Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2024-08-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-97-610/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-21
Bylos Nr.
eII-97-610/2024
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00047-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-97-610/2024Proceso Nr. 4-28-3-00047-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 21 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,

sekretoriaujant Rasai Staskevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (pareiškėjui) A. N. ir jo atstovui advokato padėjėjui A. B. (nuotoliniu būdu naudojantis vaizdo konferencijų programa ZOOM), institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei A. Č., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. N. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2024 m. balandžio 9 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1731-2024 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Marijampolės AVPK ir Institucija) Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1731-2024 A. N. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2024 m. kovo 2 d. 6 val. 36 min. magistraliniame kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 88,300 km, vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje pagrindiniame kelyje pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, ir už tai jam paskirta 170 Eur bauda bei taikyta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesių terminui.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens -pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas A. B. pateikė skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir vadovaujantis ANK 565¹ straipsniu teiseną A. N. atžvilgiu, dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, nutraukti, kadangi jis nėra jo padaręs. Jeigu teismas spręstų, kad duomenų kvalifikuoti A. N. veiką pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pakanka - pakeisti Institucijos priimtą nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pareiškėjo atstovas nesutinka su Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodytu kaltinimu, kadangi pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje - kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Kadangi tame pačiame administracinio nusižengimo protokole yra netinkamai inkriminuoti A. N. veiksmai. Institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą nieko nesiaiškino apie asmens trauktino administracinėn atsakomybėn kaltės formą ir rūšį ir netinkamai įvertino pačio galimo nusižengimo aplinkybes. Atstovo teigimu. A. N. inkriminuojama veika nėra padaryta nei tyčia nei dėl neatsargumo. O šios aplinkybės Institucijos apskritai nebuvo tirtos.

Skunde pareiškėjo atstovas teigia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia pačio lenkimo fakto. O Institucijos skundžiamame nutarime minimas vaizdo įrašas yra niekinis, kadangi juo nėra paneigiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikta pozicija. Taip pat pastebėtina, kad vaizdo įrašas yra darytas policijos tarnybiniam automobiliui stovint šalutiniame kelyje (miškingoje vietoje), todėl tinkamai apžvelgti kelio ir visos situacijos nėra galimybės. Šis vaizdo įrašas yra neinformatyvus ir vadovautis vien tik juo nėra galimybės, kadangi nėra galimybės nustatyti galimo nusižengimo sudėtinių dalių. Todėl toks Institucijos skundžiamame nutarime vaizdo įrašo vertinimas yra daugiau prielaida nei nenuginčijamas įrodymas.

Skunde nurodoma, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Atstovo teigimu, kitų įrodymų, apart neinformatyvaus vaizdo įrašo, neabejotinai patvirtinančių A. N. kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nėra.

Atstovo teigimu, Institucija priimdama skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino aplinkybę, kad A. N. vairuodamas transporto priemonę priartėjo prie priekyje jo važiuojančios transporto priemonės, kuri važiavo ženkliai lėtesniu (apie 25 - 30 km/val.) greičiu nei tame kelio ruože leidžiama važiuoti bei šios transporto priemonės vairuotojas buvo įjungęs dešinės pusės įspėjamąjį posūkio signalą, informuodamas apie ketinimą išsukti iš kelio arba sustoti šalikelėje (A. N. tą patį nurodė ir jį sustabdžiusiam pareigūnui), tačiau tikrieji lenkiamos transporto priemonės vairuotojo ketinimai A. N. nėra ir nebuvo žinomi. Priartėjęs prie šios transporto priemonės A. N. dar kurį laiką važiavo iš paskos, tačiau įvertinęs kelio reljefą ir kelio būklę, kelio ženklinimą ir kelio ženklus nematė jokio pagrindo važiuoti tokiu (ženkliai lėtesniu) greičiu nei leidžiama šioje kelio atkarpoje, todėl įjungė savo vairuojamos transporto priemonės kairės pusės įspėjamąjį posūkio signalą informuodamas priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotoją apie ketinimą jį aplenkti. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą kelio ženklo informuojančio apie šalutinį kelią iš kairės (KET1 priedo 110 p.) dar nebuvo privažiavęs ir jo nematė, ir negalėjo matyti ar numanyti apie jo egzistavimą, o kelio ženklinimas lenkimo manevrą toje kelio atkarpoje leido atlikti. Lenkimo metu šio kelio ženklo taip pat nematė ir negalėjo matyti ar numanyti, kad jis ten yra, kadangi jį (kelio ženklą) užstojo lenkiama transporto priemonė. Todėl akivaizdu, kad A. N. lenkimo manevrą pradėjo ir baigė leidžiamoje vietoje.

