- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-63/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė, Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- L. P.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,
dalyvaujant ieškovui R. D., ieškovo atstovui advokatui G. Ž., atsakovei L. P.,atsakovės atstovui advokatui R. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. P. ir ieškovo R. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir pagal L. P. priešieškinį dėl paskolų pagal 2010 m. kovo 6 d. paskolos raštelį ir 2010 m. birželio 14 d. paskolos vekselį grąžinimo pripažinimo asmeninėmis Č. P. prievolėmis ir susitarimo dėl 5 procentų mėnesinių palūkanų pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. D. prašė priteisti iš atsakovės L. P. 220 000 Lt skolą ir 213 366,67 Lt sutartines palūkanas. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad su atsakovės sutuoktiniu Č. P., kuris mirė 2011 m. gruodžio 4 d., buvo sudaręs dvi paskolos sutartis. Paskoliniai teisiniai santykiai įforminti paties skolininko ranka surašytais 2010 m. kovo 6 d. paskolos raštu ir 2010 m. birželio 14 d. paskolos vekseliu. R. D. perdavė Č. P. 220 000 Lt, tačiau paskolos gavėjas sutartinės prievolės grąžinti paskolas numatytais terminais, atitinkamai 2011 m. spalio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. neįvykdė. Kadangi paskola buvo paimta šeimos interesams tenkinti, ieškovo nuomone, ji turi būti priteista iš Č. P. sutuoktinės L. P. kaip solidariosios skolininkės, neapsiribojant pagal apyrašą paveldėtu turtu.
Atsakovė L. P. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė Č. P. skolas R. D. pripažinti asmenine Č. P. prievole ir šią skolą priteisti iš atsakovės tik paveldėto turto ribose. Taip pat atsakovė prašė susitarimus dėl 5 procentų mėnesinių palūkanų pagal abi paskolos sutartis pripažinti neteisėtais ir palūkanų R. D. nepriteisti. Atsiliepime į ieškinį ieškovė ginčijo susitarimus dėl palūkanų bei nurodė, kad jos miręs sutuoktinis pinigus išleido ne šeimos poreikiams, o lošimams.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui R. D. iš atsakovės L. P. 237 794 Lt ir 5 procentų procesines palūkanas, paskaičiuotas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-03-06) iki teismo sprendimo įvykdymo. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš ieškovo R. D. ir atsakovės L. P. po 10 Lt (dešimt Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Sprendime teismas nurodė, kad ginčo paskolų grąžinimas ieškovui iki palikėjo Č. P. mirties buvo solidari sutuoktinių Loretos ir Č. P. prievolė. Gautos paskolos buvo skirtos šeimos verslui plėsti. Šias aplinkybes, teismo nuomone, patvirtina ieškovo bei liudytojo A. P. paaiškinimai bei ta aplinkybė, jog Č. P. nuostolingai dirbančiai bendrovei UAB „Vaitvilė“ paskolino 303 743,24 Lt, o negrąžinta paskolos suma – 113 206,65 Lt. Teismo vertinimu, paskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos verslui gaivinti, nes 2010 m. balandžio 12 d. buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vaitvilė“, bankroto byla buvo iškelta 2011 m. sausio 26 d. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog paskolos iš R. D. buvo paimtos be jos žinios ir Č. P. asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė žinojo apie paimtas paskolas, nes jai buvo žinomi vyro sąskaitų duomenys, elektroninės bankininkystės kodai, jai geriau sekėsi dirbti kompiuteriu. Liudytojas A. P., pažinojęs šeimą 20 metų, paneigė atsakovės versiją apie tariamą Č. P. priklausomybę nuo azartinių lošimų. Teismas priėjo prie išvados, kad prievolės turi būti vykdomos iš bendro turto pagal 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes paskolos sutarčiai taikoma CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija.
Teismas, spręsdamas dėl palūkanų priteisimo, nustatė, kad paskolos gavėjas įsipareigojo sumokėti paskolos davėjui 5 procentų mėnesines palūkanas už gautą paskolą. Pirmuoju atveju Č. P. įsipareigojo mokėti 6 000 Lt palūkanas kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. kovo 6 d. iki paskolos grąžinimo, t. y iki 2010 m. spalio 30 d. (septynis mėnesius 24 dienas). Antruoju atveju sutarties šalys susitarė dėl 5 procentų mėnesinių palūkanų mokėjimo nuo paskolos gavimo 2010 m. birželio 14 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. (penkis mėnesius 15 dienų). Teismas, spręsdamas dėl palūkanų priteisimo, nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti palūkanas iki Č. P. mirties, nepateikė leistinų įrodymų, kad šalys buvo susitarusios dėl tokio dydžio palūkanų mokėjimo už sutartinių prievolių neįvykdymą. Palūkanos, kurios yra mokamos tik esant sutarties pažeidimui, pagal savo esmę yra ne palūkanos, o netesybos, kurios gali būti mažinamos, jeigu jos yra aiškiai per didelės. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad Č. P. vėluojant grąžinti paskolą, ieškovas nereiškė jam pretenzijų. Įvertinęs ieškovo delsimą nutraukti paskolos sutartis, iš kurių mirusio paskolos gavėjo Č. P. sutuoktinei, atsakovei L. P., kyla pareiga mokėti palūkanas ir netesybas, teismas sprendė, kad tik įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metinių išieškotinų iš atsakovės L. P. palūkanų dydis pripažintinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir visiškai padengiantis R. D. nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo. Teismas taip pat nusprendė, kad paskolos gavėjas ir jo teisių perėmėjai negali būti atleisti nuo palūkanų , kaip minimalių nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo, mokėjimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. P. prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar prievolė yra galiojanti, todėl sprendimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas. Atsakovas neįrodė prievolės galiojimo visa apimtimi fakto, teismas remiantis liudytojo parodymais nepagrįstai nustatė, kad ieškovas buvo paskolinęs visą ieškinyje nurodytą sumą. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalies nuostatas paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Tiek 2010 m. kovo 6 d. paskolos raštas, tiek 2010 m. birželio 14 d. paskolos vekselis nėra aiškūs, nes negalima nustatyti kiek kartų buvo skolinami pinigai, ir ar vėliau pasirašytas paskolos vekselis nėra tos pačios paskolos grąžinimo termino pratęsimas. Ieškovas mirusiajam Č. P. į banko sąskaitą pervedė tik 95.000,00 Lt. Tačiau likusios pinigų sumos, t.y. 5 000,00 Lt (pagal 2010 m. birželio 14 d. paskolos vekselį) ir 120.000,00 Lt (pagal 2010 m. kovo 6 d. paskolos raštą) perdavimo faktas nėra niekur užfiksuotas. Atsakovės nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo sumas ieškovas būtų perdavęs atsakovės vyrui. Atsakovės nuomone, byloje nėra įrodymų, ar ieškovas turėjo tokias dideles pinigų sumas grynaisiais, o jei turėjo, ar galėjo jais disponuoti. Pasirašant ginčo paskolos raštelius ieškovo turtas ir banko sąskaitos buvo areštuotos. Be to, teismas taip pat neįvertino mirusiojo atsisveikinimo su artimaisiais rašto, kuriame jis nurodė, kad visos skolos yra grąžintos.
2. Teismas nevertino fakto, ar pinigai pagal paskolos sutartis buvo perduoti. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie pinigų perdavimo faktą, ieškovas neturėjo teisės remtis liudytojo parodymais. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad liudytojas A. P. yra skolingas jai 50 000 Lt, todėl jo liudijimu vadovautis negalima.
3. Teismas neteisingai kvalifikavo prievolės pobūdį. Teismas neįvertino atsakovės paaiškinimų, kad apie paskolų egzistavimą ji sužinojo tik po Č. P. mirties. Paskolos sutarčių sudarymo metu šeima jokių pirkinių neturėjo, pragyvenimui pakako gaunamų atlyginimų. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad prievolė pagal paskolos sutartis yra bendroji.
