąjį palydėjo iki ligoninės (28 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktoje ištyrus O. J. kraują, paimtą 2015 m. gruodžio 24 d. 20.27 val., konstatuota, kad jame etilo alkoholio nerasta (9 b. l.). Taigi akivaizdu, kad byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų O. J. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Iš bylos matyti, kad ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam policijos pareigūnui H. B. kilo abejonių dėl O. J. kaltės – jis užuodė pastarojo automobilio salone tvyrojusį langų skysčio kvapą ir prieš surašydamas minėtą protokolą, kažkam dėl to skambino, be to, jis pats pasiūlė O. J. vykti į ligoninę ir duoti kraujo tyrimui. Esant paminėtoms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad O. J. į alkotesterį pūtė būdamas automobilyje, nėra pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, kad būtent dėl minėtų priežasčių alkotesteris galėjo užfiksuoti 0,08 promilės neblaivumą.

Kaip teisingai pažymėta Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK apeliaciniame skunde, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą asmuo turi teisę pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (2006 m. birželio 20 d. Nr. V-505) 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Minėtos metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155-1/1 „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“. Nors iš bylos matyti, kad joje yra tik specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad O. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta, o minėtos gydytojo pildomos formos nėra, tai nėra pagrindas netikėti specialisto išvada. Pažymima, kad medicininės apžiūros tikslas yra gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas. Nustatant asmens neblaivumą kraujo tyrimas yra reikalingas tikslesnių duomenų gavimui, negu tik tų, kurie gauti po bendro asmens būklės vertinimo ar testavimo alkotesteriu (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12/2014). Be to, atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnai nurodė, jog iš O. J. burnos sklindančio alkoholio kvapo jie nejuto, nesimatė, kad O. J. būtų buvęs neblaivus, nėra pagrindo manyti, kad gydytojas bendrą O. J. būklę būtų įvertinęs kitaip, pastarojo nenaudai, juo labiau, kad po O. J. sustabdymo iki jo atvykimo į gydymo įstaigą buvo praėjusi beveik valanda.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.