Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo E. B. (E. B.) įgaliotai atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei, jo atstovės pagal įstatymą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei Gražinai Noreikienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;

2) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

3) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) bauda;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. R. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui E. B. (E. B.), o būtent – jis 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini), diržu tris kartus sudavė E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini)., per nugaros sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

2. L. R. taip pat padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui Ž. B., o būtent – jis 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su sugyventine Ž. B. metu, tyčia sudavė jai kumščiu į veido sritį, padarydamas jai veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį patinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3. Kaltinamasis L. R. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad įvykio metu jis buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jo veiksmai galėjo sukelti nukentėjusiajam E. B. fizinį skausmą, jis taip pat galėjo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą sugyventinei Ž. B.. Po įvykio, kai grįžo į namus iš Vilniaus, ant sugyventinės veido matė kraujosruvą, kiek prisimena, kraujosruva buvo dešinėje jos veido pusėje. Nežino, kiek kartų sudavė sugyventinei. Sugyventinės ir vaiko atsiprašė, jie susitaikė. Tai buvo pirmas kartas, kai jis smurtavo sugyventinės ir vaiko atžvilgiu.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.

5. Be kaltinamojo L. R. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

5.1. Kaltinamasis L. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Parodė, kad jis 2021 m. rugpjūčio 21 d. vakare, valandos tiksliai pasakyti negali, būdamas neblaivus, namuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini) konflikto su sugyventine Ž. B. metu, ranka jai sudavė į veido sritį, dėl ko labai gailisi. Dėl ko įvyko konfliktas su sugyventine, pasakyti negali, nes neprisimena. Taip pat neprisimena, kiek kartų jai sudavė, nes buvo visiškai neblaivus. Po konflikto sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Anksčiau prieš savo sugyventinę nėra smurtavęs, tai buvo pirmas kartas (b. l. 142–144).

5.2. Kaltinamasis L. R., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d apie 19.20 val., būdamas neblaivus, atvažiavęs dviračiu į namus, esančius (duomenys neskelbtini)., konflikto su sugyventine Ž. B. metu, sudavė sugyventinei ranka smūgius į veido sritį. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, jis sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Jis taip pat prisipažįsta, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. namuose, tuo pačiu metu, kuomet sudavė smūgius ranka sugyventinei Ž. B., jis diržu sudavė sugyventinės Ž. B. sūnui E. B. į nugaros sritį, kiek kartų sudavė, pasakyti negali, neprisimena. Diržą turėjo kelnėse, tai – rudas odinis diržas su sagtimi, kur šiuo metu yra diržas, pasakyti negali, nes neprisimena. Jis labai gailisi, kad sukėlė fizinį skausmą E. B. (b. l. 147–149).

5.3. Kaltinamasis L. R., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. vakare, būdamas neblaivus, namuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini) diržu mušė sugyventinės sūnų E. B.. Kodėl taip pasielgė, pasakyti negali, nes tą vakarą buvo neblaivus ir ne viską prisimena. Dėl savo poelgio E. B. atsiprašė, pasižada daugiau taip nesielgti. Prisipažįsta, kad tą patį vakarą, konflikto su sugyventine Ž. B. metu, ranka jai sudavė į veido sritį. Dėl savo padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi, tiek E. B., tiek sugyventinės Ž. B. atsiprašė ir su jais susitaikė. Šiuo metu intensyviai ieško darbo, kad galėtų išlaikyti šeimą (b. l. 152–153).

5.4. Nukentėjusioji Ž. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su sugyventiniu L. R. gyvena penkerius metus, augina tris vaikus (du vaikai yra bendri). Šiuo metu gyvena nuomojamame name adresu – (duomenys neskelbtini). Santykiai su sugyventiniu yra geri, kartais susipyksta, tačiau vėliau visus konfliktus išsiaiškina taikiai. 2021 m. rugpjūčio 21 d vakare sugyventinis grįžo į namus neblaivus, pradėjo konfliktuoti, buvo labai agresyvus. Ji tą vakarą taip pat buvo neblaivi, dieną kartu su drauge ji išgėrė butelį degtinės. 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 19.20 val., jai būnant virtuvėje su sugyventiniu L. R., sugyventinis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia rankos delnu sudavė jai tris kartus į veido sritį. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmą, buvo išsigandusi, todėl paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, greitosios medicinos pagalbos jai nereikėjo, nes konflikto metu sužalojimų nepatyrė. L. R. gailisi dėl savo veiksmų ir jos atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 62–63).

5.5. 2021 m. rugsėjo 14 d. nukentėjusioji Ž. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. vakare ji buvo su vaikais kieme. Į namus grįžo neblaivus jos sugyventinis L. R., jis liepė jos sūnui E. B. eiti į namus, vaikas nubėgo į kambarį. Ji, būdama lauke, išgirdo, kad namuose jos sugyventinis rėkauja, triukšmauja, nuėjo pažiūrėti, ką jis ten daro. Įėjusi į kambarį pamatė, kai sugyventinis L. R. diržu muša jos sūnų E. B., ji pradėjo šaukti, sakydama: „ką tu darai?“. Sugyventinis jai liepė išeiti ir uždarė kambario duris. Atidariusi duris ji pamatė, kaip jos sugyventinis stovinčiam sūnui sudavė diržu tris kartus per nugarą. Vaikas verkė. Tuomet ji pradėjo pyktis su sugyventiniu, sūnus E. B. išbėgo į lauką. Kiti vaikai buvo lauke ir konflikto nematė. Sugyventinis konflikto metu, jiems būnant virtuvėje, sudavė jai, po ko ji paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Tai buvo pirmas kartas, kai jis mušė jos sūnų E. B., anksčiau jis nėra smurtavęs vaikų atžvilgiu. Po sumušimo ant sūnaus E. B. nugaros matė tris mušimo žymes (b. l. 67–68).

5.6. Nukentėjusioji Ž. B., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ankstesnės apklausos metu. Papildomai nori pasakyti, kad konflikto su sugyventiniu L. R. metu ji buvo susinervinusi, išsigandusi, neblaivi, todėl iškvietė policijos pareigūnus, kad sugyventinis nurimtų, netriukšmautų. Dėl sugyventinio jai ranka į veidą suduoto smūgio ji fizinio skausmo nepatyrė, tai buvo labai trumpas, nestiprus, momentinis, nemalonus jausmas, medikų pagalbos jai nereikėjo, nes konflikto metu jokių sužalojimų nepatyrė. Sugyventinis dėl savo poelgio labai išgyvena, jos ir vaikų atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Jam nei turtinių, nei neturtinių pretenzijų neturi ir ateityje neturės (b. l. 71–72).

5.7. Nepilnametis nukentėjusysis E. B. (E. B.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam yra vienuolika metų, kalbės apie jo tėtį, jį vadina tėčiu. Jo vardas L.. Jis atvažiavo, nežino iš kur. Jis jam liepė kažką padaryti (kažką nunešti), jis to nepadarė, todėl sudavė jam diržu. Patėvis buvo neblaivus. Tai buvo pirmas kartas, kai jam sudavė. Patėvis jam sudavė diržu, sudavė per nugarą tris kartus. Prisimena, kad tris kartus. Diržas buvo juodas, patėvis diržą ištraukė iš savo kelnių. Po smūgio liko žymės, buvo ant nugaros juostos. Motina matė, jis nematė. Jam truputį skaudėjo. Motina girdėjo, kad jis verkė, nes buvo atviros durys. Motina norėjo iš patėvio atimti diržą, jį atėmė. Jis nematė, ar patėvis mušė motiną. Girdėjo, kaip tėvas šaukė ant motinos. Nuo smūgių jam nugarą skaudėjo keletą minučių. Kai atsiguldavo ant nugaros, jam skaudėjo. Tris naktis negalėjo miegoti ant nugaros. Sumuštą nugarą tą pačią dieną rodė motinai, taip pat rodė sesei. Neprisimena, ar sesuo fotografavo jo nugarą. Su patėviu sutaria normaliai. Vėliau patėvis jo atsiprašė. Tai buvo namuose kitą dieną (b. l. 120–122).

5.8. Liudytoja N. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 8.30 val. į jos kabinetą atėjo nepilnametis E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kurį atlydėjo motina. Paaiškino, kad vaikas 2021 m. rugsėjo 11 d. nukrito nuo dviračio, susimušė dešinį šoną ir paprašė apžiūrėti vaiką. Pakėlus vaiko drabužius, ji jį apžiūrėjo nuo viršaus iki pusės. Vaiko odoje, dešinio šono liemens srityje, buvo apie 5 cm hematoma su violetinės spalvos atspalviu. Daugiau jokių sumušimų, sužalojimų ar randų ant vaiko kūno viršutinės dalies nesimatė. Jokių nusiskundimų nebuvo. Vaikas patvirtino motinos žodžius, teigdamas, kad nukrito nuo dviračio (b. l. 75–76).

