Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-03-31 · Civilinė byla Nr. e2-141-880/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-31
Bylos Nr.
e2-141-880/2017
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00027-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
E. K.
Atsakovas
M. B.
Advokatai
Ugnius Čižiūnas, Remigijaus Katinas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-141-880/2017Proceso Nr. 2-44-3-00027-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 2.6.29.1.; 2.6.8.10. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 31 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant ieškovui E. K., jo atstovui advokato padėjėjui Remigijui Katinui,atsakovo atstovui advokatui Ugniui Čižiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui M. B. dėl paskolos sutarties nutraukimo ir skolos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2000 Eur skolą, 300 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2014 metų gruodžio mėnesį į ieškovą kreipėsi V. Ž. su prašymu jo pažįstamam asmeniui, tai yra atsakovui, verslo plėtojimui paskolinti 2000 Eur. V. Ž. paaiškino, kad atsakovas mokės 5 procentus mėnesinių palūkanų. Ieškovas pasitikėdamas pažįstamu V. Ž. sutiko paskolinti atsakovui reikiamą sumą. 2014 m. gruodžio 11 d. tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta Paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui perdavė 2000 Eur, o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį ieškovui mokėti 5 procentus mėnesinių palūkanų nuo 2000 Eur. Atsakovas asmeniškai surašė paskolos sutartį ir gavęs pinigus atidavė sutartį ieškovui. Šiuo atveju palūkanų dydį šalys nustatė paskolos sutartyje. Atsakovas kiekvieną mėnesį ieškovui mokėjo sutartyje nurodytas palūkanas, tačiau nuo 2016 m. spalio 11 d. jis pradėjo vengti bendrauti su ieškovu, todėl ieškovas padarė prielaidą, kad atsakovas neketina su ieškovu atsiskaityti. 2016 m. gruodžio 14 d. ieškovas registruotu laišku informavo atsakovą dėl vienašališko iš ieškovo pusės Paskolos sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo. Iki ieškinio padavimo dienos atsakovas ieškovui skolos negrąžino. Atsiliepime į ieškinį atsakovo nurodytos aplinkybės, yra tik atsakovo bandymas suklaidinti teismą ir išvengti grąžinti skolą ieškovui. Net ir pateikti atsakovo skaičiavimai dėl paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo prieštarauja paprastai logikai. Pagal atsakovo nurodytas aplinkybes atsakovas tik gavęs kreditą po mėnesio pradeda jį grąžinti. Po metų pagal atsakovo teiginius skola lieka tik 800 Eur, tačiau jis kažkodėl sumoka net nepraėjus metams 100 Eur metinių palūkanų. Tokie nenuoseklūs atsakovo aiškinimai dėl kredito grąžinimo tik patvirtina ieškovo ieškinio pagrįstumą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašė sumažinti atsakovo pasirašytame skolos raštelyje nustatytas 5 procentų mėnesines palūkanas, nustatant už ieškovo atsakovui suteiktą 2000 Eur paskolą mokėtiną 5 procentų dydžio metinę palūkanų normą, o kitus ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti. Atsakovas atsiliepime ir triplike nurodė, kad skolindamasis lėšas ir pasirašydamas skolos raštelį, neįvertino realaus nustatytų palūkanų dydžio, kurios sudaro net 60 proc. metinių palūkanų. Kadangi šalys nebuvo sutarusios dėl skolos gražinimo termino, atsakovas kas mėnesį mokėdavo ieškovui po 100 Eur, taip grąžindamas dalį jam suteiktos paskolos. Atsakovo nuomone, jis jau grąžino ieškovui visą paskolos sumą (2000 Eur) ir sumokėjo jam kiek didesnes nei 5 proc. metines palūkanas. Tačiau ieškovas visas atsakovo jam sumokėtas pinigines lėšas užskaitė kaip palūkanas, traktuodamas, kad atsakovas paskolos sumos jam nėra grąžinęs. Atsakovo vertinimu patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus bus sudarytos sąlygos ieškovui nepagrįstai praturtėti jo (atsakovo) sąskaita, kas neabejotinai prieštaraus sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 str. 5 dalyje. Ieškovo reikalaujamos 5 proc. mėnesinės (60 proc. metinės) palūkanos yra aiškiai per didelės, o ieškinyje išreikštas ieškovo prašymas priteisti šias palūkanas - aiškiai nepagrįstas. Iš Lietuvos Banko tinklapyje matyti, kad šioje byloje nagrinėjamų paskolinių santykių laikotarpiu paskolų namų ūkiams metinė palūkanų norma skirtingais mėnesiais svyravo nuo 3,58 proc. iki 4,22 proc., todėl akivaizdu, kad toks susitarimas prieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams. 60 proc. dydžio metinės palūkanos pagrįstai gali būti laikomos lupikavimu, apie ką savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs LAT, todėl yra pagrindas teismui sumažinti palūkanų normą. Ieškovas ieškinyje nepateikė jokios informacijos, kad jis dėl atsakovo neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų būtų patyręs kokius nors nuostolius. Atsižvelgiant į tai yra teisinis pagrindas teismui sumažinti ieškovo reikalaujamą palūkanų dydį. Atsakovo įsitikinimu šiuos principus pilnai atitiktų nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, todėl atsakovas laiko, kad yra atsiskaitęs su ieškovu pagal jo 2014 m. gruodžio 11 d. surašytą skolos raštelį. Aplinkybė, kad atsakovas asmeniškai surašė skolos raštelį nepaneigia fakto, kad atsakovas tinkamai neįvertino kreditoriaus (ieškovo) reikalaujamų palūkanų dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. gruodžio 11 d. šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 2000 eurų už 5 procentų mėnesines palūkanas. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis ir kad ieškovas perdavė (paskolino) atsakovui 2000 eurų. Ieškovo ir atsakovo atstovo parodymais nustatyta, kad atsakovas ieškovui po paskolos sudarymo kas mėnesį mokėjo po 100 eurų ir iš viso sumokėjo 2200 eurų. Ieškovas šiuos pinigus vertina kaip pagal sutartį sumokėtas palūkanas, o atsakovas nurodo, kad jis sudarydamas sutartį neįvertino sutartų palūkanų dydžio bei teigia, kad jis mokėdamas pinigus suvokė, jog moka ne tik palūkanas, bet ir paskolos dalį bei prašo sumažinti sutartas palūkanas, nes, jo teigimu, jos prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams bei suteikia ieškovui galimybę lupikauti, nes šiuo atveju palūkanos jau viršija paskolintą sumą.

