- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- eAN2-275-919/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00047-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pažeidėjas
- A. N.
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties A. N. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. N., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau - Institucija) vyresniosios tyrėjos L. S. 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. A. N. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. kovo 2 d. 6 val. 36 min. magistraliniame kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 88,300 km, vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje pagrindiniame kelyje pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokato padėjėjas pateikė skundą teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys vaizdo įrašai bei liudytojų parodymai patvirtina A. N. tyčią veikti priešingai visuomenės interesams. Konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtumą, sąmoningai lenkė prieš jį važiuojančią transporto priemonę neleistinoje vietoje. Jokių ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. N. atžvilgiu nutraukti. Netenkinus šio prašymo, A. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir administracinį nusižengimą, kvalifikuotą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 1 dalį. Netenkinus ir šio prašymo, A. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra neobjektyvi, neteisingai vertintos administracinio nusižengimo byloje esančios faktinės aplinkybės, byloje esančių duomenų visetas.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje esantį vaizdo įrašą. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas vairuodamas pakrautą krovininį vilkiką apvažiavo priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusią sunkiasvorę transporto priemonę (šį manevrą atliko nepažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimo), tačiau įpusėjus šiam manevrui, apeliantas pamatė, kad iš paskos važiuoja ir daugiau sunkiasvorių transporto priemonių, o saugaus atstumo tarp jų nebuvo, kad galėtų grįžti į savo eismo juostą. Kadangi paskui apvažiuojamą vilkiką jau buvo priartėjusi kita transporto priemonė jis neturėjo galimybės sugrįžti atgal, todėl buvo priverstas užbaigti manevrą.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jam konstatuoti padariniai neturi reikšmės. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantui užfiksuoto pažeidimo esmė buvo įspėjamojo kelio ženklo 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ pažeidimas, kuriam esant lenkti transporto priemones yra draudžiama. Taigi akivaizdu, kad tokių kelio ženklų paskirtis yra įspėti eismo dalyvius apie būsimą sankryžą, būsimą pavojingą kelio ruožą (šiuo atveju, kad prie kelio prisijungia kelias iš kairės), kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas vairuodamas transporto priemonę priartėjo prie priekyje jo važiuojančios transporto priemonės, kuri važiavo ženkliai lėtesniu (apie 25 - 30 km/val.) greičiu nei tame kelio ruože leidžiama važiuoti bei šios transporto priemonės vairuotojas buvo įjungęs dešinės pusės įspėjamąjį posūkio signalą (o vėliau ir avarinio sustojimo signalą), informuodamas apie ketinimą išsukti iš kelio arba sustoti šalikelėje. Priartėjęs prie šios transporto priemonės apeliantas dar kurį laiką važiavo iš paskos, tačiau įvertinęs kelio reljefą ir kelio būklę, kelio ženklinimą ir kelio ženklus, nematė jokio pagrindo važiuoti tokiu (ženkliai lėtesniu) greičiu nei leidžiama šioje kelio atkarpoje, todėl įjungė savo vairuojamos transporto priemonės kairės pusės įspėjamąjį posūkio signalą informuodamas priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotoją apie ketinimą jį aplenkti. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą kelio ženklo informuojančio apie šalutinį kelią iš kairės dar nebuvo privažiavęs ir jo nematė, ir negalėjo matyti ar numanyti apie jo egzistavimą ateityje, o kelio ženklinimas lenkimo manevrą toje kelio atkarpoje leido atlikti. Lenkimo metu šio kelio ženklo taip pat nematė ir negalėjo matyti ar numanyti, kad jis ten yra, kadangi jį (kelio ženklą) galimai užstojo lenkiama transporto priemonė. Todėl akivaizdu, kad apeliantas lenkimo manevrą pradėjo leidžiamoje vietoje ir net nenumanė, kad priekyje gali būti kažkoks kelias iš kairės. Jokios tyčios ar neatsargumo jo veikoje nėra.
3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje minimas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio patvirtina, kad policijos pareigūnai sankryžą stebėjo taip, kad lenkimo metu jų tarnybinis automobilis stovėjo šalutiniame kelyje ir gerokai atokiau nuo sankryžos. Tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera fiksavo sankryžą iš aukščiau, negu policijos pareigūnai galėjo ją stebėti sėdėdami automobilio priekyje. Iš vaizdo įrašo negalima suprasti nei kokia eismo juosta per sankryžą važiavo apelianto vairuojamas automobilis, nei kokia juosta apvažiuojamas jo važiavo kitas automobilis. Iš policijos pareigūnų paaiškinimų ir parodymų teisme matyti, kad jie nematė apelianto atlikto manevro pradžios, nematė nei apvažiuojamos transporto priemonės, kadangi jiems tai matyti trukdė esanti augmenija, todėl nepatvirtina vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnams vaizdą iš dešinės pusės, iš kurios važiavo apeliantas vairuojamas automobilis užstojo vešlūs krūmai, medžiai, žolė. Taip pat teismo posėdžio metu liudytojais apklausiami policijos pareigūnai nurodė, kad jiems nebuvo matomas nei kelio ženklas, kurio pažeidimu kaltinamas apeliantas, nei kitos aplinkybės, kurias jis nurodė apie įvykio pradžią. Be to pats vaizdo įrašas nepatvirtina ir to, kad šio apvažiavimo metu apeliantas buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Tačiau iš šio vaizdo įrašo galima daryti tik prielaidą, kad apelianto vairuojamas automobilis buvo priešpriešinio eismo juostoje.
3.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog lenkiama transporto priemonės važiavo 70-80 km/val. greičiu. Apelianto teigimu lenkiama transporto priemonė važiavo 30-40 km/val. greičiu. Apelianto nuomone, tokios apylinkės teismo išvados yra grįstos prielaidomis ir nėra patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis. Be to, policijos pareigūnai subjektyviai galėjo vertinti važiuojančių transporto priemonių greitį.
3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vien tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu iškėlė papildomą versiją papildydamas tikrąsias įvykio aplinkybes, nėra jo kaltę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pagrindžianti aplinkybė. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apeliantui iškėlus aptariamą versiją, Institucija tik apelianto prašymu ėmėsi veiksmų šioms jo versijoms patikrinti, t. y. teismui pateikė įvykio vietos schemą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir pateikta Institucijos sudaryta įvykio schema nėra tiksli. Joje nėra pažymėtas nei kelio plotis, nei visi įvykio vietoje esantys kelio ženklai, pvz. kelio ženklas „Gyvenvietės pabaiga“. Todėl ši įvykio vietos schema nepaneigia jokių apelianto versijų. Kaip jau minėta, iš įvykio vietos schemos matyti, kad važiuojamosios kelio juostos ir kelkraščio bendras plotas nėra užfiksuotas, todėl nėra galimybės paneigti, kad šioje kelio atkartoje eismo juostoje nėra pakankamas prasilenkti dviem automobiliams, juolab, kad transporto priemonių pločiai taip pat nėra nustatyti. Be to, apeliantas ir liudytoju teismo posėdžio metu apklausiamas Ž. G. nurodė, kad apvažiuojamoji transporto priemonė jų manevro metu buvo pasitraukusi į šalikelį. Be to, kaip matyti iš įvykio vietos schemos, iki sankryžos, pažymėtos kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kelias buvo paženklintas kelio ženklinimu nurodytu Kelių eismo taisyklių 3 priedo I skyriaus 1.10 punkte, kuriame nurodyta, jog „dviguba linija, susidedanti iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų, kurių viena yra ištisinė, o kita - brūkšninė, skiria priešingų arba tų pačių krypčių transporto srautus kelių ruožuose, kur persirikiuoti leidžiama tik iš vienos juostos; žymi vietas, skirtas apsisukti, įvažiuoti į stovėjimo aikšteles ir iš jų išvažiuoti, kur leidžiama važiuoti tik viena kryptimi. Šią liniją leidžiama kirsti iš brūkšninės linijos pusės, taip pat iš ištisinės pusės, bet tik baigiant lenkti arba apvažiuoti“. Susipažinus su žemėlapio (google.maps) duomenimis matyti, kad kelio atkarpa, kurioje apeliantas pradėjo lenkimo manevrą buvo paženklinta taip, kad brūkšninės linijos buvo iš apelianto važiavimo krypties pusės. Todėl lenkimo manevrą šioje vietoje jis galėjo atlikti, kadangi to nedraudė KET. Taigi, toje kelio atkarpoje iki sankryžos apeliantas, duotuoju atveju atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, galėjo ir aplenkti ir apvažiuoti automobilį ir išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Ar apeliantas spėjo ar nespėjo apvažiuoti lenkiamą automobilį iki sankryžos, pažymėtos kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, t. y. ar sankryžoje važiavo priešpriešinio eismo juosta ir į savo eismo juostą grįžo tik už sankryžos, iš bylos duomenų nėra aišku.
3.7. Apelianto nuomone, iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti kuriuo momentu jis pravažiavo kelio ženklą Nr. 110, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad lenkimas buvo atliktas draudžiamoje vietoje. Tačiau net ir nustačius tai, kad apeliantas pažeidė KET 3 priedo 1.1 p., t. y. važiavo priešpriešine eismo juosta atkarpoje, pažymėtoje siaura ištisine linija, kuri draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, jo veika turėtų būti vertinama pagal ANK 417 straipsnio1 dalį.
3.8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad įvykio metu esant puikiam matomumui visomis kryptimis, važiuojamoji dalis buvo lygi, sausa, atliktas manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, apvažiuojama transporto priemonė buvo pavienė, o manevro atlikimo metu nė vienas iš eismo dalyvių dėl apelianto veiksmų, nepakeitė judėjimo krypties, t. y. eismo dalyviai nebuvo priversti staigiai stabdyti. Pažymėtina, jog apelianto vairuojamas krovininis automobilis kirto pagrindinio kelio sankirtą su šalutiniu lauko keliuku. Todėl, nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti gilinamasi ne vien į pastatytą ženklą, bet taip pat į tai, ar įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją (lauką/pievą) išties yra laikytinas sankryža.
3.9. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino, jog jo galimai padarytas nusižengimas nebuvo ypatingai pavojingas, realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ar sveikatai nesukėlė, t. y. byloje nenustatyta, jog dėl šio pažeidimo būtų kliudyta kitiems eismo dalyviams, kad jie turėjo dėl to keisti važiavimo greitį ar kryptį, staigiai stabdyti ir pan. Tuo tarpu vertindamas ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės įtaką nusižengimą padariusiam asmeniui kasdieniame gyvenime, apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad transporto priemonių vairavimas yra pagrindinis apelianto pajamų šaltinis, taip pat į apsunkintą galimybę susirasti kitą darbą dėl jo amžiaus ir turimų kompetencijų, kas taip pat apsunkintų galimybę išlaikyti pažeidėjo šeimą, kurios pajamos ir taip yra nedidelės bei tinkamai prižiūrėti neįgalią dukterį (jai yra nustatytas 45 % darbingumo lygis), todėl specialiosios teisės atėmimas neišvengiamai turėtų didelių neigiamų pasekmių ne tik pažeidėjo gautinoms darbinėms pajamoms, bet ir šeimos ir prižiūrimos dukros interesams. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino A. N. galimai padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatyme numatytam terminui savo pasekmėmis šioje konkrečioje situacijoje būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga poveikio priemonė.
3.10. Apelianto nuomone, byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti apeliantui už jo padarytą administracinį nusižengimą taikant tik baudą, neskiriant administracinės poveikio priemonės - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti viršininkės funkcijas A. Č. atsiliepimu į A. N. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos nuomone apylinkės teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, pareiškėjo skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas skunde nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, A. N. skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį.
4.2. Institucijos nuomone, apelianto skundo tenkinti jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.
4.3. Atsiliepime pažymima, kad Institucijos nuomonė yra išdėstyta 2024 m. balandžio 30 d. rašte „Atsiliepimas į A. N. skundą dėl institucijoje ne teismo tvarka priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)".
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
A. N. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apelianto skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog A. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Taip pat reiškiamas alternatyvus prašymas pripažinus, jog A. N. vis tik padarė administracinį nusižengimą, kvalifikuoti jį pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Netenkinus šių prašymų, apeliaciniame skunde prašoma A. N. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Todėl apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, patikrina A. N. administracinio nusižengimo bylą šiose apeliacinio skundo ribose.
6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
7. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje A. N. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėtis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, patvirtinančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą A. N. veikoje.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. N., Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. kovo 2 d. 6 val. 36 min. magistraliniame kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 88,300 km, vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje pagrindiniame kelyje pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Ir jam už tai skirta 170 eurų bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 3 mėnesiams.
11. ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, tai yra atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).
12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. N. neneigia, jog 2024 m. kovo 2 d. 6 val. 36 min. magistraliniame kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 88,300 km, vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė kitą transporto priemonę, tačiau tikina, kad taip nutiko dėl to, kad prieš jį važiuojantį sunkiasvorė transporto priemonė važiavo 30-40 km/val. greičiu, buvo įjungęs dešinės pusės įspėjamąjį posūkio signalą (o vėliau ir avarinio sustojimo signalą). Apeliantas teigia, kad nematė jokio pagrindo važiuoti tokiu (ženkliai lėtesniu) greičiu nei leidžiama šioje kelio atkarpoje, todėl atliko lenkimą, tačiau kelio ženklo informuojančio apie šalutinį kelią iš kairės nematė nei pradedant lenkimą, nei lenkiam minėtą sunkiasvorė transporto priemonę. Teigia, jog įpusėjus manevrui sugrįžti į savo eismą juostą nebegalėjo dėl iš paskos važiuojančių sunkiasvorių transporto priemonių.
13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu, teismui tikslinant nusižengimo padarymo aplinkybes, buvo išanalizuoti vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekine vaizdo stebėjimo bei kūno kameromis, apklausti liudytojai bei pateikta įvykio vietos schema. Iš minėtų duomenų teismas nustatė, jog lenkimo manevras buvo atliktas sankryžoje. Aukštesnysis teismas, pakartotinai išanalizavęs aptariamus vaizdo įrašus bei kitą administracinio nusižengimo byloje pateiktą medžiagą, abejoti šia teismo išvada, neturi pagrindo.
14. Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų.
15. Pagal KET 136 punktą vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).
16. Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. O KET 3 priedo 1.6 punkte nurodoma, kad siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos.
17. Byloje esantis policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekine vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas patvirtina, kad A. N. lenkimo manevrą atlieka būtent ties sankryža. Be to pažymėtina, kad policijos pareigūnų apylinkės teisme nurodytos aplinkybės, jog lenkimo manevras buvo atliktas sankryžoje, visiškai sutapo su byloje esančiu vaizdo įrašu iš tarnybinio policijos pareigūnų automobilio, todėl pagrįstai apylinkės teismas šiuos liudytojų parodymus vertino, kaip patikimus. Skundo teiginiai, jog apeliantas nematė kelio ženklo pagrindiniame kelyje prieš sankryžą, kurioje jis išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, lenkė kitą transporto priemonę, yra kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ yra atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas yra profesionalus vairuotojas, transporto priemones vairuojantis nuo 1977 metų, pastoviai važinėjantis nurodyta kelio atkarpa, be to kaip matyti iš policijos pareigūno kūno kamera užfiksuoto vaizdo įrašo, pareigūnui priėjus parodė, jog žino dėl ko buvo sustabdyta jo vairuojama transporto priemonė. Be kita ko, įvertinus prieš tai aptartas aplinkybes, pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos iš googlemaps.com, kurioje užfiksuota sankryža yra pažymėta ne vien kelio ženklu Nr. 110, bet ir horizontaliuoju kelio ženklinimu KET 3 priedo 1.1 p. siaura ištisine ženklinimo linija iki sankryžos, kurią kirsti draudžiama, taip pat kelio ženklinimas KET 3 priedo artėjimo linija 1.6 p., kuri įspėja apie tai, kad artėjama prie ištisinės kelio ženklinimo linijos. Taip pat siaura ištisinė linija KET 3 priedo 1.1 p. yra ir už sankryžos. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas, važiuodamas šia kelio atkarpa jau ne pirmą kartą bei atlikdamas lenkimo manevrą turėjo vadovautis ne tik esančiais kelio ženklais, bet ir kelio ženklinimu. Be to, matydamas, kad artėja prie ištisinės linijos apeliantas nebūdamas įsitikinęs, kad lenkimo manevrą pabaigs laiku iki lenkimo manevrą draudžiančio kelio ruožo, privalėjo nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti atgal į savo eismo juostą. Apeliantas skunde teigia, jog šio veiksmo atlikti negalėjo dėl paskui jį važiuojančių kitų sunkiasvorių transporto priemonių. Tačiau, įvertinus byloje esantį policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekine vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotą vaizdo įrašą, akivaizdžiai matyti, kad paskui apelianto lenkiamą sunkiasvorę transporto priemonę kitos transporto priemonės artimu atstumu nevažiuoja, policijos pareigūnų ekipažui pajudėjus ir išvažiavus į pagrindinę gatvę kitų transporto priemonių, trukdžiusių apeliantui grįžti į savo eismo juostą nematyti. Tad tokioje situacijoje apeliantas turėjo visas sąlygas bei galimybę susilaikyti nuo kitos transporto priemonės lenkimo šioje atkarpoje. Tačiau, užuot laikęsis KET reikalavimų, nepaisė kelio ženklo Nr. 110 bei kelio linijų ženklinimo ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje draudžiama lenkti pagal KET 140.1 punktą. Tokios bylos aplinkybės yra įrodytos ir abejonių nekelia.
18. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog apelianto lenkiama sunkiasvorė transporto priemonė manevro metu buvo pasitraukusi į šalikelį bei lenkiamos sunkiasvorės transporto priemonės greitis buvo apie 25 - 30 km/val., o šias aplinkybes patvirtina ne tik apeliantas, bet ir liudytojas Ž. G.. Tačiau, įvertinus administracinio nusižengimo byloje esantį policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekine vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotą vaizdo įrašą matyti, kad tiek lenkiama sunkiasvorė transporto priemonė, tiek apelianto vairuojama važiuoja gana dideliu greičiu. Šias aplinkybes patvirtino ir apylinkės teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Apygardos teismo vertinimu, tokie apelianto teiginiai vertintini kaip sieksis išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybes. Be to, pažymėtina, kad net jeigu lenkiama transporto priemonė ir važiuotų lėtesniu greičiu ar rodytų įspėjamojo posūkio signalą, kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ nenumato išimčių, kuriais atvejais galima atlikti lenkimo manevrą sankryžose. Lenkimo manevras yra draudžiamas sankryžose nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu važiuoja lenkiama transporto priemonė.
19. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, apylinkės teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog A. N. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta ir abejonių nekelia. Nagrinėjamu atveju A. N. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, perkvalifikuoti A. N. veiksmus į jo nurodomą ANK 417 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.
20. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų netaikymo A. N. atžvilgiu. Pažymėtina, jog A. N. buvo paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, lygi minimaliam jos dydžiui – 170 Eur, bei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam minimaliam 3 mėnesių terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės A. N. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, teisingai įvertino A. N. charakterizuojančius bylos duomenis. Apylinkės teismas įvertino A. N. nurodytas aplinkybes, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl neįgalios dukros priežiūros ir turimų darbo funkcijų tinkamam atlikimui, tačiau šių aplinkybių nevertino kaip išskirtinių ir sudarančių pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Apeliaciniame skunde nurodomos analogiškos aplinkybės, kurios, apelianto manymu, sudaro pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau apygardos teismas sprendžia, jog šios aplinkybės nėra išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo prasme. Kaip matyti, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, Institucijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu apeliantui nebuvo nustatyta atsakomybę švelninančių aplinkybių, tokių aplinkybių nenustatė ir apylinkės teismas. Be to, matyti, kad apeliantas nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, jo padarytas administracinis nusižengimas nėra mažareikšmis ar mažai pavojingas. Lenkimo manevras buvo atliktas pačioje sankryžoje, magistraliniame kelyje, esant intensyvus eismui, tamsiu paros metu, bei su sunkiasvore transporto priemone, važiuojant ne nedideliu greičiu.
21. Be to, kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Teismų, nagrinėjusių analogiško pobūdžio bylas, praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones ar šeiminiai poreikiai, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, negali būti suabsoliutinami. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą.
22. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik A. N. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.