Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant A.Tankevič, dalyvaujant ieškovo atstovams D. Č. ir adv. K. Ž., atsakovės atstovams D. M. ir adv. Z. V., vertėjai A.Stančinskai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei S. G., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai savo ieškinį pilnai palaikė. Ieškovo atstovas adv. K. Ž. nurodė, kad žemės sklypas, aukščiau atsakovės sklypo, šiuo metu niekam nepriklauso, todėl teismui patvirtinus prašomas nustatyti besiribojančių žemės sklypų ribas, atsakovės sklypo plotas galėtų būti išsaugotas minėtos laisvos žemės sąskaita, tuo pačiu išlaikant pusiausvyra tarp ginčo šalių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovui R. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1.1800 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) S. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais (b.l. 8 - 11). Minėtas žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

A. S. G. nuosavybės teise priklauso 0.8300 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) S. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 153 - 155). Minėtas žemės sklypas suformuotas taip pat atliekant preliminarius matavimus.

Kaip minėta, ieškovas R. Č. prašo nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio 1.1800 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (naujai performuoto į du atskirus sklypus 9710 kv.m. ir 2090 kv.m. ploto), ribą su atsakovei S. G. priklausančiu 0.8300 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)sav., t.y. 9710 kv. m. ploto sklypo ribą einančią per koordinačių taškus Nr. 1 – kodas R, x – 6047510.71, y – 601219.84 ir Nr. 3 – kodas R, x – 6047582.90, y – 601478.72; 2090 kv.m. ploto sklypo ribą einančią per koordinačių taškus Nr. 1 – kodas R, x – 6047508.61, y – 601212.77 ir Nr. 5 – kodas R, x – 6047485.48, y – 601146.44, pagal UAB „Vandeta“ parengtus planus (b.l. 17, 33).

Taigi, ieškovas byloje kelia jo ir atsakovės besiribojančių žemės sklypų ribų nustatymo klausimą.

CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, ginčijant atitinkamus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Ieškovas besiribojančių žemės sklypų ribas prašo nustatyti pagal UAB „Vandeta“ 2009 m. rugsėjo 9 d. parengtus žemės sklypų planus (b.l. 17, 33).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgęs į esamą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad pagal ieškovo pateiktus žemės sklypų planus negali būti patvirtintos ieškovo žemės sklypo ribos su besiribojančiu atsakovės žemės sklypu.

Visų pirma, UAB „Vandeta“ parengtame plane (b.l. 33) 2090 m² žemės sklypo kraštinių ilgiai ir forma neatitinka pirminiams žemės sklypo formavimo dokumentams (b.l. 26, 57). Minėtame plane linijų 1 – 2 ilgis sudaro 33.76 m, tuo tarpu abrise ir sklypo pirminiame plane šių linijų ilgis sudaro 26 m., t.y. ieškovo užsakymu parengtame žemės sklypo plane linijų ilgis prailgėja daugiau negu 7 m. UAB „Vandeta“ parengtame plane ir kiti linijų ilgiai neatitinka pirminiams žemės sklypo formavimo dokumentams: sklypo riba 3 – 5 sutrumpėja 0.16 m; sklypo riba 1 – 5 žymiai prailgėja. Pirminiuose žemės sklypo dokumentuose sklypo forma yra taisyklingos stačiakampio formos, tuo tarpu UAB „Vandeta“ parengtame plane 2090 m² žemės sklypo forma yra visai kitokia. Tas pats pasakytina ir apie UAB „Vandeta“ parengtą 9710 m² žemės sklypo planą (b.l. 17), jame pažymėti sklypo kraštinių ilgiai neatitinka abrisui ir pirminiam sklypo planui (b.l. 26, 57). Taigi apibendrinant pasakytina, kad ieškovo užsakymu UAB „Vandeta“ parengti žemės sklypo planai neatitinka pirminiams žemės sklypo formavimo dokumentams.

Be to, ieškovo pateiktuose UAB „Vandeta“ parengtuose planuose žemės sklypų ribos neatitinka kadastro žemėlapyje pagal preliminarius matavimus pažymėtų sklypų ribų, matyti akivaizdžiai, kad ieškovo žemės sklypai yra pasislinkę į atsakovės pusę, tuo tarpu sklypo ribos turėtų būti koreguojamos (traukiamos) į priešingą pusę (b.l. 123 – 124, 138). Šią aplinkybę, t.y. kad ieškovo UAB „Vandeta“ planuose pažymėti žemės sklypai yra pasislinkę į atsakovės pusę pagal sklypų ribas pažymėtas kadastro žemėlapyje, patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai (matininkai) A. D. ir J. B.; UAB „Vandeta“ parengtas žemės sklypo planas (b.l. 17) neatitinka teisės aktų reikalavimams, nes sklypo linijų ilgiai nesiekia upės vagos vidurio.

Svarbi aplinkybė nustatant ginčijamas sklypų ribas, be jų atitikimo dokumentams, yra ir faktinis valdymas sklypo ribų. Ieškovas (jo atstovai) nepateikė teismui įrodymų, kad faktiškai valdo ginčo sklypo ribas. Priešingai, ieškovo atstovai nurodė, kad žemės sklypu, kuris nuotraukose matosi kaip lauko kelias (b.l. 77 – 78, 94, 97 (nuotrauka Nr. 8), 98 (nuotrauka Nr. 9)), naudojasi atsakovė, tačiau teigia, kad ji neteisėtai naudojasi jam priklausančiu žemės sklypu. Atsakovė nurodė, kad ji šiuo keliu važiuoja per savo žemės sklypą. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad tik ieškovė faktiškai valdo ginčijamą sklypų ribą, teismui nepateikta. Vien tai, kad atsakovė turi užsitvėrusi tvorą, kuri pažymėta atsakovės pateiktame plane (b.l. 122) bei matosi iš fotonuotraukų (b.l. 77 – 78, 94, 98 (nuotrauka Nr. 9)), nėra pagrindo išvadai, kad faktiškai ieškovas naudojasi žemės sklypu iki atsakovės tvoros. Jau nekalbant apie žemės sklypą, kuris ribojasi su upe, ieškovas neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo faktinį šio žemės sklypo ribų, kurias prašo patvirtinti pagal UAB „Vandeta“ pateiktą planą (b.l. 17), naudojimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas, kaip liudytojas, matininkas A. D. nurodė, kad jis 2007 m. ar 2008 m. D. Č. užsakymu matavo jos sūnaus sklypą, jis matavo pagal jos nurodytus riboženklius, kurie buvo atitolę nuo atsakovės tvoros, tačiau trūko ploto. D. Č., nepaisant to, kad trūko ploto, sutiko su žemės sklypo ribomis ir dokumentai buvo atiduoti žemėtvarkos skyriui tikrinimui, tačiau pastarasis grąžino kadastrinių matavimų bylą, nurodydamas, kad kelias turi būti išimtas iš sklypo ir turi būti suformuoti du atskiri sklypai. Tuomet jis suformavo du atskirus sklypus, į sklypo plotą neįtraukė kelio, tačiau tuomet D. Č. su matavimais nesutiko, nes sklypo plotas dar sumažėjo, prašė trauktis ant atsakovės S. G. žemės sklypo, tačiau jis nesutiko, nurodęs, kad jis to daryti negali, nes tokios sklypo ribos neatitiktų preliminarioms sklypo riboms, pažymėtoms kadastro žemėlapyje, tam prieštaravo ir S. G., jis turėtų trauktis į priešingą pusę, tačiau su tuo nesutiko D. Č. nurodžiusi, kad su tais kaimynais turi gerus santykius. Matavimus atliko pagal natūroje esančius riboženklius, natūraliai nebuvo susiformavusios sklypų ribos, buvo tik laukas. Kai pirmą kartą pabraižė, riba nuo atsakovės tvoros buvo atsitraukusi apie 4 ar 5 metrus, riboženklius nurodė pati D. Č.. Teismas netikėti šiais liudytojo parodymais neturi jokio pagrindo, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų suabejoti šiais parodymais. Šių parodymų nepaneigė ir kitas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. B. (UAB „Vandeta“ matininkas), kuris be kita ko nurodė, kad nesivadovavo preliminariomis ribomis atliekant ieškovui priklausančio žemės sklypo matavimus.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovo užsakymu parengti ir teismui pateikti UAB „Vandeta“ žemės sklypų planai neatitinka ne tik sklypo riboms (linijų ilgiams ir pan.) pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus, taip pat riboms pagal preliminarius matavimus pažymėtoms kadastro žemėlapyje, bet ir ieškovas neįrodė, kad jis faktiškai naudoja ginčijamas žemės sklypo ribas, kurias teismo prašo nustatyti pagal UAB „Vandeta“ pateiktus planus (CPK 178 str.).

Nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kaip minėta, sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau šiuo atveju pagal byloje esančius įrodymus vis tiek tai nesudaro pagrindo nustatyti besiribojančių žemės sklypų ribą pagal ieškovo pateiktus UAB „Vandeta“ žemės sklypų planus.

Teismui patvirtinus sklypų ribas pagal UAB „Vandeta“ parengtus žemės sklypų planus būtų

pažeistos atsakovės teisės, kadangi, pagal byloje esančius įrodymus, nebūtų išlaikyta pusiausvyra tarp šalių, t.y. ieškovas išsaugotų sklypo plotą pagal nuosavybės teisės dokumentus (per abu sklypus iš viso 1.1800 ha), tuo tarpu atsakovės žemės sklypo plotas sumažėtų apie 20 arų, lyginant su nuosavybės teisės dokumentuose nurodytu žemės sklypo plotu. Tokiu atveju būtų ginama išimtinai vieno savininko teisės (ieškovo) kito savininko (atsakovės) interesų sąskaita. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašo (b.l. 11), ieškovo žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas, kuris „įeina“ į bendrą žemės sklypo plotą (1.1800 ha). Tuo tarpu ieškovo naujai formuojamuose žemės sklypuose kelio servitutas nenumatomas, t.y. kelias neįtraukiamas į naujai formuojamus du žemės sklypus, tačiau ieškovas vis tiek siekia, kad jo žemės sklypo plotas (1.1800 ha) nesumažėtų, nors tokiu atveju, kaip minėta, žymiai sumažėja atsakovės žemės sklypo plotas.

Nors ieškovo atstovas adv. K. Ž. teigia, kad atsakovės žemės sklypo plotas (0.8300 ha) gali būti išsaugotas koreguojant jai priklausančio sklypo ribas į priešingą, nei yra ieškovo žemės sklypas, pusę, t.y. link laisvos valstybinės žemės fondo žemės, tačiau šis ieškovo (jo atstovo) argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovas šios aplinkybės neįrodė. Visų pirma teismas pažymi, kad besiribojančių žemės sklypų ribos negali būti nustatytos pagal ieškovo pateiktus UAB „Vandeta“ žemės sklypų planus dėl to, kad jie nėra tinkamai parengti. Lietuvos A. T. savo 2011-04-26 nutartyje Nr. 3K-3-189/2011 nurodė, kad CK 4.45 straipsnio pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl sklypo ribų nustatymo gali būti laikomas tinkamu tik tuo atveju, kai sklypo ribų plane yra pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus CK 4.45 straipsnio taikymui reikšmingus duomenis. Kitaip sakant, teismui turi būti pateiktas visų sklypų, besiribojančių su šalių sklypais, bendras planas, su atitinkamais duomenimis. Ieškovo pateiktame plane nėra duomenų, ar atsakovės žemės sklypo plotas galėtų būti išsaugotas keičiant jos sklypo ribas ir konfigūraciją, ar yra galimybė atsakovei priklausantį žemės sklypą paslinkti į priešingą pusę, nei yra ieškovo sklypas, kad nebūtų pažeisti kitų asmenų interesai. Teismas kelis kartus ieškovui siūlė tokį planą pateikti (b.l. 145, 172), tačiau jis nebuvo pateiktas. Ieškovo atstovo pateikta kadastro žemėlapio ištrauka (b.l. 173), tokių reikalavimų neatitinka. Iš šios ištraukos nėra aišku, kokie yra kaimyninių sklypų plotai, taip pat joje nėra kitų svarbių duomenų CK 4.45straipsnio taikymui. Antra vertus, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. Š., kuri yra aptariamos kadastrinės vietovės projekto autorė, parodė, kad plano (b.l. 57) šiaurinėje dalyje yra suprojektuotas asmeninio ūkio žemės sklypas, galimybės atsakovei priklausantį žemės sklypą pastumti į šiaurinę plano pusę - nėra. Nustačius ribą taip kaip prašo ieškovas, ateityje galimai kiltų ginčas tarp atsakovės ir žemės naudotojos, kuriai šiuo metu yra suprojektuotas asmeninio ūkio žemės sklypas (G. B.). Trečia, ieškovo atstovo argumentas, kad pirmiau turi būti ginamos savininkų teisės, o ne žemės naudotojų, kuriems tik projektuojamas žemės sklypas, neturi teisinio pagrindo. Pusiausvyra turi būti išlaikyta tiek tarp žemės savininkų, tiek tarp jos naudotojų, šiuo atveju prioritetas negali būti teikiamas niekam. Be to, kaip minėta, plano (b.l. 57) šiaurinė dalis jau yra suprojektuota, t.y. suprojektuotas asmeninio ūkio žemės sklypas G. B.. Net jeigu jis ir būtų tik pirminėje projektavimo stadijoje, tai nereiškia, kad automatiškai atsakovės žemės sklypo trūkumas galėtų būti patenkintas valstybinės žemės fondo žemės sąskaita, ieškovas šių aplinkybių neįrodė.

LR CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas, atsižvelgdamas į šalių rungimosi, dispozityvumo ir šalių procesinį lygiateisiškumo principus (CPK 12 - 13 str., 17 str.), išnagrinėjo bylą pagal pateiktus įrodymus. Teismas, kaip minėta, nustatė, kad pagrindo patvirtinti besiribojančių žemės sklypų ribą pagal ieškovo užsakymu parengtus ir teismui pateiktus UAB „Vandeta“ žemės sklypų planus nėra, kito plano ieškovas į bylą nepateikė. Atsakovė pateikė į bylą UAB „RK Matavimai“ parengtus planus (b.l. 121 - 122), tačiau teismas besiribojančių žemės sklypų ribas pagal šiuos planus negali patvirtinti, nes atsakovė nebuvo pareiškusi priešieškinio su atitinkamais reikalavimais. Teismas pažymi, kad atsakovė ketino reikšti priešieškinį, teismas dėl to atidėjo 2011-01-27 vykusį parengiamąjį teismo posėdį (b.l. 91). Tačiau atsakovė tinkamo priešieškinio, kuriame būtų suformuotas aiškus reikalavimas ir pridėti įrodymai, pagrindžiantys priešieškinyje nurodytas aplinkybes, visų pirma tinkamai parengtas planas, laiku nepateikė (b.l. 103 – 104, 110, 113). Vėliau atsakovė į bylą pateikusi minėtus UAB „RK Matavimai“ planus priešieškinio nebereiškė, nors iš esmės tokią teisę turėjo (CPK 143 str.), teismas dar kartą vykusiame paskutiniame teismo posėdyje (2012-02-07) atsakovei (jos atstovams) tokią teisę išaiškino, tačiau atstovė nurodė, kad priešieškinio nereikš, savo teises gins pateikdama ieškinį kitoje byloje. Kita vertus, nustačius besiribojančių sklypų ribas pagal atsakovės pateiktus UAB „RK Matavimai“ planus, taip pat būtų pažeista šalių pusiausvyra, tik šiuo atveju nukentėtų priešingos šalies interesai, t.y. atsakovė išsaugotų sklypo plotą pagal nuosavybės teisės dokumentus ir net jos sklypo plotas padidėtų, tuo tarpu ieškovo žemės sklypo plotas sumažėtų apie 23 arus, lyginant su nuosavybės teisės dokumentuose nurodytu žemės sklypo plotu. Teismas pažymi, kad bet kokiu atveju turi būti išlaikytas visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, esant žemės ploto trūkumui (atlikus tikslius kadastrinius matavimus), trūkstama dalis leistinumo ribose turi būti tarp savininkų padalinta ir planuose žemės sklypų ribos turi būti nurodytos taip, kad visi gretimi sklypai sumažėtų proporcingai jų turimam plotui, atsižvelgiant į realiai esantį žemės plotą bendrai. Pagal Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punkto nuostatas, žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, kuri pateikiama šio punkto lentelėje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas, todėl laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakovės naudai. Tačiau atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos atsakovei nepriteistinos.

Iš ieškovės priteistina 24,07 Lt pašto išlaidų, kurias patyrė teismas siųsdamas procesinius dokumentus, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 24,07 Lt (dvidešimt keturis litus ir 0,7 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.