5.9. Liudytojas V. B. (V. B.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su Ž. B. buvo susituokę apie dvidešimt dvejus metus, susilaukė trijų vaikų. Ž. B. susirado kitą vyrą – L. R., ir išėjo gyventi kartu su juo. Jie yra išsituokę. Jis gyvena (duomenys neskelbtini).. Jis augino du jo ir Ž. B. vaikus – A. B. (A. B.), kuriam jau yra dvidešimt du metai ir jis jau gyvena atskirai, ir B. B., gimusią (duomenys neskelbtini) Jauniausias sūnus E. B. gyvena kartu su Ž. B.. 2021 m. rugpjūčio 21 d. vėlai vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, į jo namus, adresu – (duomenys neskelbtini) vaikų teisių apsaugos tarnyba atvežė neblaivią Ž. su E. ir dar dviem Ž. B. vaikais. Sužinojo, kad tarp Ž. B. ir jos sugyventinio namuose buvo kilęs konfliktas. Apie tai, kad L. R. 2021 m. rugpjūčio 21 d. mušė jo sūnų E. B., jam kitą dieną pasakė jo dukra B. B., ji parodė jam nuotraukas, kuriose matyti raudoni randai ant E. B. nugaros. Su kuo L. R. mušė jo sūnų, tiksliai pasakyti negali. Anksčiau sūnus kelis kartus jam yra minėjęs, kad L. R., kai būna neblaivus, būna agresyvus, jį kelis kartus nestipriai yra mušęs su diržu (b. l. 79–80).

5.10. Liudytoja Svetlana Kudriavceva, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja ir nuo 2020 m. sausio 8 d. teikia socialines paslaugas V. B. šeimai. 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 18–19 val. ji nuvyko pagal planinį apsilankymą pas V. B., į namus, jis tuo metu dar nebuvo grįžęs iš darbo. Tuo metu namuose buvo V. B. dukra B. B.. Bendraudama su B. B., ji jos paklausė, ar buvo atvažiavęs jos brolis E.. Tuomet B. B. susigraudino ir pasakojo, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. vakare į jų namus buvo atvežta motina Ž. B. su broliu E. B. ir dar dvejais Ž. B. mažamečiais vaikais, kadangi motinos namuose tą vakarą L. R. motinos atžvilgiu smurtavo. Ji nurodė, kad tą vakarą jai brolis E. B. skundėsi, kad L. R. jį mušė su elektros laidais. Ji parodė nuotraukas telefone, kur ant berniuko nugaros buvo matyti mušimo žymės. Negali pasakyti, ar berniukas buvo sumuštas 2021 m. rugpjūčio 21 d., kai buvo smurtauta prieš Ž. B.. Kitą rytą B. B. persiuntė jai minėtas nuotraukas, ji apie tai, kad buvo smurtauta prieš nepilnametį E. B., pranešė savo vadovams ir vaikų teisių apsaugos tarnybai. Iki tol B. B. nėra sakiusi ar užsiminusi apie L. R. smurtą E. B. atžvilgiu. Ji taip pat paminėjo, kad su motina beveik nebendrauja, pas ją į svečius nevažiuoja, kadangi L. būna namuose, niekur nedirba, girtauja (b. l. 83–84).

5.11. Liudytoja B. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena su tėčiu V. B.. Turi du brolius, jaunesnis brolis E. gyvena su motina (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jos santykiai su motina Ž. B. yra nutrūkę. Su motinos sugyventiniu L. ji nesutarė, pas motiną nuvažiuodavo tik tada, kai jos sugyventinio nebūdavo namuose, nes jis dažnai vartodavo alkoholį ir būdamas neblaivus elgdavosi agresyviai. Jis beveik kasdien būdavo neblaivus, todėl ir motinos santykiai su juo yra blogi. Smurto žymes ant motinos kūno yra mačiusi ir anksčiau, mano, kad prieš ją smurtaudavo jos sugyventinis. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, jai paskambino verkianti motina, ji paklausė, ar gali su vaikais pas ją atvažiuoti pernakvoti. Vakare, apie 23 val., vaiko teisių apsaugos tarnyba pas ją į namus atvežė jos motiną su vaikais: E., Ev ir Em. Motina papasakojo, kad neblaivus L. konflikto metu jai sudavė į veidą, kiek kartų sudavė, nepasakė. Ant motinos veido matėsi patinimas, mėlynė, ji buvo susijaudinusi. Kai išvažiavo vaiko teisių apsaugos tarnyba, E. jai parodė savo nugarą, ant kurios matėsi keturi raudoni dryžiai. Jis pasakojo, kad jį su laidu nuo televizoriaus mušė L. tą patį vakarą, kai sumušė ir motiną. Kiek kartų jam sudavė L., nepasakė, tik minėjo, kad jam skaudėjo, kai jį mušė. Dėl ko jį L. mušė, E. nepasakė. Jis tą vakarą buvo aktyvus, jautėsi įprastai, todėl mano, kad jis yra pripratęs prie tokio patėvio elgesio. Kai jai E. pasakojo, viską girdėjo ir motina. Ji nufotografavo E. nugarą. Po to ji E. nuvedė pas tėvą ir jam parodė E. sumušimą. Jis buvo susijaudinęs, nes jis pats niekada nėra mušęs vaikų. Po kurio laiko į namus atvažiavo socialinė darbuotoja, kuriai ji papasakojo apie minėtą dieną, taip pat jai persiuntė E. nuotraukas, kuriose matyti sumušimų žymės. E. yra pasakojęs, kad patėvis jam dažnai liepia klauptis ant kelių, skundėsi ir anksčiau, kad ant jo patėvis dažnai šaukia, o motina jo neužtaria, nes bijo patėvio (b. l. 89–90).

5.12. Alkotesterio žurnalo duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 21 d. 19.51 val. Ž. B. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, L. R. 19.54 val. nustatytas 3,84 promilių neblaivumas (b. l. 17–19).

5.13. BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 21 d. 19.29 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis ją sumušė. Yra trys vaikai. GMP nereikia. Laukia. (b. l. 13–16).

5.14. Medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, specialistas Januš Rybalko, išnagrinėjęs Ž. B. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę ir susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad Ž. B. nustatytas veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėmis nurodomu metu vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

6. Remiantis BK 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

7. Remiantis BK 140 straipsnio 3 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

8. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

9. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad L. R. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, tyčia mušdamas (suduodamas smūgį į veido sritį), padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį patinimu) savo šeimos nariui (sugyventinei) – nukentėjusiajai Ž. B.; taip pat tyčia mušdamas (diržu tris kartus suduodamas į nugaros sritį) sukėlė fizinį skausmą mažamečiui E. B. (E. B.). Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. L. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino padaręs nusikalstamas veikas. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiųjų Ž. B. ir E. B., liudytojų V. B. (V. B.), S. K., B. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, medicininiuose dokumentuose, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama L. R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas L. R. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl šeimos nariui – Ž. B., padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui E. B.). Teismas sprendžia, kad L. R. padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – tyčia mušdamas, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei, ir fizinį skausmą mažamečiui.

Dėl bausmių skyrimo

10. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

12. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

13. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

14. BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

15. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

16. Kaltinamojo L. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo L. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

17. Individualizuodamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – kaltinamasis padarė du nesunkius smurtinius nusikaltimus; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusiajam (mažamečiui vaikui) sukeltas fizinis skausmas, o nukentėjusiajai (kaltinamojo sugyventinei) padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad L. R. niekur nedirba, penkerių metų laikotarpiu tris kartus baustas administracine tvarka, keturis kartus teistas (b. l. 158–160), iš jų vieną kartą už nesunkų sveikatos sužalojimą (2012 m.).

18. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę, su realiu bausmės atlikimu, t. y. BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant didesnį, nei įstatyme už nusikaltimus nustatytas šios bausmės vidurkis, ir už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, L. R. paskiriant 55 parų arešto bausmę, o už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, – 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, šios bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 60 parų arešto bausmės, pridedant dalį (30 parų arešto) jam paskirtos švelnesnės bausmės, ir paskiriant subendriną 90 parų arešto bausmę (BK 63 straipsnio 7 dalis).

19. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. R. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. 20 val. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. 12.21 val., vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai (b. l. 130 – 132).

21. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 134–135), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

22. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Be kitų, viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuri gali būti skiriama asmeniui, yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, ar mažamečiam vaikui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 72² straipsnis). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

23. Atsižvelgiant į tai, kad L. R. smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas padarė savo šeimos nario – sugyventinės, ir mažamečio vaiko atžvilgiu, jam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per aštuonis mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

L. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

L. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, L. R. paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir L. R. paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir L. R. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, L. R. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. 20 val. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. 12.21 val., vieną laikinajame sulaikyme L. R. išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti L. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo.

L. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, L. R. ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Kauno tardymo izoliatorių, esantį Kaune, Technikos g. 34, atlikti arešto bausmę arba Kauno tardymo izoliatoriui raštu arba elektroniniu paštu – info@kaunoti.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą.