Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei V. N., jos atstovui advokatui Elmarui Urbonui, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vitalijai Petrokienei, nedalyvaujant atsakovui M. N., kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, kreditoriams antstolei R. S., antstoliui Virginijui Kučinskui, antstoliui R. S., antstoliui S. U., antstolei R. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui M. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Virginijus Kučinskas, antstolis Raimundas Stanislauskas, antstolis Saulius Užkuraitis, antstolė Reda Stašenienė, antstolė Rima Gražienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai (53, 70 b.l.), neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, paaiškinimo dėl ginčo esmės nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija teismui pateiktoje išvadoje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (51 b.l.) nurodė, kad, atsižvelgiant į aplinkybę, jog vaikai nuolat gyvena su savo motina, prie jos yra prisirišę, taip pat į nepilnamečio M. N. paaiškinimus, jog jis labai mylintis savo mamą ir norintis gyventi su ja, į tai, kad dabartinėje vaikų gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui ir pamokų ruošai, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. N., nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas išspręstas kitoje civilinėje byloje, todėl šioje byloje nenagrinėtinas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadoje išdėstytą poziciją, nurodė, kad nepilnamečių vaikų motina tinkamai juos prižiūri bei jais rūpinasi, vaikai irgi nori gyventi su savo motina. Paaiškino, kad apsilankyti atsakovo gyvenamojoje vietoje išvadą teikiančios institucijos atstovei nepavyko, kadangi, nuvykus atsakovo gyvenamosios vietos adresu, atsakovas nerastas namuose, su juo kalbėta telefonu, atvykti į skyrių atsakovas atsisakė, paaiškino, kad neturi pinigų kelionės bilietui. Atsakovas nurodė, kad bendrauti su vaikais jam niekas netrukdė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2005-09-24 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2194 (7 b.l.), šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų: M. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (5, 6 b.l.), M. N. nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (8 b.l.), V. N. savo vardu turi nekilnojamojo turto: butas/patalpa-kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) įgytas iki šalių santuokos sudarymo (2004-12-29), kitas nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-sandėliuko, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytas šalims gyvenant santuokoje (2012-10-23) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (8, 9, 10, 11, 12-14 b.l.). V. N. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (15 b.l.). M. N. savo vardu yra įregistravęs 4 transporto priemones, trys iš jų: FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VAZ 2101, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Rover825, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytos iki šalių santuokos sudarymo (16 b.l.), automobilis Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas šalims gyvenant santuokoje (17 b.l.). Išlaikymas nepilnamečiams M. N. ir E. N. iš M. N. yra priteistas 2013-02-26 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (21 b.l.). Nepilnamečiui E. N. iš M. N. priteistą išlaikymą moka Vaikų išlaikymo fondas (18 b.l.). Pažyma apie asmens įdarbinimus už 2013-04-01 – 2014-04-30 laikotarpį patvirtina, kad M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) oficialiai nedirba (68 b.l.), duomenų apie 2013-04 – 2014-04 laikotarpiu priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas nėra (69 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 str. str., 3.35 str., 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.109 str.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškinyje nurodyta ir ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi jis piktnaudžiauja alkoholiu, ilgą laiką niekur nedirba, darbo neieško, gyvena atskirai nuo šeimos, neatlieka savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigų, nesirūpina šeima, neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad M. N. apie tris metus gyvena skyrium nuo šeimos, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo seseriai, jau septynerius metus atsakovas niekur nedirba, yra išlaikomas savo motinos G. N.. Skyriaus darbuotojai telefonu M. N. nurodė, kad niekur nedirba, kadangi turi įsiskolinimų ir vengia antstolių (61 b.l.). Bylos rašytiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovas oficialiai niekur nedirba (68 b.l.), duomenų apie priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas nėra (69 b.l.).

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 str. 1 d.). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, bei nedalyvavus teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai (54, 72 b.l.), jo pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių nežinoma, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Kaip nurodė ieškovė, taip pat kaip teigiama išvadą teikiančios institucijos išvadoje (61 b.l.) bei patvirtinama bylos rašytiniais dokumentais (68, 69 b.l.), atsakovas išėjo iš namų, gyvena skyrium nuo šeimos, nebeveda su ieškove bendro ūkio, nedirba ir neieško darbo, neišlaiko savo nepilnamečių vaikų, piktnaudžiauja alkoholiu.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus nesirūpina nei ieškove, nei šalių nepilnamečiais vaikais, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, susitaikyti nepageidauja, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 str.2 d.).

Tai, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus nesirūpino šeima pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str.).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).

Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovės vardu nuo 2004-12-29 yra registruotas butas/patalpa-kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (8 b.l.), įgytas iki šalių santuokos sudarymo (2004-12-29), todėl santuokos nutraukimo metu nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). Kitas ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-sandėliuko, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytas šalims gyvenant santuokoje (2012-10-23) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (9, 10, 11, 12-14 b.l.), todėl laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 2 p.) ir santuokos nutraukimo metu nedalintinas. Atsakovas M. N. nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (8 b.l.). 2014-01-11 VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovė savo vardu nėra registravusi transporto priemonių (15 b.l.), atsakovas savo vardu yra įregistravęs keturias transporto priemones, trys iš jų: automobiliai FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VAZ 2101, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Rover825, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytos iki šalių santuokos sudarymo (16 b.l.), automobilis Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas šalims gyvenant santuokoje (17 b.l.). Ieškinyje nurodyta, kad automobilis Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po šalių santuokos nutraukimo nuosavybės teise atitenka M. N., atsakovas prieštaravimų dėl tokio santuokoje įgyto turto padalijimo nereiškė, todėl, nutraukus šalių santuoką, automobilis Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė kreditorių neturi, kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, antstolis Virginijus Kučinskas, antstolis Raimundas Stanislauskas, antstolis Saulius Užkuraitis, antstolė Reda Stašenienė, antstolė Rima Gražienė laikytini atsakovo M. N. asmeniniais kreditoriais. Kreditoriai Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, antstolis Virginijus Kučinskas, antstolis Raimundas Stanislauskas, antstolis Saulius Užkuraitis, antstolė Rima Gražienė prieštaravimų dėl prievolės pobūdžio nepareiškė, kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad atsakovo 2745 Lt įsiskolinimas valstybės biudžetui laikytinas atsakovo asmenine prievole (41 b.l.), antstolė Reda Stašenienė atsiliepime nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomas 300 Lt skolos išieškojimas valstybės naudai ir 631 Lt vykdymo išlaidos pripažinti M. N. asmeniniais įsiskolinimais (45 b.l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinyje nurodyti kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, antstolis Virginijus Kučinskas, antstolis Raimundas Stanislauskas, antstolis Saulius Užkuraitis, antstolė Reda Stašenienė, antstolė Rima Gražienė laikytini atsakovo M. N. asmeniniais kreditoriais.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Iš bylos duomenų bei ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių vaikai nuo gimimo ir šiuo metu gyvena su ieškove, kitos gyvenamosios vietos neturi. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi bei prižiūri su ja gyvenančius šalių vaikus, vaikai taip pat išreiškė norą gyventi su ieškove. Ieškovė su vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, patogumai yra bendri su kaimynais, dėl erdvės trūkumo kambarys apstatytas tik pačiais reikalingiausiais baldais, poilsiui, pamokų ruošai sąlygos yra tinkamos. Mano, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina, vaikai yra prisirišę prie motinos, nepilnametis M. N. išreiškė norą gyventi su motina, nurodė, jog mamą labai myli (61 b. l.). Atsakovas prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nepareiškė, pats noro auginti vaikus taip pat nereiškė.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, įvertinat vaikų amžių, jų ir motinos gyvenimą kartu, vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, šalių nepilnamečių vaikų M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.). Kadangi nepilnamečiams vaikams M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas iš jų tėvo M. N. yra priteistas 2013-02-26 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (21 b.l.), vaikams priteistą išlaikymą moka Vaikų išlaikymo fondas (18 b.l.), šioje byloje nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas nespręstinas.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – N., atsakovui – N.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-12-31 Sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-t-4836-5616 ieškovei buvo teikiama 50 proc. kompensuojama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškovė yra 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (64 b.l.). 2014-04-23 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma patvirtina, jog valstybė byloje patyrė 226,80 Lt bylinėjimosi išlaidas, ieškovė byloje yra sumokėjusi 72 Lt žyminį mokestį (20 b.l.). Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinas 72 Lt ieškovės byloje sumokėtas žyminis mokestis. Iš atsakovo valstybei priteistinos 226,80 Lt išlaidos už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 72 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.) ir 77,26 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso: 149,26 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės V. N., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. N., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 2005 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2194, sudarytą santuoką dėl atsakovo M. N. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. N. palikti santuokinę pavardę – N., atsakovui M. N. – prigimtinę pavardę N..

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal motinos gyvenamąją vietą.

Padalinti santuokos metu šalių įgytą privalomą registruoti kilnojamąjį turtą ieškovui M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant automobilį Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, antstoliui Virginijui Kučinskui, antstoliui Raimundui Stanislauskui, antstoliui Sauliui Užkuraičiui, antstolei Redai Stašenienei, antstolei Rimai Gražienei yra asmeninė atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Priteisti iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 226,80 Lt (du šimtus dvidešimt šešis litus 80 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 77,26 Lt (septyniasdešimt septynis litus 26 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 149,26 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt devyni litai 26 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.