Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutarties, kuria L. D. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. D. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad jis 2025 m. liepos 20 d., 21.42 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kaip buvo nustatytas prom. girtumas. L. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Tokiais savo veiksmais L. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. L. D. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 800 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu L. D. neginčija savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, nekelia jam skirtos administracinės nuobaudos – baudos, pagrįstumo klausimų, tačiau nesutinka su administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymu, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašo specialiosios teisės atėmimo terminą skirti trumpesniam, nei sankcijoje numatytas minimalus, terminui, t. y. 3 mėn. Atsižvelgdamas į apelianto nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama L. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kitų nusižengimų, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kuomet nustatoma ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas. Šioje normoje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, taip pat, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

8. Iš elektroninės administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad L. D. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Institucijos nutarimu jam paskirta minimali administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei minimalus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 12 mėnesių.

9. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

11. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas arba Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.

12. Išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, Institucijos nutarimą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, taip pat elektroninę administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, skundžiama nutartimi, netenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo ir netaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nepakankamai išsamiai įvertino byloje nustatytas tiek padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo tiek apeliantą charakterizuojančias aplinkybes bei dėl šių priežasčių paliko galioti Institucijos nutarimu netinkamai individualizuotą nuobaudą. Apygardos teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog visuomenės interesas šiuo atveju gali būti užtikrintas ir taikant trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.

13. Apygardos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, jog šiuo atveju L. D. įvykdė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikata, visgi, sprendžiant tinkamos poveikio priemonės asmeniui parinkimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą. Nors nustatydamas skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių dydžius įstatymų leidėjas siekia, be kita ko, nubausti teisės pažeidėją, sukeliant jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai savaime nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, jų tinkamai neindividualizuojant. Nagrinėjamu atveju, pritariant ir skundo autoriaus argumentams, apygardos teismas pažymi, kad L. D. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento, ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, pergyveno, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenys taip pat rodo, kad apeliantas nevengė neblaivumo patikrinimo, buvo sustabdytas ne dėl įtartino vairavimo ar manevravimo kelyje, o vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę. Be to, pareigūnai fiksavę padarytą nusižengimą, išorinių apelianto neblaivumo požymių (svirduliavimas, bloga orientacija ar koordinacija, nerišli kalba ir kt.) nenustatė.

14. Skunde L. D. nurodo, kad alkoholio vartojimas nėra jo kasdieninio gyvenimo būdo dalis, nusižengimas atsitiktinis, niekada nėra padaręs tokio pobūdžio nusižengimo, silpną alkoholį vartojo vakarienės metu, neįvertino alkoholio poveikio organizmui, visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju būtų nevairavęs. Apelianto nuomone, jis nusižengimą padarė dėl neatsargumo.

15. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tyčinė kaltė dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, nesant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtino, jog vakarienės metu išgėrė dvi skardines silpno alaus, dar pavakarojo, sočiai pavalgė, prieš vairuojant automobilį nesijautė neblaivus, kitu atveju nebūtų vairavęs transporto priemonės, arba šią teisę perdavęs kartu važiavusiai žmonai. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo netikėti šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais. Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad du kartus tikrinant L. D. girtumą, nustatytas 0,42 promilių neblaivumas nedidėjo, išliko toks pat abiejų patikrinimų metu. L. D. eiti tiesia linija – pėda po pėdos galėjo, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) taip pat galėjo. Nors tai, kad L. D. administracinio nusižengimo padarymo dieną netinkamai įvertino savo būklę jokiu būdu nepateisina jo teisei priešingo elgesio, tačiau tai leidžia spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nebuvo piktybiško ketinimo vairuoti neblaiviam nepaisant įstatymų nuostatų ir jis iš tiesų galėjo sąžiningai klysti dėl savo būsenos prieš automobilio vairavimą, įvertinus ir tai, jog jam buvo nustatytas tik 0,42 promilių neblaivumas, t. y. nežymiai (0,02 prom.) viršijantis nustatytą ribą (0,40 prom.), kuomet dar galima vairuoti transporto priemones. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje niekada nebuvo baustas ar teistas už analogiško pobūdžio teisei priešingus veiksmus.

16. Svarbu ir tai, kad nors ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali – nereikalaujanti, jog kiltų tam tikri padariniai, tačiau sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą svarbu įvertinti ir tai, kad savo veiksmais L. D. realios žalos niekam nesukėlė bei nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių, savo vairavimo pobūdžiu neatkreipė kitų eismo dalyvių dėmesio, ir kaip jau minėta, buvo sustabdytas vykdant prevencinę priemonę – neblaivių vairuotojų kontrolę. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, L. D. turi ilgą (19 metų) vairavimo patirtį, anksčiau už šiurkščių, ar tokio pat pobūdžio, nusižengimų padarymą nėra baustas, jam niekada nebuvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus su archyviniais įrašais matyti, kad L. D. ankstesni pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs (viršytas greitis, įvažiavimas į teritoriją be leidimo, naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant transporto priemonę, kitos transporto priemonės apgadinimas nesilaikant saugaus atstumo ir kt.). Pastarasis visas baudas yra sumokėjęs, o paskirtos nuobaudos naujo nusižengimo padarymo metu jau buvo negaliojančios. Be to, šiuo metu L. D. teise vairuoti transporto priemones nesinaudoja jau kurį laiką (sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones priimtas 2025 m. liepos 20 d.), ir po šioje byloje nagrinėjamo nusižengimo įvykdymo jis nei administracinių, nei kitų teisės pažeidimų nėra padaręs. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių teigiamai charakterizuoja pažeidėją, todėl apygardos teismo vertinimu, jos leidžia daryti išvadą, kad atsakomybės ir neigiamų savo padaryto nusižengimo padarinių L. D. nesiekia išvengti, jis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti KET, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktino pobūdžio, sąlygotas asmens netinkamo savo būklės įvertinimo.

17. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje bei Institucijos atsiliepime dėstomais argumentais, kad apie neigiamų pasekmių kilimą dėl teisei priešingo veiksmo asmenys yra įspėjami įstatymų nuostatose ir neigiami padariniai savaime neturėtų būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia savarankišką pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Taip pat teisingai pažymima, kad vien aplinkybės, susijusios su šeiminių interesų, darbo santykių pablogėjimu negali lemti išskirtinai švelnios nuobaudos skyrimo. Visgi, visos šios aplinkybės turi būti vertinamos pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų visumoje. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skyrė nepakankamai dėmesio visų šiai teisinei situacijai reikšmingų aplinkybių visetui. Iš elektroninėje administracinio nusižengimo byloje esančių bei kartu su skundu pateiktų duomenų matyti, kad L. D. buvusios darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip atsakingas, profesionalus ir lojalus įmonės darbuotojas, sąžiningas žmogus, analizuojamą įvykį įmonės vadovybė vertina kaip netipinį ir neatspindintį L. D. įprasto elgesio. Be to, dėl susiklosčiusios situacijos L. D. išėjo iš darbo šioje įmonėje savo noru, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, dėl ko šeimos gaunamos pajamos sumažėjo, kas taip pat įtakojo persikraustymą į kitą būstą, kurio išlaikymo kaštai mažesni. Svarbu ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. D. su žmona augina (duomenys neskelbtini) metų sūnų, kuris lanko darželį (duomenys neskelbtini) rajone. Tuo tarpu L. D. su šeima šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, dėl ko vaiko vežimas į darželį yra komplikuotas. L. D. žmona nedirbanti, tačiau studijuojanti dieninėse studijose, paskaitos vyksta kasdien nuo 8 val., dėl ko vaiko vežimas į darželį yra apelianto pareiga. Akivaizdu, jog apeliantas nepasižymi neatsakingu ir lengvabūdišku elgesiu, byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog asmuo piktnaudžiautų alkoholiu ar būdamas neblaivus darytų kitus teisės pažeidimus, tuo tarpu dėl specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) netekimo, ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams jau šiuo metu jaučiamos neigiamos pasekmės.

18. Atsižvelgiant į aptartas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, asmeniui nustatytą neblaivumo laipsnį (0,42 promilių), kuris nežymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, įvertinus L. D. asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – nebuvo sukeltas eismo įvykis ar padaryta reali žala, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo sustabdytas vykdant prevencines priemones, o ne dėl išskirtinai netinkamo vairavimo, atsižvelgiant į tai, kad šis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas nusižengimas yra atsitiktinis ir padarytas pirmą kartą, spręstina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, bei sutrumpinant L. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

19. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas iš dalies, ir L. D. nustatytinas trumpesnis nei Institucijos nutarime – 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Apygardos teismo įsitikinimu, net ir atėmus teisę vairuoti transporto priemones trupesniam nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, terminui, L. D. patirs įstatymų leidėjo numatytas teisines pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu ir tai turės pakankamą prevencinį poveikį. Nagrinėjamu atveju švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas suderinamas ir su teismų praktika analogiškose bylose, o formalus ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, tai yra, kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo).

20. Apibendrinant visa tai kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutartis bei Institucijos nutarimas keistini L. D. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto L. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutartį pakeisti:

- pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį dėl L. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, L. D. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. liepos 29 d. nutarimą palikti nepakeistus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.