Apeliaciniu skundu ieškovas R. D. prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl priteistų palūkanų pakeisti, ieškovui priteistų palūkanų sumą nuo 17 794,52 Lt padidinti iki 53 341,67 Lt, tai yra papildomai priteisti 35 527,15 Lt palūkanų ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Įstatymas apskritai nenumato galimybės mažinti palūkanų dydžio dėl neva per didelio jų dydžio ar pan., todėl teismas, sumažinęs šalių sutartas palūkanas, pažeidė sutarties laisvės principą. R. D. Č. P. 2010 m. kovo 6 d. paskolino 120 000 Lt su 5 proc. dydžio mėnesinėmis palūkanomis. Grąžinimo terminas – 2010 m. spalio 30 d. 2010 m. birželio 14 d. ieškovas Č. P. paskolino dar 100 000 Lt su 5 proc. dydžio mėnesinėmis palūkanomis, nustatant grąžinimo terminą iki 2010 m. gruodžio 1 d. Nors tokio dydžio palūkanos nėra mažos, tačiau teismas, spręsdamas dėl jų dydžio pagrįstumo, pirmiausia turėjo atkreipti dėmesį, jog paskolos suteiktos be jokių kitų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių. Tokios paskolos yra padidintos rizikos, todėl tai įtakojo didesnę tokių paskolų kainą, kuri išreiškiama per mokėtinų palūkanų dydį. Teismas prašomas priteisti palūkanas nepagrįstai vertino kaip netesybas. Sutartyse numatytos palūkanos, remiantis teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, traktuotinos kaip mokėjimo funkciją atliekančios, todėl turėjo būti skaičiuojamos nuo paskolos teisinių santykių atsiradimo dienos iki kol paskolos suma grąžinama. Vadinasi, šiuo atveju ieškovas, turėjo teisę į mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iš už ilgesnį laikotarpį, tačiau elgdamasis sąžiningai, reikalavo tik palūkanų paskaičiuotų iki Č. P. mirties. Be mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, ieškovas turėjo teisę reikalauti ir papildomų sumų. CK 6.205 str. nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 str. 2 d.) ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Šios palūkanos skaičiuojamos ir mokamos kartu su mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis, o jų dydis yra nustatytas CK 6.37, 6.210 straipsniuose, pagal kuriuos skolininkas privalo mokėti 5 arba 6 procentų metines palūkanas, atsižvelgiant į skolininko statusą. Ieškovas turėjo teisę ne tik į mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, bet ir į kompensacines palūkanas, skaičiuotinas nuo paskolos grąžinimo termino praleidimo. Vis dėlto, ieškovas geranoriškai apsiribojo tik mokestinių palūkanų reikalavimu ir už trumpesnį laikotarpį nei galėjo reikalauti pagal teisinį reglamentavimą, kas vertintina kaip ieškovo sąžiningumas. Kadangi ieškovo prašytos mokestinę funkciją atliekančios palūkanos negalėjo būti traktuojamos kaip netesybos, teismas neturėjo teisės taikyti ir netesybų mažinimo instituto. Tuo tarpu palūkanų mažinimo instituto teisės aktai nenumato, vadinasi teisinis pagrindas tam neegzistuoja. Visa tai leidžia teigti, jog teismas nepagrįstai palūkanas pripažino netesybomis, dėl ko nesant teisinio pagrindo taikė netesybų mažinimo institutą palūkanoms mažinti.
2. Ieškovas, siekdamas elgtis sąžiningai, sutinka geranoriškai sumažinti reikalaujamų priteisti mokestinę funkciją atliekančių palūkanų dydį. Ieškovas, kaip minėta, pirmiausia reikalavo 213 366,67 Lt palūkanų, tačiau įvertinęs aukščiau minėtus aspektus, nesiekdamas piktnaudžiauti savo teisėmis, pasipelnyti iš L. P. ir pan., laiko, kad pakankamas atlygis už laikotarpį, kai yra naudojamasi jo paskolintais pinigais, būtų 53 341,67 Lt, kas sudaro ketvirtadalį pirminio reikalavimo dėl priteistinų palūkanų. Ši suma laikytina protinga, teisinga ir sąžininga abiejų ginčo šalių atžvilgiu, todėl ieškovas prašo papildomai priteisti 35 527,15 Lt palūkanų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė L. P. prašo jo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Prievolių vykdymo užtikrinimo priemonių buvimo ar nebuvimo faktas neturi jokios reikšmės šioje byloje kylantiems klausimams analizuoti. Atsakovė negali būti atsakinga ar patirti papildomas pasekmes dėl to, kad ieškovas, skolindamas didelę pinigų sumą, nereikalavo prievolių užtikrinimo priemonių dar sutarties sudarymo stadijoje. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo sumažinti sutartinių palūkanų. Pagal teismų praktiką, CK 6.73 straipsnio antroji dalis ir CK 6.258 straipsnio 3 dalis leidžia teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas. Teismas savo sprendime atsižvelgė ne tik į neadekvatų paskolos sumos ir palūkanų santykį, bet ir į tai, jog apeliantas ilgą laiką delsė reikalauti grąžinti skolą.
2. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad sutarties šalys buvo susitarusios mokėto tokio dydžio palūkanas už sutartinių prievolių nevykdymą. Nei pagal 2010 m. kovo 6 d. paskolos raštą, nei pagal 2010 m. birželio 14 d. paskolos vekselį šalys nebuvo susitarusios dėl tokių palūkanų mokėjimo. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliantas pripažįsta, jog paskolos vekselyje ir paskolos raštelyje nurodytos 5 proc. dydžio mėnesinės palūkanos buvo nepagrįstai didelės ir neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų. Neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją.
3. Ieškovo argumentas, kad jis geranoriškai neprašė priteisti papildomas sumas nėra svarus, nes bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškinio dalykas ir pagrindas.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas R. D. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o jo apeliacinį skundą tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas nesiaiškino, ar prievolė pagal paskolos raštelius yra galiojanti, tačiau bylos nagrinėjimo metu ji neneigė ieškinio pagrįstumo visa apimtimi, tarp šalių nebuvus ginčo dėl pačių paskolos teisinių santykių egzistavimo, atsakovei sutinkant, neginčijant, kad negrąžinta jos sutuoktinio iš ieškovo paimtos paskolos dalis sudaro 220 000 Lt, teismas, nesant specialių įstatyme numatytų išimčių, pagrįstai nesiėmė savo iniciatyva, atsakovei neginčijant, kvestionuoti prievolinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimo. Ieškovė iš esmės laikėsi pozicijos, jog jos sutuoktinio prievolė ieškovui egzistuoja, kas vertintina kaip esminių bylos faktų pripažinimas. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, jog iš paskolos dokumentų nėra aišku, kad pinigai yra perduodami. Paskolos dokumentuose aiškiai užfiksuotas tiek pinigų perdavimo/gavimo faktas (nurodoma, kad „pasiskolinu“, „pasiskolinau“, kas rodo, jog pasirašant skolos dokumentus kartu yra užfiksuojamas pinigų perdavimas). Kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Pinigų perdavimo faktą patvirtina paskolos dokumentai ir Č. P. priešmirtinis raštelis. Paskolų suteikimą taip pat patvirtina faktas, jog Č. P. į UAB „Vaitvilė“ investavo 303 743,24 Lt, be to, paskolinių santykių buvimą patvirtino liudytojas A. P.. Atsakovės nurodyti argumentai nepaneigė teismo padarytos išvados dėl prievolės pobūdžio, nes atsakovei buvo žinoma apie gautą paskolą, o pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl sutuoktinių solidariosios atsakomybės
Pagal rašytinę paskolos sutartį 2010 m. kovo 6 d. sudaryta ieškovo su atsakovės sutuoktiniu Č. P., pastarajam ieškovas paskolino 120 000 Lt, pagal 2010 m. birželio 14 d. rašytinę paskolos sutartį – 100 000 Lt. Č. P. skolų ieškovui negrąžino. Č. P. mirus ieškovas prievolės įvykdymo reikalauja iš atsakovės, kaip mirusiojo sutuoktinio turto paveldėtojos paveldėto turto ribose ir kaip solidariosios skolininkės CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 2 d. ir 3 d. pagrindu.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Bendros sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama (CK 6.6 str. 1 d.). Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu numatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Jeigu sutuoktinio prievolė nėra solidarioji pagal įstatymą ar šalių susitarimą, tai tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė ir kiekvienas sutuoktinis turi vykdyti tik savo dalį. Kasacinio teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad sutuoktinių prievolių pobūdis yra nepreziumuojamas. Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra solidarioji ar dalinė (LAT civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010).
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno iš sutuoktinio, kai yra kito sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskolos gavėjo (atsakovės sutuoktinio) prievolė grąžinti ieškovui skolą priskirtina bendroms sutuoktinių prievolėms, vykdytinoms iš bendro turto pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p., nes pagal CK 3.92 str. 3 d. prezumuojama, kad sutuoktinis sudaro sandorius, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus, kai sandoriui sudaryti reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suvienodintą praktiką, taikant 3.92 str. 3 d. ir CK 3.109 str. santykį, pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą netinkamai taikė 3.92 str. 3 d. Kasacinio teismo plenarinė sesija, suvienodindama teismų praktiką taikant CK 3.92 str. 3 d. ir 3.109 str. santykį, išaiškino, kad CK 3.92 str. 3 d. nustatyta sutuoktinio sutikimo prezumpcija kito sutuoktinio sandoriams, nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesams t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme (LAT civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010).
Kasacinio teismo plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidarioji, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. CK 3.109 str. 2 ir 3 dalyse nustatyta, kada sutuoktinių prievolė yra solidarioji. Pagal CK 3.109 str. 2 d. – išlaikyti šeimos ūkį, užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, pagal CK 3.109 str. 3 d. – kai paskolos ėmimas, prekių išsimokėtinai pirkimas buvo būtinas bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo paaiškinimais, paveldimo turto apyrašu, UAB ,,Vaitvilė“ akcijomis, kaip bendra sutuoktinių nuosavybe, aplinkybe, kad laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2010 metų atsakovės sutuoktinis bendrovei ,,Vaitvilė“ paskolino 303 743 Lt ir šie pinigai buvo panaudoti verslui plėsti, padarė išvadą, kad pagal paskolos sutartis gauti iš ieškovo pinigai buvo panaudoti šeimos verslui plėsti ir CK 6.6 str., 3.109 str. 2 ir 3 dalies pagrindu pripažino, kad Č. P. sutuoktinės prievolė grąžinti ieškovui paskolą yra solidarioji. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinis teismas nesutinka.
Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais, tenka ieškovui, siekiančiam, kad atsakovės sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 str.). Aplinkybė, kad po Č. P. mirties atsakovė padavė pareiškimą priimti palikimą ir yra užvesta Šiaulių m. I notarų biure byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, sudarytas paveldimo turto apyrašas, neįrodo, jog paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos verslui. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1316-194-2011 esantys įrodymai (paskolos sutartys, kasos pajamų orderiai) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. Č. P. (UAB ,,Vaitvilė“ vienintelis akcininkas), UAB ,,Vaitvilė“ paskolino 303 743,24 Lt. Iš šios 303 743,24 Lt sumos 2204 Lt yra suma, kurią Č. P. įnešė į UAB ,,Vaitvilė“ kasą po paskolos sutarčių su ieškovu sudarymo. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu nustatyta, kad 190 536,59 Lt UAB ,,Vaitvilė“ Č. P. grąžino. Iš šios sumos 29 230 Lt grąžinta 2010 m. kovo 18 d. t. y. po pirmosios 2010 m. kovo 6 d. paskolos sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad po 220 000 Lt paskolos iš ieškovo gavimo Č. P. UAB ,,Vaitvilė“ paskolino tik 2204 Lt, nėra pagrindo spręsti, kad iš ieškovo gauta paskola buvo panaudota šeimos verslui plėsti. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos verslui plėsti, kitoje vietoje nurodė, kad pinigai buvo panaudoti verslui gaivinti, motyvuojant tuo, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2010 m. balandžio 12 d., o bankroto byla iškelta tik 2011 m. sausio 26 d. Ši pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta prielaidomis. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad skolintais iš ieškovo pinigais buvo bandyta bendrovę ,,Vaitvilė“ gaivinti, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad bankrotas UAB ,,Vaitvilė“ nuo pareiškimo pateikimo teismui iškeltas po 9 mėnesių, nepatvirtina, kad paskoliniai pinigai buvo naudojami siekiant išvengti bankroto, nes nėra duomenų, kad skolinti pinigai buvo panaudoti versle.
Liudytojas A. P. parodė, kad jis kreipėsi į ieškovą dėl pinigų paskolinimo Č. P., nes pastarajam pinigų reikėjo apyvartinėms lėšoms. Minėta, po paskolos sutarčių sudarymo į UAB ,,Vaitvilė“ kasą pagal kasos pajamų orderius Č. P. apyvartinėms lėšoms įnešė 2204 Lt, paskutinis 500 Lt įnašas į kasą atliktas 2010 m. liepos 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad trijų mėnesių laikotarpiu (2010 03 06 – 2010 06 14) per du kartus ieškovas paskolino 220 000 Lt ir tik 2204 Lt Č. P. įnešė į bendrovės kasą apyvartinėms lėšoms, kad 2010 m. kovo 18 d.
UAB ,,Vaitvilė“ grąžino Č. P. 29 230 Lt skolą, nepakanka padaryti išvadai, kad skolinti pinigai buvo panaudoti šeimos verslui t.y. šeimos interesams (CPK 185 str.).
Pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta apie ieškovo nurodytą aplinkybę, kuria jis grindžia reikalavimą dėl solidariosios atsakomybės, kad Č. P. po 2010 m. kovo 6 d. paskolos sutarties sudarymo 2010 m. kovo 10 d. į UAB „Litexport plius“ sąskaitą įnešė 2400 eurų. Ieškovas teigia, kad Č. P. į šios bendrovės sąskaitą įnešė skolintus pinigus. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad jos sutuoktinis 2010 m. kovo 19 d. pardavė automobilį už 14 000 eurų, o prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą iš pirkėjo buvo gautas avansas ir šie pinigai įnešti į UAB „Litexport plius“ sąskaitą. Byloje esanti automobilio 2010 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad 2010 m. kovo 19 d. Č. P. automobilį pardavė už 14 000 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės paaiškinimai ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2 400 eurų į bendrovės sąskaitą Č. P. įnešė iš pinigų, gautų iš automobilio pirkėjo, nei priešingai (CPK 185 str.)
Ieškovas tvirtina, kad paskolos buvo paimtos verslo problemoms spręsti, šeimos verslui, pinigų grąžinimą siejo su pelninga skolininko Č. P. veikla. Nagrinėjant bylą ieškovas laikėsi pozicijos, jog pinigus skolino šeimos verslui, tačiau teisėjų kolegija pirmiau išdėstytų argumentų ir nustatytų aplinkybių pagrindu sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos verslui, t.y. šeimos interesais (CPK 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutuoktinių civilinę atsakomybę, kylančią pagal vieno iš sutuoktinio sudarytus sandorius, reglamentuojančias teisės normas ir dėl to netinkamai išsprendė ginčą t.y. nepagrįstai pripažino, kad atsakovės prievolė grąžinti ieškovui skola yra solidarioji sutuoktinių prievolė.
Nepripažinus, kad atsakovės sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartys yra solidarioji sutuoktinių prievolė, atsakovei tenka pareiga įvykdyti jos mirusiojo sutuoktinio prievolę ieškovui paveldėto turto ribose (CK 5.53 str.). Atsakovė, gindamasi priešieškiniu nuo ieškovo reikalavimo, pareikšto kaip solidariajai skolininkei, iš esmės sutiko įvykdyti prievolę paveldėto turto ribose, todėl remiantis pirmiau išdėstytais motyvais atsakovės priešieškinys tenkintinas.
Dėl palūkanų sumažinimo
Ieškovas reikalavo priteisti 213 366 Lt palūkanų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad palūkanos lyginant su 220 000 Lt negrąžintos paskolos suma yra neprotingai didelės ir lupikiškos, vadovaudamasis CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatomis sumažino palūkanas iki 17 794,52 Lt. Apeliantas (ieškovas) apeliacinės instancijos teisme reikalavimą dėl palūkanų sumažino iki 53 341,67 Lt ir prašo papildomai priteisti 35 527,15 Lt palūkanų (53341,67 – 17 794,52 = 35527,15 Lt).
Šalys susitarimu gali nustatyti palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką (CK 6.872 str.).
Apeliantas teigia, kad šalių susitarimu nustatyto mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydžio mažinimo teisės aktai nenumato, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palūkanas pripažino netesybomis, ko pasekoje nesant teisinio pagrindo taikė netesybų mažinimo institutą palūkanoms mažinti.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažinta, kad teismas turi patikrinti, ar šalių susitarimas dėl palūkanų nepažeidžia sąžiningumo, protingumo, teisingumo reikalavimų (CK 1.5 str.) ir nustatęs, kad palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, yra neprotingai didelės, lupikiškos, turi teisę jas sumažinti (LAT civilinė byla Nr. 3-192-2012).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo prašomą priteisti 213 366,67 Lt palūkanų sumą, kuri beveik lygi 220 000 Lt paskolos sumai, pripažino neprotingai didele ir lupikiška. Mažindamas palūkanas iki 17 794,52 Lt sumos pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad pasibaigus paskolų grąžinimo terminams ieškovas ilgą laiką nereikalavo grąžinti skolas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo kriterijais, kurias jis taikė nustatydamas sumažintą palūkanų sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu tai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismo sumažintos iki 17 794,52 Lt palūkanų sumos nedidina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 8 334,0 Lt žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės priteisiamas ieškovui žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 3 d.). Nuo 237794 Lt patenkintos ieškinio sumos apskaičiuotas žyminis mokestis sudaro 5755,88 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Ieškiniu atsakovei kaip solidariajai skolininkei buvo pareikštas reikalavimas pagal jos sutuoktinio Č. P. sudarytas paskolos sutartis. Atsakovė, siekdama paneigti solidariąją atsakomybę pagal jos sutuoktinio sudarytas paskolos sutartis, pareiškė priešieškinį pripažinti prievolę ieškovui asmenine jos sutuoktinio Č. P. prievole ir priteisti skolą paveldėto turto ribose, kas iš esmės reiškia paskolos sutarčių modifikavimą. Ieškinys (priešieškinys) dėl sutarčių modifikavimo apmokamas 500 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 3 p.). Tai reiškia, kad atsakovė už priešieškinį turėjo sumokėti 500 Lt ir 500 Lt už apeliacinį skundą. Atsakovė už priešieškinį yra sumokėjusi 300 Lt. Pirmosios instancijos teismas nėra priėmęs procesinio sprendimo dėl atsakovės atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėjimo. Už apeliacinį skundą atsakovė yra sumokėjusi 1750 Lt žyminį mokestį t. y. 1250 Lt daugiau nei turėjo sumokėti pagal CPK 80 str. 1 d. 3 p. Iš 1250 Lt permokėtos sumos minusavus 200 Lt nesumokėto žyminio mokesčio, atsakovė yra sumokėjusi 1050 Lt daugiau negu priklauso pagal įstatymą, todėl šią sumą Valstybinė mokesčių inspekcija turi atsakovei grąžinti (CPK 87 str. 3 d., 5 d.).
Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamas 1000 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už priešieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 93 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės ieškovui turi būti priteisiamas 5755,88 Lt žyminis mokestis, atlikus įskaitymą iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 4755,88 Lt žyminio mokesčio.
Atsakovė už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra sumokėjusi 3000 Lt. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 3000 Lt (CPK 98 str. 3 d.). Atlikus įskaitymą iš atsakovės ieškovui priteisiama bylinėjimosi išlaidų galutinė suma yra 1755,88 Lt (4755,88 Lt – 3000 Lt= 1755,88 Lt).
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš šalių priteisiama valstybės naudai 26,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 6 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį taip:
„Priteisti iš L. P. (a/k (duomenys neskelbtini) R. D. (a/k (duomenys neskelbtini) naudai 237 794 Lt (du šimtus trisdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt keturis Lt) ir 5 procentų procesinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2012 m. kovo 6 d. bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo paveldėto Č. P. turto ribose.“
Priteisti iš L. P.(a/k (duomenys neskelbtini) R. D. (a/k (duomenys neskelbtini) naudai 1755,88 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt penkis Lt 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš L. P. (a/k (duomenys neskelbtini) ir R. D. (a/k (duomenys neskelbtini) po 13,18 Lt (trylika Lt 18 ct) iš kiekvieno valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.
Grąžinti L. P. (a/k (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 1050 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt Lt) žyminio mokesčio.