Taigi, byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl sutartinių palūkanų dydžio. Nors atsakovas teigia, kad pasirašydamas paskolos raštelį jis nesuprato ir tinkamai neįvertino palūkanų dydžio, teismo vertinimu, atsakovas aiškiai matė, kokios yra sutartinės palūkanos, nes jis pats surašė paskolos raštelio tekstą, o palūkanų dydį galima paaiškinti tuo, kad, kaip ieškovas nurodė, atsakovas pinigus skolinosi dviem - trims mėnesiams. Ieškovo parodymais nustatyta, kad nors sutartu laiku atsakovas pinigų ieškovui negrąžino, ieškovas nereikalavo jų grąžinti, nes atsakovas kas mėnesį mokėjo jam sutartimi sutartas 100 eurų palūkanas ir kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo tik tuomet, kai atsakovas nustojo mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, byloje sprendžiamas palūkanų dydžio ir jų sumažinimo klausimas.

Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į tai, jog pelno palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pvz., CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažinta, kad teismas turi patikrinti, ar šalių susitarimas dėl palūkanų nepažeidžia sąžiningumo, protingumo, teisingumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnis) ir nustatęs, kad palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, yra neprotingai didelės, lupikiškos, turi teisę jas sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3-192-2012). Paskolos raštelyje atsakovas įsipareigojo mokėti 5 procentų mėnesines palūkanas, kurios per metus sudaro 60 procentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, teismas turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006). Atsižvelgiant į tai, kad paskolinta suma nėra didelė, kad ieškovo valią skolinti pinigus atsakovui, kuris susitarė su ieškovu dėl paskolos per ieškovo draugą, lėmė atsakovo pasiūlytos 5 proc. mėnesinės palūkanos, nes ieškovas ketino pirkti automobilį, į tai, kad šalys tarėsi dėl paskolos trumpam laikui, į ieškovo didelę riziką skolinant be užstato fiziniam asmeniui, į sumokėtų ir prašomų priteisti palūkanų dydį (jis viršija paskolintą sumą), į paskolos negrąžinimo terminą, teismo vertinimu, sutartimi sutarta palūkanų norma yra per didelė ir prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, todėl mažintina iki 15 proc. metinių palūkanų (tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, pvz.; Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-245/2014, 2014 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-63/2014 ir kt.).

Kaip jau minėta, atsakovas ieškovui nuo 2014 m. gruodžio 11 d. sumokėjo 2200 eurų, paskola ir palūkanos nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2017 m. sausio 11 d., sudaro 2625 Eur (2000 eur paskola ir 625 eur palūkanos už 25 mėnesius). Atsižvelgiant į tai, atsakovo sumokėta suma įskaitoma į mokėtiną sumą ir ieškovui iš atsakovo priteistina 425 eurai skolos ir palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovui priteisiama 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. sausio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pirmiausia pažymėtina tai, kad atsakovas nei karto nesikreipė į ieškovą dėl jų sudarytos paskolos sutarties vykdymo. Atsakovui nustojus mokėti palūkanas ir ieškovui bandant su juo susisiekti, atsakovas su ieškovu nebendravo ir jo vengė. Be to, atsakovas apie palūkanų sumažinimą pareiškė tik atsiliepime, tačiau nei karto dėl to nesikreipė į ieškovą. Be to, sprendimu ieškinys yra tenkinamas, o priteista suma sumažinta tik dėl šalių sutarto netinkamo palūkanų dydžio. Ieškovas patyrė 551 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 51 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 425 eurus skolos ir palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. sausio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 350 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius