Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų G. M., S. M. ir 903-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1) įpareigoti atsakovą G. M. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti 13,97 m ilgio ir 1,60 m aukščio tvorą, pastatytą (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę;

2) atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti minėtą tvorą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo;

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduot teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas ne tik leido ieškovui pakeisti ir ieškinio pagrindą, ir dalyką, bet net ir atsakovą, į kurį buvo nukreipti reikalavimai. Kaip matyti iš statybos leidimo 2005-09-16 Nr.GN/1105/05-0604, statybos leidimas buvo išduotas atsakovui 903-ajai DNSB, iš 2010-03-13 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.SP1-3460, 2010-12-17 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 2377 matyti, kad statytojas buvo atsakovas 903-ioji DNSB, tačiau teismas, išeidamas už ieškinio ir savarankiško reikalavimo ribų, savavališkos statybos padarinius įpareigojo pašalinti ir G. M., ir S. M., ir 903-ąją DNSB.

Visiškai neaišku, kodėl teismas visas bylinėjimosi išlaidos priteisė iš vieno atsakovo G. M.. Teismas nukrypo ir nuo Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir priteisė bylinėjimosi išlaidas, ženkliai viršijančias rekomendacijose nustatytus dydžius.

Teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, motyvuodamas tuo, kad tai yra teisės klausimas ir užvilkins bylos nagrinėjimą, tačiau nustatė, kad byloje reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

Teismo teiginys, kad mūrinė tvora nėra minima atsakovo pateiktoje projekto dalyje – techninėje specifikacijoje (t. 3 b.l. 52-59), yra neteisingas. Teismas neatidžiai perskaitė nurodytų lapų 58-ą puslapį, kuriame aiškiai išdėstyta Tvoros specifikacija.

Teismas ieškovo naudai aiškino aplinkybę, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė tvoros sąnaudų žiniaraščio, tačiau šis aprašas ne tik nurodytas 20-ame sąnaudų žiniaraštyje (t.3, b.l. 98), bet net įvardyta pačiame statybos projektinės dokumentacijos turinyje (t. 2 b.l. 132), kurį pateikė pati Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau turinyje nurodyto dokumento (Eil.nr. 20, SŽ-20, Posesinės tvoros žiniaraštis) nepateikė.

Priešingai, nei teigia teismas, posėdžio protokole užfiksuotos kitos aplinkybės – liudytojas R. Ž. paliudijo, jog tvoros liekanos yra išlikusios ir jam šios aplinkybės yra žinomos jo profesinėje veikloje (t. 5 b.l. 184).

Istoriniai ginčo tvoros likučiai faktiškai užfiksuoti antstolio M. D. 2013-01-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 28-3-2013, kuriame matyti net „1889“ fn. spaudai. Šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcijos 1992 m „Restauravimo koncepcijos ir eskizinio pritaikymo projektas“, kuriame konstatuota, jog minėtoje vietoje yra pastatyta tvora.

Pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 8 d., teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Iš pateiktų įrodymų teismui yra akivaizdu, jog tvoros pamatai (cokolis), yra pastatytas dar 1889 m., todėl pašalinus statybos padarinius tvora liktų (t.y. tvoros griaučiai – kolonos ir cokolis), kas tikrai nepuoštų Vilniaus m. kultūros paveldo zonoje esančių statinių.

Teismas niekaip nevertino projekto techninę ekspertizę atlikusios teismo ekspertės D. B. išvadų (t. 6, b.l. 149). Ekspertė, ištyrusi pateiktą jai projektinę dokumentaciją, nustatė, jog UAB „Monresta“ parengtame Daugiabučio gyvenamojo pastato priestato ir kiemo korpuso, esančio (duomenys neskelbtini), techniniame projekte buvo numatyta (suprojektuota) 14,5 m. ilgio tvora tarp žemės sklypų, esančių Savičiaus g. 7 ir Savičiaus g. 9, projektiniuose dokumentuose žymima indeksu Tv-1. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčo tvoros projektiniai sprendiniai buvo įtvirtinti projekte (ekspertizės dokumentų lapai nurodyti pagal projekto turinyje (t. 2, b.l. 186) nurodytus indeksus.

Architektūrinės statybinės dalies (04.08.-TP-SP-AS) techninėje specifikacijoje yra tvoros Tv-1, statybos reikalavimai – pateikiami nurodymai šios tvoros stulpelių, jų pagrindų įrengimui, tarpų tarp stulpelių mūrijimo ir šių tarpų pamatų, apdailos bei bendrieji reikalavimai. Kartu pateikiami ir tvoros sudedamųjų elementų matmenys stulpelių aukštis – 1800 mm, atstumas tarp stulpelių 2500-2600 mm, tarpų tarp stulpelių aukštis –1500 mm, pateikti ir kiti elementų matmenys (t. 3 b.l. 58). Teismas šios dalies nepastebėjo ir vertino, jog šių įrodymų iš viso nėra. Taip pat architektūrinėje statybinėje dalyje (04.08.TP-SP-AS) yra pateiktas tvoros medžiagų žiniaraštis (b.l. 58, t. 3).

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal nustatytą leidimo išdavimo metu galiojusią tvarką, nustatytą Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2005-12-21 sprendimu Nr. 1-999, konkrečių statinių techninių rodiklių nurodyti nebuvo privaloma.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pagal Statybos leidimo išdavimo metu galiojusią tvarką, nustatytą statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimai“, visiems statiniams, suprojektuotiems viename statinio projekte ir esantiems tiek statinio statybos sklype, tiek ir už jo ribų, buvo išduodamas vienas statybos leidimas. Todėl teismo argumentai, kad tvorai, kaip nesudėtingam statiniui, tariamai buvo reikalingas atskiras leidimas, yra nepagrįsti.

Teismas be pagrindo tenkino trečiojo asmens D. D. reikalavimą patraukti kelio bortą. Šį reikalavimą teismas tenkino, atsižvelgdamas į trečio asmens pateiktus dokumentus, ir visiškai neatsižvelgdamas į oficialiuosius projektus bei nustatytus reikalavimus žemėtvarkos projektams.

Ieškovo pateiktas brėžinys neatitinka eilės imperatyvių teisės aktų nuostatų. Pagal Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintus Nekilnojamojo kadastro nuostatus, žemės sklypo planas turi būti suderintas su atitinkamu žemėtvarkos skyriumi (32.1.8 p.), turi būti užpildyta žemės sklypo kadastro duomenų forma (32.1.9 p.), turi būti koordinačių žiniaraštis (37.1 p.). Kaip matyti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos 2011-05-27 rašto bei Marcišausko individualios įmonės „G.M.“ pateikto aiškinamojo projekto, taško „10“ koordinatė apskritai nėra aiški, t.y. inspekcija minėtame rašte konstatavo 0,76 m neatitikimą. Taip pat iš Miesto plėtros departamento gamybinės grupės plano (t.l b.l. 44) matyti, jog posūkio taškas 10 yra nutolęs nuo pastato sienos.

Teismas vertino, jog tvora yra „per graži“, ir be jokių kitų argumentų įpareigojo atsakovą ją nugriauti. Atsakovas, nugriovęs tvorą, turės ją vėl pastatyti, nes kitaip negalės vykdyti statybos darbų, kurie šiuo metu yra labai intensyvūs. Apsauginės tvoros pastatymas yra numatytas ir statybos techninio projekto statybos organizavimo dalyje „Pasirengimas statybai“ (t.3 b.l. 163).

Teisminio proceso metu atsakovai neginčijo, kad atsakovas G. M. atliko ginčo tvoros statybos darbus. Pagal Statybos techninį reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 3.1. eilutę tvora, kurios aukštis iki 2 m, priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui, kuriam pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. reikalingas supaprastintas statybos projektas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. naujo nesudėtingo statinio statybai reikia turėti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus.

Nėra pagrindo sutikti su teiginiu, kad ginčo tvorai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nes tai yra paneigta jau anksčiau minėtais Vilniaus miesto savivaldybės, kaip statybą leidžiančius dokumentus išduodančios institucijos, raštais.

Byloje pateiktas ekspertizės aktas teismo buvo vertinamas kaip rašytinis įrodymas. Kartu su kitais byloje esančiais įrodymais teismas skundžiamame sprendime tinkamai vertino ekspertizės aktą, kartu su kitais surinktais įrodymais, pagrįstai nesuteikdamas jai išskirtinės galios.

Atsižvelgdamas į atsakovo G. M. prašymą ir statybos leidimo projektinę medžiagą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005-09-16 išdavė statybos leidimą Nr. GN/1105/05-0604 daugiabučio gyvenamojo namo priestato ir kiemo korpuso statybai. Atsakovai teigia, kad ginčo tvorai taip pat buvo išduotas statybos leidimas, t.y. statybos leidimas Nr. GN/1105/05-0604 apėmė ir tvoros statybą, o, remiantis archyviniu planu, ginčo vietoje yra numatyta tarposesinė tvora, tačiau šie argumentai nėra teisingi. Gaugiabučio gyvenamojo namo priestato ir kiemo korpuso, esančio (duomenys neskelbtini), projekte, pagal kurį atsakovui 903-jai DNSB buvo išduotas statybos leidimas Nr. GN/1105/05-0604, nėra pateiktas tvoros projektas. Aiškinamajame rašte projektuojama tvora taip pat neminima. Minėtas statybos leidimas leidžia statyti priestatą prie gyvenamojo namo ir kiemo korpusą.

Teismas tinamai įvertintą labai svarbią bylai aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-03-28 sprendimu patvirtinto detaliojo plano aiškinamasis raštas numatė, jog riba tarp sklypų Savičiaus g. 7 ir 9 (sklypų Nr. 3 ir Nr. 4) vizualiai gali būti pažymėta tik plokštumoje (pavyzdžiui, skirtingomis dangomis), nes sklypai yra labai siauri, be to, būtinas servitutinis įvažiavimas į sklypą Nr. 4 per sklypo Nr. 3 teritoriją.

Taigi teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktame projekte statybos leidimui gauti tvoros statyba nenumatyta, vadovaujantis teisės aktais, pritarimas tvoros statybai nebuvo išduotas, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje laikytini nepagrįstais.

Trečiasis asmuo D. D. su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais.

Ginčo tvoros statyba prieštarauja 2002-03-28 patvirtintam ir iki šiol galiojančiam teritorijos detaliajam planui, pagal kurį jokia tvora tarp sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra negalima. Ginčo tvora, kiemo aikštelė, įskaitant betoninius kelio bortus, esantys atsakovų valdomame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengti nesant žemės savininko, t.y. valstybės, sutikimo, kuris yra privalomas. Žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, patikėjimo teise valdančios Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-06-03 leidimas apėmė tik pastato statybą (rekonstrukciją), o su projektu buvo pateiktas ir atskiras Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-08-17 sutikimas inžinerinių tinklų tiesimui. Kitų statinių statybai žemės sklypo savininkas (turtą patikėjimo teise valdanti institucija) sutikimo nedavė.

Ginčo tvora (jos liekanos), esančio (duomenys neskelbtini), nėra įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tvoros statyba atlikta kaip nauja statyba, o ne tariamai ten buvusios tvoros rekonstrukcija. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie nėra nuginčyti, todėl laikytini teisingais, ginčo tvora pradėta statyti 2005 m., baigta – 2010 m., statybos rūšis – nauja statyba. Aplinkybę, kad ginčo statiniai yra nauja statyba, patvirtina ir pačių atsakovų surašyta 2010-12-03 deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje taip pat nurodyta, kad ginčo statinių statybos būdas – nauja statyba. Ginčo statiniai – tvora, kiemo aikštelė – yra įteisinti ir įregistruoti vadovaujantis iš esmės suklastotais, t.y. atgaline data surašytais, dokumentais.

Tiek tvora (mūrinė ir medinė), tiek aikštelės bortas patenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. UAB „Geomatis“ kvalifikuotas geodezininkas S. M. atliko sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ribų bendrų posūkio taškų koordinatės patikrinimą, naudodamasis programa AutoCAD 3D 2009, po kurio nustatė, kad abiejų sklypų bendrų posūkio taškų koordinatės sutampa.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Taip pat nenustatytos aplinkybės, dėl kurių byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005-09-16 išdavė atsakovui 903-ajai DNSB (statytojui) statybos leidimą Nr.GN/1105/05-0604 pagal UAB „Monresta“ parengtą projektą statyti daugiabučio gyvenamojo namo priestatą ir kiemo korpusą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 146 b.l.). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei (1 t., 19-22 b.l.). Su šiuo žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir trečiajam asmeniui D. D. (1 t., 17-18 b.l.). 2010-12-03 atsakovai G. M. ir S. M. kaip statytojai pasirašė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), statybos leidimo pagrindu be kitų statinių buvo pastatyta kiemo aikštelė, tvora ir vartai (1 t., 30-31 b.l.). Tvora, unikalus Nr.4400-2083-2366, kiemo aikštelė, unikalus Nr.4400-2085-9872, ir vartai, unikalus Nr.4400-2085-9630, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruoti atsakovų G. M. ir S. M. vardu (1 t., 19-22 b.l.). Iš 2010-08-24 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr.(7.9)-(duomenys neskelbtini) 2013-01-07 savavališkos statybos akto Nr.SSA-00-130107-00003, nuotraukų matyti, kad be 13,97 m ilgio ir 1,60 m - 1,80 m aukščio medinės tvoros, žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra įrengta medinė ažūrinė tvora (1 t., 36-38 b.l., 4 t., 22-25, 41-42 b.l.). Žemės sklypai (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros paminklo – Vilniaus senamiesčio, teritoriją.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2005-09-16 statybos leidimas Nr.GN/1105/05-0604 neapėmė leidimo statyti tvorą žemės sklype (duomenys neskelbtini). Statybos leidimo išdavimo metu galiojęs Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2000 „Statybos leidimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr.218, nustatė, kad statybos leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), o statybos leidimas yra išduodamas šiems asmenims pateiktų dokumentų pagrindu (Reglamento 6, 15, 16 punktai). Todėl sprendžiant, ar statybos leidimas apėmė ir tvoros statybą, vertintini tie dokumentai, kuriuos atsakovas 903-oji DNSB pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kartu su prašymu išduoti statybos leidimą daugiabučio gyvenamojo namo priestato ir kiemo korpuso statybai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė statybos leidimo projektinę dokumentaciją sudarančių dokumentų kopijas (2 t., 77-78, 81-164 b.l.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė šiuos dokumentus ir padarė pagrįstą išvadą, kad statybos leidimas neapėmė tvoros statybos.

Ekspertė D. B., atsakovo G. M. užsakymu atlikusi daugiabučio gyvenamojo namo priestato ir kiemo korpuso (duomenys neskelbtini) (U1P), techninio projekto vertinimą, rėmėsi ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijai statybos leidimui gauti pateiktais dokumentais, o atsakovo G. M. ekspertei pateiktais dokumentais (6 t., 131-176 b.l.). Ekspertei pateiktas „Genplanis, M 1:500. Dangų planas“ (6 t., 168 b.l.) nesutampa su Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktu „Genplanis, M 1:500. Dangų planas“ (2 t., 143 b.l.), ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktame plane tvoros žymėjimo Tv-1 nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra pateikti ekspertizės akte nurodyti „Genplanis, M 1:500. Nužymėjimo planas“, lauko vandentiekio ir nuotekynės dalis, šilumos punkto dalis, antžeminio dujotiekio dalis, elektrotechninė dalis ir kiti dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekama ekspertizė. Ekspertizės akte minimame „Statybos genplanas M 1:500“, kuris pateiktas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nurodyta tvora yra statybos aikštelės aptvėrimo tvora, tai matyti iš sutartinių ženklų žymėjimo (2 t., 129 b.l.). Nors keliuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktuose dokumentuose matyti grafinis tvoros žymėjimas (2 t., 136, 143 b.l.), o sąnaudų žiniaraščių sąraše nurodytas sąnaudų žiniaraštis Nr.20 „Posesijinės tvoros žiniaraštis“ (nors žiniaraštis Nr.20 nėra pateiktas) (2 t., 132-133 b.l.), to negalima vertinti kaip aplinkybės, kad Vilniaus miesto savivaldybės admnistracijai statybos leidimui gauti pateiktuose dokumentuose buvo aiškiai nurodyta suprojektuota 14,5 m ilgio tvora. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktame (duomenys neskelbtini) senamiestis UIP daugiabučio gyvenamojo namo priestato ir kiemo korpuso techninio projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta apie numatomą statyti tvorą (2 t., 138 b.l.), tvora nėra numatyta ir pagrindiniuose projekto techniniuose-ekonominiuose rodikliuose (2 t., 139 b.l.).

Žemės sklypo Savičiaus g 7, Vilniuje, savininkas yra Lietuvos Respublika (1 t., 19-22 b.l.), o atsakovas 903-oji DNSB yra šio sklypo nuomininkas (2 t., 20 b.l.). Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260, 30.7. p. buvo nustatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-06-03 atsakyme atsakovui 903-ajai DNSB „Dėl pastato rekonstrukcijos“ nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštarauja, jog būtų statomas naujas pastatas ar rekonstruojamas esamas pastatas žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau sutikimas statyti tvorą nėra duotas (2 t., 26 b.l.).

Statybos leidimo išdavimo metu galiojęs Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 nustatė, kad nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patikrina įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Reglamento 12.1.1. p.). Ankščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tvoros projektas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nebuvo pateiktas. Šiuo metu galiojantys teisės aktai (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, Statybos įstatymas, Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“) nustato, kad ginčo tvoros statybos atveju reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui. Toks tvoros projektas ir rašytinis pritarimas jam į bylą nėra pateikti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad ginčo tvoros statyba negalima pagal galiojantį detalųjį planą, todėl nėra galimybės taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. 1 p. ir leisti atsakovams gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vilniaus miesto valdyba 2002-03-28 sprendimu Nr.666V patvirtino teritorijos ties Savičiaus g. 11/1, Augustijonų g. 3 ir gretimybių nedidelių veiklos mastų detalųjų planą (1 t., 152-153 b.l.). Detaliajame plane nurodyta, kad sklypų (duomenys neskelbtini), riba yra simbolinė (1 t., 154-156 b.l.). Aiškinamaje rašte nurodyta, kad šių sklypų riba vizualiai gali būti pažymėta tik plokštumoje (pzv., skirtingomis dangomis), nes sklypai yra labai siauri, be to, būtinas servitutinis įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini) per sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją (1 t., 158-159 b.l.).

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad medinė tvora yra apsauginė tvora, kuri yra reikalinga aptverti statybvietę, kur vykdomi statybos darbai pagal 2005-09-16 statybos leidimą. Iš apeliaciniame skunde nurodytų nuotraukų (7 t., 90-91 b.l.) negalima spręsti, kad šiose nuotraukose pavaizduoti statybos darbai, vykdomi pagal 2005-09-16 statybos leidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 4 t., 21-25 b.l. pavaizduota ažūrinė medinių skydų tvora nelaikytina statybų aikštelės aptvėrimo tvora, o yra naudojama vasarą veikiančios kavinės teritorijai pridengti.

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad šioje byloje yra reikšminga aplinkybė, jog tarp sklypų (duomenys neskelbtini), istoriškai buvo tvora, ir yra išlikę jos fragmentai. Ši tvora nėra registruota Kultūros vertybių registre (4 t., 150 b.l.). Be to, iš istorinės tvoros šiuo metu yra likęs tik metalinis bėgis-atrama (4 t., 26-28 b.l.). Ginčo tvora nėra istorinės tvoros atkūrimas ar restauravimas, o nauja statyba. Kaip jau nurodyta, teritorijos ties (duomenys neskelbtini) ir gretimybių nedidelių veiklos mastų detaliajame plane nėra numatyta atkurti istoriškai tarp skypų (duomenys neskelbtini), buvusią tvorą, priešingai, nustatyta, kad riba tarp žemės sklypų gali būti tik simbolinė.

