- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-76-531/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43120-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnass, Valdas Petras Meidus, Marius Jankauskas
- Nuteistasis
- A. A.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Jankausko ir Valdo Petro Meidaus,
nuteistajam A. A.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliu – ir BK) 182 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. A. paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartimi paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi, tris laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, ir A. A. paskirta galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. A. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent piktnaudžiaudamas U. V. pasitikėjimu, 2025 m. lapkričio 28 d., apie 20.14 val. įgijo U. V. turtą – iPhone 14 Plus, o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – mobilaus ryšio telefoną iPhone 14 Plus, iš anksto žinodamas, jog už perkamą mobilaus ryšio telefoną nesumokės nukentėjusiajai sutartos 340 eurų sumos, 2025 m. lapkričio 27 d. susisiekė F. M. platformoje su nukentėjusiąja, sutarė pirkimo sąlygas, nukentėjusioji 2025 m. lapkričio 28 d., apie 20.14 val. padavė parduodamą mobilaus ryšio telefoną, tačiau sutartą dieną už telefoną pinigų negavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ir nukentėjusiajai U. V. padarė 340 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Pateiktu apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje – A. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą (elektroninį stebėjimą) ir nustatant šiuos įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir aktyviai ieškoti darbo, apie tai informuojant probacijos pareigūną; dalyvauti elgesio pataisos ar priklausomybių prevencijos programoje pagal probacijos tarnybos nurodymus; pareigą laikytis nustatyto buvimo gyvenamojoje vietoje režimo (nuo 22:00 val. iki 6:00 val.), išskyrus darbo, gydymo ar nepilnamečio vaiko priežiūros būtinas aplinkybes; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nedalyvauti azartiniuose lošimuose; laikytis visų intensyvios priežiūros ir elektroninio stebėjimo taisyklių. Kitu atveju, jeigu teismas manytų, kad BK 75 straipsnio taikymas šiuo atveju negalimas, pakeisti paskirtą arešto bausmę į 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą (elektroninį stebėjimą) ir nustatant šiuos įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir aktyviai ieškoti darbo; dalyvauti elgesio pataisos ar priklausomybių prevencijos programoje; laikytis buvimo gyvenamojoje vietoje režimo nuo 22:00 val. iki 6:00 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nedalyvauti azartiniuose lošimuose; laikytis visų probacijos ir intensyvios priežiūros sąlygų. Taip pat prašo atitinkamai iš naujo spręsti galutinės subendrintos bausmės klausimą.
2.1. Skunde nurodo, jog šioje byloje nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas; žala (340 Eur) visiškai atlyginta; pripažintos trys A. A. padėtį lengvinančios aplinkybės; sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teigiama, jog paskirta reali arešto bausmė, neanalizuojant, ar švelnesnės sankcijos galėtų pasiekti tuos pačius tikslus, o tai neatitinka Lietuvos A. T. (toliau – LAT) suformuoto proporcingumo standarto.
2.2. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo, kodėl A. A. atžvilgiu yra negalimas BK 75 straipsnio taikymas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas apsiribojo ankstesnių teistumų konstatavimu ir nepateikė individualios analizės, kodėl būtent šiuo metu intensyvi priežiūra ir įpareigojimai negalėtų užtikrinti bausmės tikslų. Atkreipia dėmesį, jog teismas nurodė, kad ankstesniais nuosprendžiais A. A. skirtos bausmės nepasiekė tikslų, tačiau nepasisakė dėl dabartinės socialinės situacijos ir naujai susiklosčiusių aplinkybių, kas neatitinka BPK 20 ir 305 straipsnių reikalavimų bei LAT suformuoto individualizuoto vertinimo standarto.
2.3. Pažymi, kad kartu su apeliantu gyvena jo nepilnametis vaikas, o apeliantui atliekant jam skirtą bausmę, būtų pažeisti vaiko interesai, t. y. šiuo atveju paskirta reali arešto bausmė nesudaro prielaidų stabilizuoti socialinės situacijos ir gali sukelti neproporcingas pasekmes nepilnamečiui vaikui. Tikina, jog būtent intensyvi priežiūra užtikrintų bausmės tikslus.
2.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino reikšmingų socialinių aplinkybių ir formaliai taikė recidyvo kriterijų; neanalizavo alternatyvių sankcijų galimybės; neįgyvendino LAT suformuotų individualizavimo reikalavimų.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė pasiūlė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie juos padavė ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės ją padarius ir veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis nustatant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat spręsdamas dėl A. A. kaltės bei šią veiką kvalifikuodamas, būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
7. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Esant šiems pagrindams, aukštesnysis teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrins tiek, kiek to prašoma nuteistojo A. A. apeliaciniame skunde ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).
Dėl paskirtos bausmės
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. A. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek ir nustatydamas jos dydį, BK 41 ir BK 54 straipsnių nuostatų nepažeidė. Tvirtinti, kad nuteistajam paskirta galutinė arešto bausmė yra aiškiai per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
9. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir įvertinęs tai, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be kita ko, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertinų visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertintų netinkamai, ar paskirtų aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. A. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktų reikalavimų: įvertino, kad jo padaryta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika tyčinė ir baigta, nuteistasis apgaulės būdu įgijo nedidelės vertės (340 Eur) svetimą turtą, siekdamas turtinės naudos sau nukentėjusiosios sąskaita. Nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir A. A. asmenybę apibūdinančius duomenis: jis nusikalstamos veikos padarymo dieną buvo teistas 14 kartų, keturiolika iš jų – už sukčiavimą, nusikalto bausmės atlikimo laikotarpiu (1 t., b.l. 121-137), per 5 metus daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už smulkų sukčiavimą ar svetimo turto pasisavinimą, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b.l. 1-72), A. A. viešosios įstaigos Ignalinos rajono savivaldybės sveikatos centro Psichikos sveikatos centre priklausomybės ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašytas (2 t., b.l. 80), Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Ignalinos miesto seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad A. A. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Ignalinoje, M. P. g. 4-15, nusiskundimų iš miesto gyventojų dėl jo elgesio seniūnija negavo (2 t., b.l. 79), verčiasi individualia veikla (t. 1, b.l. 147-149).
11. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pagrįstai už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė bausmę šio straipsnio sankcijos numatytose ribose, t. y. skyrė sankcijoje numatytą areštą, o jo dydį nustatė artimą skirtos bausmės vidurkiui – 30 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir A. A. paskirta 20 parų arešto bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. A. tinkamai parinko bausmės rūšį bei dydį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nei areštas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra visiškai tinkama, siekiant keisti į teigiamą pusę nuteistojo A. A. elgesį. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie asmenį informacijos, A. A. nusikalto būdamas 14 kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kaip ir šioje baudžiamojoje byloje. Jis per pastaruosius penkerius metus nuolat darė įvairius administracinius nusižengimus ir už juos buvo baustas. Paskirtų baudų nesumoka, yra įsiskolinęs valstybei ženklias sumas, kurios išieškomos priverstine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šie duomenys rodo, jog A. A. yra linkęs nusikalsti, savo poelgių kritiškai nevertina, o ankstesniais teismų sprendimais jam skirtos švelnesnės bausmės – taip pat ir laisvės apribojimo bausmė, neturėjo teigiamos įtakos jo elgesiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik apelianto interesus ar pageidavimus atitinkančios švelnesnės bausmės paskyrimas neatitiktų nei bausmės paskirties, nei teisingumo principo įgyvendinimo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymi, kad apelianto argumentai dėl kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko interesų pažeidimo ir galimų neproporcingų pasekmių yra atmetami, kaip nepagrįsti. Visų pirma, byloje esantis 2025 m. gruodžio 10 d. Gyventojų registro išrašas apie asmenį (1 t., 21 b.l.) nepatvirtina jį turint savo vaikų. Be to, nuteistojo nurodyta jo partnerė ir, kaip pirmosios instancijos teismui paaiškinęs - vaiko motina J. S., yra nurodžiusi visai kitą savo gyvenamosios vietos Ignalinoje adresą (2 t., 38; 40 b.l.). Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, jog vaiko interesai yra prioritetinė vertybė, tačiau nuteistasis, būdamas anksčiau 14 kartų teistas, pats savo sąmoningais ir sistemingais veiksmais sukuria nesaugią socialinę aplinką savo šeimai. Nuolatinis nusikalstamas gyvenimo būdas rodo, kad būtent apelianto elgesys, o ne teismo skiriamos bausmės, yra pagrindinis veiksnys, destabilizuojantis vaiko(-ų), su kuriais jis kuria artimą giminystės ryšį, socialinę situaciją. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesni teistumai nebuvo pakankamas motyvas nuteistajam keisti elgesį ir vykdyti tėvo pareigas nenusižengiant įstatymams, nėra priežasčių manyti, kad laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros ar su ja, pasiektų laukiamą rezultatą. Teisingumo principas reikalauja, kad asmuo, sistemingai ignoruojantis visuomenės normas, pajustų realias savo veiksmų pasekmes, o vaiko(-ų) interesai negali būti priemone, siekiant jog būtų paskirta švelnesnė bausmė.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
13. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Todėl nagrinėjamu atveju, kaip kad ir nurodė pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti.
14. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
15. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).
16. Kaip jau buvo aptarta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. A. anksčiau buvo teistas 14 kartų, šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė jau būdamas teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, nusikalto teistumui neišnykus. Anksčiau jam skirtos švelnesnės bausmės neturėjo teigiamos įtakos, nes jis ir toliau daro įstatymui priešingas veikas. Būtent aptartas nuteistojo elgesys yra dėsningas jo sistemingos su įstatymų normomis nesuderinamos veiklos rezultatas, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis net 14 kartų teistas už analogiškas veikas nuosavybei, akivaizdu, jog ankstesnės bausmės ir teismų parodytas pasitikėjimas neturėjo jokios įtakos jo elgsenos korekcijai. Sistemingas nusikalstamas gyvenimo būdas ir nuolatinis kėsinimasis į svetimą turtą, siekiant įgyti lėšų savo poreikių tenkinimui, patvirtina, kad bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – gali būti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant paskirtą bausmę. Bet koks tolesnis bausmės vykdymo atidėjimas tokiam asmeniui formuotų nebaudžiamumo iliuziją ir nepagrįstai ignoruotų visuomenės saugumo interesus.
17. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad yra net dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – gailisi dėl padarytos veikos ir visiškai nukentėjusiajai atlygino padarytą žalą, tačiau skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Pažymėtina, jog tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. A. A. būdamas anksčiau ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, be abejonės žinojo apie gresiančią atsakomybę ir bausmę, apie galimas šios veikos pasekmes, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. A. polinkius, o bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas.
18. Įvertinusi visas pirmiau paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nustatytas baudžiamosios atsakomybės individualizavimui reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat į nuteistojo A. A. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir visas jas teisingai įvertino. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju švelnesne bausme ar atidėjus nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai – tik pirmosios instancijos teismo paskirta reali arešto bausmė padės sulaikyti nuteistąjį A. A. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Subendrindamas nuteistajam paskirtą bausmę su ankstesniu procesiniu sprendimu jam nustatyta bausme pirmosios instancijos teismas teisės normų reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę laikyti per griežta ir neteisinga bei keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
19. 2026 m. kovo 30 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl 87, 50 (aštuoniasdešimt septynių eurų, 50 centų) eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. A. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
20. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
21. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, o jo apeliacinis skundas netenkinamas. Nors byla nedidelės apimties, nėra sudėtinga, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), į tai, kad nuteistajam paskirta arešto bausmė, kad jis yra skolingas valstybei už nesumokėtas administracines baudas, o apie jo pajamas byloje duomenų nėra, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš nuteistojo išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.