Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. U., 2019 m. balandžio 8 d. apie 10.50 val. viešoje vietoje, keleiviniame autobuse „S. U. 12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusiame viešojo transporto stotelėje, pavadinimu (duomenys neskelbtini) įžūliais veiksmais, tai yra vairuotojo kabinos durimis ne mažiau kaip du kartus, tyčia keleivių akivaizdoje trenkdamas ir tokiu būdu prispausdamas nukentėjusiajai G. B. kairę ranką, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė kairės alkūnės sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. U. kaltu visiškai neprisipažino ir parodė, kad jau penkis metus dirba autobusų vairuotojo darbą. Stovėjo galiniame sustojime. Įvyko konfliktas su keleiviu, kuris neturėjo bilieto. Keleivis atsisakė pirkti bilietą ir išlipti, tokiu atveju jis turi skambinti dispečerei, taip jis ir padarė. Autobuso durys buvo atidarytos ir keli žmonės išlipo. Nukentėjusioji priėjo prie jo ir pradėjo reikalauti grąžinti eurą. Jai pasakė, kad euro grąžinti negali, todėl gali kreiptis į administraciją. Nukentėjusioji puolė veržtis į kabiną šaukdama, kad viską išdaužys, kad jis nuo rytojaus nedirbs. Prašė nukentėjusiosios leisti uždaryti duris, kaire ranka stengėsi nuo jos atsiriboti, o dešine uždaryti kabinos duris. Sužaloti nukentėjusiosios jis negalėjo. Jis nėra piktas vairuotojas, penkis metus pradirbo ir jokių konfliktų su keleiviais neturėjo. Prieš tai dirbo instruktoriumi, mokino žmones vairuoti. Išėjo iš instruktoriaus pareigų, nes su administracija buvo konfliktas, nes jis atsisakė dirbti viršvalandžius. Pagal amžių jam sunku dirbti viršvalandžius, todėl atsisakius tai daryti, administracija skirdavo jam nuobaudas, kreipėsi į ginčų komisiją. Buvo toks įvykis, kad esant kliūčiai stabdė autobusą, vienas keleivis nukrito, bet byla buvo nutraukta, moteris jam pretenzijų nereiškė. Mano, kad nukentėjusioji pažeidė viešąją tvarką, veržėsi pas jį į kabiną, jam grasino. Įvykio metu ant keleivių jis nerėkė tik pasakė, kad nusipirktų bilietą, jeigu neperka bilieto, pasakė, tegul išlipa. Įvykio metu buvo pasimetęs, nes nukentėjusioji ,,naglai“ reikalavo grąžinti pinigus. Jis paaiškino, kad pinigų atiduoti negali, todėl gali kreiptis į administraciją. Žmonės iš autobuso išlipinėjo, kai nukentėjusioji praeidama pradėjo reikalauti grąžinti eurą. Autobuse buvo 10-15 žmonių. Autobuso duris uždarė tuomet, kai privažiavo policija, kad asmuo be bilieto nepabėgtų, nes moteris sugalvojo išlipti atvykus apsaugai. Tuomet jis ir uždarė duris, atvykus apsaugos darbuotojai, tuo metu prasidėjo konfliktas. Moterys pradėjo veržtis, daužė duris, prasidėjo sumaištis. Priėjus apsaugos darbuotojui, jis neįleido į autobusą, nes nematė apsaugos darbuotojo skiriamųjų ženklų, todėl pasiskambino dispečerei, kuri liepė jam atidaryti duris, kad galėtų išlipti žmonės. Su apsaugos darbuotoju jis mandagiai kalbėjosi.

Teisiamojo posėdžio metu perskaityti eksperto L. G. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kuriais jis parodė, kad trauminių poveikių skaičius nustatomas pagal išorinius sužalojimus arba kaip šiuo atveju skausmingumas. Yra vienas trauminis poveikis, alkūnės pažeidimas. Nėra klinikinių duomenų, patvirtinančių raiščio plyšimą, echoskopinio tyrimo duomenys nepatvirtinti, neatlikti tyrimai, kurie patvirtintų šią diagnozę (3 t. b. l. 148-149).

Teisiamojo posėdžio metu perskaityti liudytojo A. Š. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad nukentėjusiajai buvo padaryta ortopedo filmatologo apžiūra. Jei rentgenologiškai lūžio nematyti, tai rašoma minkštųjų audinių trauma. Raištis gali plyšti pilnai, gali būti ir dalinio raiščio plyšimo trauma. Magnetinio rezonanso tyrimą tikslinga skirti, jei alkūnės sąnario būklė negerėja. Stipininio šalutinio raiščio trauminį plyšį konstatuoja, remiantis apžiūra, paciento apklausa, radiologiniais tyrimais (4 t. b. l. 9-11).

Iš ekspertizės akto Nr. PEKG 42(143)/2022(01) matyti, kad remdamiesi gautais G. B. medicininiais dokumentais bei duomenimis, esančiais baudžiamojoje byloje Nr. 1-125-288/2021, nustatė, kad G. B. nagrinėjamo įvykio metu padarytas kairės alkūnės sąnario srities sužalojimas, pasireiškęs alkūnės sąnario nežymiu patinimu ir skausmingais judesiai. Labiausiai tikėtina, kad toks sužalojimas galėjo susidaryti suspaudus ranką tarp kietų objektų. Medicininiuose dokumentuose minimas šio alkūnės sąnario raiščio plyšimas nėra pagrįstas MRT tyrimu, todėl ekspertiniu vertinimu negali būti patvirtintas, kaip teismo medicinos diagnozė. Nustatytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (Konkrečiu atveju taikomas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktas, todėl rankos imobilizacija 15 dienų neturi įtakos sveikatos sutrikdymo mastui). Sužalojimui padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio. Smūgis (smūgiai) vairuotojo durimis mažai tikėtinas, nes rankoje nebuvo nustatyta odos pažeidimų, kraujosruvų, kaulų lūžių. Labiau tikėtinas sąlyginai lėtas, nedidelės jėgos rankos suspaudimas tarp durų ir staktos. G. B. po 2019 m. balandžio 8 d. įvykio kūno sužalojimas vertinamas, kaip kairės alkūnės sąnario srities suspaudimas, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. G. B. buvo sužalota kairės rankos alkūnės sąnario sritis. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. G. B. sužalojimui padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio. G. B. sužalojimas galėjo būti padarytas 2019 m. balandžio 8 d. apie 10.50 val. viešoje transporto stotelėje. G. B. kairės rankos sužalojimas galėjo gautis ir bandant išlaisvinti jos prispaustą autobuso durimis ranką. Smūgis (smūgiai) vairuotojo durimis mažai tikėtinas, nes rankoje nebuvo nustatyta odos pažeidimų, kraujosruvų, kaulų lūžių. Labiau tikėtinas sąlyginai lėtas, nedidelės jėgos rankos suspaudimas tarp durų ir staktos (4 t., b. l. 84-88).

Iš 2019 m. balandžio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog apklausta nukentėjusioji G. B. (1 t., b. l. b. l. 10-21).

Iš 2019 m. balandžio 24 d. garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota, kad atidarius langą pavadinimu ,,2019_04_08_10-45-42_25.09 868202628.mp3“, matyti, kad tai 1 min. 5 s. trukmės garso įrašas. Šnekasi moterys (toliau - 1 moters balsas - A; 2 moters balsas - B):A: 112.B: Laba diena, čia skambinam iš (duomenys neskelbtini) autobuse vairuotojas uždaręs duris, neišleidžia nei vieno keleivio .A: O priežastis. B: Priežastis, nes vienas žmogus įlipo be talonėlio ir mes čia jau 10-12 minučių. Jis net nevažiuoja ir mūsų neišleidžia nei vieno, žmonės prašo atidaryti, bet neišleidžia nei pažymėjimo savo nerodo, nei nieko, gal galit privažiuoti. A: Kaunas, Skuodo gatvėje esate. B: Taip. A: Ties kokiu namo numeriu. B: Tai sustojime. A: Suprantu, sustojimas ne vienas. B: Vienas, (duomenys neskelbtini) tik vienas sustojimas, paskutinis, prie trečios ligoninės. A: Jūsų vardas pavardė. B: K. G.. A: Jeigu išleis perskambinkite, gerai. B: Ačiū. Atidarius langą pavadinimu ,,2019_04_08_10-52-16_25.00 868202628.mp3“, matyti, kad tai 38 s. trukmės garso įrašas. Šnekasi moterys (toliau - 1 moters balsas - A; 2 moters balsas - B):A: 112.B: Laba diena, čia dar kartelį (duomenys neskelbtini) , čia jau ir greitosios reikia, vairuotojas merginą čia sumušė jau, ir jeigu galima policiją greičiau, žinokit baisi situacija čia, tragiška. A: Kokio amžiaus mergina. B: Nu apie 20 metų gal. A: Ką sužalojo jai. B: Ranką. A: Kraujuoja. B: Dabar aš nematau, išlipau iš autobuso aš, nes vairuotojas nori pabėgt, aš stoviu prie autobuso, kad jis, tegul važiuoju per mane jis, bet jis neišvažiuos. (duomenys neskelbtini): Taip.A: Laukit, viso gero. Atidarius langą pavadinimu ,,2019_04_08_10-52-40_25.01 864688355.mp3“, matyti, kad tai 1 min. ir 17 s. trukmės garso įrašas. Šnekasi moterys (toliau - 1 moters balsas - A; 2 moters balsas - B):A: 112B: Prašau sujunkit su policija. A: Sakykit, kas nutiko. B: Autobuso vairuotojas man ranką prispaudė. A: Ranką autobuso vairuotojas prispaudė. B: Taip, su savo durelėm. A: Reikia greitosios. B: Ne. A: Nereikia greitosios. Jisai sustojo. B: Taip, prie (duomenys neskelbtini). A: Koks čia adresas yra. B: (duomenys neskelbtini) .A: Jūsų vardas pavardė. B: B. G.. A: Gerai, tada laukit. O autobuso numerius gal galit pasakyt. B: Koks autobuso numeris. Koks autobuso numeris. Pasakykit numerį. (duomenys neskelbtini), kelintas autobusas B: (duomenys neskelbtini) autobusas, matau policija atvažiavo, kažkas iškvietė jau. Moters balsas (1 t., b. l. 91-93).

