Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-153-104/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-02-06
Bylos Nr.: 2A-153-104/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-06893-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
Ieškovas: AB „Krekenavos agrofirma“
Atsakovas: UAB „Koldlita“
Trečiasis asmuo: UAB DK „PZU Lietuva“

Kategorijos

35.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-153-104/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06893-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 60.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Krekenavos agrofirma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3406-545/2013 pagal ieškovo AB „Krekenavos agrofirma“ ieškinį atsakovui UAB „Koldlita“ dėl nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo - UAB DK „PZU Lietuva“), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB „Krekenavos agrofirma“ patikslintu ieškiniu (1t., b.l. 65, 2t., b.l 34) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Koldlita“ 77 075, 04 Lt nuostolių, 6 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2011-06-15 užsakė krovinio (mėsos gaminių) transportavimo į Rusiją paslaugas. Pagal užsakymą - sutartį atsakovas įsipareigojo paimti krovinį 2011-06-23 dieną, 10.00 val. iš ieškovo teritorijos AB „Krekenavos agrofirma“, Mantvilioniuose, Kėdainių rajone, nugabenti krovinį į Permę Rusijoje ir iškrauti 2011-06-30 nurodytoje iškrovimo vietoje. 2011-07-07 dieną ieškovas gavo iš OOO „Daugava" 2011-07-07 dienos pretenziją Nr. 20. Po kelių dienų elektroniniu laišku iš OOO „Daugava" buvo gauta patikslinta 2011-07-07 dienos pretenzija Nr. 20, kurioje buvo nurodyta preliminari tuo metu negalutinė nuostolio suma 1 071 281, 29 Rusijos rublių (apie 26 000 EUR, t.y. apie 89 772, 80 Lt). Pretenzijoje buvo nurodyta, jog pristatytas gavėjui dešreles išvežiojus į prekybos tinklus pardavimui 2011 m. liepos 4-6 dienomis, pirkėjai 2011-07-07 dieną pradėjo grąžinti nusipirktas pieniškas dešreles įtardami, jog dešrelės yra sugedusios. Produkcija buvo grąžinta į sandėlį ir produkciją patikrinęs veterinarijos gydytojas uždraudė toliau pardavinėti šią produkciją. Rusijos Federacijos Valstybinė veterinarijos priežiūros institucija ištyrė produkcijos tinkamumą vartojimui ir 2011-07-19 savo išvadoje-potvarkyje dėl maisto produktų žaliavų ir maisto produktų vartojimo Nr. 40-40/000482 nustatė, jog 10 193 kg dešrelių, esančių sandėlyje (grąžintų ir dar nerealizuotų) yra netinkamos bei rekomendavo jas siųsti techniniam utilizavimui. Ieškovas mano, jog krovinį sugadino atsakovas, neužtikrinęs tinkamo temperatūros režimo krovinio gabenimo metu po to, kai krovinį priėmė vežti. Krovinio vežimo transporto priemonėje turėjo būti palaikoma temperatūra ne aukštesnė nei +6 laipsniai Celsijaus (tokią temperatūros normą tvirtina pridedamas veterinarijos sertifikatas Nr. LT0099090/L2-7548, kuriame yra nurodytos prekės laikymo bei transportavimo sąlygos). Temperatūrinis režimas galėjo būti pažeistas atsakovui pasikraunant kitas prekes į vilkiką, kitų prekių iškrovimo metu bei gabenimo metu, nes laikotarpiu nuo 2011-06-22 iki 2011-07-01 dienomis ir Lietuvoje, ir Rusijoje buvo aukšta oro temperatūra. Be to, atsakovas, pripažindamas savo kaltę dėl krovinio sugadinimo, kreipėsi į vežėjo atsakomybės pagal CMR draudiką „PZU Lietuva", tačiau draudikas atsisakė mokėti draudimo. Nepaisant draudiko atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ieškovas ir atsakovas ėmė ieškoti kompromiso, ne kartą kalbėjo apie kompensavimo galimybes, terminus, kompensuotinas sumas. Konkrečiai, derybas vedė ieškovo darbuotojas V. Š., tuo metu ėjęs AB „Krekenavos agrofirma“ komercijos direktoriaus pareigas su atsakovo direktoriumi K. P. ir logistikos vadovu R. J.. Draudikui atsisakius atlyginti žalą, žalos atlyginimo reikalavimas gali būti reiškiamas tiesiogiai vežėjui, kuris atsako už visą vežimo organizavimą. Pagal vežimo santykius reglamentuojančias CK 6.820 str. normas vežėjas atsako nuo prekės perdavimo vežti momento, jeigu šalys nesusitaria kitaip vežimo sutartyje. Ieškovo ir atsakovo sudarytai Užsakymo sutarčiai ir jos pagrindu atsiradusiems santykiams bei aplinkybėms yra taikomos CK 6.817 - 6.823 straipsnių normos. Ieškovo įsitikinimu, jog santykiai tarp draudiko ir draudėjo neeliminuoja vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą ir dėl to patirtus nuostolius, tai ieškovas dar kartą kreipėsi su pakartotiniu 2012-01-19 dienos reikalavimu Nr. S-13. Tuomet kovas 2012-01-25 raštu atsakė, jog nepripažįsta savo kaltės. Tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta ir neteisėta. Krovinio sugadinimu sukeltus nuostolius vežėjas privalo atlyginti (CK 6.818 str.), nepriklausomai nuo to, kad tuos nuostolius atsisako atlyginti vežėjo civilinę atsakomybę apdraudęs draudimas. Dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė 82 711, 93 LTL tiesioginį nuostolį, kurį sudaro: 1) sugadinto krovinio virtų „Pieniškų ekstra" dešrelių vertė 68 900, 73 Lt (19 955,03 EUR) pridedamas invoisas Nr. RIM 4798678, konkrečiai pirmoji prekės pozicija invoise; 2) transportavimo kaštai 13 811, 20 Lt (4 000 EUR) (Įrodymas Nr. 18, apmokėjimo už vežimą atsakovui suma, išrašyta už vežimo paslaugas PVM sąskaita-faktūra CAR Nr. 1106183, apmokėta). Patikslintu ieškiniu ieškovas sumažino transportavimo išlaidas iki 81 74,34 Lt, todėl prašė priteisti iš atsakovo 77 075,04 Lt (68900,73 Lt + 8174,34 Lt) bei grąžinti 169,10 Lt žyminio mokesčio permoką.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jog šalių santykiams taikytinos 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatos, o ne Lietuvos Respublikos CK, nes konvencija numato tiek reikalavimus krovinio sugadinimo fakto nustatymo procedūrai, tiek vežėjo atleidimo nuo atsakomybės sąlygas, tiek nuostolių dydžio apskaičiavimo principus. Krovinio sugadinimo vežimo metu faktas pagal CMR Konvenciją nėra preziumuojamas, todėl pretenziją reiškiantis asmuo privalo įrodyti tiek krovinio sugadinimo vežimo metu faktą, tiek sugadinto krovinio kiekį, tiek nuostolių dydį. Šioje byloje krovinio pristatymo metu jokios pretenzijos vežėjui (atsakovui) pareikštos nebuvo. Pretenzijos vežėjui (atsakovui) nebuvo pareikštos ir per CMR Konvencijos 30 str. 1 d. numatytą 7 darbo dienų laikotarpį, skirtą neakivaizdiems krovinio trūkumams pastebėti ir informuoti apie tai vežėją raštu. Kaip seka iš OOO „Daugava" 2011-07-07 d. raštų, krovinys buvo pristatytas 2011-07-01 (penktadienį), todėl pretenzija dėl neakivaizdžių krovinio trūkumų vežėjui (atsakovui) galėjo būti pareikšta ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, t.y. ne vėliau kaip 2012-07-12. Faktiškai atsakovas ieškovo pretenziją gavo tik 2011-07-18 elektroniniu paštu, net 6 dienomis praleidus Konvencijoje numatytą terminą. Kadangi nei krovinio perdavimo gavėjui metu, nei per 7 darbo dienas po jo pristatymo vežėjui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl krovinio trūkumų, įsigaliojo CMR Konvencijos 30 str. 1 d. numatyta prezumpcija, kad krovinys buvo perduotas gavėjui tinkamos būklės ir vežimo metu jis sugadintas nebuvo. Atsakovo nuomone, ieškovo pateikti dokumentai per daug prieštaringi ir verčia abejoti ieškovo ir pretenzijos reiškėjo OOO „Daugava" sąžiningumu: - pats ieškovas pripažįsta, kad krovinys buvo pristatytas į iškrovimo vietą 2011-07-01, iki 2011-07-04 sandėliuojamas nežinomose sąlygose, 2011-07-04/06 laikotarpyje kitomis (ne atsakovo) transporto priemonėmis išvežiotas po parduotuves, ten toliau sandėliuojamas, dedamas į prekybą, ir tik 2011-07-07 pirkėjai pradėjo dešreles grąžinti į parduotuves, o krovinys buvo grąžintas iš prekybos tinklo tik 2011-07-11, todėl tikrai galėjo būti sugadintas ne vežimo metu, bet vėliau, visų šių procesų vykdymo metu; - fakto, jog pirkėjai pradėjo dešreles grąžinti dėl to, kad jos yra netinkamos kokybės, ieškovas neįrodinėja jokiais dokumentais, išskyrus OOO „Daugava" pretenziją - tačiau ši pretenzija negali būti laikoma pakankamu ir tinkamu įrodymu, kadangi grąžinant netinkamos kokybės prekes, kadangi pagal Sutartį Nr. 07 turėjo būti surašyti atitinkami prekių grąžinimo aktai, iš kurių būtų galima nustatyti tikslią prekių grąžinimo datą ir kiekį; pateiktos dvi 2011-07-07 pretenzijos, kurioms abiems suteiktas tas pats rašto numeris - Nr. 20, tačiau pretenzijų turinys skiriasi, ieškovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kada šios pretenzijos buvo gautos; - vienoje iš 2011-07-07 pretenzijų OOO „Daugava" nurodo, kad veterinarijos gydytojas patikrino prekes 2011-07-11 ir surašė Aktą Nr. 2, tačiau iš ieškovo pateikto Rusijos Federacijos Valstybinės veterinarijos tarnybos 2011-07-19 Išvados - potvarkio dėl maisto produktų žaliavos ir maisto produktų vartojimo akivaizdu, kad veterinarinis tyrimas buvo atliktas tik 201l-07-18, - prekės grąžintos iš prekybos tinklų 2011-07-11, tačiau veterinariniam tikrinimui jos pateiktos tik 2011-07-18, t.y. praėjus 7 paroms po grąžinimo, ir visą šį laikotarpį prekės buvo laikomos nežinomomis sąlygomis; - faktiškai ieškovo 2011-07-15 pretenzija buvo pateikta atsakovui tik 2011-07-18 elektroniniu paštu, t.y. tą dieną, kai mėginiai buvo pateikti Rusijos Federacijos Valstybinės veterinarijos tarnybos tikrinimui, todėl abejotina, kad 2011-07-07 OOO „Daugava" pretenzijos iš viso buvo pareikštos; tyrimų protokole Nr. 7921M P nurodyta, kad tiriamos dešrelės, pagamintos 2011-06-20, o ginčo objektu esančio krovinio Veterinarijos sertifikate Nr. LT0099090/L2-7548 nurodyta, kad produkcija pagaminta 2011-06-22. Šie neaiškumai ir nesutapimai verčia manyti, kad minėtosios OOO „Daugava" 2011-07-07 d. pretenzijos yra surašytos atgaline data, siekiant sudaryti įspūdį, kad pretenzijų pareiškimui CMR Konvencijos 30 str. 1 d. nustatyti privalomi terminai nebuvo praleisti, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad šių dokumentų pagrindų CMR Konvencijos 30 str. 1 d. numatyta prezumpcija yra ieškovo paneigta.

Taip pat atsakovas nesutinka su paskaičiuotu nuostolių dydžiu. Visų pirma, net jei būtų įrodyta, kad krovinys buvo sugadintas vežimo metu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo sugadintas visas dešrelių „Ekstra" krovinio kiekis (12 021 kg) - nėra šios krovinio dalies utilizavimą patvirtinančių dokumentų, be to, 2011-07-07 d. pretenzijose kalbama apie prekių siuntos grąžinimą krovinio siuntėjui (ieškovui), tačiau vėlgi, byloje nėra jokių įrodymų, kad visa prekių partija būtų buvusi grąžinta. Be to, ieškovas reikalauja iš atsakovo 13 811,2 Lt vežimo užmokesčio atlyginimo, ir šią reikalavimo dalį grindžia 2011-06-15 d. Užsakymu - sutartimi kroviniui pervežti, kurioje nurodyta, kad už 4 000 EUR (13 811,2 Lt) vežimo užmokestį nurodytu maršrutu bus gabenamas mėsos gaminių ir dešrų krovinys, tačiau faktiškai, kaip seka iš paties ieškovo pateiktų CMR važtaraščių Nr. 011487 (konservuotos daržovės), 010511 (2-jų rūšių dešrelės), 010311 (šokoladiniai saldainiai) komplekto, už ieškovo pasiūlytą 4 000 EUR vežimo užmokestį buvo gabenami 3 kroviniai - dešrelės (dviejų rūšių, iš kurių tik dėl vienos rūšies buvo pareikšta pretenzija), šokoladiniai saldainiai ir konservuotos daržovės. Tai, kad tokį krovinio rinkinė gabenti į Rusiją pasiūlė pats ieškovas, įrodo prie šio atsiliepimo pridedama ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo elektroniniu paštu kopija. Todėl net pripažinus, kad ieškinys pareikštas pagrįstai ir dalis krovinio (viena rūšis dešrelių) pilnai sugadinta vežimo metu, iš atsakovo negali būti priteisiamas visas užmokestis už vežimą, kadangi CMR Konvencijos 23 str. 4 d. numato, kad vežimo užmokestis kompensuojamas proporcingai nuostolio dydžiui. Atitinkamai, jei vežimo metu transporto priemonėje buvo gabenama 2013 kg marinuotų daržovių, 924,1 kg šokoladinių saldainių, 12 903 kg Extra dešrelių, 4383 kg Hot Dog dešrelių, viso - 20 223,1 kg krovinio, o pretenzija pareikšta tik dėl 12 903 kg svorio krovinio dalies, vadinasi, iš atsakovo CMR Konvencijos 23 str. 4 d. pagrindu galėtų būti priteisiama ne daugiau kaip 63,8 proc. vežimo užmokesčio arba 2552 EUR (8811,54 Lt). Taip pat atsakovas nurodė, kad nesant įrodymų apie tai, kad krovinys buvo sugadintas vežimo metu, nėra visiškai jokio pagrindo taikyti vežėjo civilinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu. Ieškovas prašo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kadangi šalių santykiai pagrįsti būtent CMR konvencijos nuostatomis ir reikalaujama priteisti nuostolių kompensaciją, mano, kad ieškovo nurodyta 6 procentų metinių palūkanų norma yra netaikytina atsakovo atžvilgiu.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Trečiojo asmens nuomone, šiai išvadai, kad ieškovo krovinį sugadino atsakovas, neužtikrinęs tinkamo temperatūros režimo krovinio gabenimo metu po to, kai krovinį priėmė vežti, pagrįsti ieškovas nepateikia jokių įrodymų. Ieškovas tik kelia prielaidas, kad tam tikros aplinkybės (pvz., vėlesni krovimai kitose vietose ir kt.) galėjo daryti įtaką tinkamam temperatūriniam režimui. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, t.y. 1) vadovaujantis RAB „Daugava" sandėlio vedėjo J.Selivanov paaiškinimu, iškraunant krovinį iš mašinos, šaldytuvas veikė, temperatūra jame buvo 3; 2) vadovaujantis UAB „KOLDLITA“ 2012-01-25 raštu (atsakymas į pretenziją Nr.S-13 dėl nuostolių atlyginimo), puspriekabės šaldymo agregatas dirbo be trikdžių, visą transportavimo laiką buvo palaikoma tinkama temperatūra; 3) krovinio gavėjas priėmė krovinį nepareikšdamas dėl jo kokybės jokių pretenzijų. Vadovaujantis CMR konvencijos 30 str. 1 p., jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nereikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje, t.y. jei gavėjas priima krovinį ir nepareiškia jokiu pretenzijų, kaip to reikalaujama CMR konvencijos 30 str. 1 p., krovinio priėmimas yra įrodymas, kad prekių siunta gauta tokia, kokia nurodyta važtaraštyje. Be to, vežėjui, ieškovas pretenziją pareiškė tik 2011-07-15 (pretenzijos data), t.y. po 12 dienų nuo krovinio pristatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2011-06-15 šalys sudarė užsakymą – sutartį kroviniui pervežti, kuriuo atsakovas įsipareigojo pervežti ieškovo krovinį iš Mantvilonių, Kėdainių rajono (Lietuva) į Permę (Rusija). 2011-06-22 atsakovas pateikė transporto priemonę vilkiką Scania v.n. BBM (CDK 151)/PV858, specialiai įrengtą apsaugoti krovinį nuo karščio, į kurią buvo pakrautas ieškovo krovinys: 2013 kg marinuotų daržovių, 924,1 kg šokoladinių saldainių, 12 903 kg Extra dešrelių, 4383 kg Hot Dog dešrelių, viso - 20 223,1 kg krovinio. Krovinys 2011-07-01 buvo pristatytas į Permę (Rusija) ir iškrautas po pietų OOO „Daugava“ (Rusija, Permė), kuri krovinį priėmė, ką pastaroji patvirtino savo antspaudu. Nors krovinio gavimo datos atžymos CMR važtaraštyje Nr. 010311 nepadaryta, tačiau šį faktą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai - 2011-07-07 OOO „Daugava“ pretenzija Nr. 20, bei jos papildymas, kur nurodyta, kad 2011-07-01 buvo gautos prekės – virtos pieniškos dešrelės Ekstra, kiekis-12021,10 kg, kurios buvo priimtos pagal svorį, nurodytą ant pakuotės, pagal kokybę, esant nepažeistai pakuotei. Nuo 2011 metų liepos 4 d. iki 06 d. produkcija buvo pristatyta į tinklo parduotuves, o sandėlyje ir vežant buvo laikomasi temperatūros režimo, tačiau 2011-07-07 pirkėjai pradėjo grąžinti nusipirktas pieniškas dešreles įtardami, jog dešrelės yra sugedusios. Produkcija buvo grąžinta į sandėlį ir produkciją ją patikrinęs veterinarijos gydytojas 2011-07-11 aktu Nr. 2 uždraudė toliau pardavinėti šią produkciją, nuostolis sudarė 1071281,29 Rusijos rublių. 2011-07-19 Rusijos Federacijos Valstybinės veterinarijos priežiūros Permės krašto kovos prieš gyvulių ligas stotis surašė išvadą-potvarkį Nr. 40-40/000482 dėl maisto produktų žaliavų ir maisto produktų vartojimo, nustatė, kuriame nustatė, jog 10 193 kg dešrelių, esančių sandėlyje (grąžintų ir dar nerealizuotų) yra netinkamos bei rekomendavo jas siųsti techniniam utilizavimui. 2011-07-20 utilizuota 12021,1 kg dešrelių, nors kitose dokumentuose nurodyta, jog grąžinta nuo 2011-07-05 iki 2011-07-19 d. viso 9183,155 kg, atitinkamai, krovinio gavėjas nesumokėjo ieškovui už pateiktą produkciją, t.y. už 12 903 kg Extra pieniškų dešrelių.

Teismas atmetė ieškovo teiginį, kad ieškovo krovinį pasikraunant kitas prekes į vilkiką bei transportavimo metu sugadino atsakovas, neužtikrinęs tinkamo temperatūros režimo (ne daugiau kaip +6 laipsniai Celsijaus) nes vežimo metu 2011-06-21 d.-2011-06-30 d. buvo aukšta temperatūra, nustatęs iš atsakovo transporto priemonės-refrižeratoriaus šaldytuvo termogramos, ir 2013-04-10 teisminio nagrinėjimo metu apklausto liudytojo K. P. parodymų, kad temperatūrinis režimas (ne daugiau kaip +6 laipsniai Celsijaus) nuo 2011-06-22 iki 2011-07-01 nebuvo pažeistas (t. 2 b.l. 39-56), 2011-07-01 vakare apie 19.00 val. (16.00 +3 val. iškrovimui) OOO „Daugava“ priėmė krovinį ir pastabų nepadarė, nuo nurodyto momento (2011-07-01) kroviniu pradėjo disponuoti krovinio gavėjas. Kadangi OOO „Daugava“ jokių pastabų nepadarė, todėl vežėjui priėmus krovinį ir nepateikus jokių pastabų CMR važtaraštyje, preziumuojama, kad krovinys buvo pristatytas tinkamai. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CMR Konvencijos 17 str. 2 d. nuostatas, vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, kur ir kokiomis sąlygomis ginčo dešrelės buvo laikomos nuo 2011-07-01 iki 2011-07-07, t.y. savaitės laikotarpyje esant šiltam orui Rusijoje Permės m., iki jų grąžinimo iš prekybos tinklų momento.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymo taisykles reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 - 180 straipsniai, 182, 183, 185 straipsniai), nes neįvertino esminės reikšmės turinčių bylai įrodymų, tvirtinančių, jog krovinys galėjo būti sugadintas tik vežimo metu ir neįvertino, jog atsakovas neįrodė, jog ginčo krovinio gedimo priežastis galėjo atsirasti po krovinio perdavimo, o ne dėl krovinio transportavimo/iškrovimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CMR konvencijos 17 str. 1 ir 2 dalių normas bei vertindamas atsakovo veiksmų tinkamumą teismas netinkamai taikė 18 straipsnio 2 ir 4 dalių normas.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl esminės reikšmės turinčių teisingam bylos išsprendimui įrodymų nevertinimo apeliantas nurodė, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas apie krovinio vežimo temperatūros tinkamumą ir apie iškrovimo laiką ir kitas iškrovimo aplinkybes. Teismas savo išvadas dėl atsakovo kaltės nebuvimo grindė dar ir tuo, jog neaišku, kokiomis sąlygomis krovinys buvo laikomas po iškrovimo nuo 2011 - 07-01 iki 2011-07-07. Apelianto manymu, krovinio laikymo sąlygas po to, kai krovinio disponavimas perėjo iš vežėjo krovinio gavėjui, ir kad būtent tos sąlygos ar kažkokie veiksmai vėliau buvo netinkami ir tai buvo krovinio sugedimo priežastimi, turėjo įrodinėti atsakovas, teigęs, jog ginčo krovinio sugedimo priežastis atsirado po iškrovimo (krovinio perdavimo gavėjui). Vienok, tokių savo prielaidų atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teismas apskritai neturėjo vertinti, kaip ginčo krovinys buvo laikomas po jo perdavimo. Teismas nurodė, jog nėra įrodymų, kad šioje šaldymo kameroje buvo laikomos ginčo dešrelės. Byloje esantys įrodymai tvirtina, jog šaldytuve, į kurį ginčo prekės buvo iškrautos 2011-07-01 dienos vakare buvo +3 laipsniai, šaldytuvo tūris buvo pakankamas ginčo prekei laikyti (J. Selivanov paaiškinimas raštu, t.2, b.l.l. 36-37, 50-51).

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog teismas netinkamai sprendimo 8 lapo 8-oje pastraipoje vertino J. Selivanov paaiškinimą (rašytinį įrodymą t.l, b.l. 50-51), kaip šaldytuvo, esančio atsakovo transporto priemonėje, temperatūrą. Iš tiesų šiame J. Selivanov paaiškinime šaldytuvu vadinamas šaldymo įrenginys, į kurį buvo iškraunamos ginčo prekės, ir jame buvo plius 3 laipsniai. Pažyma apie šio šaldytuvo būklę ir tūrį (t. 2, b.l. 36-37) paneigė atsakovo prielaidas, jog į tą šaldiklį negalėjo tilpti ginčo krovinys, gal jo dalis liko lauke ar pan.

Apelianto įsitikinimu, teismas neturėjo pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog ginčo krovinio vežimo temperatūra nebuvo pažeista. Temperatūros režimas nurodytas CMR važtaraštyje (LT010511) yra 0 + 6 laipsniai Celcijaus. Atsakovas temperatūrinį režimą įrodinėjo krovinio gabenimo priemonės termogramos parodymų duomenimis bei liudytojo K. P. parodymais. Tačiau šie įrodymai nesudaro pagrindo juos vertinti atsakovo naudai. Jau vien tai, kad krovinys buvo mišrus ir pasikrautas iš kelių vietų: šaldyti mėsos produktai ir dešrelės (iš ieškovo), koncervuotos daržovės ir saldainiai (iš kitų vietų Kėdainiuose ir Vilniuje), pasikraunami skirtingose vietose į tą pačią transporto priemonę, atsakovui nepateikus įrodymų, kokios buvo koncervų ir saldainių pasikrovimo sąlygos, taip pat iškraunant dalį krovinio pakeliui pas gavėją, nepateikiant įrodymų, kokios buvo iškrovimų sąlygos, vairuotojo pastebėtas pakeliui pas gavėją transporto priemonės nesandarumas rodo, kad ginčo krovinio atžvilgiu atsakovas nesiėmė visų reikalingų priemonių. Krovinį vežusios transporto priemonės termogramos parodymai rodo, jog kameroje, kurioje buvo vežamas ginčo krovinys (Extra pieniškos dešrelės), ir kur turėjo būti temperatūra kameros viduje nuo 0 iki 6 laipsnių Celcijaus, faktiškai temperatūra buvo aukštesnė nei 6 laipsniai Celcijaus, t. y., nuo birželio 22 dienos 10:00 val., kai atsakovas išvažiavo iš ieškovo teritorijos, iki 13:18 vai; nuo birželio 23 d. nuo ll:30val. iki 13:02 val.; nuo liepos 1 d. 13:10 val. iki 23 val. Liudytojo K. P. parodymai apskritai negalėjo būti vertinami, nes pastarasis asmuo nėra niekaip susijęs su ginčo bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Šioje byloje rašytiniai įrodymai tvirtina, jog iškrovimas vyko liepos 1 dieną vakare. Teismas be jokių rašytinių įrodymų, tvirtinančių iškrovimo laiką, konstatavo, jog iškrovimas buvo baigtas 19 valandą. Jokių kitų įrodymų, išskyrus tai, jog iškrovimas vyko vakare, byloje nepateikta. Atsakovo teiginys, jog iškrovimas prasidėjo iškrovimo vietos laiku 16 valandą ar panašiu laiku taip pat nėra. Tai tik atsakovo prielaida. Teiginys, jog transporto priemonės refrižeratorius buvo išjungtas 13 valandą, arba vietos laiku 16 valandą, byloje taip pat nėra. Iš transporto priemonės termogramos matyti, jog įrenginys veikė iki liepos 1 dienos 23 valandos vakaro. Krovinio gavėjo atstovo J. S. paaiškinimas rodo, kad krovinio iškrovimas prasidėjo liepos 1 dienos vakare ir truko tris valandas. Atsakovas teigė, kad krovinio iškrovimas prasidėjo 16 valandą Permės, Rusija, laiku. Sutikti su atsakovo teiginiu apie iškrovimo 16 valandą aplinkybes nėra pagrindo, ir tai prieštarautų J. S. paaiškinimams apie iškrovimo darbų pradžią liepos 1 dienos vakare. Apeliantas mano, jog pagal bendrą paros laiko suvokimą toks paros laikas kaip 16 valanda yra suprantamas kaip dienos metas ar pavakarys (popietė), bet ne vakaras, kuris eilinio asmens suprantamas kaip paros metas, prasidedantis po 18 valandos. Todėl, jeigu vadovautis atsakovo vairuotojo rašytiniu paaiškinimu ir krovinio gavėjo kroviko rašytiniu paaiškinimu, kad krovinio iškrovimas prasidėjo vakare ir truko apie tris valandas, tai tuo metu termogramos parodymai rodo daugiau nei 11 laipsnių Celcijaus. Be to, iš aplinkybės, jog transporto priemonės termograma dar dirbo iki 23:10 valandos, galima daryti pagrįstą prielaidą, jog ginčo krovinys labiau tikėtina buvo iškraunamas dar vėliau nei 18 valanda Permės laiku, nes mažai tikėtina, kad iškrovus krovinį tuščia transporto priemonę, joje dar kelias valandas dirbtų šaldymo įrengimai.

Pagal CMR Konvenciją vežėjas atsako už krovinį iki jo iškrovimo, dėl ko ypatingos svarbos turi krovinio iškrovimo konkretaus laiko atžyma. Šioje byloje ginčo krovinio važtaraštis LT010511 neturi iškrovimo laiko atžymos. Už krovinio vežimo dokumentus yra atsakingas vežėjas. Apelianto įsitikinimu, iškrovimo laiko atžymos tikslumu privalo rūpintis vežėjas, nes vežėjo atsakomybė tęsiasi iki krovinio perdavimo momento. Todėl, atsakovui nepateikus įrodymų, jog krovinio gedimo priežastis atsirado po to, kai baigėsi atsakovo, kaip vežėjo prievolė pagal vežimo santykius, ir atsakovui neįrodžius, jog krovinys sugedo dėl paties ieškovo netinkamų veiksmų, byloje liko nepaneigta atsakovo kaltės už krovinio sugadinimą prezumpcija, ir, kad svarbiausia šioje byloje, liko nepaneigti ieškovo pateikti įrodymai, jog krovinio gedimo priežastimi pagal buvo krovinio netinkamas transportavimas/iškrovimas: 2012- 12-03 Kauno technologijos universiteto maisto instituto pažyma Nr. DV17-F-68-45 nurodo, jog palankios sąlygos greitam mikrobiologiniams gedimui galėjo susidaryti pažeidus virtų dešrelių laikymo sąlygas, t. y. transportavimo/iškrovimo metu produktus laikant aukštesnėje nei numatyta temperatūroje, esant temperatūrų svyravimams į teigiamą pusę; 2012-07-10 ieškovo pažyma SM- 179 ir 2011-08-09 tyrimų protokolas Nr. 7921P M, surašytas Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamento, vertinant ginčo dešrelių mėginius, paimtus pakrovimo metu.

Dėl CMR Konvencijos netinkamo taikymo apeliantas teigia, kad ta aplinkybė, jog ginčo krovinio CMR važtaraštyje LT010511 nėra atžymų apie krovinio sugadinimą, neeliminuoja vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą. Jeigu krovinio trūkumai nėra akivaizdūs, tai jie ir nefiksuojami krovinio pristatymo/perdavimo metu. Faktą, jog ginčo krovinys Extra pieniškos dešrelės buvo tinkamas pakrovimo metu ir turėjo būti tinkamas iki 2011- 07-25 dienos, patvirtina laboratoriniai tyrimai, atlikti dešrelių kiekiui, paliktam saugoti krovinio pakrovimo eksportui į Rusiją metu. Atsakovas prieštaravo ieškiniui laikydamasis pozicijos, jog jeigu pristatyto krovinio perdavimo metu ir 7 dienos po krovinio perdavimo vežėjui nebuvo pareikštos pretenzijos, tai pagal CMR Konvencijos 30 str. 1 d. taikoma prezumpcija, jog krovinys buvo perduotas gavėjui tinkamos būklės ir vežimo metu nebuvo sugadintas. CMR Konvencijos 17- 18 straipsniai numato, jog už žalą, padarytą per vežimo laikotarpį atsako vežėjas. Šioje byloje aktualus klausimas yra ne krovinio kiekio ar pakuotės pažeidimas, o krovinio sugadinimas krovinį vežant.

Pagal CMR Konvenciją vežėjas atsako visiškai, jeigu neįrodo tam tikrų sąlygų buvimo. Vežėjo kaltė preziumuojama, t. y. jis turi įrodyti, kad krovinys buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklausė. Vadinasi, atsakovas turėjo įrodyti ne tik tai, jog jis tinkamai vežė ir iškrovė krovinį, bet ir tai, jog krovinio gedimo priežastis yra sietina su aplinkybėmis, atsiradusiomis po krovinio perdavimo gavėjui. CMR konvencijos normų prasme vežėjo prievolėms, susijusioms su pareiga saugoti vežamą krovinį, taikomi absoliutūs ir išimtiniai reiįkalavimai, susiję su krovinio vežėjo atsakomybe už jo žinioje esantį krovinį nuo priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui. CMR Konvencijos 18 straipsnyje numatyti ypatingi reikalavimai vežėjui vežant temperatūrų pokyčiams jautrų krovinį: vežėjas turi imtis visų priemonių, kad temperatūrinis režimas nebūtų pažeistas. Apelianto manymu, vežėjas, veždamas mišrų krovinį, šį krovinį pakraudamas keliose vietose bei iškraudamas keliose vietose, galėjo pažeisti temperatūrinį režimą, taikomą ginčo prekei laikyti vežimo bei iškrovimo metu, ir neįrodė, kad prekės gedimo priežastis nepriklausė nuo vežėjo bei atsirado po perdavimo, tai yra, atsakovas nepaneigė vežėjo atsakomybės prezumpcijos.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, o ieškovo pateiktų įrodymų prieštaringumas, nenuoseklumas nesudaro pagrindo panaikinti prezumpcijos, jog krovinys pristatymo metu buvo tinkamos būklės, pretenzijos vežėjui per CMR Konvencijos 30 str. 1-2 d. numatytus terminus pareikštos nebuvo, todėl laikytina, kad krovinys pristatytas tinkamos būklės. Byloje esanti termograma bei ją paaiškinantys liudytojo K. P. parodymai, patvirtina, kad vežimo metu buvo laikytasi temperatūros režimo ir krovinys negalėjo būti sugadintas vežimo metu, o kiti aukščiau nurodyti teisės normų taikymo ir faktinių aplinkybių nustatymo netikslumai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo. Dėl krovinio laikymo aplinkybių po krovinio iškrovimo įrodinėjimo atsakovas nurodė, kad vežėjo kaltės prezumpcijos taikymo prielaida yra fakto nustatymas, jog krovinys buvo sugadintas vežimo metu (CMR Konvencijos 30 str. 1-2 d.). Tik nustačius tokį faktą, analizuotini vežėjo atsakomybės taikymo ir vežėjo kaltės prezumpcijos klausimai, o nenustačius tokio fakto, nėra pagrindo dėl jų pasisakyti. Nagrinėjamu atveju, įsigaliojo prezumpcija, kad krovinys nebuvo sugadintas vežimo metu ir ši prezumpcija nebuvo paneigta (CMR Konvencijos 30 str. 1-2 d.). Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad dalis krovinio buvo realizuota, o kita galėjo sugesti dėl jo netinkamo laikymo po krovinio pristatymo gavėjui.

Anot atsakovą, dėl vežėjo kaltės prezumpcijos paneigimo ir CMR Konvencijos 17 str. 2 d. bei 4 d. numatytų atleidimo nuo atsakomybės pagrindų taikymo, apeliacinio skundo argumentai atmetami apeliacinio skundo argumentus būtina atsižvelgti į reikšmingas faktines aplinkybes bei byloje esančių įrodymų turinį, atmetant apeliacinio skundo argumentus ir parodant apelianto pozicijos nenuoseklumą bei įrodymų prieštaringumą.

Visų pirma, apelianto teigia, kad šaldytuvo, į kurį buvo iškrautos prekės, tūris 14 kvadratinių metrų arba 28 kūbinių metrų tūrio buvo pakankamas ginčo prekei laikyti (pagal CMR važtaraštį Nr. 010511 ??? „Daugava“ pristatyta 17 826 kg., 26 paletės dešrelių, 2 rūšių). tačiau akivaizdu, kad ši kamera nėra ir negali būti pakankama pristatytam dešrelių kroviniui sandėliuoti, ir tai patvirtina paties ieškovo pateiktas utilizavimą patvirtinantis dokumentas, kuriame nurodyta, kad 12 tonų ginčo objektu esančių dešrelių atitiko 40 kūbinių metrų tūrio, t.y. toks dešrelių kiekis akivaizdžiai negalėjo tilpti į 28 kūbinių metrų tūrio šaldymo kamerą. Todėl akivaizdu, kad byloje neįrodyta, jog dešrelės po jų pristatymo gavėjui iki išvežimo į prekybos vietas 2011-07-04/05 d. buvo sandėliuojamos tinkamai, laikantis temperatūros režimo.

Antra, 2011-07-11 d. Akte Nr. 2, kurį surašė Permės krašto Valstybinė veterinarijos inspekcija ir nustatė, kad jos apžiūrai pateiktas krovinys nukreiptas laikymui be teisės realizuoti, kol bus gauti tyrimų rezultatai, be kita ko, minimi tokie inspekcijos apžiūrėto krovinio dokumentai: 2011-06-27 d. Veterinarijos liudijimas Nr. 6.2 178 N 0590620, 2011-06-27 d. išduota atitikties deklaracija E102-10020/270611/00105, 2011-06-27 d. sąskaita faktūra Nr. 00000058, kurių nagrinėjamoje byloje iš viso nėra. ??? „Prodcargo“ 2011-07-20 d. rašte nurodoma, kad jie prašo ??? „Daugava" utilizuoti krovinį, gautą su TTN Nr. 58, surašyta 2011-06- 27 d., bet vėlgi, tokio dokumento, kaip TTN Nr. 58, byloje iš viso nėra. Iš kitos pusės, kartu su ieškiniu, ieškovas pateikė visiškai kitus neva to paties krovinio dokumentus: Veterinarijos sertifikatas Nr. LT 0099090/L2-7548, išduotas 2011-06-22 d.; krovinio Invoisas (saskaita faktūra) Nr. RIM4798678, CMR važtaraštis Nr. 010511, kurio 5 grafoje nurodytas Invoisas Nr. RIM4798678 ir Veterinarijos sertifikatas Nr. LT 0099090/L2-7548.

Šių duomenų neatitikimas leidžia pagrįstai abejoti, ar tą patį krovinį, kurį gabeno atsakovas, Permėje 2011-07-11 d. apžiūrėjo Valstybinė veterinarijos inspekcija, ? ??? „Prodkargo“ vėliau nusprendė utilizuoti.

Trečia, akivaizdžiai prieštaringi ir nenuoseklūs ieškovo pateiktuose dokumentuose esantys duomenys apie grąžintų ir sunaikintų dešrelių kiekį - 2011-07-19 d. Rusijos Federacijos Permės krašto kovos prieš gyvulių ligas stoties Išvadoje — potvarkyje teigiama, kad grąžintos dešrelės sudaro 10803 kg., o tuo tarpu į šią bylą pats ieškovas pateikė kitus dokumentus, patvirtinančius, kad iš prekybos tinklų iš viso buvo grąžinta ne 10 803, bet 9 183,155 kg dešrelių. Galiausiai, ieškovas įrodinėja, kad buvo utilizuotas visas dešrelių kiekis - 12 021,1 Kg, ko akivaizdžiai negalėjo būti, nes išvežiojus visą dešrelių kiekį (12 021 kg) po parduotuves 2011-07-04/06 d. laikotarpiu, 2011-07-05/19 buvo grąžinta tik 9 183,155 kg, apie likusios dalies (2 837,845 kg) dešrelių grąžinimą byloje nėra jokių duomenų. Iš to seka, kad ne mažiau kaip 2837,845 kg dešrelių nebuvo grąžinta, t.y. buvo panaudota pagal paskirtį. Dar vienas kiekių ir skaičių neatitikimas - 2011-07-11 d. Valstybinės veterinarijos inspekcijos Akte Nr. 2 nurodoma, kad sandėlyje yra 10 803 kg ginčo objektu esančių dešrelių, o tuo tarpu ieškovo pateiktas grąžinamų važtaraščių registras rodo, kad 2011-07-11 d. buvo grąžinta tik 6 031,857 kg dešrelių, t.y. 2011- 07-11 d. sandėlyje jokiu būdu negalėjo būti 10 803 kg atsakovo gabentų ir iš prekybos vietų grąžintų dešrelių. Byloje esantis grąžintų važtaraščių registras, kuriuo ieškovas įrodinėjo prekių grąžinimo iš parduotuvių faktą, tėra dokumentų santrauka, į bylą nebuvo pateikti pirminiai dokumentai, todėl akto reikšmė abejotina. Tačiau jei šio akto turinį laikyti teisingu, jis tik dar labiau parodo prieštaravimus ieškovo dokumentuose ir pozicijoje. Taigi, dėl įrodymų prieštaringumo ir nenuoseklumo, kyla pagrįstų abejonių dėl to, koks krovinys buvo apžiūrimas Permės krašto veterinarijos tarnybos, kokį krovinį buvo prašoma utilizuoti ir koks krovinys buvo utilizuotas, jei iš viso utilizavimas buvo atliekamas realiai, o vien byloje esantys du skirtingo teksto krovinio sunaikinimo aktai rodo, kad krovinio gavėjas keitė dokumentų turinį tam, kad sudaryti įspūdį, jog būtent šio atsakovo gabentas krovinys buvo sugadintas visiškai.

Ketvirta, ieškovo akcentuojami tariami transporto priemonės krovinių sekcijos durų tarpinės pažeidimai negalėjo sąlygoti prekių sugadinimo ar didesnės temperatūros transporto priemonės viduje, kadangi tokiu atveju pirmiausia būtų nukentėjęs arčiau durų esantis krovinys - saldainiai, o ne toliau esančios dešrelės, o byloje jokių duomenų apie saldainių sugadinimą ir dėl to atsiradusias pretenzijas nėra. Be to, versijos dėl tariamo durų tarpinės pažeidimo nepatvirtina ir kiti byloje esantys dokumentai - pagal termogramos duomenis, krovinio vežimo temperatūra atsiradus šiam tariamam tarpinės pažeidimui nepadidėjo, temperatūra krovinių sekcijoje išliko stabili iki durų atidarymo 2011-07-01 d. pas krovinio gavėją.

Penkta, taip pat ieškovo minimas krovinių sekcijos viduje tariamai buvęs kondensatas galėjo susidaryti tik dėl tos priežasties, kad į transporto priemonę buvo pakrautas šiltas krovinys (liudytojo K. P. parodymai), kitų krovinių iškrovimo - pakrovimo metu jis susidaryti negalėjo, be to, jei dėžės būtų buvusios drėgnos, visas krovinys būtų susmukęs, kadangi dešrelės - pakankamai sunki prekė. Kaip patvirtino liudytojas V. Š., ant 1 paletės (80 x 120 cm) buvo kraunama apie 500 kg dešrelių, dėžės kraunamos 4 aukštais, todėl jei krovinys vežimo metu būtų buvęs drėgnas, kartotinės dėžės nebūtų išlaikiusios savo formos ir krovinys būtų akivaizdžiai sukritęs. Be kita ko, liudytojas K. P., dirbantis UAB “Refas ir Ko“, kuri profesionaliai atlieka transporto priemonių šaldymo agregatų priežiūrą, patvirtino, kad pagal termogramos duomenis, krovinio vežimo metu temperatūrinis režimas buvo išlaikytas tinkamai, nuo 2011-06-22 d. temperatūra atitiko reikalavimus ir kitaip užtikrinti siuntėjo nurodyto temperatūros režimo nebuvo galima.

Šešta, KTU maisto instituto 2012-12-03 d. pažymoje pasakyta, kad sąlygos mikrobiologiniam gedimui galėjo susidaryti pažeidus laikymo sąlygas, t.y. transportavimo / iškrovimo metu. Nors šioje pažymoje nepasisakyta, kiek laiko produktus reikia laikyti aukštesnėje temperatūroje, kad prasidėtų gedimas, iš pažymos akivaizdu, kad gedimas galėjo susidaryti iškrovimo metu, už ką vežėjas pagal CMR Konvencijos 17 str. 2 d. ir 4 d. c) papunktį neatsako, o ir pats ieškovas 2012-07-10 d. Pažymoje Nr. SM-179 pripažįsta, kad virtų dešrelių kokybei įtakos galėjo turėti temperatūrinių režimų nesilaikymas transportavimo, iškrovimo ar laikymo metu.

Dėl termogramos duomenų ir liudytojo parodymų vertinimo atsakovas nurodė, kad

temperatūra buvo aukštesnė nei 6 laipsniai birželio 22 d. 10-13.18 val., 23 d. 11:30 - 13:02 val., liepos 1 d. nuo 13.10 val. Toks temperatūros neatitikimas paaiškintinas tuo, kad temperatūros davikliai yra krovinių sekcijos gale, todėl vos atidarius krovinių sekcijos duris, davikliai pradeda fiksuoti padidėjusią temperatūrą, nors ji padidėja tik pačiame krovinių sekcijos gale, o priekinės dalies nepasiekia; termogramos duomenys rodo, kad 2011-06-22 d. iki 8.20 val. transporto priemonės galinė krovinių sekcija, kurioje buvo gabenamos ginčo objektu esančios dešrelės, buvo stipriai vėsinama ir ruošiama pervežimui, joje buvo temperatūra, artima 0 laipsnių ar netgi neigiama, t.y. visiškai tinkama tokiam kroviniui gabenti, o apie 9 val. ryto temperatūra padidėjo ir nuo 9.20 val. vėl mažėjo. Kraunant krovinį, krovinių sekcijos durys yra atidaromos tam, kad į vidų galėtų įvažiuoti pakrovėjai, paletės kraunamos viena po kitos, todėl durys kurį laiką būna atviros, ir tik nuo krovinio siuntėjo darbo operatyvumo priklauso, kiek laiko truks pakrovimo procesas; 2011-06-23 d. buvęs trumpalaikis temperatūros padidėjimas susijęs su kito krovinio pakrovimu, kas vėlgi, buvo daroma pagal ieškovo nurodymus ir už tą patį vežimo užmokestį, todėl jei kito krovinio pakrovimo procedūra galėjo turėti įtakos krovinio gedimui, už tai yra atsakingas pats ieškovas, kadangi gedimas įvyko kaip jo nurodymų pasekmė. Teismo dėmesys atkreiptinas į tai, kad temperatūros padidėjimas šiuo atveju buvo tik 11.30 - 12.30 val., t.y. valandą laiko, tolesnis termogramos duomenų svyravimas sietinas su šaldymo agregatų veikimu, kas, kaip parodė liudytojas K. P., yra normalus šaldymo agregatų veikimo procesas;

Žemesnės instancijos teismas

2011-07-01 d. 13.40 val. pagal termogramos laiką (Lietuvos laiku) arba 16.40 val. vietos laiku Permėje, jau buvo atidaryta transporto priemonės priekyje esanti minusinę temperatūrą palaikiusi krovinių sekcija, kurioje buvo gabenamos kitos rūšies dešrelės. 13.40 val. Lietuvos laiko arba val. vietos laiku Permėje, ginčo objektu esančios dešrelės jau buvo iškrautos į gavėjo sandėlį, kadangi kitaip nebuvo įmanoma atidaryti priekinės krovinių sekcijos ir joje cirkuliuojantis oras kitaip negalėjo taip staigiai pakeisti savo temperatūros. Atsižvelgiant į tai, kad davikliai yra sekcijos gale, prie durų, akivaizdu, kad jas atidarius 16.40 val. vietos laiku, ginčo objektu esančios dešrelės jau buvo iškrautos į gavėjo sandėlį, gavėjo jėgomis, todėl temperatūra staigiai padidėjo. Sandėlio darbuotojo S. paaiškinimai, kad buvo kraunama vakare, pastebėtas kondensatas ir neva drėgnos dėžės, vertintini itin kritiškai, kadangi juos ne tik paneigia termogramos duomenys bei liudytojo K. P. paaiškinimai dėl drėgmės ir kondensato susidarymo negalimumo, bet ir tai, kad byloje esančiame važtaraštyje Nr. 010511, patvirtinant krovinio gavimą, nebuvo pažymėti jokie pristatyto krovinio trūkumai, kondensato buvimas, Atsakovo vairuotojų paaiškinimai jokiu būdu nepatvirtina kondensato buvimo fakto.

Taigi, termogramos duomenys bei liudytojo K. P. paaiškinimai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl nėra jokio pagrindo abejoti teismo išvada, jog vežimo metu temperatūrinis režimas buvo išlaikytas, o temperatūros trumpalaikiai padidėjimai 2011-06-22/23 d. susiję su paties ieškovo veiksmais ir nurodymais, t.y. krovinių pakrovimu. Pažymėtina ir tai, kad jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina ir neįrodo, kokios trukmės ir laipsnio temperatūros svyravimai galėjo turėti įtakos gabenamo krovinio būklei. Tokiu būdu, ką paaiškino atsakovo atstovas R. J., kroviniai tam pačiam siuntėjui (ieškovui) bei kitiems klientams buvo gabenami nuolat ir pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl akivaizdu, kad ir šiuo atveju krovinio sugadinimas negalėjo atsirasti vežimo metu.

Dėl mėginių tyrimo reikšmės atsakovas nurodė, kad nepaisant to, kad apeliaciniame skunde ieškovas remiasi ir akcentuoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo Instituto Tyrimų protokolu Nr. 7921 P M įformintą 2011-07-28 d. gautų mėginių tyrimą, neva 2011-07-28 d., jau pasibaigus galiojimo laikui, dešrelės dar buvo tinkamos vartoti, šio įrodymo reikšmė abejotina dėl tokių žemiau išdėstytų priežasčių:

Žemesnės instancijos teismas

- imant mėginius ir teikiant juos laboratoriniam tikrinimui, nedalyvavo jokia nepriklausoma, nesuinteresuota šalis, išskyrus ieškovo darbuotojus, ką patvirtina 2011-07-21 d. Mėginių paėmimo tirti aktas Nr. 71, pasirašytas tik gamintojo (ieškovo) atstovo D. P.. Apie atliekamą mėginių paėmimą 2011-07-21 d. ir vėlesnį tyrimą atsakovas ar jo draudikas nebuvo informuoti ir negalėjo paskirti kompetetingo nepriklausomo eksperto procedūrai ir situacijai įvertinti;

- mėginiai paimti tirti 2011-07-21 d., o pristatyti į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo Instituto laboratoriją tik 2011-07-28 d., ką patvirtina Tyrimų protokolas Nr. 7921 P M. Abiejuose šiuose dokumentuose nurodyta, kad ginčo objektu esančios dešrelės pagamintos 2011- 06-20 d., o krovinį lydėjusiame veterinarijos sertifikate nurodyta, kad krovinys pagamintas 2011- 06-22 d., t.y. kyla pagrįstų abejonių, apie kokios dešrelių partijos mėginius kalbama, kaip mėginiai galėjo būti paimti tirti 2011-07-21 d., kai visas krovinys jau buvo Rusijoje, Permės krašte, ir kodėl paimti mėginiai pristatyti į laboratoriją tik 2011-07-28 d.;

- mėginių ėmimas dešrelių partijos pagaminimo metu 2011-06-22 d. neįrodytas jokiu mėginių ėmimo aktu, pateiktas tik 2011-07-21 d. mėginių paėmimo tirti aktas, o ne iki prekių vežimo pradžios surašytas mėginių paėmimo dokumentas, kas leidžia pagrįstai abejoti tuo, kokios ir kada pagamintos dešrelės buvo tiriamos pagal 2011-07-21 d. Mėginių paėmimo aktą ir minėtąjį tyrimų protokolą;

Žemesnės instancijos teismas

- neįrodyta mėginių ėmimo ir saugojimo tvarka, jos nuolatinumas ieškovo įmonėje;

- kelia abejonių tai, kad mėginių teikimas laboratorijai skubiai atliktas ne 2011-07-07 d., kai neva buvo gauta gavėjo pretenzija, bet tik 2011-07-28 d., praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po prekių pristatymo;

Taigi, įvertinus šiuos momentus, ieškovo pateikto akto ir tyrimų protokolo reikšmė abejotina, ir jokiu būdu jais negali būti paneigta prezumpcija, jog krovinys gavėjui buvo pristatytas tinkamos būklės. Todėl visi apeliacinio skundo argumentai, susiję su šiais įrodymais, atmestini.

Dėl gavėjo atžymos važtaraštyje turinio atsakovas nurodė, kad atžymos važtaražtyje arba reklamacijos vežėjui pagal CMR Konvencijos 30 str. turinys yra krovinio gavėjo teisė ir pareiga, atliekamas krovinio gavėjo nuožiūra, o esant netiksliai atžymai ar kitaip pareikštai reklamacijai, vežėjas turi teisę įrodinėti faktines krovinio perdavimo aplinkybes, tame tarpe - tikslų krovinio perdavimo laiką, naudodamasis visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo atveju, termogramos duomenų ir liudytojo K. P. parodymų pagrindu įrodyta, kad ginčo objektu esantis krovinys buvo perduotas gavėjui jau 2011-07-11 d. val. Permėje vietos laiku, ir vėlesnis temperatūros padidėjimas krovinių sekcijoje neturi jokios reikšmės.

Dėl CMR Konvencijos normų taikymo atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė CMR Konvencijos normas. Nepaisant to, kad CMR Konvencijos 17 str. 1 d. pagrindu vežėjo (atsakovo) kaltė dėl krovinio sugadinimo vežimo metu yra preziumuojama, tai jokiu būdu nereiškia, jog yra preziumuojama ir kita vežėjo atsakomybės taikymo sąlyga - nuostolių faktas ir dydis bei priežastinis ryšys tarp krovinio sugadinimo ar praradimo ir vežimo sutarties vykdymo. Tik nustačius, kad krovinys sugadintas vežimo metu, įsigalioja 17 str. 1 d. pagrindu taikoma vežėjo kaltės prezumpcija. Nuostolių fakto ir dydžio (krovinio sugadinimo vežimo metu, sugadinto krovinio kiekio ir padarytų nuostolių finansinės išraiškos) įrodinėjimas yra procesinė ieškovo pareiga, kurios ieškovas tinkamai neįvykdė - neįrodė visiško krovinio sugadinimo vežimo metu fakto ir nepaneigė CMR Konvencijos 30 str. 1-2 d. pagrindu įsigaliojusios tinkamo krovinio pristatymo prezumpcijos, todėl nėra pagrindo taikyti vežėjo (atsakovo) civilinės atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl krovinio sugadinimo užfiksavimo ir CMR Konvencijos 30 str. taikymo atsakovas nurodė, kad viena iš prielaidų preziumuoti vežėjo kaltei bei taikyti vežėjo atsakomybę yra tai, kad turi būti nustatytas faktas, jog krovinys yra sugadintas ar prarastas būtent vežimo metu, nuo jo priėmimo vežti iki perdavimo gavėjui momento. CMR Konvencijos 30 str. 1-2 d. numato tvarką, kurios laikantis vietoje turi būti užfiksuojamas vežimo metu įvykęs krovinio apgadinimas ar trūkumas bei nustato reklamacijų (pranešimų apie nuostolius) pateikimo vežėjui tvarką ir sąlygas: Jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, - ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu. Jeigu gavėjas ir vežėjas kartu patikrino krovinio būklę, tai įrodymas, reikalingas paneigti patikrinimo rezultatą, gali būti pateiktas tik tuo atveju, jeigu kalba eina apie išoriškai nežymius nuostolius ar sugadinimus ir jeigu gavėjas per 7 darbo dienas po patikrinimo (neskaitant sekmadienių ir šventinių dienų) pateikė vežėjui pretenzijas raštu.

Šioje byloje jokios reklamacijos (pretenzijos) dėl krovinio apgadinimo nebuvo pateiktos vežėjui (atsakovui) nei krovinio perdavimo gavėjui metu 2011-07-01 d., nei per 7 darbo dienas nuo krovinio perdavimo gavėjui, t.y. iki 2011-07-12 d. 7 darbo dienų terminas CMR Konvencijos 30 str. numatytai pretenzijai dėl neakivaizdžių krovinio trūkumų pareikšti yra skaičiuojamas būtent nuo faktinio krovinio pristatymo momento (2011-07-01 d., neįskaitant pačios pristatymo dienos) ir baigiasi 2011-07-12 d., nepriklausomai nuo to, kada ieškovas sužinojo apie dešrelių grąžinimą. Pateiktamas pretenziją atsakovui tik 2011-07-18 d., ieškovas šį terminą praleido. Pažymėtina, kad pretenzijos surašymo data šiuo atveju neturi jokios reikšmės, kadangi yra svarbi tik pretenzijos pareiškimo (t.y. išsiuntimo), o ne teksto paruošimo data. Kadangi nei krovinio perdavimo gavėjui metu, nei per 7 darbo dienas po jo pristatymo vežėjui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl krovinio trūkumų, įsigaliojo CMR Konvencijos 30 str. 1 d. numatyta prezumpcija, kad krovinys buvo perduotas gavėjui tinkamos būklės ir vežimo metu jis sugadintas nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad teismo išvada, kad terminas reklamacijai dėl neakivaizdžių trūkumų pareikšti ieškovui negali būti skaičiuojamas nuo 2011-07-01 d., kadangi šią dieną ieškovas nežinojo apie krovinio gavėjo turimas pretenzijas, neatitinka CMR Konvencijos 30 str. taisyklių, kurios reklamacijų pateikimo vežėjui terminą sieja su krovinio perdavimo gavėjui momentu, o ne su momentu, kai krovinio siuntėjas sužinojo apie galimai nekokybišką produkciją.

Atsakovas teigia, kad taikant 17 str. 4 d. numatytas vežėją nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes, vežėjui pakanka įrodyti tik tikėtiną priežastinį ryšį tarp krovinio sugadinimo ir netinkamų krovinio siuntėjo ar gavėjo veiksmų (c) papunktis), kas šiuo atveju ir buvo padaryta, ir tuomet įrodinėjimo pareiga, kad krovinys sugadintas dėl vežėjo kaltės, o ne 17 str. 4 d. c) papunktyje išdėstytų aplinkybių, pereina ieškovui. Šioje byloje taip pat yra pagrindo taikyti ir CMR Konvencijos 17 str. 2 d. - krovinio sugadinimas galėjo įvykti tik kaip krovinio gavėjo veiksmų, atliktų jam jau būnant kroviniu disponuojančiu asmeniu, pasekmė, t.y. neužtikrinant tinkamų krovinio laikymo po iškrovimo bei išvežiojimo į parduotuves sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Šioje apeliacijoje keliami įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimai, sprendžiant dėl atsakovo kaip vežėjo atsakomybės Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatų taikymo vėžėjo atžvilgiu už krovinio sugadinimą krovinį vežant, t.y. netinkamą transportavimą. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo (siuntėjo) užsakymu atsakovas 2011-06-22 pakrovė Mantvilonių m. Kėdainių rajono ieškovo ginčo krovinį, skirtą krovinio gavėjui ??? „Prodkargo“ Rusijoje ir 2011-07-01 iškrovė 12 903 kg Extra dešrelių siuntėjo nurodytoje krovinio vietoje OOO „Daugava“ (Rusija, Permė), kuri krovinį priėmė ir jokių pastabų nepareiškė (1t. b.l. 44-45). Ieškovo pretenziją dėl krovinio dalies sugadinimo atsakovas gavo tik 2011-07-18, pretenzijoje nurodė, kad 2011-07-07 OOO „Daugava“ pateikė pretenziją ieškovui dėl dalies krovinio Extra dešrelių gedimo. Ieškovo teigimu, ginčo krovinį sugadino atsakovas transportavimo metu, pasikraunant kitų siuntėjų prekes ir kitas prekes į vilkiką bei transportavimo metu neužtikrinęs tinkamo temperatūros režimo, aptarto šalių (ne daugiau kaip +6 laipsniai Celsijaus) ir nurodyto Veterinarijos sertifikate Nr. LT0099090/L2-7548 (t. 1 b.l. 38), nes vežimo metu 2011-06-21 -2011-06-30 d. oro temperatūra buvo aukšta (t. 1 b.l. 135, 167-168).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių atsakovo, kaip vežėjo atsakomybės pagrindus pagal CMR Konvenciją. Teismas motyvavo, kad ieškovo nurodytą aplinkybę, kad temperatūrinis režimas gabenant ginčo dešreles buvo pažeistas, paneigia atsakovo transporto priemonės-refrižeratorius šaldytuvo termograma, iš kurios matyti, kad temperatūrinis režimas (ne daugiau kaip +6 laipsniai Celsijaus) nuo 2011-06-22 iki 2011-07-01 nebuvo pažeistas. Aplinkyybė, kad temperatūrinis režimas šaldiklyje nebuvo pažeistas, patvirtino ir 2013-04-10 d. teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju K. P..

Teismas nustačius, kad 2011-07-01 d. vakare apie 19.00 val. (16.00 +3 val. iškrovimui) OOO „Daugava“ priėmė krovinį, CMR važtaraštyje Nr. 010511 yra šios bendrovės antspaudas (t. 1 b.l. 18), padarė išvadą, kad nuo nurodyto momento (2011-07-01 ) kroviniu pradėjo disponuoti krovinio gavėjas. Todėl aplinkybę, kad ginčo dešrelės 2011 metų liepos 4-6 d. buvo pristatytos į tinklo parduotuvės, o nuo 2011-07-07 d. iki 2011-07-19 d. pradėtos grąžinti (t. 1 b.l. 151-154), 2011-07-31 utilizuotos nesudaro pagrindo priteisti iš atsakovo nuostolius (t. 1 b.l. 143-144). CMR Konvencijos 17 str. 2 d. numato, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Kadangi nei krovinio perdavimo gavėjui metu, nei per 7 darbo dienas po jo pristatymo vežėjui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl krovinio trūkumų, įsigaliojo CMR Konvencijos 30 str. 1 d. numatyta prezumpcija, kad krovinys buvo perduotas gavėjui tinkamos būklės ir vežimo metu jis sugadintas nebuvo.

Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada visiškai sutinka. Kaip teisingai teigia atsakovas, viena iš prielaidų preziumuoti vežėjo kaltei bei taikyti vežėjo atsakomybę šioje byloje yra tai, kad turi būti nustatytas faktas, jog krovinys buvo sugadintas būtent vežimo metu, t.y. nuo jo priėmimo vežti iki perdavimo gavėjui momento. CMR Konvencijos 30 str. 1-2 d. numato tvarką, kurios laikantis vietoje turi būti užfiksuojamas vežimo metu įvykęs krovinio apgadinimas ar trūkumas bei nustato reklamacijų (pranešimų apie nuostolius) pateikimo vežėjui tvarką ir sąlygas: Jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, - ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu. Jeigu gavėjas ir vežėjas kartu patikrino krovinio būklę, tai įrodymas, reikalingas paneigti patikrinimo rezultatą, gali būti pateiktas tik tuo atveju, jeigu kalba eina apie išoriškai nežymius nuostolius ar sugadinimus ir jeigu gavėjas per 7 darbo dienas po patikrinimo (neskaitant sekmadienių ir šventinių dienų) pateikė vežėjui pretenzijas raštu.

Byloje neginčitinai nustatyta, kad atsakovui nebuvo pateikta reklamacijos (pretenzijos) dėlA krovinio apgadinimo nei krovinio perdavimo gavėjui metu 2011-07-01 d., nei per 7 darbo dienas nuo krovinio perdavimo gavėjui, t.y. iki 2011-07-12 d., nes 7 darbo dienų terminas CMR Konvencijos 30 str. numatytai pretenzijai dėl neakivaizdžių krovinio trūkumų pareikšti yra skaičiuojamas būtent nuo faktinio krovinio pristatymo momento (2011-07-01 d., neįskaitant pačios pristatymo dienos) ir baigiasi 2011-07-12 d., nepriklausomai nuo to, kada ieškovas sužinojo apie dešrelių grąžinimą. Pateikdamas pretenziją atsakovui tik 2011-07-18 d., ieškovas šį terminą praleido. Kadangi nei krovinio perdavimo gavėjui metu, nei per 7 darbo dienas po jo pristatymo vežėjui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl krovinio trūkumų, įsigaliojo CMR Konvencijos 30 str. 1 d. numatyta prezumpcija, kad krovinys buvo perduotas gavėjui tinkamos būklės ir vežimo metu jis sugadintas nebuvo.

Dėl apelianto teiginių

Apeliantas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas motyvuodamas tuo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas jog ginčo krovinio vežimo temperatūra nebuvo pažeista, nes temperatūros režimas nurodytas CMR važtaraštyje (LT010511) yra 0 + 6 laipsniai Celsijaus, tačiau krovinį vežusios transporto priemonės termogramos parodymai rodo, jog kameroje, kurioje buvo vežamas ginčo krovinys, nuo birželio 22 dienos 10:00 val., kai atsakovas išvažiavo iš ieškovo teritorijos, iki 13:18 vai; birželio 23 d. nuo ll:30val. iki 13:02 val.; nuo liepos 1 d. 13:10 val. iki 23 val. faktiškai temperatūra buvo aukštesnė nei 6 laipsniai Celsijaus.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad liudytojas K. P., dirbantis UAB “Refas ir Ko“, kuri profesionaliai atlieka transporto priemonių šaldymo agregatų priežiūrą, patvirtino, kad pagal termogramos duomenis, krovinio vežimo metu temperatūrinis režimas buvo išlaikytas tinkamai, nuo 2011-06-22 d. temperatūra atitiko reikalavimus ir kitaip užtikrinti siuntėjo nurodyto temperatūros režimo nebuvo galima. Nors apeliantas teigia, kad liudytojo K. P. parodymai apskritai negalėjo būti vertinami, nes pastarasis asmuo nėra susijęs su ginčo bylos faktinėmis aplinkybėmis, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, minėtas liudytojas buvo apklaustas kaip transporto priemonių šaldymo agregatų priežiūros specialistas, todėl teismas jo parodymus vertino pagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad minėti temperatūros pakeitimai savaime neįrodo įtakos ginčo krovinio kokybei, nes byloje nėra duomenų, kokios trukmės ir laipsnio temperatūros svyravimai galėjo turėti įtakos gabenamo krovinio būklei. Tokių duomenų nenurodyta ir ieškovo pateiktoje 2012- 12-03 Kauno technologijos universiteto maisto instituto pažymoje Nr. DV17-F-68-45, kurioje tik nurodyta, jog palankios sąlygos greitam mikrobiologiniams gedimui galėjo susidaryti pažeidus virtų dešrelių laikymo sąlygas, t. y. transportavimo/iškrovimo metu produktus laikant aukštesnėje nei numatyta temperatūroje, esant temperatūrų svyravimams į teigiamą pusę; šioje pažymoje nepasisakyta, kiek laiko produktus reikia laikyti aukštesnėje temperatūroje, kad prasidėtų gedimas. Be to, yra logiški atsakovo argumentai, kad temperatūros trumpalaikiai padidėjimai 2011-06-22/23 d. susiję su paties ieškovo veiksmais ir nurodymais, t.y. krovinių pakrovimu. Toks temperatūros neatitikimas paaiškintinas tuo, kad temperatūros davikliai yra krovinių sekcijos gale, todėl vos atidarius krovinių sekcijos duris, davikliai pradeda fiksuoti padidėjusią temperatūrą, nors ji padidėja tik pačiame krovinių sekcijos gale, o priekinės dalies nepasiekia; termogramos duomenys rodo, kad 2011-06-22 d. iki 8.20 val. transporto priemonės galinė krovinių sekcija, kurioje buvo gabenamos ginčo objektu esančios dešrelės, buvo stipriai vėsinama ir ruošiama pervežimui, joje buvo temperatūra, artima 0 laipsnių ar netgi neigiama, t.y. visiškai tinkama tokiam kroviniui gabenti, o apie 9 val. ryto temperatūra padidėjo ir nuo 9.20 val. vėl mažėjo. Kraunant krovinį, krovinių sekcijos durys yra atidaromos tam, kad į vidų galėtų įvažiuoti pakrovėjai, paletės kraunamos viena po kitos, todėl durys kurį laiką būna atviros, ir tik nuo krovinio siuntėjo darbo operatyvumo priklauso, kiek laiko truks pakrovimo procesas; 2011-06-23 d. buvęs trumpalaikis temperatūros padidėjimas 11.30 - 12.30 val., susijęs su kito krovinio pakrovimu, kas vėlgi, buvo daroma pagal ieškovo nurodymus todėl jei kito krovinio pakrovimo procedūra galėjo turėti įtakos krovinio gedimui, už tai yra atsakingas pats ieškovas, kadangi gedimas įvyko kaip jo nurodymų pasekmė.

Teismas savo išvadas dėl atsakovo kaltės nebuvimo pagrįstai grindė ir tuo, jog neaišku, kokiomis sąlygomis krovinys buvo laikomas po iškrovimo nuo 2011-07-01 iki 2011-07-07, tačiau negalima sutikti su apelianto argumentu, kad atsakovas privalo įrodyti OOO „Daugava“ iškrautų ginčo dešrelių netinkamo laikymo sąlygas, nes atsakovo atsakomybė pasibaigia krovinį pridavus gavėjui. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad OOO „Daugava“ nėra patraukta į bylą, todėl teismas negalėtų vertinti atsakovo įrodymų ir pasisakyti dėl OOO „Daugava“ teisių ir pareigų. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad teismas netinkamai sprendimo 8 lapo 8-oje pastraipoje vertino J. S. paaiškinimą (rašytinį įrodymą t.l, b.l. 50-51), kaip šaldytuvo, esančio atsakovo transporto priemonėje, temperatūrą, nes daugiau tikėtina, jog šiame J. S.paaiškinime šaldytuvu vadinamas šaldymo įrenginys, į kurį buvo iškraunamos ginčo prekės, ir jame buvo plius 3 laipsniai. Tačiau tokia aplinkybė neįtakoja minėtos termogramos duomenų.

Apeliantas teisingai teigia, kad iškrovimo laiko atžymos tikslumu privalo rūpintis vežėjas, o ginčo krovinio važtaraštis LT010511 neturi iškrovimo laiko atžymos, tačiau teisėjų kolegijos manymu, atsakovas teisingai teigia, kad atžymos važtaražtyje arba reklamacijos vežėjui pagal CMR Konvencijos 30 str. turinys yra krovinio gavėjo teisė ir pareiga, atliekamas krovinio gavėjo nuožiūra, o esant netiksliai atžymai ar kitaip pareikštai reklamacijai, vežėjas turi teisę įrodinėti faktines krovinio perdavimo aplinkybes, tame tarpe - tikslų krovinio perdavimo laiką, naudodamasis visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis , todėl aplinkybė, kad ginčo krovinio CMR važtaraštis neturi iškrovimo laiko atžymos neatima iš vežėjo teisės įrodinėti faktines krovinio perdavimo aplinkybes, tame tarpe - tikslų krovinio perdavimo laiką. Šiuo atveju, termogramos duomenų ir liudytojo K. P. parodymų pagrindu įrodyta, kad ginčo objektu esantis krovinys buvo perduotas gavėjui 2011-07-01 d. 16.40 val. Permėje vietos laiku, ir vėlesnis temperatūros padidėjimas krovinių sekcijoje neturi jokios reikšmės.

Apeliantas teigia, kad ta aplinkybė, jog ginčo krovinio CMR važtaraštyje nėra atžymų apie krovinio sugadinimą, neeliminuoja vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą, nes jeigu krovinio trūkumai nėra akivaizdūs, tai jie ir nefiksuojami krovinio pristatymo/perdavimo metu.

Kolegija jau minėjo, kad viena iš prielaidų preziumuoti vežėjo kaltei bei taikyti vežėjo atsakomybę yra tai, kad turi būti nustatytas faktas, jog krovinys yra sugadintas ar prarastas būtent vežimo metu, nuo jo priėmimo vežti iki perdavimo gavėjui momento. CMR Konvencijos 30 str. 1-2 d. numato tvarką, kurios laikantis vietoje turi būti užfiksuojamas vežimo metu įvykęs krovinio apgadinimas ar trūkumas bei nustato reklamacijų (pranešimų apie nuostolius) pateikimo vežėjui tvarką ir sąlygas: Jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, - ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu. Jeigu gavėjas ir vežėjas kartu patikrino krovinio būklę, tai įrodymas, reikalingas paneigti patikrinimo rezultatą, gali būti pateiktas tik tuo atveju, jeigu kalba eina apie išoriškai nežymius nuostolius ar sugadinimus ir jeigu gavėjas per 7 darbo dienas po patikrinimo (neskaitant sekmadienių ir šventinių dienų) pateikė vežėjui pretenzijas raštu.

Byloje neginčitinai nustatyta, kad atsakovui nebuvo pateikta reklamacijos (pretenzijos) dėl krovinio apgadinimo nei krovinio perdavimo gavėjui metu 2011-07-01 d., nei per 7 darbo dienas nuo krovinio perdavimo gavėjui, t.y. iki 2011-07-12 d., nes 7 darbo dienų terminas CMR Konvencijos 30 str. numatytai pretenzijai dėl neakivaizdžių krovinio trūkumų pareikšti yra skaičiuojamas būtent nuo faktinio krovinio pristatymo momento (2011-07-01 d., neįskaitant pačios pristatymo dienos) ir baigiasi 2011-07-12 d., nepriklausomai nuo to, kada ieškovas sužinojo apie dešrelių grąžinimą. Pateikdamas pretenziją atsakovui tik 2011-07-18 d., ieškovas šį terminą praleido. Kadangi nei krovinio perdavimo gavėjui metu, nei per 7 darbo dienas po jo pristatymo vežėjui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl krovinio trūkumų, įsigaliojo CMR Konvencijos 30 str. 1 d. numatyta prezumpcija, kad krovinys buvo perduotas gavėjui tinkamos būklės ir vežimo metu jis sugadintas nebuvo.

Dėl apelianto teiginio, kad ginčo krovinys Extra pieniškos dešrelės buvo tinkamas pakrovimo metu ir turėjo būti tinkamas iki 2011- 07-25 dienos, patvirtina laboratoriniai tyrimai, atlikti dešrelių kiekiui, paliktam saugoti krovinio pakrovimo eksportui į Rusiją metu, teisėjų kolegija pažymi, kad tai nėra objektyvus įrodymas, patvirtinantys atsakovo kaltę. Iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo Instituto Tyrimų 2011-07-28 d protokolo matyti, kad jau pasibaigus galiojimo laikui, dešrelės dar buvo tinkamos vartoti, tačiau kaip nurodė atsakovas šio įrodymo reikšmė abejotina dėl tokių žemiau išdėstytų priežasčių, o būtent:

Be to, Permės krašto Valstybinė veterinarijos inspekcijos 2011-07-11 d. Akte Nr. 2 nurodyti inspekcijos apžiūrėto krovinio dokumentai: 2011-06-27 d. Veterinarijos liudijimas Nr. 6.2 178 N 0590620, 2011-06-27 d. išduota atitikties deklaracija E102-10020/270611/00105, 2011-06-27 d. sąskaita faktūra Nr. 00000058, kurių nagrinėjamoje byloje nėra. ??? „Prodcargo“ 2011-07-20 d. rašte nurodoma, kad jie prašo ??? „Daugava" utilizuoti krovinį, gautą su TTN Nr. 58, surašyta 2011-06- 27 d., bet tokio dokumento taip pat nėra. Minėta, kad krovinis buvo pakrautas 2011-06-22. Iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su ieškiniu ieškovas pateikė kitus krovinio dokumentus: Veterinarijos sertifikatas Nr. LT 0099090/L2-7548, išduotas 2011-06-22 d.; krovinio Invoisas (saskaita faktūra) Nr. RIM4798678, CMR važtaraštis Nr. 010511, kurio 5 grafoje nurodytas Invoisas Nr. RIM4798678 ir Veterinarijos sertifikatas Nr. LT 0099090/L2-7548.

Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas sutikti su atsakovo teiginiu, kad ir šių duomenų neatitikimas leidžia pagrįstai abejoti, ar tą patį krovinį, kurį gabeno atsakovas, Permėje 2011-07-11 d. apžiūrėjo Valstybinė veterinarijos inspekcija, ? ??? „Prodkargo“ vėliau nusprendė utilizuoti. Taigi, ieškovo nurodyti dokumentais nepaneigta prezumpcija, jog krovinys gavėjui buvo pristatytas tinkamos būklės.

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo kaltės dėl ginčo krovinio sugadinimo byloje nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti atsakovo atžvilgiu CMR Konvencijos 17 str. 1 d. ir pagrįstai ieškinį atmetė. Minėta, kad vežėjo kaltės prezumpcijos taikymo prielaida yra fakto nustatymas, jog krovinys buvo sugadintas vežimo metu (CMR Konvencijos 30 str. 1-2 d.). Kadangi atsakovo kaltės dėl ginčo krovinio sugadinimo byloje nenustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas (CPK 263str.).

Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, todėl įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176 – 180, 182 - 183, 185 straipsniai) nepažeidė.

Atmetus apeliacinį skundą, CPK 98 str. pagrindu atsakovui priteistina iš ieškovo 1210 Lt atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui iš ieškovo 1210 Lt atstovavimo išlaidų.

Teisėjai Natalja CikotoAntanas RudzinskasJūratė Varanauskaitė