Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei V. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 162,50 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2015-10-26 viso 3 575 Eur. Nurodė, kad su atsakovu sudarė santuoką 2014-08-23. 2014-10-08 šalys susilaukė dviejų sūnų – V. S. ir V. S.. Nuo 2014 m. gruodžio mėnesio šalys gyvena skyrium. Atsakovas retai aplanko šeimą. Atsakovas nenoriai skiria nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Ieškovė teigia, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui išleidžia apie 530 Eur. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas bei susidaręs išlaikymo įsiskolinimas (I tomas, b.l. 1-4).

Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visuomet rūpinosi vaikų sveika ir saugia gyvenimo aplinka bei kasdieniais poreikiais. Ieškovė nepaiso atsakovo noro matytis su vaikais. Kadangi ieškovė nepageidauja, kad atsakovas su vaikais matytųsi, jo nuomone, nėra pagrindo priteisti iš tėvo išlaikymo vaikams (I tomas, b.l. 18-20).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ieškovės ieškinio, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais bei tėvais gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvui. Pati V. S. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis sudaro 290 Eur. Taip pat ji gauna 130 Eur dydžio išmoką nepilnamečiams vaikams. Ieškovė nurodė, kad jai auginti vaikus padeda tėvai, sudaro sąlygas jai dirbti. Moteris teigė, kad atsakovas retai vaikus lanko, beveik neprisideda prie jų išlaikymo. Atsakovas V. S. kartu su tėvais gyvena trijų kambarių privačiame name, kuris nuosavybės teise priklauso jo tėvui. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis sudaro 280 Eur. Atsakovas nurodė, kad kartu su sutuoktine nuomojosi butą. Sumažėjus pajamoms jis norėjo apsigyventi tėvų namuose, tačiau ieškovė nesutiko. Atsakovo teigimu, nepilnamečius vaikus jis išlaiko pilnai, perka jiems sauskelnes, maistelį, vaistus, nupirko vežimėlį. Ieškovė į namus jo neįsileidžia, skyrium gyvena ne savo noru. Nepilnamečiai vaikai V. S. ir V. S., gimę 2014-10-08, auga namuose. V. yra sveikas, serga retai. V. turi sveikatos problemų, alergiškas, jam diagnozuoti padidėję adenoidai. Apsilankymo metu vaikai atrodė sveiki, linksmi, judrūs, jautėsi saugūs šalia mamos. Dėl savo amžiaus nuomonės išsakyti negali (I tomas, b.l. 33-39).

Atsakovas V. S. pateikė priešieškinį ieškovei V. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl ieškovės V. S. kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 100 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis, nustatyti jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškove santuoką sudarė 2014-08-23. 2014-08-61 išsinuomojo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2014-10-08 šalims gimė du sūnūs. Ieškovės požiūris į sutuoktinį bei šeimą, gimus vaikams, pasikeitė. Ieškovė persikėlė į savo tėvų būstą, atsakovas šiam sprendimui prieštaravo. Ieškovė vienasmeniškai tapo savo senelės globėja, o tai prieštaravo nepilnamečių vaikų interesams, kuriems reikėjo nuolatinės globos ir priežiūros. Ieškovė draudė atsakovui matytis su vaikais ir palikdavo juos prižiūrėti savo motinai. Tokiu būdu ieškovė nustojo rūpintis neturtinėmis šeimos reikmėmis ir visiškai nesistengė išsaugoti šeimos, todėl laikytina, kad santuoka nutrūko dėl jos kaltės. Kadangi nepilnamečiai vaikai nuolat gyveno su ieškove, jų gyvenamoji vieta nustatytina su motina, o su tėvu nustatytina bendravimo tvarka. Atsakovas mano, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui jis galėtų skirti 100 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam periodinėmis išmokomis. Šalys santuokoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, kreditorių neturi (I tomas, 148-151).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl atsakovo priešieškinio, kurioje nurodė, kad atsakovo nurodyta bendravimo tvarka atitinka tiek šalių, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovo nurodytas išlaikymo dydis – po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui – neatitinka formuojamos teismų praktikos ir įstatymo nuostatų (II tomas, b.l. 4-5).

