Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Kristina Domarkienė Civilinė byla Nr. 2S-1197-796/2016

Teisėja Danutė Žvinklytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13281-2015-4

2016 m. rugpjūčio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Stumbras“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. M. 2015-10-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, šalių nepilnametės dukros D. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo po 205 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai išlaikyti, padalinti santuokos metu įgytą turtą ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Ieškovė J. M. 2016-04-22 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo. Šiuo pareiškimu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir prašė kitaip padalinti santuokos metu įgytą turtą, nei buvo nurodyta pradiniame ieškinyje. Kiti pradinio ieškinio reikalavimai šiuo pareiškimu nebuvo keičiami.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-27 nutartimi ieškovės patikslintą ieškinį priėmė ir paskyrė ieškovei 100 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nustatė, kad praėjus pusei metų nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, kuriuo prašė kitaip padalinti santuokos metu įgytą turtą, nei buvo prašoma pradiniame ieškinyje, nekeičiant kitų ieškinio reikalavimų. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškime dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių praėjus šešiems mėnesiams nuo pradinio ieškinio pateikimo ji nusprendė pakeisti savo reikalavimus dėl turto padalijimo. Teismas pažymėjo, jog ieškovė privalėjo apsispręsti dėl savo reikalavimų prieš teikdama ieškinį, todėl konstatavo, jog tokiais savo veiksmais ieškovė sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir dėl to yra pagrindas paskirti ieškovei baudą iš piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovė 2016-05-04 pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-27 nutartimi jai paskirtą baudą. Nurodė, kad poreikis patikslinti ieškinio reikalavimus atsirado po to, kai atsakovui atlikus dalintino turto įvertinimą, ieškovė savo reikalavimus dėl turto padalijimo siekė suformuluoti taip, kad ateityje būtų galima išvengti su nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Be to, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti jai asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė siekė apsaugoti nepilnametės dukros interesus bei išvengti jos gyvenamosios aplinkos keitimo. Ieškovė pažymėjo, kad įstatymas numato jai teisę tikslinti ieškinio reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai pripažino ją piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Ieškovė taip pat nurodė, kad paskirta bauda jai yra didelė, nes šiuo metu ji dirba valytoja, gauna minimalų atlyginimą, privalo išlaikyti nepilnametę dukrą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-10 nutartimi ieškovės prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino. Spręsdamas dėl baudos panaikinimo teismas taip pat įvertino ir ieškovės procesinį elgesį, t. y. paduodama ieškinį ieškovė į procesą neįtraukė kreditoriaus garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Stumbras“, nors į dalintino turto masę įtraukė garažus ir dėl to teismo 2016-03-04 nutartimi jai buvo paskirta bauda. Be to, ieškovė nepaisė teismo siūlymo tikslinti ieškinį ir į procesą trečiuoju asmeniu įtraukti G. A., kuri turi daiktines teises į dalintą turtą - garažą. Nutartyje taip pat nurodoma, kad ieškovė nesudarė sąlygų turto vertintojui apžiūrėti vertinamo buto, bei pažymėjo, kad pareiškimas Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo paduotas praėjus pusei metų nuo pradinio ieškinio pateikimo, kas taip pat nepagrindžia siekio kuo greičiau išnagrinėti bylą. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti ieškovei paskirtą baudą. Atskiruoju skundu ieškovė J. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti teismo 2016-04-27 nutartimi ieškovei paskirtą baudą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pateikdama patikslintą ieškinį, nes įstatymas numato ieškovės teisę pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Paaiškino, kad poreikis patikslinti ieškinio reikalavimus atsirado po to, kai atsakovui atlikus dalintino turto įvertinimą, ieškovė savo reikalavimus dėl turto padalijimo siekė suformuluoti taip, kad ateityje būtų galima išvengti su nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Be to, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti jai asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė siekė apsaugoti nepilnametės dukros interesus bei išvengti jos gyvenamosios aplinkos keitimo. Apeliantė taip pat nurodė, kad spręsdamas dėl baudos panaikinimo teismas netinkamai įvertino jos procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu. Paaiškino, kad apie skolą garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Stumbras“ iki ieškinio pateikimo ieškovei nebuvo žinoma, o G. A. trečiuoju asmeniu į bylą buvo įtraukta teismo iniciatyva. Be to, vertindamas ieškovės procesinį elgesį teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįleido turto vertintojo į vertinamą butą ir tuo vilkino bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-27 nutartimi ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtos baudos panaikinimo.CPK 7 str. 2 d. nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 str., reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas. CPK 95 str. 1 d. nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismas, nustatęs CPK 95 str. 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama konkrečioje byloje nustačius aplinkybes, patvirtinančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 str. nurodytų aplinkybių buvimo turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos faktinę situaciją.Atskirajame skunde apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pateikdama pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2015-10-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir jame pareiškė savo materialinius teisinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2016-04-22 ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo. Šiuo pareiškimu ieškovė patikslino pradinio ieškinio reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir prašė kitaip padalinti santuokos metu įgytą turtą, nei buvo nurodyta pradiniame ieškinyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-27 nutartimi už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė ieškovei 100 Eur dydžio baudą. Teismo nutartyje nurodoma, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes praėjus pusei metų nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos ji pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, tačiau nenurodė priežasčių, dėl kurių ji nusprendė pakeisti savo reikalavimus dėl turto padalijimo. Šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus lemia šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normų ginamos vertybės. Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus. Siekiant geriau užtikrinti asmenų teisių, kilusių iš šeimos materialinių teisinių santykių, gynimą, CPK XIX skyriuje įtvirtinti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai. CPK 377 str. nustato, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė dėl savo reikalavimų turėjo apsispręsti dar iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimo, nes tinkamas ir savalaikis ieškinio dalyko bei pagrindo suformulavimas sudaro sąlygas greitam ir efektyviam bylos procesui. Kartu pažymėtina ir tai, jog pagrindinis civilinio proceso tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas ir asmens materialinių subjektinių teisių gynimas, todėl byloje dalyvaujančiam asmeniui išlieka procesinė teisė bylos nagrinėjimo metu tikslinti savo ieškinio reikalavimus, pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Šeimos bylose tokia teise asmuo gali pasinaudoti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 377 str.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pažymėtina, jog ieškovė prašydama teismo panaikinti jai paskirtą baudą nurodė, kad ieškinio pagrindo ir dalyko patikslinimą sąlygojo atsakovo pateiktas turto vertinimas. Susipažinusi su šiuo turto vertinimu ir sutikdama su juo ieškovė pakeitė ieškinio dalyką prašė kitaip nei pradiniame ieškinyje padalinti santuokoje įgytą turtą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ sistemos duomenų nustatyta, jog šioje byloje 2016-05-18 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pažymėtina, jog nekilnojamąjį turtą šalys susitarė pasidalinti būtent taip kaip ieškovė prašė padalinti savo patikslintame ieškinyje. Nagrinėjamu atveju apeliantės procesinis elgesys iš dalies pakeičiant pradiniu ieškiniu pareikštus reikalavimus dėl turto padalijimo gali būti vertinamas kaip nepakankamai rūpestingas ir atidus įgyvendinant savo procesines teises, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti sąmoningą ieškovės veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pateikdama pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo ieškovė sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą, siekė kitai šaliai sukelti nepatogumų ar kitų su šios bylos procesu nesusijusių tikslų. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės naudojimąsi CPK 377 str. numatyta procesine teise keisti ieškinio dalyką ar pagrindą įvertino kaip sąmoningą jos veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2016-05-10 nutarties matyti, jog spręsdamas dėl baudos panaikinimo teismas vertino ir ieškovės procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, t. y. atsižvelgė į tai, kad pateikdama ieškinį ieškovė į procesą neįtraukė kreditoriaus garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Stumbras“, taip pat neatsižvelgė į teismo siūlymą į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti G. A.. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutartimi ieškovei buvo paskirta 100 Eur dydžio bauda už tai, kad paduodama ieškinį ieškovė į procesą neįtraukė kreditoriaus garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Stumbras“, nors ieškinyje į dalintino turto masę įtraukė šalims priklausančius garažus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo negali būti baudžiamas du kartus už tuos pačius veiksmus ar neveikimą, todėl įvertinus tai, kad ieškovei jau buvo paskirta bauda už tai, kad ieškinyje nebuvo nurodytas kreditorius garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Stumbras“, darytina išvada, jog teismui priimant skundžiamą nutartį šios aplinkybės pakartotinai nebegalėjo būti vertinamos kaip pagrindas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nutartyje nurodytos aplinkybės apie tai, jog ieškovė neatsižvelgė į teismo siūlymą į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti G. A. taip pat nepatvirtina ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 47 str. 1 d. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Taigi nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos G. A. teisėms ir pareigoms, pirmosios instancijos teismas turėjo procesinę galimybę savo iniciatyva įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kas ir buvo padaryta 2016-02-04 teismo protokoline nutartimi. Dėl to darytina išvada, jog vien tai, kad ieškovė nepasinaudojo teismo siūlymu į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti G. A. nagrinėjamu atveju nesudarė sąlygų procesui vilkinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo visais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į proporcingumo, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog šiuo metu dirba valytoja, gauna minimalų darbo užmokestį. Be to, ieškovė turi nepilnametę dukrą, kurią privalo išlaikyti. Dėl to darytina išvada, jog teismo paskirta bauda gali sukelti neigiamas turtines pasekmes ne tik ieškovei, bet ir jos nepilnametei dukrai. Įvertinus byloje esančią medžiagą konstatuotina, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog ieškovė savo procesinėmis teisėmis akivaizdžiai naudojosi ne pagal jų paskirtį ir veikė prieš greitą bei teisingą bylos išnagrinėjimą. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo CPK 95 str. nustatytų sąlygų, leidžiančių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-27 nutartimi skirti apeliantei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog priimdamas 2016-05-10 nutartį Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai taikė CPK 95 str. nuostatas ir nepagrįstai netenkino ieškovės pareiškimo dėl teismo 2016-04-27 nutartimi paskirtos baudos panaikinimo. Dėl to yra teisinis pagrindas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-27 nutartimi ieškovei paskirtą 100 Eur baudą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-27 nutartimi ieškovei J. M. paskirtą 100 Eur baudą.