- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-490-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04624-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- UAGDPB „AVIVA“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų ištaisymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį dėl ieškovės vykdytos darbinės veiklos finansų konsultantės pareigose pripažinimo darbo santykiais, bei įpareigojimo atsakovą tai įforminti įstatymų nustatyta tvarka ir atlyginti už priverstinės pravaikštos laiką atsakovui UAGDPB „AVIVA“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, nurodydama atsakovu Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiuoju asmeniu UAGDPB „AVIVA“, ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus K. B. 2015-04-14 sprendimą Nr. (1)SD-4652; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015-05-29 sprendimo Nr. SD-25-6734 dalį, kurioje konstatuota, kad Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius K. B., nagrinėdamas pareiškėjos skundą, vykdė savo teises ir pareigas teisės aktais nustatytos Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ribose; 3) teisiškai įvertinti vykdytą UAGDPB „AVIVA“ pareiškėjos darbinę veiklą finansų konsultanto pareigose ir pripažinti ją darbo santykiais bei įpareigoti UAGDPB „AVIVA“ tai įforminti įstatymų nustatyta tvarka ir atlyginti už priverstinę pravaikštą nuo 2015-02-17 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-100/2015, administracinę bylą pagal ieškovės skundą dėl reikalavimo teisiškai įvertinti vykdytą UAGDPB „AVIVA“ pareiškėjos darbinę veiklą finansų konsultanto pareigose ir pripažinti ją darbo santykiais bei įpareigoti UAGDPB „AVIVA“ tai įforminti įstatymų nustatyta tvarka ir atlyginti už priverstinę pravaikštą nuo 2015-02-17 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 60-61). Minėtas ieškovės reikalavimas perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2015 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovei D. K. nustatė 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos procesinį terminą nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškindamas, jog priešingu atveju teismui paduotas ieškinys gali būti laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiai ieškovei. Teismas konstatavo, kad ieškovė turėtų pateikti bendrosios kompetencijos teismui, kuriam perduota nagrinėti jos pareikštų reikalavimų Vilniaus apygardos administraciniam teismui dalis, naujos redakcijos ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad ieškinyje turi būti nurodoma procesinė ieškovo ir pagal jį atsakyti turinčio atsakovo/ų (o tokiu pagal išskirtą reikalavimą turėtų būti darbdavys, t.y. UAGDPB „AVIVA") padėtis ir privalomi rekvizitai (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje taip pat turi būti suformuluotas aiškus ir tikslus ieškinio dalykas ir nurodytos bei pagrįstos faktinės aplinkybės, kurių Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde išskirtą reikalavimą pagrindžiančių nei faktinių aplinkybių, nei teisinio jo pagrindimo pareiškėja iš viso nenurodė. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiga suformuluoti ieškinio dalyką tenka besikreipiančiai į teismą šaliai, kadangi tinkamai įgyvendinta procesinė pareiga apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei atsakovo teisę tinkamai atsiliepti į reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo teigimu, ieškinio turinys turi atitikti ir kitus privalomus reikalavimus, t. y. pateikta informacija apie tai, ar byla bus vedama per advokatą ar ne (CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktas), pareikšta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas), dėl taikos sutarties sudarymo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat išpildyti kiti CPK numatyti reikalavimai ieškiniui: pateikta tiek ieškinio bei jo priedų nuorašų, kad po vieną tektų teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 113 straipsnis; b. l. 64-65).
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantė (ieškovė) D. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama vadovaujantis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu panaikinti skundžiamą nutartį ir civilinę bylą sustabdyti iki kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme administracinė byla Nr. I-9779-561/2015. Nurodo, kad teismas turėjo skundžiama nutartimi ne reikalauti ieškovę pateikti ieškinį, o taikant CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Apeliantės teigimu, teismas turėtų atsižvelgti ir į CPK 417 straipsnio nuostatas dėl teisės priimti sprendimą dėl nepareikštų reikalavimų. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-9779-561/2015 įsiteisėjusiu sprendimu gali būti nustatyti prejudiciniai faktai, turintys teisinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, be to, leistų ieškovei tiksliau ir pagrįsčiau suformuluoti ieškinio dalyką bei tisinį pagrindimą. Apeliantė taip pat nurodo, kad minimoje administracinėje byloje yra pateikti kai kurie priedų originalai, kurių ji negali pateikti civilinėje byloje bei taip įvykdyti CPK 135 straipsnio 2 dalies reikalavimų (b. l. 79-80).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas procesinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, tačiau šios asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos konkretizuojamos ir detalizuojamos civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose (tiek procesiniuose, tiek tam tikru aspektu ir materialiuosiuose) įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, ir kt.). Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką; CPK 135 straipsnio 1dalies 4 punktas). Ieškovas ieškinyje taip pat turi nurodyti įrodymus, kurie patvirtina faktinį ieškinio pagrindą, juos pridėti prie ieškinio arba nurodyti įrodymų buvimo vietą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014). Pagal teismų praktiką, tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas ir reikalavimo suformulavimas sudaro galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įvertinti ir suprasti, kokiu pagrindu bei kokie konkretūs reikalavimai jiems reiškiami, nustatyti, kaip kitaip teismo sprendimas gali paveikti jų teises ar teisėtus interesus. Tokia informacija dalyvaujantiems byloje asmenims yra būtina, siekiant gintis nuo pareikštų reikalavimų ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, apsaugančiomis nuo jų teisėtų interesų pažeidimo ateityje (prejudicinių faktų nustatymo, regresinių reikalavimų pareiškimo ir kt.), be to, tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo skundo dalis, perduota nagrinėti bendros kompetencijos teismui, neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų, dėl ko ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi be bendrųjų procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų ieškinys neatitinka ir specialiųjų ieškinio turinio reikalavimų, numatytų CPK 135 straipsnyje. Visų pirma, ieškovė turėtų aiškiai suformuluoti Vilniaus apygardos administracinio teismo perduotoje dalyje reikalavimo dalyką ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą ieškinio pagrindą. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, tai yra pagrindiniai ieškinio elementai, nuo kurių priklauso tiek priešingos proceso šalies gynybinė pozicija, tiek apibrėžiamos civilinės bylos nagrinėjimo ribos bei sudaromos teismui sąlygos įgyvendinti proceso įstatyme numatytus tikslus. Antra, ieškovė turėtų pašalinti ir kitus ieškinio trūkumus, kurie pagrįstai nurodyti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje. Kadangi apeliacijos ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, o apeliantė iš esmės atskirajame skunde neginčija konkrečių pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų bei neįrodinėja, jog teismas konkrečius trūkumus nustatė nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas plačiau pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų neaptaria ir dėl jų atskirai nepasisako (CPK 320 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, jog bendrosios kompetencijos teismui perduota jos reikalavimų dalis turėjo būti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o ne reikalaujama pateikti proceso įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad tokie procesiniai veiksmai pagal CPK nuostatas praktiškai neįmanomi ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis civilinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, iš pradžių nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pažymėtina, jog ieškinio pateikimas ar kaip nagrinėjamu atveju, dalies reikalavimų išskyrimas ir jų perdavimas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, dar nelaikytinas civilinės bylos iškėlimu, o civilinė byla laikoma iškelta tik priėmus ieškinį, atitinkantį įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Ir tik iškėlus civilinę bylą, atliekami tolimesni procesiniai veiksmai bei sprendžiami šalių pareikšti procesiniai klausimai, tarp jų ir civilinės bylos sustabdymo klausimas.
Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog teismas turi pareigą atsižvelgti į CPK 417 straipsnio nuostatas ir priimti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė klaidingai interpretuoja CPK 417 straipsnio nuostatas. Minėta teisės norma suteikia teismui atsižvelgus į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes viršyti pareikštus reikalavimus, tačiau tai nereiškia, jog teismas turi perimti ieškovės pareigą ir suformuluoti ieškinio dalyką bei pagrindą. Ieškovės nurodyta teisės norma neatleidžia jos nuo pareigos parengti ir teismui pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį, ir tik priimdamas galutinį sprendimą byloje teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turi teisę išeiti iš ieškinio ribų pasisakydamas dėl nepareikštų reikalavimų. Taigi minėtas ieškovės teiginys nesudaro pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo nutarties kaip nepagrįstos ar priimtos neatsižvelgiant į proceso normose nurodytus ieškinio reikalavimus.
Ieškovės argumentas, jog dalis priedų originalų pateikti Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje ir jų negali pateikti nagrinėjant civilinę bylą, yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato galimybę proceso dalyviams tiek susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), tiek teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus (52 straipsnis), todėl galimai reikiamų dokumentų priedų nagrinėjamai bylai pateikimas administracinėje byloje nesudaro procesinės kliūties juos pateikti civilinėje byloje. Kita vertus, skundžiama nutartimi nustatytas ne tik ieškinio bei jo priedų atitinkamo skaičiaus pateikimo trūkumas, bet ir visa eilė kitų esminių trūkumų, kuriuos ieškovė, konstatavus nustatytų trūkumų pagrįstumą, turi ištaisyti.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovei trūkumus, spręsdamas perduotos ieškovės reikalavimų dalies priėmimo klausimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą.
Nustatyti ieškovei (apeliantei) 10 dienų procesinį terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.