Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija : 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.4.;1.1.7.2.5.;1.1.8.10.1.;1.2.23.1.2.;

1.2.23.3.;1.2.30.1.2.;2.1.15.3.3.2.

2017 m. spalio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

nukentėjusiajai M. V., jos atstovei advokatei Audronei Irenai Matiukienei, socialinei darbuotojai Ž. Š., psichologei Aušrai Augaitienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 12 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2008-02-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 MGL (1300 Lt) bauda;

2014-11-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje nei neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. 2015-05-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi vykdymas nutrauktas;

2015-05-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė laisvės apribojimas 8 mėnesiams,

kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 261 straipsnį, 307 straipsnio 2 dalį.

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 10 klasių išsilavinimo, nedirbanti, auginanti vaiką iki 3 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 261 straipsnį, 307 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, tikslesnė data nenustatyta, turėdami tikslą sąvadauti, organizuoti ir vadovauti prostitucijai bei gauti iš to pajamų, įkalbėjo M. V. teikti seksualines paslaugas. M. V. sutikus teikti seksualines paslaugas V. P. ir V. P. internetiniuose portaluose www.suaugusiems.lt, www.xpazintys.lt. įdėjo skelbimus – „susitikinėju tik už paramėlę“, tai iš esmės reiškė seksualinių paslaugų siūlymą už atlygį, seksualinių paslaugų teikimui aprūpino M. V. gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini) mieste, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suteikė M. V. ryšio priemones, o būtent nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, kuriuo pastaroji galėtų susirašinėti su potencialiais klientais (vėliau ir pati V. P. M. V. vardu vykdė susirašinėjimą bei susitardavo dėl susitikimo), taip sudarydami sąlygas teikti seksualinio pobūdžio paslaugas už piniginį atlygį. Taip pat V. P. su V. P. bendru sutarimu nustatė seksualinių paslaugų įkainius - 30 eurų už oralinį seksą arba 50 eurų už vaginalinį seksą. Pajamas, gautas už seksualinių paslaugų atlikimą, M. V. perduodavo V. P. ir V. P..

Tokiu būdu V. P. su V. P. veikdami bendrininkų grupe, dėdami skelbimus apie seksualinių paslaugų teikimą, suteikdami ryšio priemones, parūpindami gyvenamąjį plotą, kontroliuodami M. V. gautas pajamas iš prostitucijos, o V. P. susirašinėdama su potencialiais klientais, sąvadavo, organizavo ir vadovavo prostitucijai bei turėjo nenustatyto dydžio pajamų iš kito asmens prostitucijos.

Be to, V. P. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą platinti psichotropines medžiagas, V. P. iki 2016 m. liepos 27 d. nenustatytomis aplinkybėmis įgijus 40 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 3,892 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir laikant jas savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), V. P. 2016 m. liepos 27 d., apie 15.20 val., telefonu susitarus su nepilnamete L. U., kad parduos jai dalį turimų psichotropinių medžiagų, ir pagal susitarimą V. P. 2016 m. liepos 27 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu, už 60 eurų pardavus nepilnametei L. U. 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,959 g psichotropinės medžiagos – MDMA, likusias 30 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 2,933 g psichotropinės medžiagos – MDMA, V. P. kartu su V. P. laikant savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. liepos 27 d., kol apie 22.00 val. kratos metu paminėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, taip neteisėtai platino psichotropines medžiagas nepilnamečiui.

Be to, V. P. iki 2016 m. liepos 27 d., neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo 1 folijos lankstinuką su 0,668 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurį laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2016 m. liepos 27 d., apie 22.00 val., kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Dėl kito asmens prostitucijos organizavimo ir vadovavimo.

Kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su V. P. gyveno Ta(duomenys neskelbtini). Ten V. sutiko savo pažįstamą M.. Jis su M. anksčiau nebuvo pažįstamas. (duomenys neskelbtini) gyveno gal mėnesį laiko, kai nukentėjusiajai atsitiko bėda, ją išvarė iš jos gyvenamosios vietos, todėl jos pagailėjo ir leido gyventi kartu. Bute vienas kambarys buvo kaip miegamasis, o kitas kaip virtuvė. M. priėmė į tą kambarį, kuris buvo kaip virtuvė. Sutarė, kad ji turi globėjus, brolį, iš kurių retkarčiais gaus pinigų ir taip prisidės prie nuomos ir maisto. Pradžioje ji nelabai turėjo pinigų, bet jis dirbo ir ją išlaikė. Už buto nuomą mokėjo 150 eurų ir už komunalines paslaugas. Bendra suma buvo apie 200 eurų. Jis dirbo UAB „H. G.“ ir gaudavo virš 300 eurų. Pragyvenimui likdavo virš 100 eurų. V. gaudavo 119 eurų pašalpą už naujagimį. Jam kartais padėdavo seserys ir sūnėnas, tiesiog duodavo vieną kartą per mėnesį po 50 eurų. Tuo metu buvo teistas už svetimos kortelės naudojimą, už vagystę, atlygino žalą. Buvo sudaryta nuomos sutartis, bet gyvendami T. prospekte nuomos nemokėjo, nes ką uždirbdavo, tai viską išleisdavo maistui. Turėjo skolą nuomotojai, dar skola buvo už internetą, kurį pasiėmė po to, kai priėmė gyventi M. Savininkė nebenorėjo tęsti nuomos, todėl jie išsikraustė į (duomenys neskelbtini), tris kambarius. Jis paėmė savo vardu kreditą 760 eurų iš „P“. Mokėjo vieną įmoką 5 eurus. Žinojo, kad kredito negrąžins, nes reikėjo vaikui stogo. Gavęs kreditą, persikraustė. Trijų kambarių nuoma kainavo 188 eurai ir komunaliniai mokesčiai. Ėmė trijų kambarių butą dėl vaiko. M. V. kraustėsi kartu, sakė, kad prisidės, kiek galės, minėjo, kad turi brolį, globėjus, sakė gal gaus 50 eurų, jai buvo skirtas 1 kambarys. Nežino, kokias sumas M. V. gaudavo. (duomenys neskelbtini). ji duodavo 30 eurų, bet ne kiekvieną dieną, per mėnesį keletą kartų – gal iki 5 kartų. Ji prisidėdavo po 20–30 eurų, per savaitę vieną kartą tikrai duodavo, dar padėdavo atskirai, kur galėdavo paimti sugyventinė, nebepamena, kiek padėdavo pinigų, būdavo įvairios sumos.

Kad M. V. susirašinėja su vyrais, siūlo paslaugas, jis sužinojo prieš išvažiuojant į ligoninę. Pamatė įjungtą internetą, matė susirašinėjimą: „Labas, graži, faina“. Daug neskaitė, susinervino dėl susirašinėjimų, nes manė, kad rašo V. V. klausė, bet ji sakė, kad nežino, iš kur susirašinėjimai. Paaiškėjo, kad tai darė M., tai darė jam nematant, nes jis dirbo „B“, paskui meistrui kažkas netiko, todėl išėjo dirbti į „S“, ten uždirbdavo gerai, po 4 eurus už 1 valandą. (duomenys neskelbtini) M. ateidavo pasėdėti prie kompiuterio, realiai pas juos pradėjo gyventi vasarą ir gyveno iki rugpjūčio mėnesio. Sumokėjo už M. V. dokumentus, už kortelę, nes tuo metu ji pinigų neturėjo, drabužius taip pat pirko iš geranoriškumo. Nieko apie jos klientus net nežinojo, pinigų taip pat iš nukentėjusiosios neėmė, jos nekontroliavo. Nukentėjusiosios pareiškimas atsirado, kai rugpjūčio mėnesį sukarščiavo vaikas ir Klaipėdos vaikų ligoninė išsiuntė juos į Vilniaus Santariškių klinikas. Būnant Klaipėdos ligoninėje siūlė M. palikti buto raktus, bet ji neatėjo, jie taip ir išvažiavo į Vilnių, kur abu išbuvo apie savaitę laiko. M. V. raktų nuo (duomenys neskelbtini) nepaliko. Kad nukentėjusioji laukiasi, sužinojo mėnuo laiko iki išvažiuojant į Vilniaus ligoninę. Jie nesiūlė jai daryti aborto, nukentėjusiosios klausė, ką ji darys. Nukentėjusioji sakė, kad augins vaiką, tada V. nuvedė ją pas ginekologę.

Dėl nukentėjusiosios parodymų. Jis nepasakytų, kad laikė ją per prievartą, jie geranoriškai jai padėjo, niekas jos nelaikė, visada atidarytos durys, visada su V. kartu. Jis tuo metu dirbo, per pertraukas susisiekdavo su V. Gal M. paslaugas teikdavo jiems nežinant, jie nežinojo, ką ji veikia, ji galėjo išeiti bet kuriuo paros metu. Ji bet kada galėjo išeiti.

Skelbimai buvo kažkokioje svetainėje, buvo susirašinėjimai, neturėjo tikslo jos spausti, laikyti ją prievarta. Nežino, kodėl ji taip sako. Nežino, kodėl ji taip pasielgė, ji buvo pastojusi, gal ją apkalbėti privertė „Caritas“.

Apklausiamas kaip įtariamasis V. P. parodė, kad 2015 m. žiemą, tikslaus laiko neprisimena, kartu su savo sugyventine V. P. ir vaiku persikraustė gyventi į bendrabučio tipo butą, adresu (duomenys neskelbtini). V. P. pasakė, kad tame pačiame name gyvena jos draugė M. V., kurios jis iki tol nepažinojo. Gali būti, kad pavasarį, M. V. atėjo pas juos ir prašė leisti jai pagyventi kartu, kadangi ją išvaro iš nuomojamo buto. Iš šeimininko, kuris nuomojo butą, sužinojo, kad M. V. išvaro todėl, jog ji vedžiojasi vyrus, triukšmauja ir dar apvogė kitą butą. Jam pagailo, kad M. V. neturės kur eiti ir dar žinojo, kad ji yra sugyventinės V. P. draugė, todėl sutiko leisti jai pagyventi pas juos. Tuo metu jis dirbo pamainomis nuo 06.00 val. iki 14.30 val., ir nuo 14.30 val. iki 23.00 val. Jis išeidavo į darbą, o M. V. su V. P. likdavo namie. Ką veikdavo M. V., gyvenant (duomenys neskelbtini), nežinojo. M. V., kai turėdavo pinigų, prisidėdavo prie nuomos ir maisto, kai neturėdavo, jis sumokėdavo. Po to buvo laikas, kai mėnesį laiko neturėjo darbo, tada vis tiek išlaikė, kadangi buvo gavęs atsiskaitymą iš darbo. M. V. sakydavo, kad jai pinigų duoda brolis ir globėjai. Jos vadinamo brolio nėra matęs, net vardo nežino. M. V. gyvendama pas juos galėdavo laisvai išeiti, niekas jos nelaikydavo. Ji dažnai išeidavo susitikti su draugėmis, taip ji sakydavo. Kur ji iš tikro eidavo, jis nežino. Kartais M. V. negrįždavo nakvoti, dėl to kildavo nesutarimų, nes V. prašydavo, kad kai ji išeina per naktį, jog ryte grįžtų, kad padėtų bent susitvarkyti, nes praktiškai už nieką nemokėjo, o jie valgydavo visi kartu, be to, buvo kelių mėnesių vaikas ir reikėjo namuose pagalbos. Tačiau M. V. dažnai apgaudavo, sakydavo, jog grįš ir padės, tačiau grįždavo vakare arba išvis po kelių dienų. Asmens dokumento iš M. V. tikrai nebuvo paėmęs. Prisimena, kad gyvenant (duomenys neskelbtini), kada tiksliai, negali pasakyti, M. V. namo grįžo su kažkokia vyriška suplėšyta striuke, nes jos rūbai buvo suplėšyti. Ji pasakojo, kad kažkokia moteris ją pagavo su vyru ir suplėšė jos rūbus ir pasą. Tada V. P. jai davė pinigų, kad ji pasidarytų asmens dokumentą, ir dar pirko jai rūbų. 2015 m. birželio mėnesį, tiksliai neprisimena, kada, visi trys išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Šiame bute buvo trys kambariai. Viename gyveno M. V., kitame jis su sugyventine V. P. ir vaiku. Dar nežinojo, kuo užsiima M. V.. Visi naudojosi vienu kompiuteriu, kuris buvo V. P.. Vieną dieną, kada tiksliai, negali pasakyti, buvo prie kompiuterio ir pamatė tinklalapį, kuris skirtas pažintims, tinklalapio pavadinimo neprisimena. Pamatė, jog yra susirašinėjama su vyrais ir galvojo, kad sugyventinė jį išduoda. Tada V. P. papasakojo, jog tai M. V. susirašinėja su vyrais ir siūlo savo paslaugas, kad taip užsiima prostitucija. Tada suprato, iš kur M. V. gauna pinigų, kuriais prisideda prie nuomos ir maisto. Namuose nematė jokių vyrų, dienomis dirbdavo. Buvo vienas kartas, kada ji prašė leisti atsivesti į namus draugą, tačiau nesutiko, kadangi namie yra vaikas. Tada M. V. išėjo iš namų su kažkuo susitikti ir negrįžo per naktį, nors sakė, kad grįš ir padės V. P. tvarkyti namus. M. V. galėjo išeiti ir pareiti kada tik nori, tiesiog gyveno bendrai. 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, susirgo jų vaikas, todėl buvo gavę siuntimą į Vilniaus ligoninę. V. P. siūlė M. V. pasilikti bute, kol jie bus išvykę, tačiau M. V. nesutiko. Ji nesakė, bet kažkur išėjo. Jos daiktai liko bute. Po to, kai grįžo iš ligoninės, M. V. pas juos nebepasirodė, jai skambino, sakė, kad ateitų pasiimti daiktų, savo gimimo liudijimo, bet ji neatėjo. Taip pat buvo palikę vaiko rūbelių, nes žinojo, kad ji laukiasi. Dabar neprisimena, kokie buvo jo ir V. P. telefono numeriai. Taip pat nežino, kiek telefono numerių turėjo M. V., gal vieną, gal du. Jos telefono numeryje buvo dvejetų, bet daugiau neprisimena (t. 4, b. l. 27–29, 34–35).

Kaltinamoji V. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad pažįstamos su M. nuo kiemo laikų, paskui santykiai nutrūko, ilgą laiką nebendravo. Po to, kai persikraustė į (duomenys neskelbtini), M. taip pat ten nuomojosi, tai laiptinėje susitikdavo, ji ateidavo į svečius. Įvyko incidentas, po kurio ją išvarė, ji neturėjo, kur prisiglausti, su kitais ji buvo susipykusi, globėja jos nepriėmė, tai jie ją priėmė gyventi kartu. V. dirbo ir visus išlaikė. Kai M. išėjo iš vaikų namų, jai skyrė kažkokias pinigines sumas. Baigėsi nuomos sutartis. V. pasiėmė paskolą ir jie išsikraustė į (duomenys neskelbtini). M. neturėjo kur eiti, tai kraustėsi kartu su jais, nors galėjo išsikraustyti, kur nori. Ji gyveno tol, kol jų su vaiku neišvežė į ligoninę. Kad nukentėjusioji užsiiminėja prostitucija, sužinojo gyvenant (duomenys neskelbtini). Pamatė „Facebook¢e“ žinutes ir suprato, ką ji daro. Naudojosi vienu kompiuteriu ir M. paliko išsaugotą slaptažodį. Ji anksčiau jau taip darė. Kai jos paklausė, ji pasakė, kad ji taip daro, ji taip iš to gyveno. Ji nesakė, kokias gauna pajamas, sakė, kad tuo užsiima, jai patinka, susiranda draugą, taip ir gyvena. Nežino, ar ji (duomenys neskelbtini) užsiiminėjo prostitucija, nematė, ji nieko nesakė. (duomenys neskelbtini) neleisdavo vestis į namus vyrų. Net po to, kai sužinojo, kad ji užsiima prostitucija, jos neišvarė, tai jos gyvenimas. Nebendravo su jokiais klientais, nėra įrodymų. Vieną kartą ji atsivedė į namus „draugą“, kai pamatė tą vyriškį, pasakė, kad jokių draugų nebesivestų, todėl ji išeidavo savais reikalais. Neliepė M. dirbti prostitute, jos anketos nekūrė. Jos klientų nematė, pinigų iš jų neėmė. Įkainių už paslaugas nenurodė, nežinojo jos įkainių. Neatiduodavo ji jai jokių pinigų. Po to, kai sužinojo, kad ji užsiima prostitucija, pas juos dar pagyveno apie mėnesį. Draugai ateidavo į jos kambarį, ji negalėjo jų matyti. Kai ateidavo nukentėjusiosios draugai, tuo metu būdavo salone arba su vaiku, niekas jos matyti negalėjo. Kasdien jos draugai neateidavo. Nežino, kaip dažnai pas ją ateidavo vyrai. Būdavo trumpai. Nukentėjusioji pati viena išeidavo susitikti su draugais kada norėdavo. Susitikti su draugais ji eidavo viena. Draugių moterų nukentėjusioji turėjo, į namus jos neateidavo, su jomis susitikdavo kieme. Buto raktų M. V. neturėjo. Nuomos sutartis buvo padaryta V. vardu, kaip šeimai davė du raktus. Ji galėdavo išeiti, kada norėdavo. Ji iš M. V. pinigų negalėdavo paimti, ji tiesiog prisidėdavo prie komunalinių mokesčių 70 eurų. Kai turėdavo pinigų, ji pirkdavo maistą.

Kai įėjo į internetą, pamatė visas M. žinutes. Buvo vienas kompiuteris, ji nedraudė M. juo naudotis. M. susirašinėjo iš jos „Skype¢o“, ji jai buvo leidusi susirašinėti per jos „Skype¢ą“, Ji nesusirašinėjo per „Skype¢ą“ M. vardu su vyrais. Pas juos ji gyveno gal 4 mėnesius. Kai ji su jais atsikraustė į (duomenys neskelbtini), ji prisidėdavo pinigais. (duomenys neskelbtini) ji kartu gyveno apie mėnesį laiko, nieko nemokėjo. Gal ji tuo užsiiminėjo, bet jai buvo gėda prisipažinti. Kai pamatė žinutes, M. jai papasakojo, kad užsiima prostitucija, tada pradėjo prisidėti prie nuomos mokesčio, bet jos niekas nevertė. Ji naudojo vandenį, elektrą, turėjo prisidėti. Ji turėjo globėjus, kurie jos atsisakė, juos pažįsta.

Nukentėjusiajai galvos nebuvo nuskutusi, tai padarė du berniukai, kuriuos pažinojo. Nukentėjusioji meluoja, ji to nedarė. Sužinojo, kad ji užsiima prostitucija, kai ji gyveno pas juos. Ikiteisminio tyrimo metu sakė kitaip, tiesiog sklido kalbos, kad ji taip darė. Kai ji gyveno vaikų namuose, taip darydavo su taksistais ir panašiai, bet ar tai buvo apkalbos, to nežino. Apkalbas girdėjo, nes yra bendri draugai, kiti vaikai pasakojo.

Jos išsilavinimas yra 10 klasių, po 10 klasių pastojo, niekur nėra dirbusi. Kai pagimdė vaiką, gavo 400 eurų vienkartinę pašalpą, po to kas mėnesį gaudavo po 119 eurų. Skolų turi, nukentėjusiajai gyvenant kartu, abi buvo pasiėmusios po 500 eurų paskolą, kurios negrąžino, nes nebuvo iš ko. M. V. paskola buvo pervesta į jos sąskaitą, nes jai iš antstolio buvo atėjęs laiškas, nes ji važiuodavo autobusu be bilieto. Ji pasiėmė paskolą apsirengimui. Buvo ėmusi tris paskolas: „Credit“, „Vivus“ ir „SMS Credit“. Visi trys buvo pasiėmę internetą ir visi trys nemokėjo, nes nebuvo iš ko. Vieną paskolą „SMS Credit“ grąžino, padėjo tėvai.

Su asmens dokumentu buvo taip. M. išėjo pas draugą, per naktį negrįžo, ji grįžo po 1–2 parų su vyriška striuke. Ji papasakojo, kad buvo su vaikinu, paskui atsirado to vyro žmona, susimušė, sudraskė jos dokumentą, striukę. Nukentėjusiajai iš vaiko pinigų už 30 eurų nupirko striukę, nes ji tokios norėjo, buvo nusipirkusios vienodas striukes. Kad ji gauna pinigų iš prostitucijos, tuo momentu nežinojo. Į dėvėtų rūbų parduotuves nevaikšto. Sumokėjo 8 eurus už nukentėjusiosios tapatybės kortelę, ji buvo padaryta per mėnesį, bet ji nevažiavo jos atsiimti. Paskui ji tuos 8 eurus grąžino. Nežino, kodėl tapatybės kortelės ji neatsiėmė anksčiau, o laukė, kada jie išvyks.

Dėl M. V. išsikraustymo. Kai ryte vaikas sukarščiavo, išvažiavo į ligoninę. Iš namų išėjo kartu, važiavo su taksi į ligoninę. Nukentėjusiajai tuo momentu reikėjo pasiimti pasą. Pametė M. prie „A., nes negalėjo jos laukti. Ji žadėjo atvažiuoti į ligoninę pasiimti raktų, bet neatvažiavo, taip ir išsiskyrė jų keliai. Nežino, kodėl ji parašė pareiškimą, kodėl ji anksčiau nesikreipė į policiją, jei jai kažkas buvo blogai. Ji laisvai galėjo išeiti iš namų. Pareiškimą ji parašė po ilgo laiko, kai atsidūrė „Carite“. Sužinojo, kad ji laukiasi, kartu nuėjo pas gydytoją. Gydytoja paklausė, ar ji nori gimdyti, ji pasakė: „Taip“. Kaip ji gali versti negimdyti. Nežino, ar ji būdama nėščia užsiiminėjo prostitucija, ji išeidavo iš namų, susitikdavo su draugais, kada norėdavo, tada grįždavo. Po susitikimų su draugais ji neduodavo pinigų. Kai ateidavo mokesčiai, tada ir mokėdavo per pusę už komunalinius, už maistą, eidavo kartu apsipirkti.

Apklausiama kaip įtariamoji V. P. parodė, kad maždaug nuo 12 metų draugavo su M. V.. Būdavo taip, kad dažnai susipykdavo, nes M. V. apkaltindavo ją visokiais nebūtais dalykais, per ją turėjo reikalų ir su policija. Buvo apkaltinusi, kad jai neva kažkada nuskuto plaukus, vėliau kompiuterio vagyste. Kai M. V. suėjo 18 metų, ji nuo 2015 m. vasario mėnesio pradėjo gyventi adresu (duomenys neskelbtini), o ji su V. P. gyveno tame pačiame name tik trečiame aukšte 309 bute. Tuo metu M. V. su jais negyveno, susitikdavo koridoriuje ir taip bendravo. Pas ją bute vyko vakarėliai, visada būdavo triukšmas. Gyvendama tame bute, M. V. iš gretimo kambario buvo pavogusi žmogaus kompiuterį. Apie tai, kad pavogė kompiuterį, sužinojo tik policijoje. Tą dieną M. V. atėjo pas ją su kompiuteriu ir paprašė, kad su ja kartu nueitų iki lombardo ir savo vardu užstatytų, kadangi ji neturėjo asmens dokumento, sakė, kad kažkokiam vakarėlyje buvo jos dokumentas suplėšytas. Byla prieš ją buvo nutraukta, o kaip baigėsi M. V., nežino. Bute M. V. gyveno apie 2 mėnesius, po to ją iš ten išmetė už triukšmą ir vakarėlius. Tada ji atėjo pas ją su V. P. ir paprašė leisti gyventi jai šalia jų kambario esančiame kambaryje, sakė, kad padės mokėti nuomą ir mokesčius. Tai buvo maždaug 2015 m. balandžio mėnesį, tiksliau neprisimena. Jos klausė, už ką ji mokės, ji atsakė, kad ji turi globėjus, kurie jai padeda. Jai pasakė, kad tada eitų gyventi pas savo globėjus, bet sakė, kad jos nepriima. Tada, kadangi ji buvo jos draugė, buvo kaip sesės, sutiko jai padėti. Ji gyveno kartu su jais, tačiau už nieką nemokėjo, kadangi neturėjo pinigų, ji taip sakydavo. M. V. gyveno iš jų, ji valgydavo jų maistą, jai pirkdavo ir rūbų, gyveno kaip šeima. Visur kartu važiuodavo. Ji buvo kaip šeimos narė. Jokie vyrai, kol gyveno (duomenys neskelbtini), į namus neateidavo. 2015 m. birželio mėnesį baigėsi nuomos sutartis, todėl susirado kitą butą, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Butas buvo trijų kambarių. Viename kambaryje gyveno M. V., kitame kambaryje gyveno ji su V. P. ir vaiku. M. V. visada galėjo išeiti iš namų, kada norėdavo, niekas jos nelaikė. Taip pat buvo tokia situacija, kad vieną dieną, apie 14.00 val., išėjusi iš kambario sutiko išeinantį vyrą, kuris buvo gerokai vyresnis, jis jai buvo nematytas. M. V. tada pasakė, kad į butą jokių senių nesivedžiotų. M. V. į (duomenys neskelbtini). butą atsivesdavo vyrų, ji užsidarydavo savo kambaryje ir ten būdavo. Vyrai būdavo pas ją trumpai, tai yra nuo 10 min. iki 30 min. Žinojo, kad M. V. užsiima prostitucija. M. V. užsiėmė prostitucija jau gyvendama ir vaikų namuose ir visi vaikai apie tai žinojo. Taip pat M. V. buvo pati pasakiusi. M. V. naudojosi jos kompiuteriu ir ten bendraudavo per internetą ir įvairiuose tinklalapiuose su nepažįstamais vyrais ir jiems siūlydavosi už pinigus. Be to, dėl jos susirašinėjimų pati turėjo problemų su savo vyru. Namuose buvo vienas kompiuteris, kuriuo naudojosi visi trys, bet dažniausiai M. V.. Kompiuteriu bendrai pradėjo naudotis, kai persikraustė į (duomenys neskelbtini), ir tada jos vyras pamatė tuos susirašinėjimus ir ją apkaltino neištikimybe. Tada jam pasakė, kuo užsiima M. V.. Pirmą kartą pamatė, kad M. V. susirašinėja su vyrais ir jie klausia, ar padarytų už 5 eurus. Tą dieną, kai dar M. V. negyveno su jais, tik ateidavo, buvo per jos kompiuterį prisijungusi prie socialinio tinklalapio „Facebook“, ir ten su kažkuo susirašinėjo, o išeidama pamiršo atsijungti nuo tinklalapio ir, kaip suprato, savo namuose per telefoną toliau susirašinėjo su vyru, kuris jos klausinėjo, o į kompiuterį ateidavo pranešimai. Juos perskaitė ir įsitikino, kad M. V. užsiima prostitucija. Tikrai niekada jos nebuvo uždariusi, jai negrasino, nebuvo paėmusi jos dokumento ir tikrai nevertė užsiimti prostitucija, tuo labiau negavo jokių pinigų ir iš jos neimdavo. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), ji bendrai susimokėdavo už nuomą ir komunalines paslaugas.

M. V. buvo užsiregistravusi dviejuose socialiniuose tinklalapiuose, tai yra www.xpazintys.lt ir www.suaugusiems.lt. Tinklalapius susikūrė M. V. pati. Ji šių tinklalapių nekūrė. Prisijungimo duomenų nežino. Tik tiek, kad ji naudojosi jos kompiuteriu, o kompiuteryje programiškai nustatyta, kad įvedus adresatą ir slaptažodį automatiškai išsaugo. Niekada nesusirašinėjo už M. V., kai jai kas nors parašydavo. Gal ir buvo iš smalsumo pažiūrėjusi, kas jai rašo ir ką rašo, tačiau niekada neatsakinėjo už M. V.. M. V. banko kortelės nebuvo paėmusi, išvis jokių jos dokumentų nebuvo paėmusi, visi jos dokumentai būdavo pas M. V. kambaryje, jos spintoje. Nurodė, jog nežino, koks buvo M. V. telefono numeris, jo neprisimena. Po to, kai kažkokia moteris M. V. buvo užpuolusi ir atėmusi ir telefoną, ir sudraskiusi jos asmens dokumentą, davė jai savo telefono SIM kortelę, ir ji ja naudojosi, o ji turėjo kitą. Kai M. V. išsikraustė, ji paliko jos kortelę ir į ją vis skambindavo kažkokie vyrai, tada išmetė tą kortelę. Negali tiksliai pasakyti, kodėl M. V. išsikraustė. Ji su vaiku 2015 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje atsigulė į ligoninę, M. V. sakė, kad ateitų pasiimti raktus nuo namų, kad galėtų toliau gyventi, tačiau ji neatėjo. Paliko bute savo visus daiktus, net jų neatėjo pasiimti. Po to ją su vaiku išvežė į Vilniaus ligoninę ir su M. V. daugiau nesusisiekė. Tik iš aplinkinių sužinojo, kad ji dabar gyvena krizių centre. Taip pat nurodė, jog M. V. gyvendama pas ją išeidavo per naktį ir labai dažnai. Jos neklausdavo, kur ji eina, kaip suprato, pas draugus. Tik jos prašydavo, kad ji grįžtų ryte, kad padėtų susitvarkyti, tačiau dažniausiai ji grįždavo per pietus arba išvis kitą dieną. Ji tikrai galėjo eiti, kur nori.

Nešiojamame kompiuteryje „Asus“ buvo įdiegta programa „Skype“, prisijungimo vardas „vikutulukx“. Pradėjus gyventi su V. P., pakeitė „Skype¢o“ duomenis, tai yra nurodė, jog tai jų bendras „Skype¢as“. Šiuo kompiuteriu naudojosi visi, tai yra ji, V. P. ir M. V.. Kompiuteryje „Skype¢o“ programa ji nesinaudojo, tiesiog buvo įjungta programa. Pati naudojosi socialiniu tinklalapiu „Facebook“ mobiliojo ryšio telefonu. M. V. kompiuteriu susirašinėjo įvairiuose pažinčių portaluose. Ji nesusirašinėjo su jokiais vyrais, kurie prašė atsiųsti nuotraukas, nėra nurodžiusi jokios banko sąskaitos, taip pat jai niekas nesiūlė intymaus darbo. Greičiausiai tokie susirašinėjimai vyko tarp M. V. ir kitų asmenų. M. V. vardu niekada nesusirašinėjo ir neatsakinėjo į laiškus, nevertė jos užsiimti prostitucija (t. 3, b. l.192–194, 196–197, t. 4, b. l. 2–3).

Nukentėjusioji M. V. parodė, kad kaltinamąją V. pažįsta nuo 14 metų, kai dar gyveno vaikų namuose. Susipažinimas su V. buvo toks, kad ji su savo drauge ją sumušė. Po savaitės V. vėl pradėjo bendrauti, susitiko su ja prie jūros. Tas susitikimas buvo dėl to, kad ji nesikreiptų į policiją. Taip prasidėjo bendravimas, prasidėjo V. vaikščiojimas į vaikų namus. V. kviesdavo ją pas savo draugus. Tuo metu V. turėjo vaikiną, kurio namuose ją pririšo prie kėdės ir kartu nuskuto jai galvą, šiaip, dėl pramogos. Dėl to ji policijoje parašė pareiškimą. Po jos plaukų nukirpimo V. nebeleido į vaikų namų teritoriją, kai auklėtojos ją pamatydavo, skambindavo į policiją, todėl jos kurį laiką nebendravo.

Dėl nusikaltimų vykdymo. Iš „A“ parduotuvės ją privertė vogti V. su drauge P. Jos laukė kieme, kai ji pavogė pudrą. Kai ją sulaikė apsauga, V. grasino, kad nepasakytų, kas jos. Atvejų, kai V. P. vertė vykdyti nusikaltimus, buvo du, vienas buvo su pudra, o kitas bute, bet iki galo nebuvo išsiaiškinta, nes nebuvo atrasti jų pirštų atspaudai. Tame bute V. ir V. išlaužė kaimyno duris, kaip pasakojo liudytojas. Kartu su V. nunešė kompiuterį į lombardą ir užstatė V. vardu. Nežino, ar kompiuteris buvo paimtas iš lombardo. Ta istorija baigėsi tuo, kad už šitą vagystę jis buvo lygtinai nuteista iki 2017-05-19, jie nubausti nebuvo, nes nerado jų pirštų atspaudų. Vakarėliai bute vyko du kartus, žolę nuolat pas ją rūkė V. su V. Už kompiuterį gavo 150 eurų, jai davė 50 eurų. Iš tų pinigų surengė vakarėlį. Kitą dieną V. prireikė pinigų, ji pagrasino, kad jei negaus pinigų, ją sumuš. Buvo išlaužtos durys ir pavogtas kompiuteris.

Kai ją iškraustė iš buto, neturėjo, kur eiti, todėl nuėjo gyventi pas V.. Galvojo, kad ji pasikeitė, ja pasitikėjo. „Tie reikalai“ prasidėjo po dviejų savaičių. Susirado vaikiną, kuris buvo Pravieniškėse, ji su juo norėjo susirašyti (susituokti), bet V. neleido, paėmė jos gimimo liudijimą, visus dokumentus, kurių reikėjo, ir jos neišleido. Tas dvi savaites gyveno iš V.. Vieną kartą gavo pašalpą iš Darbo biržos, bet vieną kartą nenuėjo į Darbo biržą ir jai nebemokėjo. Sąskaitą banke buvo atidarę Globos namai. Globos namai į sąskaitą jokių pinigų nepervedė, Darbo birža buvo pervedusi 90 eurų.

Po dviejų savaičių V. pasiūlė užsiimti „ta veikla“. Pasakė, kad ji dirbs ir viskas. V. tą pačią dieną sukūrė anketą ir tą pačią dieną buvo du klientai. Buvo naudojamas V. kompiuteris „Asus“. Prisijungimo vardo neprisimena, atrodo, kad jo nereikėdavo. V. sukūrė jos anketą portaluose suaugusiesiems ir www.pažintysxxx. Buvo įdėtos jos nuotraukos, fotografuota buvo namie pas V. ir lauke. Pusnuogės nuotraukos ten nebuvo įdėta, buvo apsirengusi. Skelbimuose buvo nurodyta, kad ieško paramos bei bendrauja, neatsimena, kas tiksliai parašyta, kad bendrauja tik už paramą. Kainas už klientų aptarnavimą nustatė V. Už oralinį seksą – 30 eurų, už įprastinį – 50 eurų. Pirmi klientai buvo (duomenys neskelbtini), po to – (duomenys neskelbtini). Pirmiau nurodytas buvo jos telefono numeris, po to V. įdėjo savo numerį, kadangi ji pradėjo trinti žinutes, nes nebenorėjo susitikti. V. įdėjo savo numerį į abi anketas, ji bendraudavo su klientais. Klientų per dieną būdavo apie tris. Versdavo dirbti ir naktimis, turėdavo jos atsiklausti, kada gali eiti miegoti. Pirmomis savaitėmis V. į susitikimus nelydėdavo, o paskui pradėjo lydėti, 3–4 kartus prieš pabėgimą. Paslaugas pirma teikdavo pas ją bute, paskui kartais ir mašinoje. Kaltinamoji tuo metu būdavo su vaiku kitame kambaryje. Klientai ją matydavo, bet ji sakydavo, kad yra jos sesė. Ji su klientais nebendraudavo. Kai klientas išeidavo, V. laukdavo kitame kambaryje ir visus pinigus pasiimdavo ir juos reguliuodavo. Buvo tokia situacija, kad klientas nepadavė visų pinigų, kadangi ji nežinojo, kokią sumą sutarė su V., kai padavė jai visus gautus pinigus, V. ją aprėkė, kad jos vyras grįš ir sumuš, kad bus dar kartą jai nuskusta galva, metė į ją telefoną. Be V. žinios galėjo išeiti pradžioje, kai gyveno 2–3 savaites, bet, kai persikėlė į (duomenys neskelbtini), ji niekur negalėjo išeiti, nebent parnešdavo tam tikrą pinigų sumą. Per dieną turėjo gauti bent 100 eurų. Vieną dieną gavo 250 eurų, bet vis tiek negalėjo niekur išeiti. Jos elgesį kontroliavo V., kai jos nebuvo – kontroliuodavo Vs. Kai V. nebūdavo namie, pažintyse „sėdėdavo“ Vs. Šita kontrolė tęsėsi visą vasarą, nes 2015 m. rugpjūčio mėnesio gale ji pabėgo. Ji pabėgo tą dieną, kai V. vaikas turėjo važiuoti į ligoninę. V. pasakė, kad ją nuveš prie „A“ pasiimti tapatybės kortelės, bet už valandos ateis klientai, duris atrakins jos draugas V. P. ir tame bute turės aptarnauti klientus. Tuo metu ji turėjo draugą, su juo susitiko ir išvažiavo į Š. sodus, taip ji pabėgo. Š. išbuvo dvi paras, paskui persikėlė į Moterų krizių centrą. Išvažiavo į Vilnių, ten 2016-02-25 pagimdė vaiką (dukrą), pagyveno metus ir grįžo atgal į Klaipėdą. Pagalbos nesikreipė, nes tuo metu V. ir V. labai bijojo, nežinojo apie pagalbos moterims padalinį, neturėjo kur eiti, todėl grįždavo. Labiau bijojo V. dėl ankstesnio jos elgesio su ja vaikų namuose.

Už interneto paslaugas vieną kartą mokėjo V. Kai dar gyveno savo bute (duomenys neskelbtini), atėjo V. ir paprašė paimti jai internetą. Ji sudarė sutartį su „Mezon“, nieko nemokėjo gal du mėnesius. Paskui tą patį internetą paėmė Vs, gal jis mokėjo, nežino. Kiek supranta, tą internetą ji naudojo (duomenys neskelbtini). Maisto produktus, kosmetiką, higienos priemones pirkdavo V. iš tų pinigų, kuriuos ji uždirbdavo, kartais jai nupirkdavo kokį reikalingą daiktą. V. gaudavo pašalpą už vaiką, V. P. dirbdavo. V. liepimu paėmė savo vardu kreditą – 500 eurų. V. viską užpildė, ji turėjo visus jos prisijungimo kodus. Pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą, bet V. iš karto persivedė į savo sąskaitą. V. jai už tai davė 100 eurų.

Pamena vieną adresą, kur buvo nuvažiavusi teikti paslaugų, gali būti (duomenys neskelbtini). Ten vyrui teikė paslaugas ir V. su juo susitarė. Vieną kartą buvo atvejis, kad klientas atvažiavo pats, bet paslaugų neteikė, nes kažkas netiko.

Būdavo, kad per „Skype¢ą“ ir ji susirašinėdavo, bet dažniausiai abudu susirašinėdavo arba jis (V. P.) šalia stovėdavo. Kai (duomenys neskelbtini) teikė paslaugas, V. buvo kartu, o V. P. tuo momentu dirbo. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), teikiant paslaugas yra buvę atvejų, kad jie abu būdavo kitame kambaryje su vaiku. Pinigus (duomenys neskelbtini) atiduodavo V.

Vaiko tėvas vienas iš klientų, nes V. sprendė, ar naudoti apsisaugojimo priemones. Jei be apsisaugojimo priemonių, buvo gal 60 eurų. Apsisaugojimo priemones atsinešdavo klientas. Nei kaltinamieji, nei ji apsisaugojimo priemonių nepirkdavo, nes klientai turėdavo. Ji nebūtų sutikusi nenaudoti apsisaugojimo priemonių, taip susitarė V. V. buvo susitarusi, kad teiktų paslaugas per mėnesines. Ji grasindavo, kad ją sumuš arba nuskus galvą. Labai bijojo V.. Baimė buvo reali nuo tų laikų, kai buvo vaikų namuose. Kai tapo nėščia, pasakė V., buvo daug kalbų, kad pasidarytų išvalymą, bet ji norėjo išsaugoti vaiką. Kai pabėgo, nėštumas buvo dviejų mėnesių. Nuo to laiko su V. nebendravo, išsaugojo kūdikį.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, jie gyveno (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte, o M. V. nuomojo bendrabučio tipo kambarį (duomenys neskelbtini), tai buvo mažesnysis kambarys iš dviejų kambarių bloko. Dviejų kambarių bloko gyventojai turi naudotis bendru tualetu ir vonia. 2015-03-06 buvo sudaryta notarinė nuomos sutartis. Nuomos mokestį įsipareigojo mokėti Savivaldybė. Vaikų namų atstovas žiūrėjo, kad M. V. nieko netrūktų, kambarys buvo labai gerai paruoštas. Nuoma buvo pakankamai simbolinė, apie 500 Lt. Normaliai ši mergaitė buvo gal savaitę. Paskui prasidėjo triukšmingi vakarėliai, inventoriaus gadinimas, viskas pasibaigė tuo, kad jie keletą kartų išlaužė greta esančio kambario duris, išgadino ten esančius baldus, lovas, naują sekciją, ją apipaišė, sulaužė. Ten perkėlė vieną tvarkingą gyventoją vaikiną, jis ten pabuvo vieną dieną, o kai jis išėjo į naktinę pamainą, jie apvogė jo butą, jo kompiuteris atsidūrė lombarde. Jis stengėsi padėti policijai sugauti ją dėl pavogto kompiuterio, bet jos nesugavo. Po to M. V. išvijo lauk, sutartį nutraukė, o už sugadintą inventorių ji pasirašė vekselį. Dėl vekselio niekur nesikreipė, nes pasikalbėjo su vaikų namų atstovu, pasikalbėjo policijoje, sužinojo, kad ji jokių pajamų neturi, tik gauna pašalpą, yra išlaikoma Valstybės ir jis nieko negaus. Kai ji išsikraustė, kurį laiką galėjo gyventi aukštu žemiau, galėjo gyventi pas kaltinamuosius, jis to negali patvirtinti. Kai lankėsi M. V. bute, ten buvo sutikęs kaltinamąjį V. P.. Negali tiksliai atsakyti, ar ten būdavo kitų vaikinų, gali daryti tik prielaidą, nes nemano, kad tokią netvarką galėjo palikti viena nukentėjusioji ir kaltinamieji. Po to, kai ją iškraustė, jam valytoja parodė krūvą butelių, netvarką, už lovos buvo prezervatyvų, moteriškų kojinių. Gali būti, kad M. V. užsiiminėjo prostitucija, nes po išsikraustymo atsirado jos nuotraukos tinklalapyje suaugusiems www.pažintysxxx.lt. Ji ten buvo įsidėjusi savo nuotrauką ir buvo parašyta, kad už pinigus atlieka paslaugas. Kol ji elgėsi normaliai, jis kartais užeidavo pažiūrėti, kaip jai sekasi, tačiau normalus jos gyvenimas truko labai neilgai. Dėl triukšmo skundėsi kaimynai iš trečio aukšto ir ketvirto aukšto gyventojai. Po vieno tokio vakarėlio buvo visiška netvarka, kaltinamieji taip pat buvo išgertuvių dalyviai. M. V. pažadėdavo, kad bus tvarka, bet buvo triukšmaujama toliau. Pažinčių portale nuotraukų, kol M. V. gyveno jų nuomojamose patalpose, nematė. Nuotraukas pamatė jai išsikrausčius į kitas patalpas.

Liudytojas A. J. parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta, susirašinėjo su ja vienoje svetainėje www.suaugusiems.lt. Matė jos skelbimą ir suprato, kad gali atvažiuoti mergina, kuri gali teikti seksualines paslaugas. Kainos nebuvo, bet susirašė žinutėmis, kaina galėjo būti 50 eurų. Ji atvyko į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), užėjo į vidų, atsisėdo, nusirengė. Jis jai sumokėjo, bet seksualinių santykių su ja neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad salėje esanti mergina yra ta pati mergina, kuri tada buvo atvykusi į namus.

Liudytojas T. Š. parodė, kad kaltinamieji nematyti, su nukentėjusiąja buvo susitikęs prieš kelerius metus, kai jai paskolino 30 eurų. Merginą rado per pažintis, buvo susitikę vieną kartą, dvejus metus jos nematė. Jis pinigus jai davė arba grynaisiais, arba pervedė į sąskaitą, tiksliai neprisimena. Po 2 ar 3 dienų ji pinigus pervedė atgal į jo sąskaitą.

Liudytojas V. F. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, tai bendradarbio dukra V. ir jos draugas Vs. Su M. V. susipažino internetu per „Facebook¢ą“, jis po trijų dienų grįžo į Lietuvą ir jie susitiko. Ji iš karto pasakė, kad parsiduoda už 50 eurų, nežino, kodėl ji taip pasakė, susitikimo tikslas buvo ką nors nuveikti, papramogauti. Jis iškart padavė 50 eurų ir paklausė: „Tai kur einam?“ Ji pasakė, kad pas ją negalima, nes pas ją namie yra brolis. Tada sėdo į mašiną ir nuvažiavo kitur praleisti laiką. Lytiškai pasantykiavo, pabendravo, atsigėrė alaus ir išsiskyrė. Paslaugas, už kurias sumokėjo, gavo. Suprato, kad ji verčiasi prostitucija. Jos paslaugomis už 50 Eur pasinaudojo vieną kartą, o paskui bendravo be pinigų. Pradžioje ji sakė, kad gyvena su broliu, o paskui sakė, kad metė tą verslą ir pradėjo dirbti. Sužinojo, kad brolis yra Vs. Po to karto, kai jai sumokėjo, buvo dar su ja susitikę, prabendravo dar dvi savaites, po to jis išvažiavo į darbą, paskui grįžo į Lietuvą, dar pabendravo ir išsiskyrė, nes per tą mėnesį laiko, kai buvo išvažiavęs, matė, kad ji toliau platino tą veiklą internete. Dvi savaites buvo pora, buvo draugiški santykiai. Ji buvo pas jį kelis kartus pasilikusi. Neatrodė, kad ji ko nors bijojo. Ji nesiskundė, neprašė pagalbos, nesimatė, kad ją vertė. Ji galėjo ateiti, kada norėjo, ir išeiti. Nepastebėjo, kad jai reikėtų kur nors bėgti. Išsiskyrė tik dėl to, kad ji toliau užsiiminėjo ta veikla. Buvo susitikęs su V., jis pasakė, kad nukentėjusioji parašė skundą, kad ją vertė tuo užsiiminėti. V. pasakė, kad vieną kartą su M. buvo sugulęs už pinigus ir gali ateiti į teismą pasakyti tiesą.

Liudytojas S. P. parodė, kad kaltinamieji nematyti, nepažįstami. M. V. nepažįsta. Pagal elektroninės bankininkystės duomenis jis pervedė M. V. 40 eurų, bet tai buvo prieš dvejus metus, todėl negali paaiškinti, kodėl tuos pinigus pervedė, neprisimena. Dėl mokėjimo paskirtyje nurodytos frazės: „Visata siunčia meilę“ nežino, kodėl taip parašė, gal pajuokavo, neatsimena. Sekso paslaugų nepirko. Žala jam nepadaryta. Tuo metu dirbo UAB „K“, atlyginimą gaudavo į tą pačią sąskaitą, tuo metu jo atlyginimas buvo 650 eurų. Elektronine bankininkyste naudojosi atsiskaitymui už buto paslaugas, pirkimus.

Remiantis 2016-02-22 Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad M. V., dalyvaujant Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ programos vadovei A. L., pranešė, kad nuo 2015 m. vasaros pradžios iki 2015 m. vasaros pabaigos V. P. vertė ją užsiimti prostitucija bute, adresu (duomenys neskelbtini). Visus gautus pinigus už seksualines paslaugas atiduodavo V. P.. Teikiant seksualines paslaugas tapo nėščia nuo vieno iš klientų (t. 1, b. l. 1).

Remiantis 2016-12-12 Akistatos protokolu tarp M. V. ir V. P. nustatyta, kad M. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad teikė seksualines paslaugas vyrams, o gautus pinigus atiduodavo V. P.. Neturėjo buto, adresu (duomenys neskelbtini), raktų, gimimo liudijimą paėmė V. P. (t. 1, b. l. 51–55).

Remiantis VĮ Vilniaus gimdymo namų pranešimu nustatyta, kad Vilniaus gimdymo namuose 2016-02-25 M. V. pagimdė 3170 g svorio ir 52 cm ūgio moteriškos lyties kūdikį. Gimdyvė nėštumo metu nelankė konsultacijų (t. 1, b. l. 63).

Remiantis Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ M. V. charakteristika nustatyta, kad M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno Klaipėdos vaikų globos namuose „R.“ nuo 2010-12-20 iki 2015-02-06. M. V. ne visada laikėsi vaikų elgesio taisyklių, savavališkai pasišalindavo iš vaikų globos namų, nuolat praleidinėjo pamokas be pateisinamos priežasties. Sukakus pilnametystei padedant vaikų globos namų darbuotojams, M. V. buvo išnuomotas 1 kambario butas UAB „A“ priklausančiame bendrabutyje (t. 1, b. l. 67–68).

Remiantis 2012-07-30 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2012-04-16 V. P. draugai nuskuto plikai galvą M. V.. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius M. V. nei galvos odoje, nei kūne jokių sužalojimų (įpjovimų) (t. 1, b. l. 71–73).

Remiantis 2016-05-05 VĮ Kauno psichologijos ir Psichoterapijos instituto psichologo išvada Nr. V 16/05 (01) nustatyta, kad M. V. gyvenimiška patirtis formavosi sudėtingų ir skaudžių išgyvenimų aplinkoje: augti savo tėvų šeimoje galimybės nebuvimas, nemeilės ir nereikalingumo jausmas, kova už būvį ir bėgimas iš globos namų, destruktyvaus elgesio epizodai, finansinių galimybių trūkumas. Nuolatinis šilumos ir artimų tarpasmeninių santykių poreikis, poreikio būti reikalinga ir mylima trūkumas skatino merginą pačiai ieškoti sprendimų, tokiu būdu kuriant neteisingą gyvenimišką scenarijų (nuolankus prisitaikymas, naivus pasitikėjimas „gerais draugais“). Visa tai turėjo įtakos merginos socialiniam ir psichologiniam pažeidžiamumui bei suformavo palankias sąlygas ja pasinaudoti kitiems asmenims nusikalstamais tikslais (savanaudiškumas, savarankiškų sprendimų ribojimas, pasitikėjimo siekimas apgaule, seksualinis išnaudojimas) (t. 1, b. l. 76–77).

Remiantis 2016-05-23 Biudžetinės įstaigos Klaipėdos šeimos ir gerovės centro M. V. charakteristika nustatyta, kad iš konsultacijų metu gautos informacijos išskirti tokie rizikos faktoriai, būdingi M. V.: nebaigtas vidurinis išsilavinimas, be profesijos, darbo, anksčiau patyrė smurtą, yra globos įstaigos auklėtinė, artimųjų neturi. Konsultacijų metu pastebimi psichologinio-emocinio smurto požymiai: nervingumas, padidėjęs baimės jausmas, saugumo jausmo praradimas, gėdos jausmas, nepasitikėjimas aplinkiniais, bendravimo su viešomis organizacijomis (policija, pagalbą tokiems nukentėjusiesiems teikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais) vengimas (t. 1, b. l. 79–80).

Remiantis AB „Swedbank“ banko duomenimis nustatyta, kad M. V. naudojosi banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. – sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-02-25 T. Š. pervedė į M. V. sąskaitą 30 eurų nurodydamas „siaip“. Tą pačią dieną iš M. V. sąskaitos buvo pervesti pinigai T. Š. 29,20 eurų, nurodant „skola uz vandenį“. 2015-03-01 iš MCB „Finance“ M. V. pervesta 500 eurų. 2015-03-01 V. P. iš M. V. sąskaitos pervesta 500 eurų suma, nurodant „Aciu“. 2015-03-02 S. P. pervedė M. V. į jos banko sąskaitą 40 eurų nurodydamas „Visata siunčia meilę“. 2015-03-13 V. P. iš M. V. sąskaitos pervesta 1 euro suma nurodant „Ac5iu“ (t. 1, b. l. 112–118).

Remiantis UAB „IPF Digital Lietuva“ pateikta informacija nustatyta, kad 2015-02-28 M. V. pateikė internetu „www.credit24.lt“ paskolos paraišką, IP adresas (duomenys neskelbtini) tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jos banko sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 500 eurų. Paskola negrąžinta. 2015-04-07 V. P. pateikė internetu „www.credit24.lt“ paskolos paraišką, IP adresas (duomenys neskelbtini) tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir į jos banko sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 500 eurų. Paskola negrąžinta (t. 1, b. l. 130–131).

Remiantis P. P. S.A. filialo „P. F.“ raštu nustatyta, kad 2015-05-20 V. P. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 100373240, kuria jam grynaisiais pinigais išmokėta 760 eurų paskolos suma. Paskola negrąžinta (t. 1, b. l. 134).

Remiantis www.suaugusiems.lt pateikta informacija nustatyta, kad 2015-06-14 buvo sukurta M. V. anketa, kuri pavadinta „M“. Anketoje nurodyti šie duomenys: vardas –M., miestas – Klaipėda, gimimo data (duomenys neskelbtini). Prisijungta su interneto protokolo adresu (IP) (duomenys neskelbtini), kuris registruotas bendrovėje „Mezon.lt“, kuri priklauso AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui (t. 1, b. l. 151).

Remiantis pateiktais susirašinėjimo internetu duomenimis laikotarpiu nuo 2015-06-14 iki 2015-08-13, nustatyta, kad teikiamomis sekso paslaugomis domėjosi didelis skaičius asmenų, kuriems atsakoma, kad 1 val. vaginalinio ir oralinio sekso kainuoja 50 Eur, vien oralinio – 30 Eur, analinis seksas neteikiamas, esant kitiems pageidavimams ar už ilgesnį laiką suma didėja, pvz., naktis 150 Eur, kaip galimos paslaugos teikimo vietos nurodoma (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba automobilyje, kaip susisiekimo priemonės nurodomi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kai kurių pokalbių metu galimų klientų prašoma pasiimti apsaugos priemones. Iš pokalbių turinio matyti, kad M. nurodo, kad gyvena su sese, bet sesuo netrukdys, nes ji turi atskirą kambarį (t. 2, b. l. 9, 22). 2015-06-16 dėl seksualinių paslaugų teikimo kainos rašo asmuo, vardu „Actekas“, kuris nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), susitaria, kad M. V. į jo gyvenamąją vietą atvyks taksi ir jis iš karto sumokės 50 Eur (t. 1, b. l. 156–199, t. 2, b. l. 1–108).

Remiantis UAB Tele 2 duomenimis, nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas M. V. vardu, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-03-15 iki 2016-04-27. Nr. (duomenys neskelbtini)nuo 2015-03-12 iki 2016-03-11 registruotas IAP sistemoje (t. 2, b. l. 109–114).

Remiantis Lietuvos radijo ir televizijos centro informacija nustatyta, kad V. P. 2015-02-04 sudarė su „Telecentru“ 24 mėnesių Elektroninių ryšių teikimo sutartį Nr. KML012709, kurią nutraukė 2015-02-17. 2015-02-18 pasirašė naują sutartį Nr. KML012778, kuri nutraukta 2015-07-31, kadangi neapmokėta nė viena sąskaita. Nurodytas adresas (duomenys neskelbtini).

V. P. 2015-06-24 sudarė su „Telecentru“ 24 mėnesių Elektroninių ryšių teikimo sutartį Nr. KML013492, kuri nutraukta 2015-09-30, kadangi neapmokėta nė viena sąskaita. Nurodytas adresas (duomenys neskelbtini).

M. V. 2015-02-25 sudarė su „Telecentru“ 24 mėnesių Elektroninių ryšių teikimo sutartį Nr. KML012813, kuri nutraukta 2015-07-31, kadangi neapmokėta nė viena sąskaita. Nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Asmenys nebuvo užsisakę statinio IP adreso, kaip papildomos paslaugos, todėl buvo suteikiami dinaminiai IP adresai, kurie saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo paskutinio ryšio datos (t. 2, b. l. 121).

Remiantis 2016-11-24 Specialisto išvada Nr. 30-(U-2139)-IS1-1035, tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2016-07-27 kratos metu V. P. ir V. P. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris „ASUS“. Atlikus šio kompiuterio tyrimą gauta specialisto išvada Nr.30-(U-2139)-1S1-l035, prie kurios pridėta CD-R optinė duomenų laikmena su kompiuteryje rasta informacija. Atlikus CD-R duomenų laikmenoje esančios informacijos analizę bei peržiūrėjus pateiktus „Skype¢o“ programos duomenis, kuria naudojosi vartotojas V. V. su prisijungimo vardu „vik.“, nustatyta, kad 2015-05-11 „Skype¢o“ programoje vartotojas „vik.“ susirašinėjimo metu su vartotoju „nik“ siūlė intymias paslaugas bei nurodė banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), į kurią pervesti pinigus už siūlomas paslaugas. Patikrinus informaciją apie nurodytą sąskaitą, nustatyta, kad ji priklauso M. V., gim. (duomenys neskelbtini). 2015-05-14 „Skype¢o“ programoje vartotojas „margar“ susirašinėjimo metu su vartotoju „vik“ siūlė intymų darbą užsienyje. Vartotojas „vik.“ šio pasiūlymo atsisakė. 2015-05-14 „Skype“ programoje vartotojas „vilc“ susirašinėjo ir šnekėjo su vartotoju „dzi“. Vartotojas „dzi“ į vartotoją „vik“ kreipėsi vardu „M.“. 2015-05-23 „Skype¢o“ programoje vartotojas „vik“ susirašinėjimo metu su vartotoju „mari“ siūlė intymias paslaugas bei aptarinėjo intymių paslaugų detales (t. 3, b. l. 110–113, 114–123).

Remiantis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas A. J. atpažino M. V. kaip asmenį „M.“, su kuria susirašinėjo ir susitarė dėl susitikimo bei davė parodymus liudytojo apklausoje (t. 3, b. l. 138–141).

Remiantis 2015-03-06 Nuomos sutartimi nustatyta, kad UAB „A“ išnuomojo M. V. patalpą (kambarį), esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos pradžia nuo faktinio įsikėlimo 2015-02-13, nuomos mokestis 145 Eur už kiekvieną mėnesį (t. 3, b. l. 145–157).

Remiantis SODROS pateikta informacija nustatyta, kad V. P. nedirba, V. P. dirbo UAB „H. G.“ nuo 2014-09-01 iki 2015-03-24, UAB V nuo 2015-05-14 iki 2015-06-30, UAB „S.“ nuo 2015-07-03 iki 2015-09-30 (t. 4, b. l. 20, 51–52).

Remiantis V. P. 2015 m. Metine pajamų deklaracija nustatyta, kad gauta viso pajamų 4654,69 Eur, išskaičiuota pajamų mokesčio 517,00 Eur (t. 4, b. l. 120–122).

Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką arba iš Lietuvos Respublikos. Taigi šis nusikaltimas gali būti padaromas vienu iš šių būdų: organizuojant ar vadovaujant prostitucijai arba gabenant asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką arba iš Lietuvos Respublikos.

Prostitucija – tai veikla, kurios turinį sudaro lytiniai santykiai ar kitoks kitų asmenų lytinės aistros tenkinimas už pinigus ar kitokią turtinę naudą.

Prostitucijos organizavimu laikytina veikla nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių ar šalių, jų apgyvendinimą, jų atvykimą į darbo vietą, koordinuojant ir kontroliuojant jų darbą ir buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, priimant į grupę naujus asmenis, ginčų tarp jų sprendimas arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Vadovavimas prostitucijai reiškiasi kaip asmenų, organizuojančių prostituciją, veiksmų koordinavimas, jų vaidmenų ir funkcijų nustatymas, konkrečių užduočių jiems skyrimas, pelno, gauto iš prostitucijos, skirstymas, lemiamo žodžio teisės turėjimas sprendžiant svarbius prostitucijos organizavimo klausimus ir pan.

Nors kaltinamieji V. P. ir V. P. kaltės nepripažino, teismas konstatuoja, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma visiškai įrodyta kaltinamųjų, veikusių bendrininkų grupe, kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, kadangi jie dėdami skelbimus apie seksualinių paslaugų teikimą, suteikdami ryšio priemones, parūpindami gyvenamąjį plotą, kontroliuodami M. V. gautas pajamas iš prostitucijos, o V. P. susirašinėdama su potencialiais klientais, sąvadavo, organizavo ir vadovavo prostitucijai bei turėjo nenustatyto dydžio pajamas iš nukentėjusiosios M. V. prostitucijos.

Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiosios M. V. parodymais. Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji būtų turėjusi kokį nors motyvą, tikslą apkalbėti kaltinamuosius. Kaip matyti, ji netgi į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi tik gavusi pagalbą pagal Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ programą. Nukentėjusiosios M. V. parodymų negalima laikyti nei prieštaringais, nei nenuosekliais, kadangi jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo ir akistatos su įtariamąja V. P. metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, esminėse detalėse sutapo. Tai, kad ji sako tiesą, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2012-07-30 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl M. V. galvos apkirpimo, Lietuvos radijo ir televizijos centro informacija dėl elektroninių ryšių teikimo paslaugų ir jų nutraukimo dėl neapmokėtų sąskaitų, UAB „IPF“ informacija apie 2015-02-28 M. V. suteiktą 500 eurų kreditą, www.suaugusiems.lt pateikta informacija apie M. V. anketą, pavadinimu „M.“. Nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad kaltinamieji V. P. ir V. P. įkalbėjo ją teikti seksualines paslaugas ir tuo tikslu internetiniuose portaluose www.suaugusiems.lt ir www.xpazintys.lt. įdėjo skelbimus, kurių turinys reiškė seksualinių paslaugų siūlymą už atlygį. Tai, kad šie skelbimai buvo suprantami kaip sekso paslaugų pasiūlymai, įrodo byloje esantys susirašinėjimo internetu duomenys laikotarpiu nuo 2015-06-14 iki 2015-08-13, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad potencialiems klientams aiškiai parašoma, kad 1 val. vaginalinio ir oralinio sekso kainuoja 50 eurų, kad 1 val. vien oralinio sekso – 30 eurų, kad analinis seksas neteikiamas, esant kitiems pageidavimams ar už ilgesnį laiką suma didėja. Liudytojo D. Ž. parodymai patvirtina, kad M. V. nuotraukas internetiniame portale www.xpazintys.lt. matė po jos išsikraustymo gyventi kartu su V. P. ir P.. Remiantis liudytojo A. J. parodymais ir 2015-06-16 susirašinėjimo internetu duomenimis nustatyta, kad jis svetainėje www.suaugusiems.lt. matė skelbimą ir suprato, kad gali atvažiuoti mergina, kuri gali teikti seksualines paslaugas. Pagal susitarimą M. V. į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko taksi ir jis iš karto jai sumokėjo 50 eurų. Liudytojas V. F. parodymai patvirtina, kad M. V. už atlygį teikė sekso paslaugas. Jis jai sumokėjo 50 eurų, kaip pats nurodė, už „pasimylėjimą“. Patys kaltinamieji neginčija, kad jie žinojo, jog M. V. gauna pajamas iš prostitucijos, kad M. V. duodavo dalį pinigų sumokėti už buto nuomą, komunalines paslaugas, maistą.

Tai, kad nukentėjusiosios M. V. priėmimo gyventi adresu (duomenys neskelbtini), trijų kambarių buto išnuomojimas adresu (duomenys neskelbtini), motyvas nebuvo altruistinis, o turint tikslą organizuoti ir vadovauti prostitucijai bei iš to pasipelnyti, patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir duomenys apie kaltinamųjų turėtas pajamas ir išlaidas. Nustatyta, kad V. P. nedirbo, augino vaiką ir gaudavo 119 Eur pašalpą, V. P. dirbo UAB „H. G.“ nuo 2014-09-01 iki 2015-03-24, UAB V nuo 2015-05-14 iki 2015-06-30, UAB „S.“ nuo 2015-07-03 iki 2015-09-30, pagal jo pateiktą 2015 m. pajamų deklaraciją pajamų, atskaičius pajamų mokestį, gavo 4137,69 Eur, t. y. vidutiniškai 344,81 Eur per mėnesį. Tai, kad nuomojant butą, adresu (duomenys neskelbtini), trūko pinigų pragyvenimui, nurodė pats kaltinamasis V. P., teigdamas, kad už buto nuomą nemokėjo, nes ką uždirbdavo, tą išleisdavo maistui, turėjo skolą už internetą, o tam, kad galėtų persikraustyti į didesnį butą, paėmė iš „Provident“ 760 Eur paskolą. Šie jo parodymai patvirtinti rašytine medžiaga, gauta iš P. P. S.A. filialo „P. F.“. Trijų kambarių nuoma kainavo 188 eurus ir dar komunaliniai mokesčiai, taigi akivaizdu, kad didesnio buto nuoma, negalint sumokėti už mažesnės kvadratūros butą, tiesiogiai susijusi su tikslu vieną kambarį panaudoti M. V. prostitucijai. Iš susirašinėjimo internetu duomenų matyti, kad tariantis dėl sekso paslaugų teikimo nurodoma, kad M. gyvena su sese, bet sesuo netrukdys, nes ji turi atskirą kambarį. Taip pat nekelia abejonių ir ta aplinkybė, kad būtent kaltinamieji V. P. ir V. P. suteikė M. V. ryšio priemones, o būtent nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, kuriuo ji galėjo bendrauti su potencialiais klientais. Kauno psichologijos ir Psichoterapijos instituto psichologo išvada apie tai, kad M. V. dėl susiformavusio socialinio ir psichologinio pažeidžiamumo priima neteisingus sprendimus, patvirtina M. V. parodymų teisingumą apie tai, kad ji iš pradžių naiviai pasitikėjo V. P., vykdė jos ir V. P. nurodymus, vėliau jų bijojo. Tai, kad kaltinamieji V. P. ir V. P. naudojosi M. V. padėtimi, patvirtina jų parodymai apie tai, kad M. V. privalėjo tvarkyti namus, padėti prižiūrint mažą vaiką, turėjo pranešti, kur eina, grįžti nustatytu laiku. Kad kaltinamoji V. P. naudojosi M. V. patiklumu, parodo ir tai, kad M. V. 2015-02-28 internetu paėmė iš „credit24“ 500 eurų paskolą, kurią 2015-03-01 pervedė į V. P. sąskaitą banke „Swedbank“.

BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad abu kaltinamieji siekė, jog nukentėjusioji užsiimtų prostitucija, sudarė tam sąlygas, organizavo ir vadovavo prostitucijai, ir kiekvienas iš jų suvokė savo veiksmų bendrumą ir norėjo bendro galutinio tikslo – pasipelnyti iš kito asmens prostitucijos. Tokie kaltinamųjų V. P. ir V. P. veiksmai atitinka BK 307 straipsnio 2 dalies dispoziciją ir kvalifikuoti teisingai.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusioji M. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų V. P. ir V. P. (t. 4, b. l. 127). Nurodo, kad dėl seksualinio išnaudojimo metu padarytos moralinės traumos patyrė emocinį sukrėtimą, ilgalaikius išgyvenimus, o 2016 m. vasario 25 d. gimė dukra, kurią ji pati augina. Už savo sužalotą gyvenimą, patirtą pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, taip pat atsižvelgdama į teisingumo ir protingumo kriterijus, jai padarytą neturtinę žalą įvertina 10000 eurų suma.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamųjų V. P. ir V. P. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji M. V. patyrė neturtinę žalą. Klaipėdos miesto šeimos ir gerovės centro pateikta M. V. charakteristika nustatyta, kad pastebimi psichologinio-emocinio smurto požymiai: nervingumas, padidėjęs baimės jausmas, saugumo jausmo praradimas, gėdos jausmas, nepasitikėjimas aplinkiniais, bendravimo su viešomis organizacijomis (policija, pagalbą tokiems nukentėjusiesiems teikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais) vengimas. VĮ Kauno psichologijos ir Psichoterapijos instituto psichologo išvada patvirtina, kad M. V. yra socialiai nesubrendusi, pažeidžiama asmenybė, o realiai patirtos skausmingos situacijos išgyvenimai dar labiau išryškino merginos vidinius prieštaravimus, negatyvizmą ir nepasitenkinimą socialiniais ryšiais, apribojo socialinių kontaktų galimybę, suformavo stiprius nerimo ir pykčio jausmus. Rekomenduojama ilgalaikė psichoterapija ir emocinės korekcijos užsiėmimai (t. 1, b. l. 76–77).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Įvertinus visus byloje esančius duomenis, nukentėjusiosios M. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, jos emocinę būklę teisminio nagrinėjimo metu, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamųjų nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos žalos. Nukentėjusioji patyrė negatyvias pasekmes, tapo nėščia ir pagimdė dukrą. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamieji neturi turto, bet jie yra jauno amžiaus, yra sveiki, gali dirbti, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti suma yra teisinga, nustato 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydį ir priteisia solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Dėl neteisėto psichotropinių medžiagų pardavimo nepilnamečiam asmeniui.

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl patiriamo streso pasakė, kad žinojo, jog L. U. yra nepilnametė, o iš tiesų nežinojo, kiek jai metų. L. per bendrą jo ir V. „Facebook¢o“ paskyrą, kuri vadinasi „V.V.“, dėl narkotikų įsigijimo rašė V.. Tada narkotikų neturėjo, bet po kelių dienų kieme atkasė maišiuką su psichotropinėmis medžiagomis ir nusprendė L. padėti įsigyti psichotropinių medžiagų. Jis nustatė kainą – 5 ar 6 eurai už 1 tabletę ir prašė, kad V. parduotų. L. narkotinės medžiagos buvo parduotos du kartus. V. P. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vieną lankstinuką su kanapėmis gavo iš draugo, kuris važiuoja į užsienį. Pareigūnai lankstinuką rado prie komodos. Jis kanapes laikė sau, vieną kartą gėrė su vandeniu nuo nemigos.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. P. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir platinimo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad, 2015 m. liepos mėnesį, važiuodamas (duomenys neskelbtini). link (duomenys neskelbtini) g., netoli viešbučio, dešinėje pusėje esančiame miškelyje pamatė kažkokį vyrą, kuris kasinėjo. Jam pasidarė smalsu, todėl atrado tą vietą ir iš žemės iškasė du polietileninius maišelius. Viename maišelyje buvo 20 tablečių rožinės spalvos, kurių nė vienos nepardavė, ir jas rado policijos pareigūnai. Kitame maišelyje buvo 50 tablečių su kitokiu logotipu. Rastas tabletes, kadangi suprato, kad tai narkotikai, parsinešė namo, adresu (duomenys neskelbtini), paslėpė stalčiuje, ir po truputį pardavinėjo. V. P. pasakydavo, kad eina į kiemą, kur susitikdavo su žmonėmis ir parduodavo. Vieną tabletę parduodavo už 7 eurus. Po kelių dienų V. P. rado stalčiuje tabletes. Dar po kelių dienų V. P. pasakė, kad kažkokia nepilnametė mergaitė prašo parduoti tų tablečių. Nenorėjo parduoti nepilnametei, tačiau sutiko. V. P. susitarė susitikti su ta nepilnamete mergaite, kurios jis nepažįsta ir nėra matęs, ir jai parduoti. Jos susitarė, kad nepilnametė mergaitė pirks 10 vnt. tablečių už 60 eurų. Kai jos tarėsi, jis buvo namie ir pats V. P. padavė iš stalčiaus tabletes. 2016-07-27 V. P. vėl susitarė, kad nepilnametei parduos 10 vnt. tablečių už tą pačią kainą. Antrą kartą jis taip pat pats padavė tabletes V. P., kad parduotų. Namie buvo likusios 30 tablečių, kurias tą dieną kratos metu atidavė policijos pareigūnams (t. 4, b. l. 29).

Kaltinamoji V. P. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad tuo metu, kai pardavė L. U. narkotines medžiagas, žinojo, kad ji yra nepilnametė. Vs parvežė tabletes ir paprašė parduoti. Su L. susirašė internetu, tabletės kainą pasakė Vs, nes ji tokių tablečių anksčiau nebuvo mačiusi. L. narkotines medžiagas pirko du kartus po 10 tablečių, po 6 eurus už tabletę.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. P. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-07-27 nepilnametei L. U. prie savo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės už 60 eurų pardavė 10 vnt. tablečių, kuriose buvo psichotropinės medžiagos (t. 3, b. l. 194, t. 4, b. l. 6).

Liudytoja L. U. parodė, kad kaltinamąją V. P., kuri yra už ją vyresnė, pažįsta 7 metus, jos buvo kaimynės ir anksčiau kartu žaisdavo. Iki 2016 m. vasaros jos nesimatė 3 ar 4 metus. 2016 m. vasarą dirbo turguje, kai iš kitų asmenų sužinojo, kad pas V. galima įsigyti narkotinių medžiagų. Ji norėjo pabandyti. Pirmą kartą susirašė internetu per „Facebook¢ą“, susitarė ir susitiko prie Vėtrungės, tarp kiemų. Jos kalbėjosi telefonu, V. pasakojo, kur eiti. Pirmą kartą, kai V.pardavė narkotines medžiagas, neatsimena, į ką jos buvo įpakuotos. Tabletės buvo apvalios, oranžinės spalvos, nupieštas paveiksliukas. Paveiksliuko nepamena. Sumokėjo 60 eurų. Tabletes įsikišo į batą, visą dieną pravaikščiojo ir pametė. Antrą kartą tabletes pirko 2017 m. liepos mėnesį, tada iki V. ją nuvežė jos draugas D., ji rodė kelią. Nuvykus į sutartą vietą, neatsimena, ar paskambino, ar susirašė. V. P. padavė jai 10 tablečių, kurios buvo susuktos į popierėlį, o ji jai padavė 60 eurų. Tabletes iš pradžių laikė rankoje, o paskui įsidėjo į batą, nes neturėjo kišenių. Nueinant nuo V. juos sulaikė policijos pareigūnai. Policijos komisariate atliko kratą ir bate rado tabletes. Narkotines medžiagas iš V. pirko 2 kartus. Pirmą kartą buvo viena, antrą kartą – su D.. Po pirmo karto praėjo kelios dienos.

Liudytojas D. N. parodė, kad pažįsta V. P., kaip buvusią kaimynę. Su L. U. yra pora, draugauja nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. L. vasarą dirbo turguje ir jis ją kiekvieną dieną parveždavo motoroleriu iš darbo. 2016 m. liepos 27 d. draugė paprašė ją nuvežti pas V. susitikti. Nuvažiavo iki „Vė“, paskui L. parodė kelią prie apleisto bendrabučio. Ten pasistatė motorolerį ir nuėjo prie kažkokio namo, kur sutiko V. Matė, kaip L. V. davė pinigus, tuo metu nežinojo, už ką davė, nes paketėlio nematė. Prie motorolerio juos sulaikė policijos pareigūnai, liepė vykti į komisariatą. Pas jį jokių draudžiamų daiktų nerado. Pas L. rado tabletes.

Remiantis 2016-08-02 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad D. N. atpažino V. P. kaip asmenį, vardu V., kuriai L. U. perdavė pinigus, o pastaroji perdavė paketėlį (t. 3, b. l.174–177).

Remiantis 2016-07-27 Asmens kratos protokolu nustatyta, kad L. U. dešinės kojos kojinėje rastas ir paimtas popieriukas, kuriame buvo 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su logotipu. Paimtas mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG, kurio IMEI Nr. 358645069346708, su SIM „Pildyk“ kortele (t. 3, b. l. 17–20).

Remiantis 2016-11-03 Specialisto išvada Nr. 140-(3946)-IS1-5961 nustatyta, kad 10 vnt. rausvos spalvos tablečių iš popieriaus lankstinuko, 2016-07-27 rastų L. U. asmens kratos metu, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,959 g (t. 3, b. l. 31–34).

Remiantis 2016-07-27 Asmens kratos protokolu nustatyta, kad rastas ir paimtas V. P. mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG, kurio IMEI Nr. 358316069886172 su SIM „Pildyk“ (t. 3, b. l. 38–41).

Remiantis 2016-08-02 Apžiūros protokolu nustatyta, kad V. P. mobiliojo ryšio telefone įdėta SIM „Pildyk“ kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Perbraukus telefono ekraną einama į „Facebook¢o“ socialinį tinklalapį, kuris be slaptažodžio, iškeltas ant ekrano. Atsiverčia „V. V. Bendra“ paskyra. Susirašinėjimo programoje yra matoma paskyra „Tau Patiks“, kuria naudojasi L. U.. 2016-07-25 V. P. parašo savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tariasi dėl susitikimo bei nurodo, kur gyvena. 2016-07-27 22.55 val. „Tau Patiks“ parašo V. P., jog „Mane čiupo. Ryt turim susitikt būtinai“ (t. 3, b. l. 52–56).

Remiantis 2016-12-01 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, žinučių ir pokalbių turinio tarp V. P. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) ir L. U. (naudotas MRT Nr. 864582551) įrašais Nr. 1017, 1018, 1019, 1020, 1021, 1022 nustatyta, kad jos 2016-07-25 nuo 14.06 val. iki 14.47 val. bendrauja SMS žinutėmis ir susitaria dėl susitikimo.

Remiantis įrašu Nr. 1023 nustatyta, kad 2016-07-25 14.47 val. L. U. skambina V. P. ir praneša, kad yra prie „Vė“ ir pagal V. P. nurodymus eina link jos namo, susitaria, kad V. P. su ja susitiks prie namo.

Remiantis įrašais nuo Nr. 1067 iki 1081 nustatyta, kad L. U. ir V. P. 2016-07-27 nuo 14.55 val. iki 15.28 val. bendrauja SMS žinutėmis ir L. U. taip susitaria dėl susitikimo turėdama tikslą įsigyti psichotropinių medžiagų.

Remiantis įrašu Nr. 1085 nustatyta, kad 2016-07-27 17.19 val. L. U. skambina V. P. ir praneša, kad bus prie jos namo už poros minučių, pokalbio metu girdisi vyriškas balsas, kuris liepia paklausti ir jo nurodymu V. P. klausia L. U., kiek jai reikia, o ši atsako, kad 10, V. P. tikslinasi: „vėl 10, a ne?“ (t. 2, b. l. 183–188).

Remiantis 2016-07-27 Kratos protokolu nustatyta, kad V. P. ir V. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), V. P. kratos metu savanoriškai pateikė 30 vnt. rusvos spalvos tablečių su karūnos atvaizdu. Kratos metu rastas ir paimtas vienas folijos lankstinukas su augalinės kilmės medžiaga, nešiojamasis kompiuteris „Asus“, telefonas „Nokia“, kurio IMEI Nr. 354249062510701, du SIM kortelių laikikliai be SIM kortelių (t. 3, b. l. 88–92).

Remiantis 2016-10-27 Specialisto išvada Nr. 140-(3945)-IS1-5838, nustatyta, kad 2016-07-27 gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kratos metu rasta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš folijos lankstinuko yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,668 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,7 proc. 30 vnt. rausvos spalvos tablečių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 2,933 g (t. 3, b. l. 128–131).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, jog 2016-07-27, apie 22.00 val., V. P. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo rasta ir paimta 1 folijos lankstinukas su 0,668 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys). Specialisto išvada patvirtina, kad tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,7 proc. Tai viršija 0,2 proc. ir jos yra narkotinio tipo kanapės, kurias draudžiama vartoti.

Kaltinamojo V. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi jis neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturint tikslo jas platinti.

Pagal BK 261 straipsnį atsako tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. BK 261 straipsnis yra specialioji norma BK 260 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, traukiant baudžiamojon atsakomybėn už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, išplatinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui (kasacinės bylos Nr. 2K-191/2009; 2K-252/2010; 2K-395/2010). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui – nepilnamečiui. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį asmeniui kyla nepriklausomai nuo to, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį jis platina nepilnamečiui. BK 261 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai nepilnametis ima realiai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Nors kaltinamasis V. P. teisme teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu tik dėl patiriamo streso pasakė, kad žinojo, jog L. U. yra nepilnametė, o iš tiesų nežinojo, kiek jai metų, kad jis nustatė kainą – 5 ar 6 eurai už 1 tabletę ir prašė, kad V. parduotų, tačiau tokie jo parodymai yra akivaizdus siekimas padėti ne tik sau, bet ir sugyventinei V. P.. Tai, kad V. P. buvo žinoma, jog L. U. yra nepilnametė, patvirtina ne tik jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, bet ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu pokalbio, vykusio 2016-07-27 17.19 val. tarp L. U. ir V. P., įrašas, kurio metu girdisi vyriškas balsas, kuris liepia paklausti ir jo nurodymu V. P. klausia L. U., kiek jai reikia, o ši atsako, kad 10 (tablečių). Liudytojos L. U. parodymais ir V. P. mobiliojo ryšio telefono apžiūra nustatyta, kad 2016-07-25 ji su V. P. susirašė „Facebook¢e“ per „V. V. Bendra“ paskyrą, V. P. parašė jai savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kur gyvena, jos susitarė dėl susitikimo. Liudytojos L. U. parodymais ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta informacija nustatyta, kad V. P. pardavė L. U. psichotropines medžiagas du kartus, t. y. 2017-07-25 ir 2017-07-27 po 10 tablečių už 60 eurų. Kaltinamoji V. P. parodė, kad L. U. du kartus pirko narkotines medžiagas po 10 tablečių, po 6 eurus už tabletę, ji žinojo, kad L. yra nepilnametė. Specialisto išvada patvirtina, kad 2016-07-27 L. U. asmens kratos metu rastų 10 vnt. rausvos spalvos tablečių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,959 g.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas amfetamino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g, tačiau kvalifikuojant veiką pagal BK 261 straipsnį narkotinių medžiagų kiekis reikšmės neturi.

Nustatyta, kad likusias psichotropines medžiagas – 30 vnt. rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 2,933 g, V. P. ir V. P. laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu Birutės g. 23-74, Klaipėdoje, kol 2016-07-27 kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo V. P. parodymus apie atsitiktinį psichotropinių medžiagų – maišelių su tabletėmis – radimą, tačiau iš jo parodymų akivaizdu, jog jis yra susipažinęs su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kadangi suprato, jog tai psichotropinės medžiagos, ir nusprendė jas parduoti ir taip pasipelnyti.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamieji V. P. ir V. P. veikė bendrai, jų tikslas buvo platinti psichotropines medžiagas ir taip gauti pajamų, kiekvienas suvokė, kad parduoda nepilnamečiui psichotropines medžiagas. Bylos duomenimis neginčytinai įrodyta, kad V. P. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą platinti psichotropines medžiagas, V. P. nenustatytomis aplinkybėmis įgijus 40 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 3,892 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 2016-07-27 V. P. telefonu susitarus su nepilnamete L. U., kad parduos jai dalį turimų psichotropinių medžiagų, ir pagal susitarimą V. P. tą pačią dieną už 60 eurų pardavus nepilnametei L. U. 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,959 g psichotropinės medžiagos – MDMA, o likusias 30 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 2,933 g psichotropinės medžiagos – MDMA, toliau laikant savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2016-07-27, apie 22.00 val., kratos metu paminėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, taip neteisėtai platino psichotropines medžiagas nepilnamečiui. Kaltinamųjų V. P. ir V. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų.

Remdamasis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamųjų asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Kaltinamasis V. P. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (t. 4, b. l. 47–50), administracine tvarka baustas 6 kartus, nuobaudos nebegalioja (t. 4, b. l. 54), narkologinio ir psichoneurologinio kabinetų įskaitose neįregistruotas (t. 4, b. l. 44), dirba nuo 2017-03-21 UAB „G“, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 118).

Kaltinamoji V. P. neteista, administracine tvarka bausta 2 kartus, nuobaudos nebegalioja (t. 4, b. l. 22), nedirba, augina vaiką iki 3 metų (sūnus D. P., gim. (duomenys neskelbtini)) (t. 4, b. l. 17), narkologinio ir psichoneurologinio kabinetų įskaitose neįregistruota (t. 4, b. l. 15).

Skirdamas V. P. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas, kaltinamasis kaltu prisipažino ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bet vertinant tai, kad jis teistas, nusikalto teistumui neišnykus, skirtina artima minimumui arešto bausmė.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems už nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dvylikos metų. Parenkant bausmės dydžius vertinama tai, kad nėra V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji kalta prisipažino, abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie veikė bendrininkų grupe iš savanaudiškų paskatų, atsižvelgiama į kiekvieno kaltinamojo vaidmenį vykdant nusikalstamą veiką, į kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis ir manoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskiriant V. P. laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą sankcijoje numatytam vidurkiui, o V. P., papildomai vertinant tai, kad ji neteista, turi mažametį vaiką – laisvės atėmimo bausmę artimesnę sankcijos minimumui. Teismas mano, kad prokuroro prašomos skirti kaltinamiesiems žymiai didesnės bausmės neatitinka bausmės paskirties, kuria siekiama ne tik nubausti, bet ir pataisyti nusikaltusį asmenį, bei pažeidžia teisingumo principą, kuris reikalauja, jog bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems už nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Parenkant bausmės dydžius vertinama tai, kad nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie veikė bendrininkų grupe iš savanaudiškų paskatų, atsižvelgiama į kiekvieno kaltinamojo vaidmenį vykdant nusikalstamą veiką, į kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis ir manoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskiriant abiem kaltinamiesiems bausmes, savo dydžiu artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.

Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 punktu, subendrintinos apėmimo būdu, kadangi jų pavojingumas labai skiriasi.

Pažymėtina, kad kaltinamieji neatitinka BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų švelnesnės bausmės skyrimui, taip pat BK 261 straipsnio ir BK 307 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

BK 75 straipsnio taikymas kaltinamiesiems, atsižvelgiant į tai, kad jie padarė labai sunkius nusikaltimus, negalimas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio nuostatomis – apyvartoje uždrausti ir menkaverčiai daiktai sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 2 p., 4 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimus, numatytus BK 261 straipsnyje, 307 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmes:

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštą dvidešimčiai parų;

pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams;

pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti V. P. galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

V. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje, 307 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmes:

pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;

pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti V. P. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti visiškai. M. V. priteisti 10000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš V. P. ir V. P..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – voką su 4 vnt. skaitmeninių laikmenų, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Voką, kuriame baltos spalvos popieriukas, voką, kuriame paketai Nr. 154795, 238924, folijos lankstinukas ir polietileninis maišelis, saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.