- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-1067-565/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02813-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Algirdas Auruškevičius, Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- R. Č.
- Atsakovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Algirdo Auruškevičiaus ir Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei S. G. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas nustatyti ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr.4182/0200:43, unikalus Nr.4182-0200-0043, esančio Žemaitėlių k., Rukainių sen., Vilniaus raj., naujai performuoto į du 9710 kv.m. ir 2090 kv.m. ploto žemės sklypus, ribas su atsakovei priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr.4182/0200:35, unikalus Nr.4182-0200-0035, pagal UAB „Vandeta parengtus planus.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-02-27 sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgęs į esamą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, padarė išvadą, kad pagal ieškovo pateiktus žemės sklypų planus negali būti patvirtintos ieškovo žemės sklypo ribos su besiribojančiu atsakovės žemės sklypu.
Visų pirma, UAB „Vandeta“ parengtame plane (b.l. 33) 2090 kv.m. žemės sklypo kraštinių ilgiai ir forma neatitinka pirminiams žemės sklypo formavimo dokumentams (b.l. 26, 57). Tas pats pasakytina ir apie UAB „Vandeta“ parengtą 9710 kv.m. žemės sklypo planą (b.l. 17), jame pažymėti sklypo kraštinių ilgiai neatitinka abrisui ir pirminiam sklypo planui (b.l. 26, 57). Taigi apibendrinant pasakytina, kad ieškovo užsakymu UAB „Vandeta“ parengti žemės sklypo planai neatitinka pirminiams žemės sklypo formavimo dokumentams.
Be to, ieškovo pateiktuose UAB „Vandeta“ parengtuose planuose žemės sklypų ribos neatitinka kadastro žemėlapyje pagal preliminarius matavimus pažymėtų sklypų ribų, matyti akivaizdžiai, kad ieškovo žemės sklypai yra pasislinkę į atsakovės pusę, tuo tarpu sklypo ribos turėtų būti koreguojamos (traukiamos) į priešingą pusę (b.l. 123 – 124, 138). Šią aplinkybę, t.y. kad ieškovo UAB „Vandeta“ planuose pažymėti žemės sklypai yra pasislinkę į atsakovės pusę pagal sklypų ribas pažymėtas kadastro žemėlapyje, patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai (matininkai) A. D. ir J. B.; UAB „Vandeta“ parengtas žemės sklypo planas (b.l. 17) neatitinka teisės aktų reikalavimams, nes sklypo linijų ilgiai nesiekia upės vagos vidurio.
Atsižvelgdamas į liudytojų A. D., J. B. parodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovo užsakymu parengti ir teismui pateikti UAB „Vandeta“ žemės sklypų planai neatitinka ne tik sklypo ribų (linijų ilgių ir pan.) pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus, taip pat ribų pagal preliminarius matavimus pažymėtų kadastro žemėlapyje, bet ir ieškovas neįrodė, kad jis faktiškai naudoja ginčijamas žemės sklypo ribas, kurias teismo prašo nustatyti pagal UAB „Vandeta“ pateiktus planus (CPK 178 str.).
Nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau šiuo atveju pagal byloje esančius įrodymus vis tiek tai nesudaro pagrindo nustatyti besiribojančių žemės sklypų ribą pagal ieškovo pateiktus UAB „Vandeta“ žemės sklypų planus. Teismui patvirtinus sklypų ribas pagal UAB „Vandeta“ parengtus žemės sklypų planus būtų pažeistos atsakovės teisės, kadangi, pagal byloje esančius įrodymus, nebūtų išlaikyta pusiausvyra tarp šalių, t.y. ieškovas išsaugotų sklypo plotą pagal nuosavybės teisės dokumentus (per abu sklypus iš viso 1.1800 ha), tuo tarpu atsakovės žemės sklypo plotas sumažėtų apie 20 arų, lyginant su nuosavybės teisės dokumentuose nurodytu žemės sklypo plotu. Tokiu atveju būtų ginama išimtinai vieno savininko teisės (ieškovo) kito savininko (atsakovės) interesų sąskaita. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašo (b.l. 11), ieškovo žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas, kuris „įeina“ į bendrą žemės sklypo plotą (1.1800 ha). Tuo tarpu ieškovo naujai formuojamuose žemės sklypuose kelio servitutas nenumatomas, t.y. kelias neįtraukiamas į naujai formuojamus du žemės sklypus, tačiau ieškovas vis tiek siekia, kad jo žemės sklypo plotas (1.1800 ha) nesumažėtų, nors tokiu atveju, kaip minėta, žymiai sumažėja atsakovės žemės sklypo plotas.
Nors ieškovo atstovas adv. K. Ž. teigia, kad atsakovės žemės sklypo plotas (0.8300 ha) gali būti išsaugotas koreguojant jai priklausančio sklypo ribas į priešingą, nei yra ieškovo žemės sklypas, pusę, t.y. link laisvos valstybinės žemės fondo žemės, tačiau šis ieškovo (jo atstovo) argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovas šios aplinkybės neįrodė. Visų pirma teismas pažymi, kad besiribojančių žemės sklypų ribos negali būti nustatytos pagal ieškovo pateiktus UAB „Vandeta“ žemės sklypų planus dėl to, kad jie nėra tinkamai parengti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2011-04-26 nutartyje Nr. 3K-3-189/2011 nurodė, kad CK 4.45 straipsnio pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl sklypo ribų nustatymo gali būti laikomas tinkamu tik tuo atveju, kai sklypo ribų plane yra pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus CK 4.45 straipsnio taikymui reikšmingus duomenis. Kitaip sakant, teismui turi būti pateiktas visų sklypų, besiribojančių su šalių sklypais, bendras planas, su atitinkamais duomenimis. Ieškovo pateiktame plane nėra duomenų, ar atsakovės žemės sklypo plotas galėtų būti išsaugotas keičiant jos sklypo ribas ir konfigūraciją, ar yra galimybė atsakovei priklausantį žemės sklypą paslinkti į priešingą pusę, nei yra ieškovo sklypas, kad nebūtų pažeisti kitų asmenų interesai. Ieškovo atstovo pateikta kadastro žemėlapio ištrauka (b.l. 173), tokių reikalavimų neatitinka. Iš šios ištraukos nėra aišku, kokie yra kaimyninių sklypų plotai, taip pat joje nėra kitų svarbių duomenų CK 4.45straipsnio taikymui. Antra vertus, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. Š., kuri yra aptariamos kadastrinės vietovės projekto autorė, parodė, kad plano (b.l. 57) šiaurinėje dalyje yra suprojektuotas asmeninio ūkio žemės sklypas, galimybės atsakovei priklausantį žemės sklypą pastumti į šiaurinę plano pusę - nėra. Nustačius ribą taip kaip prašo ieškovas, ateityje galimai kiltų ginčas tarp atsakovės ir žemės naudotojos, kuriai šiuo metu yra suprojektuotas asmeninio ūkio žemės sklypas (G. B.). Trečia, ieškovo atstovo argumentas, kad pirmiau turi būti ginamos savininkų teisės, o ne žemės naudotojų, kuriems tik projektuojamas žemės sklypas, neturi teisinio pagrindo. Pusiausvyra turi būti išlaikyta tiek tarp žemės savininkų, tiek tarp jos naudotojų, šiuo atveju prioritetas negali būti teikiamas niekam.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo parašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1.Nėra įmanoma besąlygiškai lyginti ir vadovautis pirminiais žemės sklypo formavimo dokumentais, abrisais, nes pirminiai abrisai abiems šalims buvo padaryti kaip vientisiems sklypams, neatsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių sklypus skersai kerta kaimo kelias, padalindamas kiekvieną sklypą į du sklypus. Formuojant kadastrines bylas buvo privalu atsižvelgti į reikalavimą, kad žemės sklypai, kuriuos kerta kiti nekilnojamojo turto objektai (keliai, gatvės, geležinkeliai) turi būti formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Taip yra padaryta apelianto pateiktuose UAB „Vandeta“ planuose. Iš vieno sklypo suformuojant du, išimant iš sklypo dalį, užimamą kelio, ir norint išlaikyti nuosavybės teise įgyto sklypo plotą, kraštinių ilgiai turėjo pasikeisti. Tuo pačiu iškyla ir būtinybė pakoreguoti žemės sklypus skiriančią ribą, kas ir yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokią galimybę numato CK 4.45 str. 1 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
2.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad, sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti koreguojama žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (padidėti ar sumažėti) žemės sklypo dydis (plotas). Pagal UAB „Vandeta“ planus kiekvienai šaliai priskiriami kokio dydžio sklypai, į kokius jie turi nuosavybės teises.
3.Neteisingas teismo motyvas, kad UAB „Vandeta“ paruošti planai netinkami ir dėl to, kad nepateikti visų sklypų, besiribojančių su šalių sklypais, planai. Apeliantas pateikė teismui VĮ Registrų centras kadastro žemėlapio 2011-07-27 ištrauką, kurioje nurodyta viso kaimo sklypų dislokacija ir iš kurios aiškiai matyti, kad iš vakarų pusės tarp apelianto ir kito sklypo savininko M. G. yra natūrali medžių juosta, o už M. G. sklypo į pietų pusę vienas su kitu ribojasi daugybė rėžinių sklypų, o tai reiškia, kad apelianto sklypo riba negali būti pajudinta į M. G. sklypo pusę, nes keistųsi daugelio sklypų ribos, o už atsakovės sklypo į šiaurę yra laisva, niekam nepriskirta valstybinė žemė, todėl tik į laisvos žemės šiaurinę pusę ir tegali būti koreguojamos atsakovės ir apelianto skypo ribos.
Atsiliepimas
Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1.Negalima sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad teismas neteisingai vertino abrise suformuotus atsakovės ir apelianto žemės sklypus ir padarė išvadą, kad UAB „Vandeta“ parengtas planas neatitinka žemės sklypų kraštinių ilgiui ir formai, pirminiam žemės sklypų formavimui. Ši aplinkybė teisme dėl atitikimo pirminiam žemės sklypo suformavimui buvo aiškintasi su dalyvausiais trečiaisiais asmenimis, žemės sklypo projekto parengimo autore, buvo apklaustas matininkas, rengęs atsakovės žemės sklypo suformavimą. Visi patvirtino, kad UAB „Vandeta“ neteisingai parengė žemės sklypo suformavimo planą.
2.Teismas, nagrinėdamas ginčą, teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota nagrinėjant šios kategorijos civilines bylas. Yra pasakyta, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko interesų kito savininko intersų sąskaita, turi būti atsižvelgta į faktiškai valdomo žemės sklypo ribas. Saprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčą dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, gali būti keičiama žemės sklypų ribų konfigūracija, tačiau negali sumažėti savininko žemės sklypo dalis (plotas). Patenkinus apelianto ieškinį, atsakovės žemės sklypo plotas sumažėtų 20 arų lyginant su tuo, kokį žemės sklypą atsakovė yra įsigijusi.
3.Bylos nagrinėjimo metu dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai, kurie paaiškino, kad atsakovei suformuoto žemės sklypo patraukti nėra kur, nes yra suprojektuotas asmeninio ūkio žemės sklypas G. B., tą patvirtino kadastrinės vietovės projekto autorė R. Š..
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Byloje taip pat nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytynų sklypo ribų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Jei ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (CK 4.45 str. 1 d.).
Kaip jau nurodyta, apeliantas prašo nustatyti jam priklausančio žemės sklypo, formuojamo kaip du atskiri žemės sklypai, ribą su atsakovei priklausančiu žemės sklypu: einančią per koordinačių taškus 1-2-3 pagal 1 t., 17 b.l. esantį UAB „Vandeta“ 2009-09-09 planą ir einančią per koordinačių taškus 5-1 pagal 1 t. 33 b.l.esantį UAB „Vandeta“ parengtą 2009-09-09 planą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Vandeta“ planuose pažymėta apelianto žemės sklypų riba, einanti per koordinačių taškus 1-2-3 ir 5-1, maždaug 7 metrus yra pasislinkusi į atsakovei priklausantį sklypą (1 t., 123, 124, 138 b.l.). Byloje nėra įrodymų, kurie duotų pagrindą teigti, kad apelianto prašoma nustatyti žemės sklypų riba atitinka faktinį naudojimą. Kaip teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė liudytojas matininkas A. D., 2007 metais atlikęs apeliantui priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypų riba nebuvo susiformavusi natūraliai, buvo tik laukas.
Pirmosios instancijos teismas iš 1 t., 11 b.l. esančio VĮ Registrų centras išrašo nustatė, kad į apeliantui priklausančio 1.1800 ha žemės sklypo plotą įeina kelias, o į naujai apelianto formuojamų žemės sklypų plotus kelias nėra įtrauktas. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir liudytojas matininkas A. D., paaiškinęs, kad pagal žemėtvarkos skyriaus nurodymus kelias neturėjo būti įtrauktas į žemės sklypų plotą pagal naujai atliekamus kadastrinius matavimus, ir apeliantas, apeliaciniame skunde nurodęs, kad naujai formuojamų sklypų kraštinių ilgiai lyginant su pirminiais sklypo formavimo dokumentais pasikeitė todėl, kad iš sklypo buvo išimta kelio užimta sklypo dalis, o plotą buvo siekiama išsaugoti tokį patį. Taigi, apeliantas atsakovei priklausančio žemės sklypo sąskaita siekia išlaikyti 1.1800 ha žemės sklypų plotą, nors į šį plotą nebėra įtrauktas kelio plotas.
Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad apelianto prašoma nustatyti jo ir atsakovės žemės sklypų riba sudarys pagrindą apginti abiejų šalių teises. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita. Reikalavimas dėl sklypų ribų nustatymo gali būti laikomas tinkamu tik tuo atveju, kai sklypo ribų plane yra pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių žemės sklypų plotą bei kitus CK 4.45 str. taikymu reikšmingus duomenis. Apelianto pateiktuose UAB „Vandeta“ planuose (1 t., 17, 33 b.l.) yra pavaizduoti tik apelianto naujai formuojami žemės sklypai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie planai nėra tinkami sprendžiant klausimą dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Apelianto pateikta VĮ Registrų centras kadastro žemėlapio 2011-07-27 ištrauka (1 t., 175 b.l.) taip pat nelaikytina tinkamu planu nustatyti žemės sklypų ribas, nes jame nėra nurodytas atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas atsižvelgiant į prašomą nustatyti žemės sklypų ribą, t.y. ar keičiasi ir kaip keičiasi atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas ir ribos, kiti CK 4.45 str. taikymui reikšmingi duomenys. Iš byloje esančių įrodymų (1 t., 123, 124, 138 b.l.) matyti, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad apeliantui priklausančio žemės sklypo ribos turėjo būti koreguojamos į priešingą nei atsakovei priklausančio sklypo pusę. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Vandeta“ planų sudarymo metu žemės sklypams, besiribojantiems su apeliantui priklausančiu žemės sklypu pietų pusėje, būtų buvę atlikti kadastriniai matavimai ir įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. Nagrinėjamos kadastrinės vietovės projekto autorė liudytoja R. Š. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad galimybės atsakovei priklausantį žemės sklypą paslinkti į šiaurinę pusę nėra, nes šiaurinėje pusėje yra suprojektuotas asmeninio ūkio žemės sklypas G. B.. Šios aplinkybės apeliantas nepaneigė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sprendžiant dėl savininko teisių gynimo, turi būti atsižvelgta ne tik į kitų žemės sklypų savininkų, bet ir į naudotojų interesus.
Teisėjų kolegija neprijungia apelianto su 2013-02-14 prašymu pateiktų įrodymų. Dalis šių įrodymų jau yra byloje, išskyrus įrodymus apie žemės sklypo, kadastrinis Nr.4182/0200:95, kadastrinius matavimus. Plano sudarymo data nurodyta 2013-01-29, Nekilnojamojo turto registro išrašo – 2013-02-01. Taigi, apeliantas šiuo įrodymus galėjo pateikti anksčiau negu 2013-02-21 (įrodymų gavimo teisme data). Papildomų įrodymų pateikimas likus 5 dienoms iki teismo posėdžio užvilkina bylos nagrinėjimą, kadangi iki teismo posėdžio nėra galimybės supažindinti su šiais įrodymais atsakovės ir suteikti jai galimybės pateikti paaiškinimus dėl šių įrodymų (CPK 181 str. 2 d., 302 str., 314 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovei iš apelianto priteistinos 500 Lt išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. Č. atsakovės S. G. naudai 500 Lt bylinėjimosi išlaidas.