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, kad santuoka nutrūko dėl paties atsakovo kaltės, nes jis yra despotiškas, jo elgesys smurtinis. Ieškovė sutinka su atsakovo reikalavimu dėl santuokos nutraukimo ir neprieštarauja, jog būtų nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Tačiau iki šiol atsakovas dalyvauja vaikų gyvenime tik epizodiškai. Pirmiausia atsakovas turėtų dėti pastangas emocinio ryšio atkūrimui, o vėliau kelti reikalavimą pasiimti vaikus su nakvynėmis kelioms paroms. Ieškovė ketina nepilnamečius vaikus leisti į darželį nuo rugsėjo pirmosios dienos, todėl atsakovo noras bendrauti su vaikais dienos metu trukdys nepilnamečių vaikų mokymuisi. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais apie tai, kad jis nepilnamečius vaikus visuomet išlaikė. Atsakovas į vaikų išlaikymą įtraukė išlaidas nuomai, draudimo išlaidas. Atsakovas teigė, kad 2014-12-16 už 436,46 Eur pirko vaikišką vežimėlį, tačiau ieškovei dar būnant ligoninėje 2014-10-18 – 19 dienomis atsakovas siuntė ieškovei vaikų kambario nuotraukas, kuriuose jau matomas vaikiškas vežimėlis. Ieškovės brolis R. P. 2014-11-20 buvo užfiksuotas vežantis vaikus su tuo pačiu vežimėliu. Ieškovė šį vežimėlį įsigijo 2014-10-05 Gariūnų turguje. Atsakovas taip pat pateikia automobilinių kėdučių įsigijimo kvitus, tačiau tas kėdutes vaikams padovanojo atsakovo pusbroliai su sutuoktinėmis. Taip pat kaip savo pirkinį atsakovas pateikė ir trečiųjų asmenų dovaną – vaikiškas rogutes. Ieškovė prašo teismo priimti atskirąją nutartį ir skirti atsakovui baudą, kurios 50 procentų būtų skirta ieškovė naudai už piktnaudžiavimą procesu (II tomas, b.l. 10-13).

Ieškovė pateikė skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuri jos nuomone, geriausiai atitiktų tiek nepilnamečių vaikų, tiek šalių interesus (II tomas, b.l. 48-49).

Teismo posėdžio metu ieškovė V. S. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad 2014-10-20 grįžus iš gimdymo namų, atsakovas tą dieną, parvežęs sutuoktinę namo, grįžo tik naktį. Namuose nebuvo maisto, atsakovas nepasivargino nupirkti maisto produktų. Atsakovas sakydavo, kad jis pavargsta darbe, todėl vaikais rūpintis negali. Ieškovė nesutinka, kad santuoka iširo dėl jos kaltės. Atsakovas pats nesirūpino šeima, neteikė vaikams išlaikymo. Visas vaikų priežiūros rūpestis teko ieškovei, todėl jos mama ir padėjo auginti vaikus. Ieškovės motina ir brolis prisidėdavo prie vaikų išlaikymo, mokėjo būsto nuomos mokesčius. Gyventi skyriumi šalys pradėjo nuo 2014 metų gruodžio mėnesio, kai atsakovas paliko šeimos namus ir išėjo gyventi pas savo tėvus. Iš dalies pripažįsta, kad atsakovas kažkiek prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau – nepakankamai. Prašė vaikų išlaikymui priteisti po 175 Eur kiekvienam, o išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 150 Eur. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo neprieštarauja, tačiau nesutinka, kad nepilnamečiai vaikai darbo dienomis liktų atsakovo namuose su nakvyne. Mano, kad jie yra dar per mažo amžiaus, todėl dvi dienas per savaitę su nakvynėmis būti tėvo namuose jiems yra per daug. Nepilnamečiai vaikai lankys darželį, todėl išsibalansuos jų dienotvarkė.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. S. nurodė, kad ieškovės kaltė pasireiškia tuo, jog ji visiškai atsisakė bendrauti su jo giminaičiais, nepaisė jo nuomonės. Jis tuo metu dirbo. Į darbą išeidavo apie 7 val. ir grįždavo apie 21 val., todėl būdavo labai pavargęs, o dar reikėjo vaikais rūpintis ir valgyti padaryti. Buvo sunku. Ieškovė nuolatos kaltino atsakovą dėl to, kad jis per mažai uždirba. Kartu su ieškove gyveno iki 2015 metų balandžio mėnesio. Patvirtino, kad iki to laikotarpio jų lėšos buvo bendros. Sutinka nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą po 100 Eur kiekvienam. Šiuo metu atsakovas niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, gyvena pas tėvus.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja K. Š., kuri parodė, kad yra ieškovės motina. Teigia, kad padėjo dukrai vaikus prižiūrėti ir išlaikyti, kadangi, kaip teigė atsakovas, jis sunkiai dirbo. Nuo 2014 m. gruodžio mėnesio sutuoktiniai kartu jau nebegyveno, atsakovas nesirodė šeimos namuose. Liudytoja padėjo ieškovei mokėti nuomos mokesčius. Nepilnamečiams vaikams buvo padovanotos kėdutės. Jas padovanojo atsakovo giminaičiai. Nuo 2014 m gruodžio mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio ieškovė dar gyveno nuomojamame bute, vėliau persikėlė gyventi pas močiutę. Už lapkričio mėnesį buto nuomą sumokėjo dar atsakovas, o vėliau nuo gruodžio mėnesio jau ieškovės tėvai.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas R. P., kuris parodė, kad yra ieškovės brolis. Teigė, kad kartu su motina (liudytoja K. Š.) už sutuoktinių nuomojamą butą mokėjo per pusę, pirko maistą, apmokėjo komunalines paslaugas. Padėjo priežiūrėti vaikus, vežiojo juos vežimėliu.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaikai prižiūrėti tinkamai, jiems sudarytos geros sąlygos pas motiną. Ieškovės prašoma išlaikymo suma tik minimaliai patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius. Mama geranoriškai leidžia tėvui bendrauti su vaikais, ginčo dėl to nėra, tačiau, Skyriaus nuomone, ieškovės siūloma bendravimo tvarka labiau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės V. S. ir atsakovo V. S. santuoka sudaryta 2014-08-23 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 3641 (I tomas, b.l. 8, II tomas, b.l. 30). Santuokos metu šalims 2014-10-08 gimė du sūnūs V. S. ir V. S. (I tomas, b.l. 9-10).

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nesutiko, kad santuoka iširo dėl jos kaltės.

CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Į bylą yra pateikta medžiaga, iš kurios nustatyta, kad ieškovė V. S. kreipėsi į policijos pareigūnus dėl atsakovo elgesio (I tomas, b.l. 135-140). Pirmuoju atveju ieškovė 2015-04-07 kreipėsi į policijos pareigūnus dėl to, kad atsakovas ją apstumdė bei bandė įeiti į butą be ieškovės leidimo. Antrąjį kartą – atsakovas 2015-11-19 išdaužė ieškovei priklausančio automobilio VW Passat kairės pusės galinių durelių lango stiklą ir paėmė vaikų automobilines kėdutes. V. S. nutarimu įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio ir supažindintas dėl atsakomybės pagal BK straipsnius. Į bylą yra pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, siųstas V. S., kuriame yra nurodyta, kad Skyriuje 2015-12-11 vykusio pokalbio metu, kurio metu bandyta susitarti dėl nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimo, atsakovas paliko salę pokalbiui nesibaigus, nesutiko kalbėtis toliau (II tomas, b.l. 8). Šių byloje surinktų įrodymų pagrindu bei iš atsakovo elgesio teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad atsakovas yra spontaniško būdo, konfliktiška asmenybė.

Atsakovas dėl santuokos nutraukimo kaltina ieškovę nurodydamas, kad ji atsisakė bendrauti su jo giminaičiais, kad ji paliko šeimą ir ja nesirūpino. Tačiau į bylą ieškovės kaltę patvirtinančių duomenų nepateikė. Ieškovės nenoras bendrauti su atsakovo giminaičiais negali sudaryti teisinio pagrindo konstatuoti, kad šalių santuoką nutrūko dėl jos kaltės. Skyriaus pateikiamose išvadose nurodyta, kad nepilnamečiais vaikais visuomet rūpinos ieškovė, vaikai nuo gimimo gyvena kartu su motina, kuri jiems sudarė geras sąlygas vystytis ir augti. Todėl priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė nepažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigų. Teismo posėdžio metu išklausyti liudytojai nurodė, kad būtent atsakovas paliko šeimos būstą ir išėjo gyventi pas savo tėvus. Nors atsakovas ir teigia, kad su ieškove gyveno kartu iki 2015 metų balandžio mėnesio, į bylą pateikti rašytiniai įrodymais rodo priešingai. Į bylą pateikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, sudaryta 2014-08-31. Sutartį pasirašė atsakovas V. S. (I tomas, b.l. 155-157). Sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu 2014-12-31. 2015-01-01 to paties buto nuomos sutartį sudarė su nuomotoju ieškovė (I tomas, b.l. 115-118). Šios aplinkybės patvirtina ieškovės argumentus apie tai, kad atsakovas paliko šeimos būstą ir nuo 2015 metų sausio mėnesio šalys gyveno skyrium. Atsakovas teismo posėdžio metu nepaneigė aplinkybės, kad išėjo gyventi į savo tėvų būstą. Ir nors atsakovas kaltina ieškovę dėl santuokos nutraukimo, pats atsakovas būdamas sveikas ir darbingas, išėjo iš šeimos būsto ir paliko ieškovę vieną su dviem mažamečiais vaikais vos po 4 mėnesių nuo santuokos sudarymo ir po 3 mėnesių po dvynukų gimimo, t.y. pačiu sunkiausiu ieškovei momentu, kai tiek jai, tiek vaikams, reikėjo sutuoktinio pagalbos ir paramos, tiek finansinės, tiek ir moralinės. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad būtent atsakovas, kaip jis teigė, grindė savo požiūrį į šeimą pasitikėjimu, pagarba ir rūpinimusi tiek sutuoktine, tiek šalių vaikais. Jis pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad daug dirbo, buvo per daug pavargęs, kad galėtų prižiūrėti vaikus. Byloje apklausti liudytojai, nors ir yra ieškovės giminaičiai, patvirtino, kad padėjo ieškovei prižiūrėti du nepilnamečius vaikus, kadangi jai vienai buvo per sunku jais rūpintis ir išlaikyti. Atsakovo elgesys, kad jis paliko šeimą pačiu sudėtingiausiu šeimai periodu, kada jiems ką tik buvo gimę dvynukai, nepateisinamas nei teisės, nei moralės požiūriu. Todėl teismas sprendžia, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo V. S. kaltės, kadangi jis pažeidė CK 3.27 str. numatytas sutuoktinio pareigas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė – „S“ (CK 3.69 str.).

CK 3.72 straipsnis numato, kad teismas priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jei jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti arba santuoka pripažinta nutraukta dėl jo kaltės. Ieškovė neprašė iš atsakovo priteisti išlaikymą jai, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečių šalių vaikų V. S. ir V. S., gimusių 2014-10-08, gyvenamosios vietos nekilo. Nesant ginčo tarp šalių, ieškinis ir priešieškinis yra tenkintinas šioje dalyje ir nepilnamečių vaikų V. S. ir V. S., gimusių 2014-10-08, gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. S. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo.

Ieškovė, teismo posėdžio metu galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nepilnamečių vaikų naudai priteisti po 175 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsakovas su tokia išlaikymo suma nesutiko. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, yra registruotas teritorinėje darbo biržoje ir sutiktų nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 100 Eur periodines išmokas kiekvienam.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Ieškovė V. S. augina du vaikus iki trejų metų ir gauna motinystės pašalpą, kuri yra lygi 143,67 Eur (I tomas, b.l. 5-7). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-10-22 (I tomas, b.l. 26-28). Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas su dalimi neįrengtos pastogės, esantis (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 57-62), kuris atiteko ieškovei pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 65).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas V. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-04-10 ir vykdė individualią veiklą nuo 2015-03-04 (I toms, b.l. 29-32). Jo darbo užmokestis sudarė apie 267,28 Eur atskaičius mokesčius (I tomas, b.l. 154). Teismo posėdžio metu atsakovas patikslino, kad šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Atsakovo vardu nėra registruotų nekilnojamojo turto objektų (I tomas, b.l. 63, 158). Atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 64, 153).

Analizuojant šalių turtinę padėtį galima teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, kadangi jis neturi privalomojo registruoti turto ir šiuo metu niekur nedirba, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo nepilnamečiams vaikams priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po100 Eur kiekvienam, kadangi tokia išlaikymo suma ne tik neatitinka formuojamos teismų praktikos bei nepatenkintų net ir minimaliausių biologinių nepilnamečių vaikų poreikių. Tam, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai po santuokos nutraukimo, visuomet tenka didesnė rūpinimosi jais ir išlaikymo našta.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nepilnamečiai vaikai V. S. ir V. S. turėtų specialiųjų poreikių. Motinos teigimu vaikai yra sveiki, tačiau V. yra alergiškas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus (jam nėra apribotas darbingumas), realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl objektyviai yra pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Nepilnamečiams šalių vaikams turi būti sudaromos galimybės ir sąlygos augti ir vystytis. Teismas pažymi, kad tėvo pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (ar šiuo metų pajamų neturėjimu) ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, išlaikymas vaikams yra reikalingas jau dabar, o ne kada nors ateityje, todėl atsakovas turėtų dėti didesnes pastangas gauti tokias pajamas, kurios leistų jam mokėti išlaikymą vaikams. Atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-01-01 yra 350 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, iš tėvo nepilnamečių vaikų V. S. ir V. S., gimusių 2014-10-08, naudai priteistina po 175 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2015-10-30, iki nepilnamečių vaikų pilnametystės (CK 3.201 str.), išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-02 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina motina V. S. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašė teismo priteisti iš tėvo 3 575 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2015-10-26. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą po 150 Eur.

Atsakovas nesutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė. Teigė, kad pirko nepilnamečiams vaikams vežimėlį ir automobilines kėdutes, nuolat vaikus išlaikė.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Šiuo sprendimu teismas nustatė, kad šalys gyvena skyrium nuo 2015-01-01. Todėl iki 2015-01-01 šalys gyveno kartu, todėl laikytina, kad vaikus išlaikė iš bendrų lėšų.

Atsakovas nurodė, kad 2014-12-16 nepilnamečiams vaikams nupirko vežimėlį ir automobilines kėdutes. Ieškovė teigia, kad vežimėlis buvo nupirktas nepilnamečiams vaikams 2014-10-05 Gariūnų turguje, o automobilines kėdutes pirko ne atsakovas – o padovanojo atsakovo pusbroliai su seserimis. Iš esmės, ginčas dėl nurodytų objektų neturi teisinės reikšmės konstatavus, jog šalys bendro ūkio neveda nuo 2015-01-01, tačiau į bylą yra pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ne atsakovas pirko nurodytus daiktus vaikams (II tomas, b.l. 18, 19, 21). Atsakovas, paklaustas apie šias aplinkybes, negalėjo teismo posėdžio metu pagrįsti jo nurodomų priešieškinyje teiginių apie tai, kad būtent jis įsigijo nurodytus daiktus.

Atsakovas pateikė į bylą paskaičiavimus apie tai, kiek lėšų jis skyrė nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo šalių gyvenimo skyrium (II tomas, b.l. 52). Jo skaičiavimais nuo 2015 metų sausio mėnesio iki spalio mėnesio jis vaikams skyrė 1 588,76 Eur. Į bylą yra pateiktas V. S. AB SEB banko sąskaitos išrašas, iš kurio matoma, kad atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui pervedė šias lėšas: 2015-08-07 – 100 Eur, 2015-08-25 – 25 Eur (I tomas, b.l. 74-75, 179, 180). Iš viso nepilnamečiams vaikams atsakovas skyrė 125 Eur. Tą patvirtina ir atsakovo AB SEB banko sąskaitos išrašas (I tomas, b.l. 134). Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, byloje nėra.

Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro – 2 875 Eur ((150 Eur x 2 x 10 mėnesių) – 125 Eur) ir jis priteistinas nepilnamečių vaikų naudai iš atsakovo (CK CK 3.200 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Santuokoje šalys neįgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto bei kreditorinių įsipareigojimų.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti tokią jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:

- V. S. praleidžia su šalių nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, šiomis dienomis 18.00 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sekančią dieną iki 12.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Ši bendravimo tvarka netaikoma V. S. atostogų su šalių nepilnamečiais vaikais metu;

- V. S. praleidžia su šalių nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. kas antrą (lyginį) kiekvieno mėnesio savaitgalį, šeštadienį 10.00 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, o sekmadienį iki 20.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Ši bendravimo tvarka netaikoma V. S. atostogų su šalių nepilnamečiais vaikais metu;

- V. S. praleidžia su Šalių nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. 28 kalendorines dienas savo kasmetinių atostogų, jas išdėstant po savaitę kiekvieną metų ketvirtį. Jeigu tėvu atostogų laikas dubliuojasi, tėvai derinasi pagal susitarimą, vadovaudamiesi vaikų interesais, su kuriuo iš tėvų vaikai praleis konkretų atostogų laikotarpį. Tėvai apie planuojamą atostogų laiką raštu, elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoja vienas kitą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš viena mėnesį iki atostogų pradžios.

- papildomai V. S. turi teisę dalyvauti nepilnamečių vaikų V. S. ir V. S. gimtadienyje.

- kiekvienais poriniais metais V. S. su abiem šalių nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, o kiekvienais neporiniais metais - Kūčių, pirmąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną. Per šias šventes ieškovas V. S. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną ne vėliau kaip iki 20.00 val. V. S. kiekvienais poriniais metais su abiem šalių nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. praleidžia Kūčių, pirmąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, o kiekvienais neporiniais metais – antrąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną.

- bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka gali būti laikinai keičiama dėl vaikų (arba vaiko) ligos. Vaikams (arba vaikui) susirgus, V. S. sudaro galimybe V. S. matytis su vaikais jų gyvenamojoje vietoje.

- V. S. dėl užimtumo darbe ar kitų objektyvių priežasčių negalėdama prižiūrėti vaikų privalo apie tai informuoti V. S. ir palikti vaikus trečiųjų asmenų priežiūrai tik turėdama V. S. sutikimą, išreikštą elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute.

- V. S. privalo nedelsdama, bet visais atvejais ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną, informuoti V. S. apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, taip pat atsitikus vaikams arba vienam iš jų nelaimingam atsitikimui ar jam susirgus, vaikui (arba abiem vaikams) patekus i stacionarine gydymo įstaigą.

Ieškovė neprieštaravo atsakovo prašymui dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir nurodė, kad, jos nuomone, turėtų būti nustatyta tokia tėvo ir vaikų bendravimo tvarka:

1. V. S. praleidžia su nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. kas antrą (metų nelyginių savaičių) savaitgalį, penktadienį 18.00 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, o sekmadienį 19.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Ši bendravimo tvarka netaikoma V. S. atostogų su šalių nepilnamečiais vaikais metu.

2. V. S. praleidžia su šalių nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. 28 kalendorines dienas savo kasmetinių atostogų, jas išdėstant po savaitę kiekvieną metų ketvirtį. Jeigu tėvų atostogų laikas dubliuojasi, tėvai derinasi pagal susitarimą, vadovaudamiesi vaikų interesais, su kuriuo iš tėvų vaikai praleis konkretų atostogų laikotarpį. Tėvai apie planuojamą atostogų laiką raštu, el. paštu arba trumpąja SMS žinute informuoja vienas kitą iš anksto, bet ne vėliau kaip vieną savaitę iki atostogų pradžios.

3. Papildomai V. S. turi teisę dalyvauti nepilnamečių vaikų V. S. ir V. S. gimtadienyje, jei gimtadienis yra rengiamas viešoje aplinkoje (kavinė, žaidimų kambarys ir pan.). Kitu atveju neprieštaraujama, kad V. S. pats organizuotų vaikų gimtadienį kitą dieną.

4. V. S. su abiem šalių nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną. Per šias šventes V. S. paima vaikus iš jų gyvenamos vietos nuo 10.00 val. ir grąžina ne vėliau kaip 21.00 val. Jei sekanti diena šventinė ar savaitgalis, V. S., suderinęs su ieškove turi teisę vaikus pasilikti nakvoti 1 nakčiai, tačiau privalo vaikus grąžinti ieškovei ne vėliau kaip sekančios dienos 18.00 valandą.

5. V. S. paleidžia su nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. kiekvienos lyginės metų savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ne anksčiau negu 16.00 valandą (tačiau ne vėliau negu iki vaikų ugdymo įstaigos darbo pabaigos) ir grąžindamas juos ieškovei tą pačią dieną iki 21.00 val.

6. V. S. praleidžia su nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. kiekvienos lyginės metų savaitės pirmadienį ir trečiadienį, paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ne anksčiau nei nuo 16.00 val. (tačiau ne vėliau negu iki vaikų ugdymo įstaigos darbo pabaigos) ir grąžindamas juos ieškovei tą pačią dieną iki 21.00 val.

7. V. S. susitikimai su nepilnamečiais vaikais Vilen ir V. S. gali nevykti tik dėl vaikų ligos ar kitos pateisinamos priežasties, informavus V. S. apie tai ne vėliau kaip vieną dieną iki numatomo bendravimo laiko.

8. V. S. privalo nedelsdamas informuoti V. S. apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, ar esant vaikų tolimesnei kelionei toliau nei už Vilniaus miesto ribų.

9. V. S. privalo nedelsdama, bet visais atvejais ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną informuoti V. S. apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, taip pat atsitikus vaikams arba vienam iš jų nelaimingam atsitikimui ar jam susirgus, vaikui (arba abiem vaikams) patekus į stacionarią gydymo įstaigą. Esant vieno vaiko ligos ar nelaimingo atsitikimo atvejui, V. S. įsipareigoja apsiimti vieno iš vaikų slaugymu, kai dėl medicininių priežasčių vaikams geriau būti atskirai arba V. S. negali pasirūpinti abiem vaikais kartu.

10. Atsitikus nelaimingam atsitikimui ar ligos įtarimui nedelsdamas V. S. privalo apie tai informuoti ieškovę V. S. ir imtis visų įmanomų priemonių, kad išvengti ligos ar nelaimingų atsitikimų padarinių.

11. Siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka netaikoma kasmetinių V. S. atostogų metu, jei apie kasmetines V. S. atostogas V. S. buvo informuotas ne vėliau negu prieš 1 savaitę.

12. Esant pasikeitimams (dėl ligos ar kitų priežasčių), jei V. S. negali bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais V. S. ir V. S. privalo panešti apie tai V. S. ne vėliau kaip vieną dieną prieš iki susitikimo su nepilnamečiais vaikais dienos.

Iš esmės abiejų šalių pasiūlytos bendravimo tvarkos yra panašios. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra kiek detalesnė. Skyriaus nuomone, ieškovės siūloma bendravimo tvarka labiau atitinka tiek šalių, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Teismas sutinka. Ieškovė prašė teismo nenustatyti, kad darbo dienomis nepilnamečiai vaikai nakvotų pas tėvą, tačiau neprieštarauja, kad nepilnamečiai vaikai kiekvieną savaitę po dvi dienas, pasibaigus užsiėmimams darželyje, bendrautų su tėvu, kuris pasiims juos iš darželio ir tą pačią dieną grąžins į vaikų gyvenamąją vietą. Teismas sutinka su tokiu ieškovės prašymu, nepilnamečiai vaikai yra labai mažo amžiaus, jiems yra itin svarbus stabilumas ir nusistovėjęs gyvenimo ritmas. Vaikų amžius yra toks, kuriam būdingas ypatingas emocinis ryšys su motina, jiems reikalinga nuolatinė motinos priežiūra ir rūpinimasis, stabili aplinka, kurioje jie jaustųsi saugūs, o dažnas gyvenamosios vietos keitimas traumuotų mažamečius vaikus. Be to, teismas mano, kad ieškovė pasiūlė maksimalią tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuri nustatytina, padarius joje tam tikrus pakeitimus. 1. V. S. praleidžia su nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. kas antrą (metų nelyginių savaičių) savaitgalį, penktadienį 18.00 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, o sekmadienį 19.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Ieškovė prašė nustatyti, kad ši bendravimo tvarka netaikoma V. S. atostogų su šalių nepilnamečiais vaikais metu. Šiuo atveju toks teiginys kiek pažeidžia šalių lygiateisiškumo savo vaikams principą, todėl nustatytina, kad ši bendravimo tvarka nėra taikoma tiek tėvo, tiek motinos atostogų su nepilnamečiais vaikais metu. Kitoje dalyje abiejų šalių bendravimo tvarka yra vienoda, ginčo dėl jos nekilo, todėl teismas sprendžia, kad ji nustatytina.

Dėl baudos skyrimo.

Ieškovė, teikdama atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, prašė teismo paskirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų baudos skiriant ieškovės naudai. Nurodė, kad atsakovas akivaizdžia melavo teismui dėl bylos aplinkybių, pateikė žinomai suklastotus prekių pirkimo dokumentus.

CPK 7 str. numato, kad teismas imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą.

Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Oruva ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG v. UAB „Kukabara“, bylos Nr. 3K-3-146/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su ieškovės argumentais dėl baudos skyrimo. Tai, kad atsakovas pateikė teismui daiktų įsigijimo kvitus, kurie kaip atsakovas nurodė teismo posėdžio metu buvo išrašyti vėlesne data, pas tą patį pardavėją Gariūnų turgavietėje, nereiškia, kad minėti daiktai nebuvo pirkti. CPK yra nustatyta teisė atsakovui gintis nuo ieškinio reikalavimų bei teikti teismui, jo nuomone, įrodymus pagrindžiančius jo atsiliepimo argumentus. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė jo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių. Todėl teigti, kad atsakovas piktnaudžiavo procesu – negalima.

Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, kurios užvilkino bylos nagrinėjimą ar trukdė teisingam ir objektyviam bylos nagrinėjimui. Dėl išdėstyto ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (I tomas, b.l. 66), Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-01-15 sprendimu Nr. (1.7.)S-4421-130-15 ieškovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų iki 2016-03-31 (I tomas, b.l. 110-114).

Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 62 Eur žyminio mokesčio (I tomas, b.l. 152, 201) ir 2 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II tomas, b.l. 63-66).

Kadangi atsakovas V. S. pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra kompensuojamos, o iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą bei ieškovei (CK 3.70 str. 2 d.).

Patenkinus ieškinį dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 253,25 Eur (41 Eur + 175 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 proc. + 2 875 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti - 500 Eur (CPK 98 str. 1 d.).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-02, 2015-12-08 nutartimis, naikintinos (CPK 150 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl nepriteistinos (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2014-08-23 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3641, nutraukti dėl atsakovo V. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. S. palikti pavardę – S.

Nustatyti nepilnamečių vaikų V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimusių 2014-10-08, gyvenamąją vietą su motina V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2015-10-30, iki V. S. ir V. S., gimusių 2014-10-08, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-02 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Priteisti iš V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 875 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečių vaikų V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – motinai V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. V. S. praleidžia su nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. kas antrą (metų nelyginių savaičių) savaitgalį, penktadienį 18.00 val. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, o sekmadienį 19.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Ši bendravimo tvarka netaikoma tėvo ir motinos atostogų su šalių nepilnamečiais vaikais metu.

2. V. S. praleidžia su šalių nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. 28 kalendorines dienas savo kasmetinių atostogų, jas išdėstant po savaitę kiekvieną metų ketvirtį. Jeigu tėvų atostogų laikas dubliuojasi, tėvai derinasi pagal susitarimą, vadovaudamiesi vaikų interesais, su kuriuo iš tėvų vaikai praleis konkretų atostogų laikotarpį. Tėvai apie planuojamą atostogų laiką raštu, el. paštu arba trumpąja SMS žinute informuoja vienas kitą iš anksto, bet ne vėliau kaip vieną savaitę iki atostogų pradžios.

3. Papildomai V. S. turi teisę dalyvauti nepilnamečių vaikų V. S. ir V. S. gimtadienyje, jei gimtadienis yra rengiamas viešoje aplinkoje (kavinė, žaidimų kambarys ir pan.). Kitu atveju neprieštaraujama, kad V. S. pats organizuotų vaikų gimtadienį kitą dieną.

4. V. S. su abiem šalių nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną. Per šias šventes V. S. paima vaikus iš jų gyvenamos vietos nuo 10.00 val. ir grąžina ne vėliau kaip 21.00 val. Jei sekanti diena šventinė ar savaitgalis, V. S., suderinęs su ieškove turi teisę vaikus pasilikti nakvoti 1 nakčiai, tačiau privalo vaikus grąžinti ieškovei ne vėliau kaip sekančios dienos 18.00 valandą.

5. V. S. paleidžia su nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. kiekvienos lyginės metų savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ne anksčiau negu 16.00 valandą (tačiau ne vėliau negu iki vaikų ugdymo įstaigos darbo pabaigos) ir grąžindamas juos ieškovei tą pačią dieną iki 21.00 val.

6. V. S. praleidžia su nepilnamečiais vaikais V. S. ir V. S. kiekvienos lyginės metų savaitės pirmadienį ir trečiadienį, paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ne anksčiau nei nuo 16.00 val. (tačiau ne vėliau negu iki vaikų ugdymo įstaigos darbo pabaigos) ir grąžindamas juos ieškovei tą pačią dieną iki 21.00 val.

7. V. S. susitikimai su nepilnamečiais vaikais Vilen ir V. S. gali nevykti tik dėl vaikų ligos ar kitos pateisinamos priežasties, informavus V. S. apie tai ne vėliau kaip vieną dieną iki numatomo bendravimo laiko.

8. V. S. privalo nedelsdamas informuoti V. S. apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, ar esant vaikų tolimesnei kelionei toliau nei už Vilniaus miesto ribų.

9. V. S. privalo nedelsdama, bet visais atvejais ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną informuoti V. S. apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, taip pat atsitikus vaikams arba vienam iš jų nelaimingam atsitikimui ar jam susirgus, vaikui (arba abiem vaikams) patekus į stacionarią gydymo įstaigą. Esant vieno vaiko ligos ar nelaimingo atsitikimo atvejui, V. S. įsipareigoja apsiimti vieno iš vaikų slaugymu, kai dėl medicininių priežasčių vaikams geriau būti atskirai arba V. S. negali pasirūpinti abiem vaikais kartu.

10. Atsitikus nelaimingam atsitikimui ar ligos įtarimui nedelsdamas V. S. privalo apie tai informuoti ieškovę V. S. ir imtis visų įmanomų priemonių, kad išvengti ligos ar nelaimingų atsitikimų padarinių.

11. Siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka netaikoma kasmetinių V. S. atostogų metu, jei apie kasmetines V. S. atostogas V. S. buvo informuotas ne vėliau negu prieš 1 savaitę.

12. Esant pasikeitimams (dėl ligos ar kitų priežasčių), jei V. S. negali bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais V. S. ir V. S. privalo panešti apie tai V. S. ne vėliau kaip vieną dieną prieš iki susitikimo su nepilnamečiais vaikais dienos.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 253,25 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 25 euro centus) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-02, 2015-12-08 nutartimis, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.