Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-08 · Administracinė byla Nr. eI-1035-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
eI-1035-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03682-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Atsakovas
Narkotikų
Kategorijos
  • 8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-1035-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03682-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Linai Pečiūrienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui V. V.,atsakovo atstovams J. D.-Venslovienei, M. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Akepus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (toliau - ir Departamentas) dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Akepus“ (toliau – ir pareiškėja, ir Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Departamento 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-139/18 ir bylą nutraukti, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (I tomas, e.b.l.1-14).

Pareiškėja nurodė, kad Departamento skundžiamas 2018-09-20 nutarimas taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-139/18 (toliau – Nutarimas), kuriuo UAB "Akepus" paskirta 360 Eur bauda, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nutarimu pareiškėja nubausta dėl to, kad ji pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus LR Alkoholio ir kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ, Įstatymas) draudžiamu laiku ir neužtikrino parduotų alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, t.y. konstatuotas AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimas. Faktinės pažeidimo aplinkybės fiksuotos neplaninio patikrinimo metu, Departamentui surašant 2018 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo protokolą Nr. ATK2-172 (toliau – ir Protokolas). Alkoholinių gėrimų pardavimo metu be L. S. bei pačių pirkėjų baro viduje nieko nebuvo, dėl to šios faktinės aplinkybės nustatytos pagal šių asmenų paaiškinimus. Pareigūnai atlikę patikrinimą, iš lauko nufilmavo tik kaip įeina ir išeina pirkėjas. Patikrinimo metu buvo užfiksuoti labai trumpi L. S. paaiškinimai ir vėliau (2018-08-10) policijos pareigūnų persiųsti labai neišsamūs pirkėjų paaiškinimai. Nagrinėjant bylą Departamente nei L. S., nei pirkėjai, nei pareigūnai nebuvo apklausti. Byloje net nėra nei vieno pareigūno, dalyvavusio baro patikrinime, tarnybinio pranešimo. Savo paaiškinime darbdaviui pardavėja L. S. nurodė, kad ji pardavė pilstomus alkoholinius gėrimus, dalinai įpiltus į vienkartines stiklines, prieš tai perspėjusi pirkėjus, kad įsigytų alkoholinių gėrimų išsinešti iš baro negalima. Po patikrinimo buvo surašytas patikrinimo Protokolas, kuris įteiktas pareiškėjos darbuotojai L. S.. Ši darbuotoja negali būti laikoma pareiškėjos įgaliotu atstovu. L. S. nesuteikta teisė atstovauti pareiškėją santykiuose su Departamentu ar nagrinėjant bylą Departamente. Šis asmuo taip pat neįgaliotas teikti paaiškinimus pareiškėjos vardu ir galėjo būti apklausiamas ne kaip įgaliotas UAB "Akepus" atstovas, o tik kaip liudytojas, ar asmuo, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėm už padarytą administracinį nusižengimą.

Pareiškėja skunde teigia, kad nei AKĮ, nei kiti teisės aktai (tame tarpe ir reguliuojantys mažmeninę prekybą) nenurodo, kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu. Vertinant sąvoką “pilstomi alkoholiniai gėrimai” akivaizdu, kad išpylus nors dalį gėrimo iš gamyklinės pakuotės, pagal faktą šis gėrimas tapo išpilstytu, t.y. vertintinas kaip pilstomas. Šiuo atveju įpiltą gėrimą į stiklinę, pirkėjai išgėrė ir tik po to priėmė sprendimą išsinešti iš baro nepabaigtus gerti alkoholinius gėrimus. Pareiškėjos požiūriu, faktas, kad dalis gėrimo buvo išpilta į vienkartinę vartojimui skirtą stiklinę, leidžia teigti, kad buvo parduotas pilstomas alkoholinis gėrimas. Įstatyme nėra nustatyta, nei kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu, nei kokiomis priemonėmis turi būti užtikrinama, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami įsigijimo vietoje. L. S. (tuo pačiu ir pareiškėjos) veiksmai parduodant alkoholinius gėrimus, kai prekybos vietoje buvo iškabinti informaciniai pranešimai, pirkėjai papildomai žodžiu įspėjami, kad alkoholiniai gėrimai gali būti vartojami tik įsigijimo vietoje, įsigytų alkoholinių gėrimų pardavimas tik išpylus dalį jų į stiklinę, visiškai atitiko proporcingumo principą. Nesant konkretaus teisinio reglamentavimo, kokios priemonės pripažintinos tinkamu įstatymo reikalavimų įgyvendinimu, negali būti konstatuojama, kad šiuo atveju pareiškėja nesiėmė pakankamų veiksmų užtikrinti, kad Įstatyme nustatytu draudžiamu laiku parduodami tik pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. Pareiškėja negali būti atsakinga už pirkėjų veiksmus po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad L. S. žinojo ar galėjo žinoti, kad pirkėjai, išgėrę dalį išpilstyto alkoholinio gėrimo, ruošiasi išsinešti juos neišgertus iki galo. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti pirkėjams vartoti vietoje (bare). Tai rodo, kad prieš parduodama alkoholinius gėrimus, pardavėja juos pilnai atidarė ir paėmė kamštelius, dalį alkoholinio gėrimo iš butelių išpylė į stiklines, bare aiškiai matomose vietose (tame tarpe ir ant išėjimo durų yra pakabinti skelbimai apie alkoholio vartojimą vietoje ir draudimą išsinešti, be to, bare sudarytos tinkamos sąlygos vartoti gėrimus vietoje.

Pareiškėja taip pat teigia, kad priimant Nutarimą buvo pažeistos pagrindinės priėmimo procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl paskirta ekonominė sankcija ir pats Nutarimas negali būti vertinami kaip pagrįsti ir teisėti. Teigia, kad surašytas Protokolas neatitinka Įstatymo 35 str. 1 d. reikalavimų, LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) reikalavimų. Pasak pareiškėjos, Įmonės darbuotoja L. S. nelaikytina tinkamu pareiškėjos atstovu. Anot pareiškėjos, patikrinimo metu pareiškėja nebuvo tinkamai atstovaujama, neužtikrintos jos teisės duoti paaiškinimus, susipažinti su bylos medžiaga bei teisė į gynybą. Pareiškėjos teigimu, atlikto patikrinimo metu nepagrįstai nepaimti pirkėjų įsigyti alkoholiniai gėrimai. Įstatymo pažeidimai nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, pažeistos pagrindinės procedūros. Nors Protokolas, kuriuo buvo nustatyti tariamai pareiškėjo padaryti AKĮ pažeidimai turėjo būti surašomas tik dalyvaujant pareiškėjai (pareiškėjos vadovui ar jos įgaliotam atstovui), Departamentas į Protokolo surašymą pareiškėjos bei jos atstovų net nekvietė ir atskirai apie Protokolo surašymą pareiškėjos net neinformavo.

Taip pat pareiškėja teigia, kad neplaninis patikrinimas pas pareiškėją buvo atliktas neteisėtai. Pavedime nurodyta, kad jis atliekamas pagal Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 12 d. 1 p. ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6–ojo PK 2018-07-31 raštą 10-S-73552. Vertinant šį policijos raštą akivaizdu, kad jis negali būti vertinamas kaip Viešojo administravimo įstatyme (36⁴ str. 12 d. 1 p.) numatytas „viešojo administravimo subjekto motyvuotas prašymas ar pavedimas atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą“. Jame nenurodytos, kad ruošiamais atlikti neplaninį UAB "Akepus" patikrinimą bei tokio patikrinimo priežastys. Pavedime net nenurodoma, kad neplaninis patikrinimas bus atliekamas kartu su kita institucija. Pareiškėja remiantis išdėstytais argumentais prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, kadangi jis nepagrįstas (I tomas, e.b.l. 116-122). Nurodė, kad atliekant neplaninį patikrinimą, buvo nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. apie 20.55 val. pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje (bare), (duomenys neskelbtini), Įmonės darbuotoja L. S., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, pirkėjams D. R. (D. R.) ir A. J. (A. J.) pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, kuriuos pirkėjai išsinešė iš baro. Tokiu būdu, pareiškėja pažeidė AKĮ 18 str. 3 d. 13 p., draudžiantį prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais - šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais - iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Departamento nuomone, skunde dėstomi argumentai yra subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas bei pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti atsakomybės. Teigia, kad pareiškėja nepagrįstai tapatina alkoholinius gėrimus, esančius atidarytoje pakuotėje (iš dalies nupiltus), su pilstomais alkoholiniais gėrimais. Iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. sąvoka „pilstomi alkoholiniai gėrimai“ buvo atribota nuo sąvokos „alkoholiniai gėrimai atidarytoje pakuotėje“. Prekybos vietose alkoholiu gali būti prekiaujama tiek gamyklinėse pakuotėse, tiek ir įpylus (išpylus) į vartojimui pritaikytą tarą (stiklinę, bokalą, taurę ir pan.), tačiau kadangi viena iš Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. būtinųjų sąlygų yra alkoholinio vartojimas vietoje, logiška, jog sąvoka „pilstomas alkoholinis gėrimas“ Įstatymo prasme gali būti siejama tik su prekyba vartojimui vietoje. Tam, kad alkoholis būtų pritaikytas vartoti vietoje, jis turi būti tinkamai pateiktas vartotojui, t. y. tam pritaikytoje taroje - stiklinėje, taurėje ar pan., todėl darytina išvada, kad tik iš gamyklinės pakuotės į vartojimui pritaikytą tarą išpiltas alkoholis yra laikomas pilstomu. Toks Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. aiškinimas atitiktų įstatymo leidėjo tikslus mažinti alkoholio vartojimą ir paplitimą, kadangi iš gamyklinės pakuotės į tiesioginiam vartojimui pritaikytą tarą supilto alkoholinio gėrimo transportavimas ar dalinimasis, o tuo pačiu ir paplitimas, tampa daug sudėtingesnis. Nurodė, kad Departamento pozicija sutampa su „pilstomo alkoholinio gėrimo“ sąvokos aiškinimu, kuris pateiktas įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuri, beje, suformuota vienoje iš pareiškėjo darbuotojų administracinio nusižengimo bylų (Vilniaus apygardos teismo 2018-08-27 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-358-626/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėja pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus. Pažymėjo, kad vien šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas pareiškėjos atsakomybei už Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimus kilti.

Be to, atsakovas nurodo, kad pareiškėja niekaip neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje - akivaizdu, kad parduodamas alkoholinius gėrimus gamyklinėje pakuotėje, nesudarant patogių sąlygų alkoholinius gėrimus vartoti vietoje ūkio subjektas nesiekė užtikrinti jų vartojimo vietoje, o priešingai - sudarė patogias sąlygas pirkėjui alkoholinius gėrimus išsinešti, taigi, pareiškėja vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Aplinkybės, kad alkoholiniai gėrimai parduodami gamyklinėje taroje, alkoholiniai gėrimai iš pareiškėjos viešojo maitinimo vietos draudžiamu laiku išsinešami sistemingai, kad nėra patogių sąlygų alkoholinius gėrimus vartoti vietoje (nėra viešojo maitinimo vietai būdingų stalų ir kėdžių), aptarnavimas vykdomas „per langelį”, patvirtina, kad pareiškėja viešojo maitinimo veiklą tik imituoja, o realiai vykdo alkoholinių gėrimų pardavimo išsinešimui veiklą. Papildomai atsakovas akcentavo, kad nuo 20 val. iki 10 val, o sekmadieniais nuo 15 val. alkoholiniai gėrimai pareiškėjos parduodami su 50 % antkainiu. Tokia praktika (antkainio nustatymas) nėra būdinga įmonei, vykdančiai įprastą viešojo maitinimo veiklą. Pareiškėja iš esmės neginčija, kad pirkėjas išsinešė alkoholinį gėrimą gamyklinėje taroje, kurio tik minimali dalis įpilta į vienkartinę stiklinę.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėja, siekdama išvengti atsakomybės, subjektyviai interpretuoja teisės aktų nuostatas, teigdama, kad atliekant patikrinimą ir surašant procesinius dokumentus, bei nagrinėjant bylą Departamente buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Pažymėtina, kad Departamentas užtikrino pareiškėjos teisę pateikti paaiškinimus, nes 2018-08-09 Protokole bei 2018-08-09 pranešime informavo apie atsakomybėn traukiamojo asmens teises ir pareigas (įskaitant ir apie teisę pateikti paaiškinimus). Pažymėtina, kad pareiškėjos darbuotoja atsisakė teikti rašytinius paaiškinimus Protokole. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji iki bylos nagrinėjimo Departamente siuntė paaiškinimus ir juos Departamentas atsisakė priimti. Apie tokią teisę pareiškėja buvo informuota tinkamai, apie ją pareiškėjai žinoma, kadangi Departamente nagrinėjama ne viena pareiškėjos byla. Tai, kad pareiškėja pasirinko gynybinę taktiką, paaiškinimo nepateikinėti, niekaip negali reikšti, kad buvo pažeistos jos teisės. Pareiškėjos darbuotoja (pardavėja) laikytina tinkama atstovė patikrinimo metu, tai pareiškėjai neužkirto kelio iki bylos nagrinėjimo Departamente pateikti papildomus paaiškinimus bei dokumentus, kurių pareigūnai reikalavo. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog jos atžvilgiu yra nagrinėjama Įstatymo pažeidimo byla, kadangi Departamentas 2018-08-30 raštu Nr. S-2382(3) pakartotinai pareikalavo pateikti 2018-08-09 kasos aparato kontrolines juostas. Pareiškėja 2018-09-05 el. laišku pateikė Departamentui kontrolinių kasos juostų kopijas. Taip pat pareiškėja 2018-09-05 raštu prašė susipažinti su byla ir atidėti bylos nagrinėjimą. Šis pareiškėjos prašymas buvo patenkintas ir bylos nagrinėjimas nukeltas, taip pat pateikta pareiškėjai bylos medžiaga (Departamento 2018-09-10 raštas Nr. S-2441 (3). Teigia, kad pareiškėjos teisės pateikti paaiškinimus ir susipažinti su byla buvo užtikrintos, taip pat ir nepažeista teisė į gynybą.

Departamentas pažymėjo, kad Protokolą surašė Departamento valstybės tarnautojai, kurie vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais ir tabako gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. T1-25 (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. T1-80 redakcija), 34 p. turi teisę fiksuoti patikrinimo rezultatus. Departamentas tiek 2018-08-09 Protokole, tiek 2018-08-09 pranešime pareiškėją supažindino su jos teisėmis numatytomis Įstatymo 36, 37, 37¹, 38 str. 2018-08-09 Protokolo turinys atitinka reikalavimus, nurodytus Administracinių nusižengimų kodekso 609 str. Departamento nuomone, Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6-ojo PK 2018-07-31 raštas Nr. 10-S-73552 yra motyvuotas, todėl Departamento kartu su Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6-ojo PK pareigūnais atliktas patikrinimas buvo teisėtas. Priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo pažeistos nei materialinės, nei procesinės teisės normos, šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, LVAT formuojamą praktiką, todėl dėl šių priežasčių naikinti ginčijamą Departamento nutarimą nėra juridinio pagrindo. Prašo skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovo Departamento atstovai teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas D. R. (D. R.) nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. apie 21 val. atvyko į viešojo maitinimo įstaigą (duomenys neskelbtini), ir įsigijo butelį „Grand Cavalier“ (alkoholinį gėrimą, kurį nešėsi namo). Jis pirko alkoholį išsinešimui. Dalį gėrimo pardavėja nupylė į tarą, kurią jis paliko bare. Nupylė apie 30-40 gr. Pardavėja nepasakė, kad negalima išsinešti, ji tam neturi laiko. Jis žinojo, kad gėrimo išsinešti negalima. Bare yra iškabos, draudžiančios išsinešti gėrimus. Ankščiau jis yra pirkęs butelį ir vartojęs bare.

Liudytoja teismo posėdyje apklausta L. S. paaiškino, kad ji dirba Įmonėje barmene- pardavėja; patikrinimo dieną dviems vyriškiams ji pardavė alkoholinius gėrimus. Ji pirkėjams paaiškino, kad įsigytą gėrimą galima vartoti tik vietoje. Parduotus alkoholio butelius atidarė, paėmė kamštelius įpylė į tarą. Ji nepastebėjo, kaip pirkėjai išėjo ir išsinešė gėrimus. Pareigūnai neprašė, kad ji parašytų paaiškinimus. Ji viską papasakojo žodžiu. Nurodė, kad bare yra sudarytos sąlygos vietoje naudoti alkoholinius gėrimus. Bare yra teikiami ir pašildomi užkandžiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. ATK2-139/18 taikyti ekonomines sankcijas už LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus pagrįstumo ir teisėtumo (I tomas, e. b. l. 16-19). Skundžiamu Nutarimu pareiškėjai pskirta 360 Eur bauda.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamento vyriausieji specialistai M. V. ir J. D.-Venslovienė, vykdydami Departamento direktorės 2018 m. rugpjūčio 2 d. pavedimą Nr. ATK1-132 atlikti neplaninį ūkio subjekto veiklos patikrinimą, kurio pagrindas yra LR Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 12 d. 1 p. ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6–ojo PK 2018-07-31 raštas 10-S-73552 (e. b.l. 25, 51 I tomas), 2018 m. rugpjūčio 9 d. atliko neplaninį patikrinimą pareiškėjai UAB “Akepus” priklausančiame bare, adresu (duomkenys neskelbtini), dėl to, kad pareiškėja neva nuo 20.00 val. iki 10.00 val. prekiauja nepilstomais alkoholiniais gėrimais ir neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje.

Žemesnės instancijos teismas

Patikrinimo metu nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. apie 20.55 val. pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje Įmonės darbuotoja L. S., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, pirkėjui D. R. už apytiksliai 20 Eur pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą butelį „Grand Cavalier“ (alkoholio koncentracija 38 proc. tūrio, talpa 0,35 l, alkoholio kiekis butelyje apie 0,33 l), kuriuos pirkėjas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos (1 epizodas), taip pat apie 21.10 val. L. S., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, pirkėjui A. J. už 21,30 Eur pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą butelį „Trejos devynerios“ (alkoholio koncentracija 35 proc. tūrio, talpa 0,7 l, alkoholio kiekis butelyje apie 0,67 l), kurį pirkėjas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos (2 epizodas). 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo surašytas patikrinimo protokolas Nr. ATK2-172 (I tomas, e.b.l. 47-48). Nustatyta, kad tokiu būdu pareiškėja pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 d. 13 p. reikalavimą, už kurį atsakomybė numatyta AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje. Protokole fiksuota, kad patikrinimo metu dalyvavusi pardavėja L. S. atsisakė pateikti paaiškinimus raštu. Patikrinimo metu pažeidimai buvo fiksuoti rašytiniais įrodymais (pranešimu, pirkėjų D. R. ir A. J. paaiškinimais, kasos juostos dienos tarpine ataskaita X), fotonuotraukomis, buvo paimti pirkėjų buteliai (fotonuotraukos 1-6), vaizdo įrašais “MAH00364, IR “MAH00367” (I tomas, e.b.l. 23-24, 28-39, 51, 53, 54-83, 132-137).

Departamente 2018 m. rugsėjo 20 d. vykusio posėdžio metu, kuriame pareiškėjos atstovas nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką Įmonei buvo pranešta tinkamai (I tomas, e. b.l. 180), išnagrinėjus dokumentus, buvo nustatyta, kad Įmonė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 d. 13 punktą, draudžiantį prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais - šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais - iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Departamentas priėmė 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimą skirti pareiškėjai 360 Eur dydžio baudą (I tomas, e.b.l. 190, 186-189).

Byloje nėra ginčo, kad Įmonės darbuotoja L. S. 2018 m. rugpjūčio 9 d. apie 20.55 val. ir apie 21.10 val. pardavė alkoholinius gėrimus. Iš esmės pareiškėja nesutinka su tuo, kad buvo parduoti nepilstomi gėrimai draudžiamu Įstatymo laiku bei kad buvo neužtikrintas alkoholinių gėrimų vartojimas vietoje. Taip pat teigia, kad priimant Nutarimą, buvo pažeistos pagrindinės jo priėmimo procedūros bei kad neteisėtai buvo atliktas neplaninis Įmonės patikrinimas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatos (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018-06-01 iki 2018-12-31). AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Taigi, iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu nustatyto draudimo matyti, kad šios nuostatos pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, jog mažmeninės prekybos vietoje nepilstomais alkoholiniais gėrimais buvo prekiaujama pirmadienį–šeštadienį iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadienį iki 10 val. ir nuo 15 val., t. y. draudžiamu laiku.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilstomus gamyklinėje taroje alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku, t. y. apie 20.55 val. ir 21.10 val. pardavė pareiškėjos darbuotoja L. S., bare, esančiame (duomkenys neskelbtini), taip pažeisdama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus. Nors pareiškėja nurodo, kad abiem epizodais parduodant alkoholį, pardavėja atkimšo butelius ir dalį alkoholinių gėrimų įpylė į vienkartinę stiklinę bei kad prieš tai perspėjo pirkėjus, kad įsigytų alkoholinių gėrimų išsinešti iš baro negalima ir kad pardavėja neturėjo galimybės užtikrinti, jog pirkėjai gėrimus vartotų vietoje, be to, bare aiškiai matomose vietose (tame tarpe ir ant išėjimo durų) yra pakabinti skelbimai apie alkoholio vartojimą vietoje ir draudimą išsinešti, bare sudarytos tinkamos sąlygos vartoti gėrimus vietoje, šiuo atveju neįtakoja Įstatymo pažeidimo fakto. Pareiškėja nepagrįstai tapatina alkoholinius gėrimus, esančius atidarytoje pakuotėje (iš dalies nupiltus), su pilstomais alkoholiniais gėrimais. „Pilstomo alkoholinio gėrimo“ sąvokos aiškinimas pateiktas įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuri beje suformuota vienoje iš pareiškėjo darbuotojų administracinio nusižengimo bylų (Vilniaus apygardos teismo 2018-08-27 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-358-626/2018). Nutartyje nurodoma, kad teismas aiškindamas AKĮ įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta sąvoką „pilstomiems alkoholiniams gėrimams“, pagrįstai sprendė, kad reikalavimas yra pakankamai aiškus tiek lingvistine, tiek logine prasme ir reiškia, kad sąvoka „pilstomas“ šiuo atveju sietina ne su alkoholinio gėrimo kaip skysčio, savybėmis, o su jo patiekimo vartotojui būdu, t. y. tik išpylus iš gamyklinės pakuotės į tiesioginiam vartojimui skirtą tarą, nes nesant galimybės kitaip išlaikyti įstatymo reikalavimus, liko paprastai po įstatymo pakeitimo įgyvendinamas sprendimas – neparduoti pirkėjui alkoholinio gėrimo gamyklinėje taroje, o parduoti tik pilstomą. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad konkrečiais atvejais sprendimas parduoti gėrimą išpiltą į didelės talpos tarą (pvz. 0,5 l trauktinės išpilant (perpilant) į 0,5 l talpos tarą) taip pat gali būti pripažįstamas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo pažeidimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad aplinkybės, jog alkoholiniai gėrimai parduodami gamyklinėje taroje, kad pareiškėjos bare nėra patogių sąlygų alkoholinius gėrimus vartoti vietoje (nėra viešojo maitinimo vietai būdingų stalų ir kėdžių), aptarnavimas vykdomas „per langelį”, tai matyti iš pateiktų fotonuotraukų (I tomas, e.b.l. 110, 139), be to, yra nurodyta, kad nuo 20 val. iki 10 val, o sekmadieniais nuo 15 val. alkoholiniai gėrimai pareiškėjos parduodami su 50 % antkainiu, kai tokia praktika (antkainio nustatymas) nėra būdinga įmonei, vykdančiai įprastą viešojo maitinimo veiklą, pagrindžia tai, kad pareiškėja sudaro tinkamas sąlygas pirkėjams išsinešti gėrimus, kad viešojo maitinimo veikla yra tik imituojama, o realiai vykdo alkoholinių gėrimų pardavimo išsinešimui veiklą.

AKĮ 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad viešojo maitinimo vieta – laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui. Vadinasi, subjektai, kuriems yra taikoma AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis privalo vykdyti baro, restorano, kavinės ar kitą maisto tvarkymo veiklą, šiose įstaigose alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar pilstomi iš gamyklinių pakuočių ar kitų rezervuarų, turi būti pateikiami taip, kad jie būtų suvartoti viešojo maitinimo vietos patalpose ar teritorijoje, bet ne tokiu būdu ir forma, kuris nekliudo pirkėjui išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešo maitinimo vietos ir jais disponuoti savo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos darbuotoja pardavė alkoholinius gėrimus būdu, kuris neužtikrino viso įsigyto alkoholio suvartojimo vietoje, tik dalį jų įpylus į vienkartinę stiklinę bei likusią dalį gėrimo atidavusi gamyklinėje taroje.

Pareiškėja pabrėžė, kad ji neturi teisės aktais pagrįstų įgaliojimų kontroliuoti pirkėjų elgesio po alkoholinių gėrimų įsigijimo ir drausti jiems išnešti gėrimus iš viešojo maitinimo vietos. Tačiau teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, patikrinimo dieną Įmonės bare alkoholinius gėrimus pirkusių asmenų (liudytojo D. R.) paaiškinimus aktualaus teisinio reglamentavimo ir suformuluotos teismų praktikos kontekste, šiuos pareiškėjos teiginius vertintina kritiškai. AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais draudimai ir apribojimai taikomi šia prekyba užsiimantiems subjektams, t. y. alkoholinių gėrimų pardavėjams, todėl pirkėjų veiksmai, nepriklausantys nuo pardavėjo valios, pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Departamento Protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Įmonės darbuotoja pardavėja L. S. pardavė pirkėjams alkoholinius gėrimus atidarytose gamyklinėse pakuotėse, dalį jų pateikė pirkėjams vienkartinėse stiklinėse, bet šie asmenys viešo maitinimo vietoje suvartojo tik nedidelę dalį įsigyto alkoholio ir vėliau jį išsinešė iš baro patalpų. Kaip nustatyta iš liudytojo D. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu, jis bare iš viso nevartojo nuo jo nupirkto butelio nupilto alkoholinio gėrimo, o jį paloiko bare, be to, nurodė, kad jo pardavėja iš viso neįspėjo, ,kad nupirkto gėrimo išsinešti negalima. Be to, pati pardavėja pripažino, jog, ji pardavė atkimštus butelius, įpylusi nedidelį kiekį alkoholio į plastikines stiklines, jiems atidavė ir likusį alkoholį atidarytose gamyklinėse pakuotėse. Pareiškėjos darbuotojos pasikartojantys veiksmai, parduotų gėrimų kiekis, rūšys ir jų pateikimo forma, nesiimant kitų veiksmų, kurie būdingi aptarnaujant klientus, teismui nekelia abejonių, kad pareiškėja vykdė mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais draudžiamu paros laiku. Vien tik pardavėjos veiksmai, kai pardavimo momentu atidaromos parduodamų alkoholinių gėrimų gamyklinės pakuotės ir nedidelė dalis gėrimų įpilama į vienkartines stiklines, nesudaro pagrindo teigti, kad parduoti gėrimai buvo skirti vartoti viduje, ir vertinti ginčo situaciją kitaip, nei tai atliko Departamentas skundžiamame Nutarime. Raštiškas įspėjimas ant durų, pardavėjos įspėjimas pirkėjams žodžiu vartoti alkoholinius gėrimus tik viduje taip pat neįtakoja pažeidimo padarymo fakto ir skundžiamo Nutarimo pagrįstumo (I tomas, e. b.l. 153). Taigi, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju abiem epizodais pareiškėja pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas pareiškėjos atsakomybei už Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimus kilti.

Pareiškėja Nutarimo teisėtumą ginčija ir dėl to, kad buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai, teigia, kad nebuvo objektyviai įvertintos visos aplinkybės, kad Įmonės darbuotoja L. S. nelaikytina tinkamu pareiškėjos atstovu, nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė duoti paaiškinimus, susipažinti su bylos medžiaga bei teisė į gynybą. Taip pat teigia, kad Protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad Protokolo surašymo metu pareiškėjos darbuotoja L. S. atsisakė duoti paaiškinimus, pasirašė, kad Protokolą gavo (I tomas, e.b.l. 47-48). Protokole bei pranešime dėl bylos nagrinėjimo (I tomas, e.b.l. 46-47) Departamentas informavo pareiškėją apie atsakomybėn traukiamojo asmens teises ir pareigas (įskaitant ir apie teisę pateikti paaiškinimus) pagal Įstatymo 36, 37, 37¹, 38 str. Taigi, laikytina, kad Departamentas užtikrino pareiškėjos teisę pateikti paaiškinimus. Pareiškėjai buvo žinoma, jog jos atžvilgiu yra nagrinėjama Įstatymo pažeidimo byla, kadangi Departamentas 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. S-2382(3) pakartotinai pareikalavo pateikti 2018 m. rugpjūčio 9 d. kasos aparato kontrolines juostas. Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu laišku pateikė Departamentui kontrolinių kasos juostų kopijas (I tomas, e.b.l. 42, 162, 165-177). Taip pat 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu pareiškėja prašė susipažinti su byla ir atidėti bylos nagrinėjimą (I tomas, e.b.l. 84, 178). Šis pareiškėjos prašymas buvo patenkintas ir bylos nagrinėjimas atidėtas. Be to, pareiškėjai buvo pateikta ir bylos medžiaga (Departamento 2018-09-10 raštas Nr. S-2441 (3) (I tomas, e.b.l. 180). Pareiškėjos darbuotoja (pardavėja) laikytina tinkama atstovė patikrinimo metu, tai pareiškėjai neužkirto kelio iki bylos nagrinėjimo Departamente pateikti papildomus paaiškinimus bei dokumentus, kurių pareigūnai reikalavo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi, ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas inter alia (lot. be kita ko) dėl AKĮ nuostatų pažeidimo taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) AKĮ bei Tabako kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini ūkio subjekto padarytais pažeidimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2017).

Taigi, kaip nustatyta, nėra pažeista pareiškėjos teisė pateikti paaiškinimus ir susipažinti su byla, aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime, atvykti į bylos nagrinėjimą Departamente, ginti savo poziciją, teikti įrodymus ir naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis, teise į gynybą. Nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėja iki bylos nagrinėjimo būtų pateikusi Departamentui paaiškinimus, į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors apie nagrinėjimą pareiškėjai buvo žinoma.

Pareiškėjos argyumentai, kad surašytas Protokolas neatitinka AKĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, yra taip pat nepagrįsti. AKĮ 35 straispnio 1 dalis numato, kad šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio Įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Administracinių nusižengimų kodekso 608 straipsnio 1 dalis numato, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys (ANK 609 straipsnio 1 dalis).

Patikrinimo protokolą nagrinėjamu atveju surašė Departamento valstybės tarnautojai, kurie vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais ir tabako gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. T1-25 (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. T1-80 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 35 p. turi teisę fiksuoti patikrinimo rezultatus. Kaip matyti, Protokolo turinys atitinka reikalavimus, nurodytus ANK 609 straipsnio 1 dalyje, t.y. jame nurodyta surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusių asmenų pareigos, vardas, pavardė, duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, atsakomybę už nusižengimą nustatantis įstatymo straipsnis. Protokole pareiškėja informuota apie atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas pagal Įstatymo 36, 37, 37¹, 38 str. Taigi, pareiškėjai labai aiškiai buvo suformuluotas kaltinimas, ji turėjo galimybę gintis, dalyvaujant jos atstovui advokatui nagrinėjant bylą Departamente, tačiau, kaip nustatyta į nagrinėjimą atstovas neatvyko ir iki bylos nagrinėjimo jokių paaiškinimų nepateikė. Kaip nurodyta, remiantis teisiniu reglamentavimu pareiškėjo pardavėja laikytina tinkama atstove, Protokole pasirašė, kad dokumentą gavo ir su jo turiniu susipažino. Įvertinus Protokolo turinį ANK 609 straipsnių nuostatų kontekste, darytina išvada, kad jis atitinka esminius administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus, būtinus nustatytam AKĮ pažeidimui ištirti, todėl pareiškėjos argumentai šiuo klausimu atmestini.

Taigi, remiantis bylos medžiaga akivaizdu, kad pareiškėjos argumentai, kad negalėjo teikti paaiškinimų, pirkėjų paaiškinimai neišsamūs, pažeista teisė teikti įrodymus neatitinka faktinės situacijos. Pirkėjų paaiškinimai raštu išdėstyti aiškiai ir konkrečiai, nurodant, kad nusipirkę alkoholinius gėrimus išsinešė iš baro. Pareiškėjai buvo tinkamai įteiktas ir Protokolas, ir kiti tyrimo dokumetai. Apie bylos nagrinėjimą Įmonei buvo pranešta tinkamai, Įmonės atstovas į posėdį neatvyko, įmonė rašytinių paaiškinimų nepateikė, nors buvo sudarytos visos galimybės, pareiškėjos prašymu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Byla buvo išnagrinėta Įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Įmonės atstovams nedalyvaujant. Taigi, teisė pateikti tiek paaiškinimus, tiek įrodymus bei teisė į gynybą pareiškėjai buvo užtikrinta.

Pareiškėja taip pat teigia, kad neplaninis patikrinimas buvo atliktas neteisėtai.

LR Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad „ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu“. Pagal Taisyklių 8 punktą Pavedime turi būti nurodyta: valstybės tarnautojo (-ų), kuriam (-iems) pavesta atlikti patikrinimą, vardas (-ai) ir pavardė (-ės), pareigos, patikrinimo tikslas ir rūšis, trukmė, tikrinamojo ūkio subjekto pavadinimas ir juridinio asmens kodas, veiklos vietos adresas, konkreti diena, kurią bus tikrinama. Kai atliekami neplaniniai patikrinimai, Pavedime taip pat nurodomas neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindas. Taisyklių 27 punkte nurodyti neplaninio patikrinimo pagrindai: 1. gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą; 2. turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjektų veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų; 3. siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ūkio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai; 4. kitais įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktų nustatytais neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindais.

Kaip nustatyta, 2018 m. rugpjūčio 2 d. Pavedime yra aiškiai nurodytas neplaninio patikrinimo pagrindas: Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6-ojo PK 2018-07-31 raštas Nr. 10-S-73552 (I tomas, e.b.l. 51), kuris yra motyvuotas, jame nurodytas tikslas: tikslinės policinės priemonės vykdymas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių laikymosi. Todėl Departamento, kartu su Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6-ojo PK pareigūnais, atliktas patikrinimas buvo teisėtas. Teisinių pagrindų laikyti, kad buvo atliktas neteisėtas neplaninis patikrinimas nenustatyta. Todėl pareiškėjos argumentai, kad neplaninis patikrinimas buvo atliktas neteisėtai yra visiškai nepagrįsti. Juolab, kad yra žinomas faktas, jog Įmonei ne kartą buvo taikytos sankcijos už analogiškus ekonominius pažeidimus, kurie atliekant patikrinimą ir vėl buvo nustatyti.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad Departamento priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios AKĮ nuostatos, kuriose nustatytas draudimas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, bei šio draudimo netaikymo atvejai, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus AKĮ 39 straipsnyje. Priimant skundžiamą Nutarimą, nebuvo pažeistos nei materialinės, nei procesinės teisės normos, šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, LVAT formuojamą praktiką.

Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė AKĮ nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Akepus“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė