Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2015 m. gegužės 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. P. skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (LM03)-RŽ214-91 bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 1A-74 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (LM03)-RŽ214-91 „Dėl muitinės tarpininko UAB „AZI group“ muitinės tarpininko atstovės Ž. P. kvalifikacijos panaikinimo“, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjai suteiktą muitinės tarpininko kvalifikaciją ir pripažinti negaliojančiu pareiškėjai išduotą muitinės tarpininko pažymėjimą;

2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 1A-74, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (LM03)-RŽ214-91 panaikinimo.

Skunde nurodo, jog Klaipėdos teritorinė muitinė 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (LM03)-RŽ214-91 panaikino muitinės tarpininko UAB „AZI group“ muitinės tarpininko atstovės Ž. P. kvalifikaciją ir pripažino negaliojančiu Muitinės mokymo centro 2012 m. rugsėjo 11 d. išduotą muitinės tarpininko atstovo pažymėjimą Nr. 200608. Šį sprendimą apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas), kuris 2015 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 1A-74 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdama su minėtu Muitinės departamento sprendimu, skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri 2015 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 3R-114 (AG-64/05-2015) bylą nutraukė kaip jai nežinybingą. Mano, kad skundžiami sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, priimti netinkamai aiškinant ir taikant teisės aktų nuostatas.

Klaipėdos teritorinė muitinė pareiškėjos (muitinės tarpininko atstovės) kvalifikaciją panaikino vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1B-391 patvirtintų Muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos suteikimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 34.1 ir 34.2 punktuose nurodytais pagrindais. Teigia, jog Klaipėdos teritorinė muitinė, panaikindama pareiškėjos kvalifikaciją Taisyklių 34.1 punkto pagrindu, neįrodė ir objektyviais duomenimis nepagrindė pareiškėjos veikos, nurodytos Taisyklių 34.1 punkte. Be to, Muitinės departamento išvada skundžiamame sprendime, kad pareiškėjos veika atitiko Taisyklių 34.1 punkte numatytąjį atvejį, nes pareiškėja muitinės deklaracijoje Nr. 14LTLUB000IM005246 nurodė neteisingą informaciją ir dėl to buvo nesumokėti už prekes nustatyti muitai ir (arba) kiti mokesčiai, nepagrįsta, kadangi visi už 2014 m. vasario 26 d. importo deklaracijoje Nr. 14LTLUB000IM005246 deklaruotas prekes nustatyti muitai ir (arba) kiti mokesčiai buvo sumokėti prekių gavėjo. Todėl mano, jog nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos veika atitinka Taisyklių 34.1 punkte numatytą atvejį.

Taisyklių 34.2 punktas gali būti taikomas tik esant juridinių faktų kompleksui. Mano, jog Klaipėdos teritorinė muitinė nenustatė nei muitinės procedūrų ar kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkos arba Taisyklių, muitinės tarpininkų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikšmingo arba kartotinio pažeidimo, nei mokestinės prievolės atsiradimo. Teigia, jog Klaipėdos teritorinė muitinė apsiribojo formaliu teiginiu, kad pareiškėjos padaryti administracinės teisės pažeidimai atitinka Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 107 straipsnyje apibrėžtus kartotinius pažeidimus. Su tuo nesutinka ir mano, kad kartotinis pažeidimas privalo būti siejamas ne su bet kokiu pažeidimu, bet būtent muitinės procedūrų ar kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkos pažeidimu.

Pabrėžia, kad nei dėl 2013 m. rugsėjo 2 d. importo deklaracijoje Nr. 13ITLU9000IM020514 deklaruotų prekių, nei dėl 2014 m. vasario 26 d. importo deklaracijoje Nr. 14LTLUB000IM005246 deklaruotų prekių mokestinė prievolė neatsirado, nes prekių gavėjas 2014 m. rugsėjo 3 d. įformino importo deklaracijas Nr. 13LTLU9000IM020B18 ir 13LTLU9000IM0208C0, kuriose teisingai apskaičiavo ir laiku sumokėjo visus privalomus mokesčius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mano, kad pareiškėjos muitinės tarpininko atstovės kvalifikacijai panaikinti pagal Taisyklių 34.2 punktą nebuvo nustatyta ir įrodyta visa būtinų juridinių faktų sudėtis, tai yra faktas, kad dėl pareiškėjos padaryto administracinio teisės pažeidimo atsirado mokestinė prievolė.

Mano, jog Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, konstitucinių teisinės valstybės principų inter alia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir kt., kadangi sprendimas neapgrįstas objektyviais duomenimis. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimas buvo priimtas remiantis ir Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. (6.17)3B-11794, kurio turinys pareiškėjai nebuvo žinomas. Be to, nei Klaipėdos teritorinės muitinės sprendime, nei Muitinės departamento sprendime visiškai nepasisakyta dėl muitinės procedūrų ar kitų sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkos pažeidimų, jų pobūdžio bei pavojingumo masto. Mano, kad dėl formaliai pažeistų prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimų nebuvo susiklosčiusi pavojinga situacija, kuriai sureguliuoti atsirado būtinybė taikyti ne tik administracinę atsakomybę, bet ir panaikinti muitinės tarpininko atstovo kvalifikaciją. Muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos panaikinimas yra neproporcinga administracinė sankcija, kuri teisine prigimtimi yra ekonominė sankcija.

Teismo posėdžio metu pareiškėja Ž. P. ir jos atstovas advokatas Eligijus Vinckus skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Žaneta Brazdeikienė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (LM03)-RŽ214-91 nusprendė panaikinti muitinės tarpininko UAB „AZI group“ muitinės tarpininko atstovei Ž. P. suteiktą muitinės tarpininko kvalifikaciją ir pripažinti negaliojančiu išduotą muitinės tarpininko atstovo pažymėjimą Nr. 200608 remiantis Taisyklių 34.1 ir 34.2 punktais. Nurodo, kad pareiškėjai per mažiau nei vienerius metus buvo surašyti 5 administracinių teisės pažeidimų protokolai ir ji administracine tvarka buvo nubausta už deklaracijos tvarkos pažeidimus, t. y. neteisingos informacijos pateikimo muitinės deklaracijose. Pareiškėjos veika atitiko Taisyklių 34.1 punkte numatytą atvejį, t. y. muitinės tarpininko atstovas nurodė muitinės deklaracijoje neteisingą informaciją ir dėl to buvo arba galėjo būti nesumokėti už prekes nustatyti muitai ir (arba) kiti mokesčiai. Teigia, jog Taisyklių 34.1 punkto taikymui neturi reikšmės, kad muito mokesčiai buvo sumokėti; Taisyklių 34.1 punkto taikymui užtenka vien aplinkybės, jog deklaracijoje buvo pateikti klaidingi duomenys ir todėl galėjo būti nesumokėti muito mokesčiai.

Pareiškėja skunde teigia, jog atsakovas apsiribojo formaliu teiginiu, kad pareiškėjos padaryti administraciniai teisės pažeidimai atitinka Muitinės įstatymo 107 straipsnio apibrėžtus kartotinius pažeidimus. Su tuo nesutinka ir teigia, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 237 ir 259-1 straipsniuose nustatyta pagal kokius straipsnius teritorinė muitinė nagrinėja administracinių teisės pažeidimų protokolus bei kokie asmenys turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Pagal ATPK nuostatas muitinė nagrinėja bylas, susijusias su muitinės taisyklių procedūriniais pažeidimais, todėl atskirai įrodinėti, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai yra siejami su muitinės procedūrų ar kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkos pažeidimais, nėra pagrindo. Pažymi, jog administracinių teisės pažeidimo protokolai yra surašomi atsižvelgiant ir į tai, ar padarytas pažeidimas turėjo įtakos mokėtinų mokesčių dydžio apskaičiavimui, buvo arba dėl pažeidimo galėjo atsirasti mokestinė prievolė, pvz., jeigu mokestinė prievolė neatsiranda, surašomas protokolas pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį. Teigia, kad jau pagal pačius pareiškėjai surašytus administracinius teisės pažeidimo protokolus ir kvalifikuotas veikas matosi, ar padarytas pažeidimas turėjo/neturėjo įtakos mokėtinų muitinės mokesčių apskaičiavimui.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad administracinių teisės pažeidimo protokoluose Nr. 3LU9003413 (2013 m. rugsėjo 3 d.) ir 4LUB001435 (2014 m. vasario 27 d.) nurodytose deklaracijose mokestinė prievolė neatsirado, o mokesčiai buvo teisingai apskaičiuoti ir laiku sumokėti. Pažymi, kad mokesčiai muitinei pateiktose deklaracijose turi būti teisingai apskaičiuoti prieš pateikiant deklaraciją muitinei, o ne tada, kai muitinė nustato pažeidimą, arba ne tada, kai deklaracija yra pateikta muitinei per deklaracijų apdorojimo sistemą. Pabrėžia, jog nereikia papildomai įrodinėti mokestinės prievolės atsiradimo pagal deklaracijas Nr. 13LTLU9000IM020514 ir 14LTLUB000IM005246, kadangi tai yra konstatuota Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-225-795/2013 ir 2014 m. liepos 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-11.-2520-972/2014. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-11.-2520-972/2014 pareiškėjos atžvilgiu pritaikė ATPK 209² straipsnio 3 dalį, kuri taikoma tuo atveju, jeigu asmuo jau yra baustas ATPK 209² straipsnio 1 ar (ir) 2 dalies pagrindu. Šie pažeidimai pagal Muitinės įstatymo 107 straipsnio nuostatą yra laikytini kartotiniais ir dėl šių priežasčių atsirado mokestinė prievolė, todėl yra tenkinamos abi būtinos sąlygos tam, kad būtų galima taikyti Taisyklių 34.2 punktą.

Mano, kad skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, o aplinkybė, kad jame yra nurodytas pareiškėjai nežinomo turinio Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos raštas, nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, nes pagrindas priimti tokį sprendimą buvo ne sprendime minimas Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos raštas, bet pareiškėjos padaryti administraciniai teisės pažeidimai ir jų įvertinimas pagal teisės aktų nuostatas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad pareiškėja buvo padariusi administracinės teisės pažeidimus, nes muitinės deklaracijoje nurodė neteisingą informaciją ir dėl to buvo arba galėjo būti nesumokėti už prekes nustatyti muitai ir (arba) kiti mokesčiai, todėl, vadovaujantis Taisyklių 34.1 punktu, šiuo pagrindu gali būti panaikinta muitinės tarpininko atstovo kvalifikacija. Remiantis Taisyklėse nustatytu teisiniu reglamentavimu, faktas, kad mokesčiai yra sumokami, neturi įtakos Taisyklių 34.1 punkte numatyto kvalifikacijos panaikinimo pagrindo taikymui.

Pagal Taisyklių 34.2 punktą, muitinės tarpininko atstovo kvalifikacija gali būti panaikinama, jeigu muitinės tarpininko atstovas padarė muitinės procedūrų ar kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkos arba Taisyklių, muitinės tarpininkų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikšmingą arba kartotinį pažeidimą, dėl kurio atsirado mokestinė prievolė. Teigia, jog tam, kad būtų pagrindas taikyti Taisyklių 34.2 punktą, turi būti tenkinamos abi sąlygos. Pagal Muitinės įstatymo 107 straipsnio 1 dalį, reikšmingu pažeidimu laikoma nusikalstama veika arba administracinis teisės pažeidimas, už kurį paskirta didesnė kaip 5000 litų administracinė bauda, kartotiniu pažeidimu – antras ir kiekvienas paskesnis administracinis teisės pažeidimas, kuris pagal šį straipsnį nelaikytinas reikšmingu. Vadovaujantis Muitinės įstatymo 107 straipsnio 2 dalimi, vertinami asmens pažeidimai per paskutinius trejus metus iki vertinimo dienos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareiga, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-225-795/2013 konstatuota, kad pareiškėja, veikdama kaip muitinės tarpininko atstovė, muitinės deklaracijoje Nr. 13LTLU9000IM020514 pateikė neteisingus duomenis, kurie turėjo įtakos neteisingam mokesčių apskaičiavimui, t. y. dėl neteisingai pateiktų duomenų buvo nedeklaruota 25 080 Lt dydžio mokėtina mokesčių suma. Analogiškas pažeidimas konstatuotas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-2520-972/2014, nurodant, kad pareiškėja muitinės deklaracijoje Nr. 14LTLUB000IM005246 pateikė neteisingus duomenis, kurie turėjo įtakos teisingam mokesčių apskaičiavimui. Mano, kad šie pažeidimai, pagal Muitinės įstatymo 107 straipsnio nuostatas, yra laikytini kartotiniais ir dėl šių pažeidimų atsirado mokestinė prievolė, todėl yra tenkinamos abi būtinos sąlygos tam, kad būtų galima taikyti Taisyklių 34.2 punktą. Todėl nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Klaipėdos teritorinė muitinė neįrodė, o Muitinės departamentas tik formaliai konstatavo, kad dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų atsirado mokestinė prievolė, nes nebereikia papildomai įrodinėti mokestinės prievolės atsiradimo, kai tai yra konstatuota teismų procesiniais sprendimais.

Taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Klaipėdos teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas nepasisakė dėl padarytų pažeidimų, jų pobūdžio bei pavojingumo masto, o priimtas sprendimas – panaikinti kvalifikaciją – pažeidžia proporcingumo principą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra numatyti atvejai, kuomet gali būti panaikinama muitinės tarpininko atstovo kvalifikacija, t. y. Taisyklių 34.1 ir 34.2 punktuose nustatytuose atvejuose yra atsižvelgiama į padarytą pažeidimą, jo pobūdį ir pavojingumo mastą (kartotinis ar reikšmingas pažeidimas).

Mano, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (LM03)-RŽ214-91 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjai suteiktą muitinės tarpininko kvalifikaciją ir pripažinti negaliojančiu pareiškėjai išduotą muitinės tarpininko pažymėjimą bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 1A-74, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (LM03)-RŽ214-91 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Klaipėdos teritorinė muitinė 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu „Dėl muitinės tarpininko UAB „AZI group“ muitinės tarpininko atstovės Ž. P. kvalifikacijos panaikinimo“ Nr. (LM03)-RŽ214-91 nusprendė panaikinti muitinės tarpininko UAB „AZI group“ muitinės tarpininko atstovei Ž. P. kvalifikaciją ir pripažinti negaliojančiu Muitinės mokymo centro 2012 m. rugsėjo 11 d. Ž. P. išduotą muitinės tarpininko atstovo pažymėjimą Nr. 200608. Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodyti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1B-391 patvirtintų Muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos suteikimo ir panaikinimo taisyklių (minėta, toliau – ir Taisyklės) 34.1 ir 34.2 punktai. Sprendimas argumentuojamas tuo, jog pareiškėjai per mažiau nei vienerius metus buvo surašyti 5 administracinių teisės pažeidimų (toliau – ir ATP) protokolai t. y.: 1) ATP protokolas Nr. 4LU9004205. 2014 m. birželio 26 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4LU9004205/RŽ51-924 paskirta 200 Lt bauda už muitinio deklaravimo tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (minėta, toliau – ir ATPK) 209² straipsnio 5 dalį; 2) ATP protokolas Nr. 4LUB001435. 2014 m. liepos 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirta 5000 Lt bauda už muitinio deklaravimo tvarkos pažeidimą pagal ATPK 209² straipsnio 3 dalį; 3) ATP protokolas Nr. 4LUB000247. 2014 m. birželio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-563-462/214 paskirta 600 Lt bauda už muitinio deklaravimo tvarkos pažeidimą pagal ATPK 209² straipsnio 3 dalį; 4) ATPK protokolas Nr. 4LUB004885. 2014 m. sausio 29 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4LUB004885/RŽ51-1833 paskirta 200 Lt bauda už muitinio deklaravimo tvarkos pažeidimą pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį; 5) ATP protokolas Nr. 3LU9003413. 2013 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta 500 Lt bauda už muitinio deklaravimo tvarkos pažeidimą pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį. Skundžiamame sprendime taip pat pažymėta, jog 2014 m. liepos 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime pripažinta, kad pareiškėjos veika atitinka ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, nes ji deklaracijoje MRN 14LTLUB000IM005246 pateikė neteisingus duomenis, kai neteisingai deklaruotų prekių vertė viršija 5MGL dydžio sumą, būdama bausta administracinė nuobauda už ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tuo būdu pareiškėja padarė kartotinį ATPK 209² straipsnio pažeidimą, dėl kurio atsirado mokestinė prievolė (mokėtini mokesčiai: muitas – 270 Lt, PVM – 930 Lt). Atsakovas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjos padaryti administraciniai teisės pažeidimai atitinka Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 107 straipsnyje apibrėžtus kartotinius pažeidimus, todėl, vadovaujantis Taisyklių 34.1 ir 34.2 punktais, bei atsižvelgiant į Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos 2014 m. spalio 30 d. rašte Nr. (6.17) 3B-11794 „Dėl informacijos pateikimo“ išdėstytus motyvus, nusprendė panaikinti pareiškėjai suteiktą muitinės tarpininko kvalifikaciją ir pripažinti negaliojančiu pareiškėjai išduotą muitinės tarpininko pažymėjimą.

Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (LM03)-RŽ214-91, jį apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (minėta, toliau – ir Muitinės departamentas), kuris 2015 m. vasario 9 d. sprendimu „Dėl Ž. P. skundo“ Nr. 1A-74, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja teismui pateiktame skunde teigia, kad: 1) atsakovas neįrodė ir objektyviais duomenimis nepagrindė pareiškėjos veikos, nurodytos Taisyklių 34.1 punkte; 2) Klaipėdos teritorinė muitinė nenustatė nei muitinės procedūrų ar kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkos arba Taisyklių, muitinės tarpininkų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikšmingo arba kartotinio pažeidimo, nei mokestinės prievolės atsiradimo, todėl mano, kad pareiškėjai negalėjo būti taikomas Taisyklių 34.2 punktas. Be to, dėl pareiškėjos padaryto administracinio teisės pažeidimo neatsirado mokestinė prievolė, kadangi visi muitai ir privalomi mokesčiai buvo sumokėti laiku prekių gavėjo; 3) Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimas neatitinka Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, konstitucinių teisinės valstybės principų inter alia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir kt.; 4) dėl formaliai pažeistų prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimų nebuvo susiklosčiusi pavojinga situacija, kuriai sureguliuoti atsirado būtinybė taikyti ne tik administracinę atsakomybę, bet ir panaikinti muitinės tarpininko atstovo kvalifikaciją.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas ir Muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos suteikimo ir panaikinimo taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1B-391.

Muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos suteikimo ir panaikinimo taisyklės patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1B-391 nustato muitinės tarpininko atstovo kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos suteikimo ir panaikinimo sąlygas (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 34 punkte nustatyti muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos panaikinimo pagrindai. Pagal Taisyklių 34 punktą, muitinės tarpininko atstovo kvalifikaciją turi teisę panaikinti teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje veikia muitinės tarpininkas ir kuri atlieka muitinės tarpininkų atstovų kontrolę, remiantis Muitinės tarpininkų registravimo ir veiklos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1K-405, šiais atvejais: 34.1. jeigu muitinės tarpininko atstovas pateikė muitiniam tikrinimui suklastotą dokumentą arba nurodė muitinės deklaracijoje neteisingą informaciją ir dėl to buvo arba galėjo būti neteisėtai įvežtos (išvežtos) prekės, kurioms taikomi draudimai ir (arba) ribojimai, arba buvo arba galėjo būti nesumokėti ar neteisėtai sugrąžinti (įskaityti) už prekes nustatyti muitai ir (arba) kiti mokesčiai; 34.2. jeigu padarė muitinės procedūrų ar kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkos arba Taisyklių, muitinės tarpininkų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikšmingą arba kartotinį pažeidimą, dėl kurio atsirado mokestinė prievolė; 34.3. jeigu muitinės tarpininko atstovo atžvilgiu įsiteisi apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo ekonomikai ir verslo tvarkai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja yra ne vieną kartą bausta administracine tvarka už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimą pagal ATPK 209² straipsnį, t. y.: 1) 2014 m. birželio 26 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4LU9004205/RŽ51-924 nubausta 200 Lt bauda pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje, kai tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-2520-972/2014 nubausta 5000 Lt bauda pagal ATPK 209² straipsnio 3 dalį už neteisingą duomenų importo deklaracijoje MNR 14LTLUB0001M005246 pateikimą; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-526-795/2014 nubausta 600 Lt bauda pagal ATPK 208 straipsnio 1 dalį už muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą. Minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-563-462/2014 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė; 4) 2014 m. sausio 29 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4LUB004885/RŽ51-1833 nubausta 200 Lt bauda pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje, kai tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui; 5) 2013 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3LU9003413/RŽ51-1254 5000 Lt bauda nubausta pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį už tai, pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje. Minėtą nutarimą, dėl paskirtos baudos dydžio, pareiškėja apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-225-795/2013 sumažino baudą iki 500 Lt.

Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija fakto, jog importo deklaracijose buvo nurodžiusi neteisingą informaciją ir dėl to buvo ne kartą bausta administracine tvarka, tačiau nesutinka su tuo, kad jai buvo pritaikyti Taisyklių 34.1 ir 34.2 punktai. Mano, kad atsakovas turėjo papildomai įrodyti pareiškėjos veiką, kuri nurodyta Taisyklių 34.1 ir 34.2 punktuose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-432/2013, 2011 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-929/2011). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas. Tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais. Kartu sudaromos realios galimybės realizuoti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą (pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimas, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).

Akcentuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-225-795/2013 nustatė, jog pareiškėja 2013 m. rugsėjo 2 d. 22 val. Klaipėdos teritorinė muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste pateikė muitiniam įforminimui importo deklaraciją, kurioje nepagrįstai nurodė, kad prekėms suteikta preferencija, todėl muito norma 0 procentų. Atlikus muitinį patikrinimą nustatyta, kad prekei Sultan Super 500 SC Lt preferencija nesuteikiama, todėl ši prekė apmokestinama 6 procentų muito mokesčiu. Ši aplinkybė turėjo įtakos muitinės mokesčio dydžio perskaičiavimui. Perskaičiavus muitą, susidarė mokesčių skirtumas tarp deklaruoto (72 546 Lt) ir faktiškai mokėtino (97 626 Lt) mokesčio sumos – 25 080 Lt. Minėtoje byloje pareiškėja pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą 209² straipsnio 1 dalyje, tačiau prašė sušvelninti administracinę nuobaudą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 25 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-2520-972/2014 konstatavo atitinkamą pakartotinę pareiškėjos veiką, t.y., jog pareiškėja 2014 m. vasario 26 d. 13.06 val., Pilies jūrų uosto poste pateikė importo deklaraciją MRN 14LTLUB000IM005246, kurioje nurodė, kad deklaruojamų prekių muito norma – 0 procentų, o atlikus dokumentinį ir fizinį patikrinimą, nustatyta, kad deklaruotų prekių muito norma 6,5 procentų. Konstatuota, kad neteisingai deklaruotų prekių vertė yra 4 160 Lt. Mokėtini mokesčiai: muitas – 270 Lt, PVM – 930 Lt. Neteisingai pateikti duomenys turėjo įtakos mokesčių apskaičiavimui. Minėtoje byloje pareiškėja pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 3 dalyje (kai neteisingai deklaruotų prekių vertė viršija 5 MGL).

Vertinant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-225-795/2013 ir 2014 m. liepos 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-2520-972/2014 nustatytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėja buvo pripažinusi padariusi administracinius teisės pažeidimus, t.y. kad importo deklaracijose pateikė neteisingą informaciją, todėl akivaizdu, kad atsakovas dar kartą įrodinėti pareiškėjos padarytų pažeidimų – kad deklaracijose buvo pateikta klaidinga informacija, dėl kurios galėjo būti nesumokėti muito mokesčiai, neprivalėjo. Pareiškėjos padaryti pažeidimai patenka į Taisyklių 34.1 punkto taikymo sritį, t. y. pareiškėja muitinės deklaracijoje nurodė neteisingą informaciją ir dėl to galėjo būti nesumokėti ar neteisėtai sugrąžinti (įskaityti) už prekes nustatyti muitai ir (arba) kiti mokesčiai. Taikant Taisyklių 34.1 punktą, nebūtina nustatyti, jog mokesčiai už prekes buvo nesumokėti, o pakanka konstatuoti, jog dėl muitinės deklaracijoje pateiktos neteisingos informacijos galėjo būti nesumokėti tokie mokesčiai.

Visa tai įvertinus, sprendžiama, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu taikė Taisyklių 34.1 punktą.

Taisyklių 34.2 punktas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) jeigu buvo padarytas muitinės procedūrų ar kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkos arba Taisyklių, muitinės tarpininkų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikšmingas arba kartotinis pažeidimas ir 2) dėl tokio pažeidimo atsirado mokestinė prievolė, t.y. muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos panaikinimui šios nuostatos prasme minėtos sąlygos turi egzistuoti vienu metu.

Muitinės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 4 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad taikant šį įstatymą ir kitus muitų teisės aktus, reikšmingu pažeidimu laikoma nusikalstama veika arba administracinis teisės pažeidimas, už kurį paskirta didesnė kaip 5 000 litų administracinė bauda, kartotiniu pažeidimu – antras ir kiekvienas paskesnis administracinis teisės pažeidimas, kuris pagal šį straipsnį nelaikytinas reikšmingu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad taikant šio straipsnio 1 dalį, vertinami asmens pažeidimai, padaryti per paskutinius trejus metus iki teisės aktuose nustatytos asmens padarytų pažeidimų vertinimo dienos, išskyrus atvejus, kai Europos Bendrijos muitų teisės aktuose, šiame ar kituose įstatymuose nustatyti kitokie terminai. Muitinės įstatymo priede nurodyti įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, vienas iš jų – 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 (toliau – ir Reglamentas), išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas. Minėto Reglamento 199 straipsnyje nustatyta, jog nepažeidžiant galimo baudžiamojo pobūdžio nuostatų taikymo, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas ar jo atstovas pagal galiojančias nuostatas tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą.

Minėta, kad Taisyklėse nurodyta, jog muitinės tarpininko atstovo kvalifikaciją turi teisę panaikinti teritorinė muitinė: jeigu muitinės tarpininko atstovas pateikė muitiniam tikrinimui suklastotą dokumentą arba nurodė muitinės deklaracijoje neteisingą informaciją ir dėl to buvo arba galėjo būti neteisėtai įvežtos (išvežtos) prekės, kurioms taikomi draudimai ir (arba) ribojimai, arba buvo arba galėjo būti nesumokėti ar neteisėtai sugrąžinti (įskaityti) už prekes nustatyti muitai ir (arba) kiti mokesčiai (34.1 punktas); jeigu padarė muitinės procedūrų ar kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkos arba Taisyklių, muitinės tarpininkų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikšmingą arba kartotinį pažeidimą, dėl kurio atsirado mokestinė prievolė (34.2 punktas). Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad būtinieji juridiniai faktai pažeidimų, apibrėžtų šiomis teisės normomis, konstatavimui ir minėtos poveikio priemonės (kvalifikacijos panaikinimo) taikymui yra mokesčių /muitų nesumokėjimo /neteisėto sugrąžinimo (įskaitymo) faktas (arba vien tik galimybės atsiradimas) pirminio pažeidimo atveju bei mokestinės prievolės atsiradimas (kartotinio pažeidimo atveju).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 25 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-2520-972/2014 konstatavo, jog Ž. P., pateikdama neteisingus duomenis deklaracijoje, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjos kaltė, be jos pačios prisipažinimo, įrodyta muitinės atstovės paaiškinimu, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu, sutartimi Nr. 2012-27 dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo bei kita byloje esančia medžiaga. Jos veika atitinka ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, nes ji deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis, kai neteisingai deklaruotų prekių vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, būdama bausta administracine nuobauda už ATPK 209² straipsnio 1 dalyje (deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje) numatytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėjos veika patenka į Taisyklių 34.2 punkte numatytą veiką, kadangi ji pažeidė Reglamento 199 straipsnį ir toks pažeidimas buvo kartotinis, nes ji jau buvo bausta pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį (deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje, Reglamento 199 straipsnio pažeidimas) ir dėl tokio jos pažeidimo (remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-2520-972/2014) atsirado mokestinė prievolė (muitas – 270 Lt, PVM – 930 Lt).

Sprendžiama, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu taikė Taisyklių 34.2 punktą.

Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (LM03)-RŽ214-91 atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams bei konstituciniams principams

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje teigia, jog Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. (LM03)-RŽ214-91 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, konstitucinių teisinės valstybės principų inter alia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, kadangi sprendime remtasi pareiškėjai nežinomu administraciniu aktu – Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. (6.17)3B-11794.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra konstatuota, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 taip pat konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Vertinant Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (LM03)-RŽ214-91, akivaizdu, kad jo priėmimo faktinis pagrindas – pareiškėjos padaryti administraciniai teisės pažeidimai dėl muitinio deklaravimo tvarkos pažeidimų. Iš skundo bei jame pateikiamų argumentų matyti, jog pareiškėja puikiai suprato skundžiamo sprendimo priėmimo esmę bei motyvus, todėl tinkamai įgyvendino teisę į galimai pažeistų teisių gynybą. Šiuo atveju skundžiamame sprendime nurodytas Muitinės departamento Tarnybinio tyrimų tarnybos 2014 m. spalio 30 d. raštas Nr. (6.17) 3B-11794 „Dėl informacijos pateikimo“ yra perteklinis ir nepakeičia skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindo (administracinių teisės pažeidimų). Teismas, vertindamas skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, šioje byloje minėto rašto apskritai nevertino. Šis skundžiamo sprendimo turinio trūkumas, t. y. Kad jame papildomai buvo nurodytas pareiškėjai nežinomas raštas, nėra esminis, sutrukdęs pareiškėjai suprasti skundžiamo sprendimo esmę. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į atsakovą, prašydama susipažinti su jai nežinomu Muitinės departamento Tarnybinio tyrimų tarnybos 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. (6.17) 3B-11794, o atsakovas būtų tokį prašymą netenkinęs.

Vertinant Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (LM03)-RŽ214-91, taip pat pažymėtina, jog sprendimo 3 punkte buvo nurodyta, kad pareiškėjai 2014 m. birželio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-563-426/214 paskirta 600 Lt bauda už muitinio deklaravimo tvarkos pažeidimą pagal ATPK 209² straipsnio 3 dalį. Remiantis bylos medžiaga, tokio teismo sprendimo, kuris nurodytas skundžiamo sprendimo 3 punkte, nėra. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-526-795/2014 buvo nubausta 600 Lt bauda pagal ATPK 208 straipsnio 1 dalį už muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą. Minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-563-462/2014 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog skundžiamo sprendimo 3 punkte padaryta rašymo apsirikimo klaida, tai yra atsakovas nurodė ne tą teismą ir ATPK straipsnį, pagal kurį pareiškėja buvo nubausta. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Taisyklių 34.1 ir 34.2 punktų taikymo faktiniai pagrindai (administraciniai teisės pažeidimai) pareiškėjos atžvilgiu buvo nurodyti iš esmės ne skundžiamo sprendimo 3 punkte, tačiau skundžiamo sprendimo 2 ir 5 punktuose, kurie nurodyti be jokių klaidų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, sprendžiama, jog nors Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. (LM03)-RŽ214-91 ir turi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus akto bendrųjų reikalavimų trūkumų, tačiau aptarti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai nėra esminiai.

Pareiškėjos teigimu, priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeisti konstitucinės teisinės valstybės principai, t. y. teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai.

Aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinį, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pabrėžęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. ir kt. nutarimai). Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų (pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas).

Remiantis minėtais konstituciniais principais, akivaizdu, kad nei vienas teisinių santykių subjektas negali įgyti ar turėti daugiau teisių ar pareigų, nei tai numatyta norminiais teisės aktais (įstatymai ar kitais poįstatyminiais teisės aktais). Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, laikėsi minėtų konstitucinių principų, t. y. esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams (Taisyklių 34.1 ir 34.2 punktuose esantiems pagrindams), skundžiamu sprendimu panaikino pareiškėjai suteiktą muitinės tarpininko kvalifikaciją ir pripažino negaliojančiu pareiškėjai išduotą muitinės tarpininko pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistas konstitucinės teisinės valstybės principas bei su juo siejami inter alia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, laikytinas nepagrįstu.

Dėl kitų pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų

Skunde teigiama, kad muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos panaikinimas yra neproporcinga administracinė sankcija, kuri teisine prigimtimi yra ekonominė sankcija, nes pareiškėjai tokiu atveju iš esmės yra uždrausta visa veikla, susijusi su muitinės tarpininko atstovo teikiamomis paslaugomis. Be to, nei Klaipėdos teritorinės muitinės sprendime, nei Muitinės departamento sprendime visiškai nepasisakyta dėl muitinės procedūrų ar kitų sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkos pažeidimų, jų pobūdžio bei pavojingumo masto.

Taisyklių 2 punktas nustato, jog Taisyklių nustatyta tvarka patvirtinama, kad asmuo atitinka muitinės tarpininko atstovo, galinčio teikti Muitinės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas, kvalifikacinius reikalavimus, jeigu jis: 2.1. yra susipažinęs su muitų teisės aktais ir moka juos taikyti praktikoje; 2.2. geba parengti ir pateikti muitinės deklaraciją ir kitus muitinės formalumams atlikti būtinus dokumentus bei kitą informaciją.

Pagal Taisyklių 2 punkto nuostatas, muitinės tarpininko atstovas gali būti asmuo turintis pakankamą kompetenciją ir kvalifikacinius reikalavimus, kurie leistų tinkamai parengti ir pateikti muitinės deklaraciją. Šiuo atveju pareiškėjos nuolatiniai teisės aktų pažeidimai dėl muitinės deklaracijos pateikimo tvarkos (neteisingos informacijos nurodymas muitinės deklaracijoje) leidžia spręsti, jog pareiškėja neturi reikiamos kompetencijos (reikiamų žinių) tokią deklaraciją parengti ir ją tinkamai pateikti. Todėl suteiktos muitinės tarpininko kvalifikacijos panaikinimas remiantis Taisyklių 34.1 ir 34.2 punktų pagrindu nėra ekonominės sankcijos taikymas ar papildomas pareiškėjos nubaudimas, o tik atimama teisė, neturint reikiamos kompetencijos (reikiamų žinių ar nesant tinkamai susipažinus su teisės aktais) tokią deklaraciją teikti. Šiuo atveju tokios muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos panaikinimo pagrindai expressis verbis pateikti Taisyklių 34 punkte. Nustačius pareiškėjos muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos panaikinimo pagrindus, numatytus Taisyklių 34 punkte, atsakovui papildomai nereikėjo motyvuoti jos padarytų pažeidimų pavojingumo pobūdžio ar papildomai įrodinėti Taisyklių 34 punkto taikymo tikslingumą.

Konstatuotina, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. (LM03)-RŽ214-91 panaikinti pareiškėjai suteiktą muitinės tarpininko kvalifikaciją ir pripažinti negaliojančiu pareiškėjai išduotą muitinės tarpininko pažymėjimą iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Muitinės departamento 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 1A-74 teisinis vertinimas

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti ir Muitinės departamento 2015 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 1A-74, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (LM03)-RŽ214-91 panaikinimo.

Muitinės įstatymo 88 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti: jam tiesiogiai ir individualiai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu (1 puntas); Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimo nepriėmimą, jeigu jis kuriai nors iš šių muitinės įstaigų pateikė prašymą priimti sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu, ir per šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytą laikotarpį negavo sprendimo arba jeigu baigėsi laikas, per kurį toks sprendimas turėjo būti priimtas (2 punktas). Muitinės įstatymo 89 straipsnyje nustatytos institucijas, kurioms pateikiami skundai: dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ir jų nepriėmimo – Muitinės departamentui (89 straipsnio 1 punktas); dėl Muitinės departamento sprendimų ir jų nepriėmimo – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (89 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėja Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (LM03)-RŽ214-91 skundė Muitinės departamentui, kuris, veikdamas kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija dėl teritorinių muitinės sprendimų, pareiškėjos skundo netenkino. Tais atvejais, kai Muitinės departamentas, veikdamas kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija dėl teritorinių muitinės sprendimų (Muitinės įstatymo 89 straipsnio 1 punktas), pareiškėjo skundo nepatenkina ar patenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra teritorinės muitinės.

Pažymėtina, kad pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukėlė ne Muitinės departamento 2015 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. 1A-74, tačiau būtent Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. (LM03)-RŽ214-91. Muitinės departamento 2015 m. vasario 9 d. sprendime Nr. 1A-74, išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, iš esmės išdėstyta pozicija analogiška Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. (LM03)-RŽ214-91 išdėstytai pozicijai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Ž. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.