Iš 2019 m. gegužės 9 d. V. U. apklausos protokolo matyti, jog jis visiškai neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Šiuo metu pasinaudodamas savo, kaip įtariamojo, teisėmis susilaiko nuo bet kokių parodymų davimo ir atsakinėjimo į bet kokius jam užduodamus klausimus, iki kol bus išnagrinėtas 2019-05-08 išsiųstas jo gynėjo prašymas leisti jam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kol gynėjas nesusipažins su bylos duomenimis, kurių pagrindu jam pareikštas įtarimas (1 t., b. l. 174-175).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.

Byloje nustatyta, kad V. U., 2019 m. balandžio 8 d. apie 10.50 val. viešoje vietoje, keleiviniame autobuse „S. U. 12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusiame viešojo transporto stotelėje, pavadinimu (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, tai yra vairuotojo kabinos durimis ne mažiau kaip du kartus, tyčia keleivių akivaizdoje trenkdamas ir tokiu būdu prispausdamas nukentėjusiajai G. B. kairę ranką, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė kairės alkūnės sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. U. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo padarytas nusikaltimas teisingai kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnį, kaip viešoje vietoje įžūliu elgesiu panaudodamas smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu demonstravo savo veiksmais nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.

Nors kaltinamasis V. U. neprisipažįsta savo kaltės teismas vadovaujasi nukentėjusiosios G. B. parodymais, kur ji nurodė, kad po netinkamo vairuotojo elgesio autobuso viduje, lakstė po autobusą, rėkė ant keleivio be bilieto, uždarė autobuso duris neišleisdamas keleivių ir kai ji paprašiusi vairuotojo pasakyti savo vardą, pavardę, vairuotojas griebdamas ją už rankos, papurtydamas prisitraukė prie savęs ir du kartus trenkė durimis. Nukentėjusiosios G. B. parodymus patvirtina liudytojų parodymai. Liudytoja G. K. parodė, nukentėjusiajai paklausus vairuotojo vardo, pavardės, vairuotojas užpykęs, baisiomis, įsiutusiomis akimis, trankydamas durimis sužalojo nukentėjusiąją, darėsi vis neprognozuojamas, liudytoja R. B. parodė, kad nukentėjusios prašymu kreipėsi į vairuotoją su prašymu atidaryti duris į ką vairuotojas atsakė keiksmažodžiais, rodydamas nepadorius ženklus, byloje esanti pridėta fotonuotrauka (1 t., b. l. 90), liudytojas T. B. parodė, kad dirba apsaugos tarnyboje, atvykęs pagal iškvietimą dėl asmens važiavusio be bilieto sulaikymo, 10 minučių įtikinėjo vairuotoją atidaryti duris, vairuotojas buvęs piktas, susinervinęs, žmonės pasipiktinę vairuotojo atžvilgiu, kilęs triukšmas, kuriame girdėjo, kad sužalota mergina. Iš įrašo bendrojo pagalbos centro suvestinės matyti, kad skambinama į 112 ir prašoma pagalbos, kadangi vairuotojas uždaręs duris, neišleidžia keleivių, tačiau pats nevažiuoja (1 t., b. l. 91) bei pakartotinai pranešama, kad reikia greitosios, vairuotojas sumušė merginą (1 t., b. l. 92), trečią kartą skambinama nukentėjusiosios, prašoma iškviesti policiją, kadangi autobuso vairuotojas su savo durelėmis jai prispaudė ranką (1 t. b. l. 92), pirminėe specialisto išvada Nr. G893/2019(02), jog G. B. padarytas sužalojimas, nustatytas kairės alkūnės sąnario raiščio plyšimas, sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 98) bei patvirtinta ekspertizės aktas Nr. PEKG 42 (143) 2022 (01), jog G. B. nenustačius raiščio plyšimo, nustatytas kairės alkūnės sumušimas, kuris galėjo būti padarytas suspaudžiant kairę alkūnę autobuso durimis, G. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (4 t., b. l. 84-89). Nukentėjusiosios G. B. bei apklaustų liudytojų parodymai nuoseklūs, vienodi, prieštaravimų tarp jų nėra ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Kaltinamojo V. U. neprisipažinimą teismas vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo iškelta versija, kad patys keleiviai netinkamai elgėsi, kėlė triukšmą, kad nukentėjusioji veržėsi į autobuso kabiną, reikalaudama grąžinti vieną eurą, grasindama jam, kad viską išdaužys ir nuo rytojaus jis nedirbs, paneigti byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamojo V. U. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį, nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai padarytas viešoje vietoje, kaltinamojo įžūliais veiksmais, tyčia trenkiant autobuso kabinos durimis, nukentėjusiajai prispaudžiant ranką, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, sutrikdant visuomenės rimtį bei tvarką.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. U. teisiamas pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 142-145), psichiatrinis gydymas netaikytas (1 t., b. l. 174), priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (1t. b. l. 150).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamojo charakterizuojančias aplinkybes, kad kaltinamasis būdamas viešojo transporto, autobuso vairuotoju, nepaisant visuotinai priimtų teisės normų, elgesio taisyklių, vadovaudamasis principiniu, neadekvačiu elgesiu, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant BK 284 straipsnio sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą.

V. Civilinių ieškinių nagrinėjimas

Pagal BK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016). Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir

Pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys – 256,64 eurų sumai, ši suma susideda iš laikino nukentėjusiosios G. B. nedarbingumo, todėl ši civilinio ieškinio suma tenkintina visiškai ir priteistina iš kaltinamojo V. U. (1 t., b. l. 48-54).

Pareikštas nukentėjusiosios G. B. civilinis ieškinys 3 000 eurų neturtinės žalos, 13,44 eurų turtinės žalos prašant priteisti iš kaltinamojo bei prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant iki visiškos prievolės įvykdymo (2 t. b. l. 99-102).

Kaltinamasis V. U. su civiliniai ieškiniais nesutinka.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo V. U. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiai G. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė daug nepatogumų, jai buvo sukeltas skausmas, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjusi G. B. patyrė fizinį skausmą, išgąstį ir nerimą.

Teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam asmeniui priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamojo amžių ir turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, jos reputacijai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas iki 1 200 eurų (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų).

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Taip pat nukentėjusi patyrė 13,44 eurų turtinę žalą, nes tiek kainavo vaistai. Ši žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, ieškinys šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusi G. B. prašo priteisti iš kaltinamojo 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, „kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos“. Kaip tik antroji sąlyga yra esminė šioje byloje. Ginčas dėl žalos dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo vyksta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. BPK 336 straipsnio 2 dalis numato, jog nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, todėl pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę kaltinamajam atsiras nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti. Byloje nėra duomenų, jog prievolė dėl žalos atlyginimo yra pateikta vykdyti, todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjęs patiria nuostolius. Tokių duomenų byloje nėra, civilinės ieškovės reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo už nevykdomą prievolę atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą laikytini priešlaikiniais, jų nagrinėjimas šiuo metu yra negalimas, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

Nukentėjusi šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, naudojosi advokatės G. S. paslaugomis, kuriai sumokėjo – 900 eurų (devyni šimtai eurų) (3 t., b. l. 160, 161, 162, 163-172). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš V. U. (BPK straipsnio 106 straipsnio 2 dalis).

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam V. U. kardomoji priemonė, nepaskirta, ji ir neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, esantys baudžiamojoje byloje (1 t., b. l., 84, 3 t., b. l. 45 (voke du kompaktai), 3 t., b. l. 130), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302-305 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme – 12 (dvylikai) mėnesių, vietoje intensyvios priežiūros, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. U. – 256,64 eurų (du šimtus penkis šimtus šešis eurus šešiasdešimt keturis centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. U. priteisti – 1200 (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei, 13,44 eurų (trylika eurų keturiasdešimt keturis centus) turtinei žalai atlyginti ir 900 eurų (devynis šimtus eurų) proceso išlaidų už advokatės paslaugas.

Kaltinamajam V. U. kardomosios priemonės neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.