Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarimo, kuriuo D. D. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 160 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nubausta už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Susisiekimo statinių skyriaus vadove, 2016 m. gegužės 30 d., 11.48 val., ir 2016 m. spalio 3 d., 09.09 val., neteisėtai, nesant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, tai yra, asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni, pati ir per kitą asmenį atliko paiešką Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, nesusijusią su VĮ „Registrų centras“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo 2009 m. lapkričio 3 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktu, pagal kurį VĮ „Registrų centras“ įsipareigoja teikti duomenis, kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus panaudoti teritorijų planavimo (detaliųjų ir specialiųjų) dokumentų ruošimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ruošimo, inžinerinės infrastruktūros plėtros planų ruošimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams dokumentų ruošimo, poveikio visuomenės sveikatos vertinimo dokumentų ruošimo tikslais, ir suformavo G. M. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), registro išrašą (be istorinių duomenų), kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė jokių projektų, susijusių su minimu sklypu. Šiais veiksmais ji pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame numatyta, jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

D. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, įsigal. 2017 m. sausio 1 d. (TAR, 2015-07-10) redakcija) (toliau – įstatymas). Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato griežtesnę atsakomybę už Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus. Esant tokioms aplinkybės, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusiomis ATPK normomis.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. D. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei ADTAĮ nuostatų aiškinimu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai D. D. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje. D. D. kaltė įrodyta liudytojų D. K., G. G. parodymais, G. M. skundo ir priedo, VĮ „Registrų centras“ išrašo apie asmenis, kurie domėjosi nekilnojamojo turto registru, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl prieigos suteikimo ir vartotojo veiksmų protokolo paieškos kriterijams duomenimis bei kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad D. D. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, jokie esminiai procesiniai pažeidimai jos atžvilgiu bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės apeliantės veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais jos kaltę. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Apeliantė skunde teigia, kad egzistuoja jos, kaip gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkės ir gyventojos teisėti interesai, dėl kurių teisės aktai jai suteikia teisę gauti ir tvarkyti su sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susijusią informaciją iš Nekilnojamojo turto registro.

Pagal ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo G. M. sutikimą dėl jo asmens duomenų peržiūros Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, juo labiau, kad G. M. savo skunde neigė davęs tokį sutikimą.

Tuo tarpu byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė projektų, susijusių su sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ką patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-21 raštas. Atsižvelgiant į tai, 2016-05-30 ir 2016-10-03 atliktų pareiškėjo asmens duomenų peržiūrų Nekilnojamojo turtu registro centriniame duomenų banke negalima grįsti ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijumi. Be to, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei apeliantė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar jos atstovė (apeliantė) buvo įgaliota 2016-05-30 ir 2016-10-03 rinkti G. M. asmens duomenis iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ar kad atliekant šiuos veiksmus buvo siekiama apsaugoti duomenų subjekto (G. M.) esminius interesus.

Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės dėl jos, kaip gretimo sklypo bendrasavininkės ir gyventojos teisėtų interesų, dėl kurių teisės aktai jai suteikia teisę gauti ir tvarkyti su sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susijusią informaciją iš Nekilnojamojo turto registro, nes minėtame sklype nustatytas servitutas transporto priemonėmis patekti į sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formaliai atitiktų ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijų (reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni), tačiau nagrinėjamu atveju šiuo kriterijumi remtis negalima.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010-02-01 nutartis Nr. A-444-270/2010), ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimas turi būti konstatuojamas jau vien dėl to, kad nebuvo laikomasi privalomos procedūros jį taikant, t. y. nebuvo įgyvendinta duomenų subjekto teisė nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu. Pagal ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalį, duomenų valdytojas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais, privalo supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Tuo tarpu D. D. teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ši pareiga buvo įgyvendinta ar buvo bent viena iš šios pareigos įgyvendinimo išimčių, numatytų ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, apeliantė neturėjo teisinio pagrindo, numatyto ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktuose, 2016-05-30 ir 2016-10-03 rinkti duomenis apie G. M., kaip daiktinių teisių turėtoją, iš Nekilnojamojo turto registro ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Juolab, kad šie duomenys buvo rinkti naudojantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikta prieiga prie Nekilnojamojo turto registro.

Taip pat byloje nustatyta, kad duomenys apie G. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą apeliantei pateikti, vadovaujantis tarp VĮ „Registrų centras“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-03 sudaryta Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis). Šios sutarties 3 punkte nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ įsipareigoja teikti duomenis, kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus panaudoti teritorijų planavimo (detaliųjų ir specialiųjų) dokumentų ruošimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ruošimo, inžinerinės infrastruktūros plėtros planų ruošimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams dokumentų ruošimo, poveikio visuomenės sveikatos vertinimo dokumentų ruošimo tikslais. Tuo tarpu sutarties 6.1 punkte numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja duomenis naudoti tik šios sutarties 3 punkte numatytam duomenų teikimo ir naudojimo tikslui įgyvendinti.

Vadovaujantis ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.

Atsižvelgiant į tai, apeliantė 2016-05-30 ir 2016-10-03 suformavo G. M. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto registro išrašą neteisėtai, nesant nei vieno ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus, nesusijusiais su nustatytais Sutarties 3 punkte tikslais, ir tuo buvo pažeisti ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai.

Apeliantės skundo argumentai, kad ji turi teisę šiuos duomenis bet kada gauti iš VĮ „Registrų centras“, ką patvirtina VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro Duomenų administravimo skyriaus 2017-02-15 raštas, kuriuo jai pateiktas išsamus išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kuris yra identiškas išrašui, pateikiamam atlikus užklausą internetu Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, negali būti pagrindas pripažinti, jog 2016-05-30 bei 2016-10-03 atliktos peržiūros Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke yra teisėtos. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro Duomenų administravimo skyrius 2017-02-15 raštu apeliantei teikė informaciją kaip fiziniam asmeniui pagal jos prašymą. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre 2016-05-30 ir 2016-10-03 įvykdytos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, peržiūros buvo atliktos naudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą prieigą prie Nekilnojamojo turto registro, o šios UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos prieigos naudojimas Sutartyje nenumatytais tikslais negali būti pripažintas teisėtu.

Taip pat D. D. skunde teigia, jog ne visas sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso G. M. ir jo šeimos nariams, dalis šio sklypo priklauso valstybei, todėl nėra pagrindo teigti, jog minėtos užklausos Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo suformuotos būtent apie G. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Remiantis VĮ „Registrų centras“ 2016-10-21 raštu, 2016-05-30 ir 2016-10-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko paieškas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. 2016-05-30 atliktos paieškos metu nekilnojamojo turto objektas identifikuotas žemėlapyje bei suformuotas G. M. nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) registro išrašas (be istorinių duomenų). 2016-10-03 atlikta daikto paieška pagal adresą bei suformuotas G. M. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) registro išrašas (be istorinių duomenų).

Nepriklausomai nuo to, ar nekilnojamas turtas priklauso vienam savininkui ar keliems bendrasavininkams, jie visi turi teisę kreiptis į inspekciją dėl Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke atliktų jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto peržiūrų, kuriomis kartu atliekamos ir jų asmens duomenų peržiūros, kadangi šio registro formuojamuose išrašuose pateikiami visų konkretaus nekilnojamojo turto bendrasavininkų asmens duomenys, šiam turtui suteikiamas vienas registro numeris ir unikalus daikto numeris. Atsižvelgiant į tai, atlikus vieno nekilnojamojo turto peržiūrą Nekilnojamojo turto registre, gali būti pažeidžiamos kelių asmenų teisės į privatumą, jei šis nekilnojamasis turtas turi daugiau nei vieną savininką.

Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad nėra pagrindo duomenis apie servitutą ar kitus požymius, būdingus išimtinai nekilnojamam daiktui ir nieko nepasakančius apie savininką, ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme traktuoti kaip asmens duomenis. Toks besąlygiškas prilyginimas neturi prasmės tais atvejais, jei domimasi apie tą nekilnojamojo daikto dalį, kuri priklauso valstybei.

Tuo tarpu 2016-05-30 ir 2016-10-03 atlikus sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duomenų peržiūras Nekilnojamojo turto registre bei suformavus šių duomenų registro išrašus, juose pateikiami ir G. M., kaip minėto nekilnojamojo turto savininko, asmens duomenys. Be to, iš VĮ „Registrų centras“ atstovės D. K. paaiškinimų pagal Nekilnojamojo turto registre 2016-10-03 atliktos paieškos veiksmų protokolą bei atstovei inicijavus analogiškus veiksmus Nekilnojamojo turto registro sistemoje nustatyta, kad D. D. 2016-10-03 atliko paiešką pagal adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius. Paieškos metu surasta 11 registrų, iš kurių vienas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) atidarytas bei paspausta ant registro išrašo, kad būtų galima pamatyti detalią informaciją apie visą turtą ir visas teises į jį, t. y. įskaitant ir informaciją kam šis turtas priklauso nuosavybės teisėmis. D. K. teisme paaiškino, kad daiktų paieška pagal adresą Nekilnojamojo turto registre gali būti tiek iš žemėlapio, tiek iš teisinės registracijos, tačiau šiuo konkrečiu atveju 11 objektų buvo rasta teisinėje registracijoje, kurioje pateikiama visa detali informacija apie konkretų nekilnojamąjį turtą.

Atsižvelgiant į tai ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, D. D. prašymu 2016-05-30 ir jai pačiai 2016-10-03 atlikus G. M. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) peržiūras Nekilnojamojo turto registre, apeliantė tvarkė pareiškėjo asmens duomenis: vardą, pavardę, gimimo datą, informaciją apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme.

Be to, D. D. skunde teigia, kad 2016-10-03 Nekilnojamojo turto registre atlikta paieška pagal adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo atlikta dėl žmogiškosios klaidos. Nurodo, kad liudytojos VĮ „Registrų centras“ atstovės D. K. parodymai nutarime išdėstyti nekonkrečiai ir neatsako į klausimą, koks buvo atliktų veiksmų eiliškumas ir ar tai pašalina bet kokios klaidos galimybę. Apeliantė teigia, kad teismas ignoravo jos paaiškinimus, jog būtent sulaukusi ne to rezultato, kurio tikėjosi iš paieškos pagal adresą, ji perėjo prie paieškos pagal žemėlapį ir šių aplinkybių visuma patvirtina jos teiginius apie įvykusią žmogiškąją klaidą.

Tuo tarpu VĮ „Registrų centras“ atstovės D. K. parodymai paneigia apeliantės paaiškinimą apie netyčinius veiksmus, kadangi atliekant paiešką pagal užfiksuotą veiksmų eiliškumą pirmiausia buvo suvestas adresas ((duomenys neskelbtini), Vilnius), kuriuo rasta 11 objektų, iš kurių tikslingai buvo pasirinktas vienas objektas bei suformuotas šio objekto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Po šio išrašo suformavimo buvo pereita prie objekto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, paieškos žemėlapyje ir tuomet pasirinktas objektas (sklypas), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio viena iš bendrasavininkių yra ir apeliantė, bei suformuotas šio sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Visi šie veiksmai atsispindi VĮ „Registrų centras“ 2016-10-21 raštu pateiktame 2016-10-20 08:56:55 vartotojo veiksmų protokole.

Be to, iš pačios apeliantės pateiktų paaiškinimų matyti, kad galimai aukščiau nurodyti duomenys 2016-10-03 iš Nekilnojamojo turto registro buvo rinkti dėl apeliantės siekio įsitikinti, ar G. M. įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2014-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1962-565/2014, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 sprendimas, kuriuo G. M., be kita ko, buvo įpareigotas panaikinti tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei daiktinių teisių į ją teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai, kad ji 2016-10-03 peržiūrą atliko Nekilnojamojo turto registre pagal adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius, dėl žmogiškosios klaidos, paieškos laukelyje suvedusi ne tą adresą, vertintini kritiškai.

Apeliantė taip pat nurodo, kad jos veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų rinkimą ir tolesnį tvarkymą ar jų naudojimą pažeidimas, kai ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalis „paiešką“ įvardija kaip atskirą veiksmą.

Remiantis ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalimi, duomenų tvarkymu laikomas bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Pagal ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis bei užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.

Nagrinėjamu atveju D. D. prašymu 2016-05-30 bei 2016-10-03 pačios apeliantės buvo atliktos G. M. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) peržiūros Nekilnojamojo turto registre, suformuojant Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus. Šiuo atveju kiekvienos peržiūros metu su G. M. asmens duomenimis buvo atliktas veiksmų rinkinys – atlikta jo asmens duomenų paieška, duomenys peržiūrėti (rinkti) bei suformuoti šių duomenų išrašai. Visi šie veiksmai, vadovaujantis ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalimi, priskiriami asmens duomenų tvarkymui ir šiems veiksmams taikomos ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos nuostatos.

Taip pat apeliantė pažymi, kad teismas nesilaikė procedūrinių terminų, dėl kurių buvo apribota jos teisė efektyviai apsiginti, kadangi ji negavo šaukimo į pirmą teismo posėdį, apie jį sužinojo iš teismo posėdžių sekretorės skambučio. Be to, teismo nutarimo nuorašas apeliantei nebuvo išsiųstas, jį gavo tik pati nuvykusi į teismą.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad teismas D. D. išsiuntė teismo šaukimą atvykti į 2017-01-16 8.30 val. vyksiantį teismo posėdį ir skundžiamo nutarimo nuorašą, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas klaidingas adresas, todėl apeliantė negavo minėtų procesinių dokumentų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarimą nepakeistą ir D. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.