- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-286-467/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37815-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. S. nepilnamečių sūnų išlaikymui po 162,50 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnų pilnametystės, išieškant šias sumas iš atsakovo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, išmokas indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, o taip pat priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. spalio 26 d. – iš viso 3 575 EUR. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, tačiau nuo 2014 m. gruodžio mėnesio pradžios gyvena skyriumi. Atsakovas teigia, kad jam reikalingas poilsis, todėl gyvena pas tėvus. Atsakovas teisinasi, kad neturi pinigų, uždirba labai mažai ir negali teikti išlaikymo savo mažamečiams sūnums. Ieškovė šiuo metu yra vaikų priežiūros atostogose, neturi galimybės papildomai dirbti, nes sūnūs reikalauja daug dėmesio. Jos pajamos sudaro 135,05 EUR per mėnesį. Kartu su ieškove gyvena jos tėvas, kuris padeda išlaikyti vaikus ir ją pačią. Sūnus Viljamas yra alergiškas, todėl jam reikalingi priešalerginiai vaistai, tinka tik namuose ruošiamas maistas. Per mėnesį vieno vaiko išlaikymui ieškovė išleidžia 265 EUR. Ieškinyje ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 EUR kas mėnesį kiekvienam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovės V. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir priteisė iš atsakovo V. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums V. S. ir V. S., gimusiems 2014 m. spalio 8 d., po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – ieškovei V. S.. Teismas konstatavo, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatlieka įrodymų vertinimo ir tyrimo, o sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumą konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei viena minimali mėnesinė alga. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog būtiniausiems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti yra pagrindas iš atsakovo V. S. priteisti laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. S. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės V. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, neatliko visiškai jokio faktinių aplinkybių tyrimo ir vertinimo, nenustatinėjo esminę reikšmę turinčios aplinkybės – ar bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai teismui nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė pateiktu ieškiniu nekelia reikalavimų nei dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nei dėl santuokos nutraukimo ar šalių gyvenimo skyrium nustatymo. Atsakovas nuo pat vaikų gimimo visada teikė abiems vaikams būtiną išlaikymą, visada ir visapusiškai rūpinosi jų sveikata ir saugia aplinka bei kasdieniniais poreikiais. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų šiems argumentams paneigti. Šalių vaikai yra kūdikiai, todėl ieškovės motyvas apie vaikų piniginius materialius poreikius yra subjektyvus. Šiuo metu jis turi įrodymus apie daugiau nei 3 000 EUR išlaidas, kurios buvo skirtos vaikų poreikiams, todėl skundžiama teismo nutartimi buvo sukurta iš esmės neteisėta situacija, kada atsakovas, ir taip visiškai išlaikydamas vaikus, dar yra priverstas teikti ir piniginį išlaikymą. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, galinčio pagrįsti jos turėtas išlaidas vaikams, nes jas visada patirdavo atsakovas. Ieškovė pateikė pažymą, patvirtinančią, kad jos pajamos per mėnesį yra 135,05 EUR, todėl teiginys, kad vaikų išlaikymui ji skiria 530 EUR per mėnesį, yra niekinis.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė V. S. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas atskirąjį skunda grindžia išimtinai teorinėmis žiniomis, tačiau nepateikia jokių konkrečių įrodymų ar argumentų savo pozicijai pagrįsti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra susijęs su galimybėmis vaikams gauti išlaikymą šiai dienai, todėl atsakovo nurodomos aplinkybės, jog jis kažkada yra kažką vaikams pirkęs, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsakovo elgesys, skundžiant laikiną išlaikymą laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu, rodo, jog atsakovas neteikė ir neketino geruoju teikti išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo V. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams V. S. ir V. S., gimusiems 2014 m. spalio 8 d., mokamą po 150 EUR per mėnesį nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirajame skunde atsakovas iš esmės su priimta nutartimi nesutinka, argumentuodamas tuo, jog nutartis yra nemotyvuota, priimta neišsiaiškinus realiai susiklosčiusios situacijos ir nepagrįstai įpareigojanti nepilnamečių tėvą prie jau teikiamo išlaikymo teikti dar ir papildomą piniginį išlaikymą. Be to apeliantas teigia, kad ieškovė ieškinyje neprašo nustatyti vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ar nutraukti šalių sudarytą santuoką, todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo negali būti sprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta kaip neįtakojančius apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Taigi tais atvejais, kuomet tėvai nėra nutraukę santuokos ar nėra patvirtintas jų gyvenimas skyriumi, tačiau vienas iš tėvų neatlieka savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo išlieka. Nagrinėjamu atveju V. S. pareiškė teismui ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, motyvuodama tuo, kad atsakovas kartu negyvena ir geranoriškai nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovas šias aplinkybes ginčija, teigdamas, kad išlaikymą vaikams jis visuomet teikė ir teikia, tačiau savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nors pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, o taip pat ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrįsto pagrindo netikėti ieškove, kadangi apeliantas neįrodė priešingai.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir ar bent dalį tokių poreikių atsakovas tenkina savanoriškai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokias išvadas konstatavo, todėl, nepriklausomai nuo, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis nėra pakankamai motyvuota, ji negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Kaip jau minėta, teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į šalių vaikų interesus, kuriems teikiamas prioritetas, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje, viena iš jų – priteisti vieno iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovės gaunamos vidutinės mėnesio pajamos yra 135,05 EUR per mėnesį, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikia, t.y. nepaneigė, jog du šalių nepilnamečius vaikus išlaiko vien tik motina (ieškovė). Todėl, esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodyta laikinoji apsaugos priemonė - atsakovo įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams iki ginčo išsprendimo pabaigos (teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos), buvo paskirta teisingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, laikantis materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo priteisimo pagrindus. Dėl to apelianto atskirojo skundo motyvai, kad laikinas išlaikymas vaikams skundžiama nutartimi neturėjo būti priteistas apskritai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.
Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.