Dalies kiemo aikštelės (trinkelių ir betoninių kelio bortų) įsiterpimą į žemės sklypą Savičiaus g. 9, Vilniuje, patvirtina 1 t., 164 b.l. esantis UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2012-06-16 planas. UAB „Geomatis“ 2013-10-04 rašte „Dėl sklypų ribų bendrų posūkio taškų koordinačių sutikrinimo akto“ nurodyta, kad patikrinimo metu sutapo 4 bendros sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), posūkio sklypų koordinatės (7 t., 22 b.l.). Šio rašto priede (7 t., 23, 25 b.l.) nurodyta, kad žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilniuje, taško Nr.10 koordinatė Vilniaus vietinėje sistemoje yra x 21802.05, y 29475.76, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), taško Nr. 4, sutampančio su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tašku Nr.10, koordinatė LKS 94 sistemoje yra x 60606.98, y 583134.97, šie taškai sutampa be paklaidos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2012-06-16 parengtame plane pažymėtas sklypo (duomenys neskelbtini), taškas Nr.4 nesutampa su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tašku Nr.10.

Nors 2005-09-16 statybos leidimas išduotas atsakovui 903-ajai DNSB, tačiau deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuriame nurodyta tvora ir kiemo aikštelė, kaip statytojai pasirašė atsakovai G. M. ir S. M., šie atsakovai Nekilnojamojo turo registre nurodyti tvoros ir kiemo aikštelės savininkais, atsakovas 903-oji DNSB yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nugriauti tvorą ir išardyti dalį trinkelių dangos ir betoninių kelio bortų įpareigojo visus atsakovus.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas pateikė tiek ieškinio dalyką, tiek ieškinio pagrindą. Iš 2012-03-05 ieškinio (1 t., 2-6 b.l) ir 2012-08-22 patikslinto ieškinio (6 t., 39-42 b.l.) matyti, kad ieškinys buvo pareikštas dėl dalies ginčo tvoros, įsiterpiančios į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nugriovimo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad ginčo tvorai apskritai nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ieškinys buvo atitinkamai patikslintas, prašant įpareigoti nugriauti visą tvorą. Tiek pradinio ieškinio, tiek patikslinto ieškinio faktinės aplinkybės ir reikalavimai yra tarpusavyje susiję, todėl ginčas dėl tvoros statybos teisėtumo ir statybos padarinių pašalinimo pagrįstai buvo išnagrinėtas vienoje byloje, atitinkamai tikslinant ieškinį (CPK 7 str.).

Pagal CPK 190 str. asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kad, atsakovams neturint galimybės nurodyti liudytojos D. V.-G. gyvenamosios ar darbo vietos, pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovų prašymus padėti nustatyti šiuos duomenis. Iš 2013-05-10 teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismui žinomu adresu šaukimas šiai liudytojai nebuvo įteiktas. Be to, pirmosios instancijos teismas nusprendė nešaukti į teismo posėdį šios liudytojos ir dėl to, kad liudytojos paaiškinimai, dėl kurių buvo prašoma ją apklausti, įrodinėtini rašytiniais įrodymais (5 t., 177-188 b.l.). Atsakovai prašė apklausti liudytoją D. V.-G. kaip statybos projekto rengėją dėl aplinkybių, susijusių su tvoros projekto buvimu statybos projektinėje dokumentacijoje. Kaip jau nurodyta, sprendžiant, ar 2005-109-16 statybos leidimas apėmė ir tvoros statybą, yra reikšminga, kokie dokumentai buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai statybos leidimui gauti (CPK 177 str. 3 d.). Šie rašytiniai įrodymai yra byloje (2 t., 77-78, 81-164 b.l.).

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad visos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš atsakovo G. M.. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš visų atsakovų. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad iš atsakovų neturėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, nes buvo įrodytas pirminio ieškino nepagrįstumas. Pirminiu ieškiniu buvo ginčijamas tik dalies ginčo tvoros statybos neteisėtumas, o pirminis ieškinys buvo patikslintas ir dalies reikalavimų buvo atsisakyta ne įrodžius dalies ginčo tvoros statybos neteisėtumą, o nustačius visos ginčo tvoros statybos neteisėtumą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovų lygiomis dalimis trečiajam asmeniui D. D. priteistinos 1 500 Lt išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (šios išlaidos sumažintos atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p.) (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų G. M., S. M. ir 903-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos trečiojo asmens D. D. naudai lygiomis dalimis 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas.