Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-11951-1088/2022, pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui K. J. dėl teisės be bendraturčių sutikimo atlikti pastato kadastrinius matavimus ir juos pateikti įregistravimui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

7.3. Iš pateiktų ieškovo ieškinių šioje civilinėje byloje ir kitoje civilinėje byloje Nr. e2-647-615/2022 aiškiai matyti, jog ginčas yra tarp tų pačių šalių, tačiau tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas yra visiškai skirtingi, todėl teismas ieškovo R. Z. ieškinį paliko nenagrinėtu nepagrįstai, pažeisdamas CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Būtent teismo sprendimas šioje byloje turės tiesioginės reikšmės nagrinėjant kitą civilinę bylą Nr. e2-647-615/2022.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nurodytos taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti sprendimą už akių ir ieškinys paliktas nenagrinėtas, teismui konstatavus, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. Z. nagrinėjamojoje byloje pateiktu ieškiniu prašo pripažinti ieškovui teisę be bendraturčio K. J. sutikimo atlikti (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, pažymėto lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo priestatų kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale.

11. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-647-615/2022, kurioje ieškovas R. Z. patikslinto ieškinio trečiuoju reikalavimu pareiškė tapatų reikalavimą.

12. Su tokia teismo pozicija apeliantas nesutinka, atskirajame skunde teigdamas, kad netinkamas ginčo santykį reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimas bei taikymas lėmė neteisėtos ir nepagrįstos teismo nutarties priėmimą.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

14. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad šalys negali prašyti to paties ar kito teismo, nesvarbu, bendrosios kompetencijos ar specializuoto, iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų. Šios nuostatos taikymas nepriklauso nuo to, ar byla nagrinėjama pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles, ar dokumentinio proceso tvarka, ar taikoma teismo įsakymo procedūra, svarbu, kad būtų tapatūs ieškiniai (pareiškimai). Iš dviejų ir daugiau iškeltų bylų nagrinėjama ta, kuri iškelta anksčiausiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-857-370/2022).

15. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-857-370/2022).

16. Šioje byloje ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia tokiomis aplinkybėmis (ieškinio pagrindas):

16.1. Atsakovo K. J. močiutei R. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausė 88,79 kv. m bendro ploto medinis su priestatu ir rūsiu vieno buto gyvenamas namas ir kiti kiemo statiniai, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas).

16.2. 1990 m. lapkričio 5 d. R. Z. padovanojo ieškovui, savo sūnui R. Z., 0,34 dalis ginčo turto. R. Z. 1990 m. lapkričio 23 d. pateikė sutikimą, kad bendraturtis R. Z. savo gyvenamojo namo dalyje vykdytų rekonstrukciją. Ieškovas atliko namo rekonstrukciją bei pastatė priestatą.

16.3. Po močiutės R. Z. mirties (ji mirė 2011 m. lapkričio 13 d) atsakovas paveldėjo jai priklausiusią 66/100 dalį 88,79 kv. m bendro ploto pastato dalį. Atsakovui tapus bendraturčiu, prasidėjo teisminiai ginčai tarp bendraturčių.

16.4. Matininkė N. Č. yra atlikusi du kartus gyvenamojo namo su priestatu kadastrinius matavimus, o jos parengtos 2014 m. kovo 12 d. ir 2017 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos buvo įregistruotos registro įmonėje, tačiau šie duomenys buvo išregistruoti atsakovo motinos reikalavimu. Šiuo metu jokie nauji ginčo turto kadastriniai duomenys po 2019 m. balandžio 15 d. nėra įregistruoti.

16.5. Matininkė N. Č. 2022 m. sausio 17 d. dar kartą atliko visus kadastrinius matavimus naujai pastatytame gyvenamojo namo priestate 2alp (rūsio, pirmo aukšto ir pastogės patalpų), priestato lalž rūsio patalpų bei gyvenamajame name lAlm pirmajame aukšte patalpų 1-6, 1- 7, 1-8, 1-9 ir 1-1, kuriomis teisėtai naudojasi ieškovas. Matininkei nei atsakovas, nei jo motina nesuteikė galimybės patekti į gyvenamojo namo (lAlm) pirmajame aukšte esančias patalpas 1-2, 1-3, 1-4, 1-5 ir 1-10, kuriomis pagal nustatytą naudojimosi tvarką turi teisę naudotis tik atsakovas, nes jos buvo užrakintos, todėl atlikti kadastrinių matavimų ji negalėjo.

16.6. Šiai dienai registro įmonėje yra įregistruotas pastatas – gyvenamas namas, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas nurodytas tik 88,79 kv. m ir nėra įregistruotos šiame name esančios rūsio patalpos, priestatas 2alp su jame esančiomis rūsio, pirmo aukšto ir pastogės patalpomis, kurias įsirengė ieškovas ir dėl kurių įteisinimo jo vardu vyksta ginčas teisme.

16.7. Kad užbaigti nekilnojamojo turto atidalijimo procedūrą iki galo ir pakeitimus įregistruoti viešajame registre, yra būtina atlikti naujus kadastrinius matavimus bei pateikti juos kartu su prašymu registro įmonei. Kadangi atsakovas nesutinka nei pats kreiptis į matininkus dėl naujai kadastrinių matavimų atlikimo, nei įsileisti ieškovo užsakymu atvykusios matininkės, todėl ieškovas priverstas savo teises ginti teisme.

17. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-647-615/2022 pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui K. J., trečiasis asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nepagrįsto atsakovo atsisakymo duoti sutikimą gyvenamojo namo rekonstravimui, pastato paskirties keitimui į dvibutį ir atskirų kadastro duomenų suformavimo.

18. Minėtoje civilinėje byloje ieškovas trečiuoju ieškinio reikalavimu prašo pripažinti jam teisę be bendraturčio K. J. sutikimo įgyvendinti architektės G. S. 2019 metais paruoštą projektą „Dėl vienbučio gyvenamojo namo lAlm, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo (priestato statybos), pastato paskirties keitimo į dvibutį ir atskirų kadastro objektų suformavimo“, pagal kurį pastato – gyvenamojo namo, pažymėto plane lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), keičiama paskirtis iš vieno buto pastato į dvibutj, formuojami du kadastro objektai, pagal kuriuos I-me kadastro objekte patalpos skiriamos naudotis: atsakovui K. J. šios patalpos: 1-2/8,86 kv. m (virtuvė); 1-3/4,34 kv. m (vonia, WC); 1-4/9,97 kv. m (kambarys); 1-5/9,65 kv. m (kambarys) ir 1-10/12,55 kv. m (kambarys), viso 45,37 kv. m; ieškovui R. Z. šios patalpos: - 1-7/9,32 kv. m (kambarys) ir 1-8/15,07 kv. m (kambarys), viso 24,39 kv. m; bendram abiejų bendraturčiu naudojimui: 1) patalpos pirmajame aukšte - 1-1/5,43 kv. m (koridorius); 1-9/4,42 kv. m (koridorius); 1-6/9,18 kv. m (kambarys), viso 19,03 kv. m; 2) rūsio patalpos - R-10/3,34 kv. m (ūkio patalpa); R-l 1/2,88 kv. m (ūkio patalpa); R-12/6,59 kv. m (ūkio patalpa); viso rūsyje 12,81 kv. m. Pagal naują suformuotą Il-ą kadastrinį objektą, R. Z. pripažinti nuosavybės teises į patalpas: 1) rūsyje ūkio patalpos - R-l/14,19 kv. m; R-2/15,84 kv. m; R-3/8,30 kv. m; R- 4/12,40 kv. m; R-5/19,09 kv. m; R-6/8,10 kv. m; R-7/6,48 kv. m; R-8/14,63 kv. m ir R-9/1,86 kv. m, viso rūsyje 100,89 kv. m. 2) pirmajame aukšte - 2-1/6,55 kv. m (tambūras) ; 2-2/15,39 kv. m (holas); 2-3/22,49 kv. m (virtuvė - valgomasis); 2-4/2,49 kv. m (WC); 2-5/32,92 kv. m (svetainė) ir G-l/25,00 kv. m (garažas), viso pirmajame aukšte 104,84 kv. m; 3) mansardoje - 2-6/23,09 kv. m (koridorius); 2-7/19,87 kv. m (kambarys); 2-8/17,30 kv. m (kambarys); 2- 9/23,85 kv. m (kambarys), viso mansardoje 84,11 kv. m, bei be bendraturčio K. J. sutikimo atlikti kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti viešajame registre.

19. Apeliantas skunde nurodo, jog šioje civilinėje byloje pareikštas ieškovo reikalavimas dėl kadastrinių matavimų atlikimo nesusijęs su teismo nurodyta kita civiline byla, kadangi architektės G. S. 2019 m. paruoštas projektas dėl atidalijimo yra parengtas pagal išregistruotus kadastrinius matavimus, todėl ieškovas ir kreipėsi ieškiniu į teismą dėl jų atlikimo bei įregistravimo be bendraturčio sutikimo, įvertinęs ir tai, kad atsakovo K. J. įgaliotas asmuo civilinėje byloje Nr.e2-647-615/2022 teigia, jog ginčo pastato (duomenys neskelbtini) atidalijimas, atskirų objektų formavimas ir kt. yra sprendžiamas jau pagal negaliojančius kadastrinius matavimus.

20. Taigi, tiek nagrinėjamojoje byloje, tiek ir kitoje civilinėje byloje ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės yra tapatūs. Nepriklausomai nuo atsakovo pozicijos (19 punktas), kitą civilinę bylą (civilinė byla Nr. e2-647-615/2022) nagrinėjantis teismas turės įvertinti ginčo gyvenamojo namo ir jo priestato kadastrinių duomenų pasikeitimo pagrindą ir jo (ne)teisėtumą ir, atsižvelgiant į tai, priimti ieškovui palankų arba nepalankų sprendimą dėl pasikeitusių duomenų įregistravimo be atsakovo sutikimo. Tai, kad kitoje civilinėje byloje ieškovų reikalavimų apimtis yra platesnė, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo abejose bylose pareikšti reikalavimai dėl statinių kadastrinių matavimų atlikimo ir jų įregistravimo iš esmės yra skirtingi ir turėtų būti nagrinėjami atskirai. Teisnių ir faktinių pagrindų minėtai išvadai paneigti savo atskirajame skunde nepateikė ir apeliantas.

21. Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, jog civilinėje byloje Nr. e2-647-615/2022 apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. priėmė nutartį, kuria atmetė atsakovo K. J. prašymą kreiptis į teismo pirmininką/pirmininko pavaduotoją dėl civilinių bylų Nr. e2-647-615/2022 ir Nr. e2-11951-1088/2022 sujungimo, nurodydamas, jog abejose bylose ieškinio dalykai yra visiškai skirtingi, o šios bylos yra visiškai kitose civilinio proceso stadijose.

22. Pažymėtina, kad pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį, dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Minėta teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartis nėra apeliacijos dalykas ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti šios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

24. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti ir tą skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti sprendimą už akių.

25. Pažymėtina, kad atsisakymas priimti sprendimą už akių negali būti apeliacijos dalyku (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-464/2018). Antra, pirmosios instancijos teismui nustačius CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo aplinkybes, teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą už akių. Trečia, priimti sprendimą už akių yra teismo diskrecijos teisė, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnis, 285 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas atmeta šioje dalyje atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus.

26. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.