- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-30
- Bylos Nr.
- ATP-85-238/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00629-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2014 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 79N-16020903-14 D. B. nubaustas už tai, kad 2014-07-07, apie 23.05 val., Prienuose, Kęstučio g., vairavo automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo ir būdamas lengvo (0,26 promilių) girtumo laipsnio, ir jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 3 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 900 Lt bauda. D. B. šį nutarimą apskundė Prienų rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi D. B. apeliacinis skundas buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad įvertinus alkotesteriu matuojamo neblaivumo galimą paklaidą (±5 proc.) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, nustatytas neblaivumas įvykio metu viršijo jam minimalų leistiną – 0,2 promilių alkoholio kiekį ir leidžia konstatuoti D. B. padarius LR ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Ta aplinkybė, kad kraujo tyrimas paneigė alkoholio buvimą D. B. kraujyje būtent kraujo paėmimo metu (t. y. 2014-07-08, 00.20 val.), nepaneigia ir negali paneigti kitais neginčijamais įrodymais (alkotesterio „Lion Alcolmeter 500“ Nr. 18886 blaivumo testu; liudytojų – Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK patrulių A. P. ir J. A. parodymais) konstatuoto jo girtumo automobilio vairavimo metu (t. y. 2014-07-07, 23.05 val.).
Šalies argumentai
Skunde D. B. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2014 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 79N-16020903-14 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad pažeidimo dieną vairavo transporto priemonę būdamas visiškai blaivus, su alkotesterio rodmenimis nesutiko kategoriškai, todėl iš karto, kaip tik buvo paleistas policijos pareigūnų, pats kreipėsi į medicininos įstaigą ir ten išsityrė blaivumą. VšĮ Prienų ligoninėje iš jo buvo paimtas kraujas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodoma, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tą faktą, kad automobilį jis vairavo būdamas visiškai blaivus, patvirtino byloje apklausti liudytojai S. K. ir D. K., tačiau jų parodymus teismas vertino kaip nepatikimus ir jais nesirėmė. Tačiau jie sakė tiesą, jie visi trys įvykio dieną buvo blaivūs. Byloje niekas nepatvirtina teismo išvados, kad minėtieji liudytojai parodymus teismo posėdžio metu davė siekdami palengvinti jo teisinę padėtį, kadangi jie nemelavo. Transporto priemonė buvo perduota vairuoti S. K., prieš tai patikrinus jo girtumą jis buvo blaivus. Taigi, jeigu jis vienas pats sau būtų vartojęs alkoholį, tai jam nebuvo jokios problemos leisti jo automobilį vairuoti visiškai blaiviam S. K.. Policijos pareigūnai teisme patvirtino, kad jis neigė vartojęs alkoholinius gėrimus, prašė leisti jam dar kartą pūsti į alkotesterį, tačiau jie neleido. Jie taip pat patvirtino, kad jis jokių įtarimų nesukėlė, pareigūnai tiesiog vykdė akciją, kurios metu buvo stabdomi ir tikrinami visi vairuotojai. Jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą iš esmės yra grindžiama alkotesteriu „Lion Alcolmeter 500 Nr. 18886“, prietaiso Nr. 1628597, gautais duomenimis, tačiau medicininės apžiūros rezultatai vienareikšmiai – jo kraujyje alkoholio apskritai nerasta.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad alkoholio kiekio nustatymo kraujyje būdas laikytinas patikimesniu nei neblaivumo nustatymas alkotesteriu. Teismas kategorišką išvadą, kad automobilio vairavimo metu jis buvo neblaivus, grindė išimtinai blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, motyvuodamas tuo, kad šie rezultatai geriausiai atspindi asmens būseną automobilio vairavimo metu, kai medicininės apžiūros metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laikotarpį. Tokiu būdu teismas atmetė jo kaip įrodymą į bylą pateiktą specialisto išvadą, kurioje teigiama, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Kadangi jis žinojo, kad vairavo automobilį visiškai nevartojęs alkoholio, todėl iš karto, kai tik buvo paleistas policijos pareigūnų, nuvyko į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti savo girtumo ir davė kraujo. Tačiau dabar jam kyla pagrįstų abejonių, kam apskritai galioja šios taisyklės, jeigu teismas vienareikšmiškai vadovaujasi tik alkotesterio rodmenimis, vadinasi, šių taisyklių tik teorinis egzistavimas tik klaidina asmenis. Nežino ir negali paaiškinti, kodėl alkotesterio matuoklis parodė jo girtumą, nes jis tikrai tą dieną nebuvo vartojęs jokių alkoholinių gėrimų, nes visą dieną dirbo. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jis norėjo, kad jį kuo greičiau išleistų iš Prienų policijos komisariato, nes ir policijos pareigūnams sakė, kad vyksta į ligoninę duoti kraujo, tačiau visi dokumentų surašymai užtruko dėl jam nesuvokiamų priežasčių. Tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną dirbo UAB „Rūdupis“ pagalbiniu darbininku dažymo darbus, tai yra dirbo tiek su dažais, tiek su dažų skiedikliais, kuriuose yra alkoholio. Nežino, dėl kokių priežasčių alkotesterio matuoklis parodė 0,26 promiles, gali tik spėti, kad galėjo būti prisikvėpavęs skiediklio kvapo, kadangi dirbo be respiratoriaus. Tai nėra jo gynybinė versija, tiesiog tai pateikė kaip vieną iš galimų prielaidų, nes jis tikrai nežino, kaip paaiškinti nustatytą neblaivumą.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Viešosios policijos skyrius atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
D. B. skundas netenkintinas.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria skundo argumentams ir konstatuoja, kad tiek institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, yra motyvuotos, teisingos ir pagrįstos, atitinkančios faktines aplinkybes. Prienų rajono apylinkės teismas nepažeidė LR ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o išvadas padarė remdamasis išsamia bylos duomenų analize. Padarytos išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal LR ATPK 126 straipsnį, t. y. transporto priemonių vairavimo, esant vairuotojams neblaiviems, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį. Tačiau vertinant asmens atsakomybę pagal LR ATPK 126 straipsnį, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. liepos 7 d., 23.21 val., D. B. patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu, buvo nustatytas 0,26 promilių girtumo laipsnis (b. l. 12). Abejoti prietaiso parodymų patikimumu pagrindo nėra – patikra galiojo iki 2014-11-27 (patikros sertifikatas Nr. 1628597, b. l. 14). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad D. B. kreipėsi į VšĮ Prienų ligoninę ir prašė nustatyti etilo alkoholio kiekį jo kraujyje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6128/14(01) konstatuojama, kad D. B. kraujyje, paimtame 2014 m. liepos 8 d., 00.20 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 15).
Įvertinus įvykio vietoje patikrinimo metu alkotesteriu nustatytą D. B. neblaivumo laipsnį ir po 59 min. jo medicinos įstaigoje duoto kraujo neblaivumui nustatyti tyrimo rezultatą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į alkotesteriu nustatytą gana nedidelį D. B. neblaivumo laipsnį (0,26 promilės) akivaizdu, jog tam, kad jis visiškai pasišalintų iš organizmo, nereikia labai ilgo laiko, todėl faktas, kad D. B. kraujyje 2014-07-08, 00.20 val. jau nebuvo rasta etilo alkoholio, laikytina natūralia fiziologinių jo organizmo procesų pasekme, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja.
Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 p. nuostatos netenka prasmės, kadangi bet kokiu atveju yra vadovaujamasi įvykio metu panaudoto alkotesterio duomenimis. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad suabejoti alkotesterio parodymais galima tuomet, kai etilo alkoholio koncentracijos rezultatai, gauti panaudojant alkotesterį ir paėmus kraujo mėginį, yra iš esmės skirtingi ir sukelia pagrįstų abejonių dėl asmens neblaivumo įvykio metu. Nagrinėjamu atveju, atlikus D. B. kraujo tyrimą, faktas, jog šio asmens kraujyje etilo alkoholio nerasta, nesukelia pagrįstų abejonių alkotesterio parodymais, kadangi, kaip jau buvo minėta, D. B. nustatytas girtumo laipsnis buvo labai nedidelis ir organizme per beveik valandą laiko galėjo pasišalinti dėl natūralių procesų, vykstančių organizme. D. B. nurodė, kad alkoholio tą dieną nevartojo, tačiau teisme apklausti liudytojai Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK patruliai A. P. ir J. A. nurodė, jog nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, taigi šis D. B. paaiškinimas laikytinas gynybine versija, siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Taigi apygardos teismas su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis taip pat sutinka, todėl jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, jis atmestinas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o D. B. skundo netenkinti.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.