Skunde teigiama, kad be kita ko nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti gilinamasi ne vien į pastatytą ženklą, bet taip pat į tai, ar įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją (lauką/pievą) išties yra laikytinas sankryža. Pastebėtina, kad Institucija nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir priimdama skundžiamą nutarimą šių duomenų tinkamai neįvertino. Atstovo teigimu, įvažiavimas į lauko/pievos teritoriją nelaikytinas sankryža, nes minėtas įvažiavimas neturi keliui būdingų požymių, taip pat šis įvažiavimas baigiasi akligatviu. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino, kad Magistralinio kelio ribose (Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 88,300 km. X: 6026168.71, Y: 447510.4643) kelias susikerta su įvažiavimu/išvažiavimu iš lauko/pievos teritorijos. Duotuoju atveju ši magistralinio kelio atkarpa su jokia gatve nesusikerta, tačiau šioje vietoje, kaip ir daugelyje kitų šio magistralinio kelio vietų yra įvažiavimas/išvažiavimas iš laukų/pievų teritorijų. Nurodytoje vietoje, kurioje būtų lekiami automobiliai yra ne sankryža, o tik įvažiavimas į teritoriją (lauką/pievą), todėl Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti negalioja.

A. N. yra dirbantis, o jo darbinės funkcijos tiesiogiai išimtinai susijusios su transporto priemonių vairavimu, kadangi jis dirba UAB (duomeny neskelbtini) . Todėl netekęs teisės vairuoti jis netektų darbo ir savo vienintelio pajamų ir tuo pačiu pragyvenimo šaltinio. Dėl šių aplinkybių labai apsunkėtų jo turimų finansinių įsipareigojimų įgyvendinimą bei jo ir jo mamos gerovė. Atkreiptinas gerb. teismo dėmesys ir į tai, kad A. N. nuolatos ir betarpiškai rūpinasi savo dukra D. N., kuri yra (duomeny neskelbtini), gyvenanti (duomeny neskelbtini). A. N. dukra yra neįgali, jai (duomeny neskelbtini). Dėl šių priežasčių A. N. vairuotojo pažymėjimas yra gyvybiškai reikalingas, kadangi jis padeda savo neįgaliajai dukrai elementariausiais namų ruošos ir kitais atvejais.

Skunde teigiama, kad skundo argumentų ir administracinio nusižengimo bylos aplinkybių visuma nepaneigia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos A. N. atžvilgiu negali būti taikomos. Visos aplinkybės parodo, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu lenkiant kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal KET lenkti draudžiama, yra padarytas formaliai bei sąžiningai klystant, o ne tyčia ir yra atsitiktinio pobūdžio. Atstovo teigimu, nusižengimas yra labiau formalus ir atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Visas šias aplinkybes atstovas prašo teismo vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip jo atsakomybę švelninančias ir dėl kurių yra pagrįstas pagrindas netaikyti specialiosios teisės atėmimo termino.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atstovo skundą ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodyta, kad nusižengimo padarymo vieta atitinka sankryžą, todėl nurodyti teiginiai, kad vieta yra įvažiavimas į teritoriją (lauką/pievą) yra nepagrįsti.

Net jei lenkiama transporto priemonė važiavo lėtesniu greičiu ir rodė įspėjamojo posūkio signalą, kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ nenumato išimčių, kuriais atvejais galima atlikti lenkimo manevrą sankryžose. Lenkimo manevras yra draudžiamas sankryžose nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu važiuoja lenkiama transporto priemonė.

Administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše iš tarnybinio policijos pareigūnų automobilio (vaizdas daromas per priekinį policijos pareigūnų tarnybinio automobilio stiklą) yra matoma, kad lenkimo manevras atliktas draudžiamoje vietoje - sankryžoje.

Vertinant teiginius, kad A. N. nematė ir negalėjo matyti kelio ženklo informuojantį apie sankryžą, pažymėtina, kad policijos pareigūno kūno kameros įraše (Kūno_kamerų_video_2) 1.min. 22 s. A. N. policijos pareigūnams nurodo, kad „aš gi čia kiekvieną savaitę važiuoju žinokit „ši čia““, kas parodo, kad A. N. šis kelias yra puikiai pažįstamas, šiuo keliu važiavo ne pirmą kartą ir jam yra žinoma apie šiame kelyje esančius įrengtus ženklus ir eismą šiame kelyje. Pagal pateiktą darbovietės charakteristiką A. N. vairuotoju dirba nuo 2017 m. birželio 2 d., todėl važiuodamas kiekvieną savaitę šiame kelio ruože puikiai žino šią vietovę ir kelio ruože esančius eismo ypatumus bei kelio ženklus.

Pagal viešai prieinamus duomenis iš googlemaps.com, kur buvo užfiksuotas nusižengimas, sankryža yra pažymėta ne vien kelio ženklu Nr. 110, bet ir horizontaliuoju kelio ženklinimu KET 3 priedo 1.1 p. siaura ištisine ženklinimo linija iki sankryžos, kurią kirsti draudžiama, taip pat vairuotojas privalėjo atkreipti dėmesį į kelio ženklinimą KET 3 priedo artėjimo linija 1.6 p. , kuri įspėja apie tai, kad artėjama prie ištisinės kelio ženklinimo linijos. Taip pat siaura ištisinė linija KET 3 priedo 1.1 p. yra ir už sankryžos (tai taip pat matyti ir policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo įraše). Taigi A. N. atlikdamas lenkimo manevrą turėjo vadovautis ne tik esančiais kelio ženklais, bet ir kelio ženklinimu. Matydamas, kad artėja prie ištisinės linijos A. N. nebūdamas įsitikinęs, kad lenkimo manevrą pabaigs laiku iki lenkimo manevrą draudžiančio kelio ruožo, privalėjo nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti atgal į savo eismo juostą.

Institucijos atstovo teigimu, asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu bei įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo atveju byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti.

Motyvuojamoji dalis

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek neatsargiai, tiek tyčia. Straipsnio sankcijoje nėra numatytas skirtinos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės diferencijavimas pagal administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formą.

Sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad A. N. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir neatlieka lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

A. N. skunde nurodomos aplinkybės, jog jam teisė vairuoti reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti ir pasirūpinti savo artimaisiais, tačiau tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats A. N., o to nepadaręs jis turi priimti pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.

Institucijos atstovas atkreipia dėmesį, kad pažeidimo metu A. N. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, ko pasekoje eismo įvykio metu sukeltos pasekmės būtų potencialiai sunkesnės. Lenkimo manevras atliktas tamsiu paros metu, dėl ko matomumas yra prastesnis ir sunkiau pastebėti galimus pavojus kelyje. A. N. vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę lenkimo metu jei būtų įvažiavusi transporto priemonė iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, išvengti eismo įvykio būtų nepaprastai sunku, kadangi A. N. pažeidimo metu lenkė kitą sunkiasvorę transporto priemonę ir dėl abiejų sunkiasvorių transporto gabaritų nebūtų galimybės grįžti į savo juostą ar pasitraukti arčiau dešiniojo kelio krašto siekiant išvengti susidūrimo.

Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos, bei tenkinti A. N. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundo dalį - neskiriant administracinio poveikio priemonės specialios teisės vairuoti transporto atėmimo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog priekyje važiuojanti transporto priemonė rodė posūkio signalą, galvojo, jog transporto priemonė sustos ar pasuks į šalutinį kelią, dėl šios priežasties ir nusprendė lenkti priekyje važiavusią transporto priemonę. Iš pradžių priekyje buvusi transporto priemonė įsijungė avarinį signalą. Pareiškėjas 15 metų kas savaitė važiuoja pažeidimo padarymo vietoje. Važiavo apie 20-30 km/val., lenkimo momentu apie 40 km/val. Ženklo nepastebėjo, žiūrėjo, kad nebūtų ištisinės kelio ženklinimo linijos, toje vietoje jos nebuvo. Visu lenkimo manevru ant kelio nebuvo ištisinės kelio ženklinimo linijos. Važiavo apie 4-5 ryto, važiavo nuo nuokalnės, paskui jį važiavo sunkiasvorės transporto priemonės, nenorėjo sudaryti avarinės situacijos, todėl nusprendė lenkti kitą transporto priemonę. Neformalus ženklas tarp sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų yra rodomas dešinys posūkio signalas. Lenkiama transporto priemonė įsijungė avarinį signalą. Lenkiama transporto priemonė buvo beveik sustojusi. Baigė lenkti prieš sankryžą. Kad draudžiama lenkti sunkiasvorėms transporto priemonėms kelio ženklo nepastebėjo. Važiavo dviese su kolega. Turi dukrą kuri turi neįgalumą, ją reikia vežioti, dukrai 40 metų. Dukra gyvena atskirtai, viena. Dirba (duomeny neskelbtini) nuo 1977 metų. Dirba (duomeny neskelbtini). Nuo tos vietos kur baigėsi Trakėnų gyvenvietė iki tos vietos kur stovėjo policijos pareigūnai neįmanoma išvystyti greičio nuo 50 km/val. iki 70-80 km/val.

Pareiškėjo atstovas A. B. prašė skundą tenkinti, iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes kurios yra išdėstytos pateiktame skunde.

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė A. Č. prašė skundą atmesti, nurodė, kad nuomonę Institucija yra išdėsčiusi atsiliepime. byloje užfiksuoti duomenys kaip sunkiasvorė transporto priemonė lenkia kitą sunkiasvorę transporto priemonę. A. N. pareigūnams teigė, jog šiuo keliu jis nuolatos važiuoja, todėl faktiškai asmuo kelio ženklus šiame kelyje gerai žino. Atstovės teigimu, ta aplinkybė jog A. N. nematė kelio ženklo yra nepagrįsta, nes jis lenkė ne tik kelio ženklo galiojimo zonoje, bet ir esant ištisinei kelio ženklinimo linijai. Atlikdamas lenkimo manevrą vairuotojas privalo įsitikinti ar nėra lenkimą draudžiančių ženklų. Policijos pareigūnai atlikdami savo tarnybines pareigas stebėjo ir matė nusižengimą, taip pat nusižengimas buvo fiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi, yra vaizdo įrašas. Lenkimo manevras atliekamas tik tyčia, tai yra sąmoningais vairuotojo veiksmais. Ne gyvenvietėse kelio ženklai statomi 300 m atstumu, todėl per šį atstumą N, galėjo aplenkti transporto priemonę iki sankryžos. Lenkiamos transporto priemonės tikslus greitis nėra užfiksuotas. Šalutinis kelias, pagal viešai prieinamus duomenis nėra pavadintas. Sustabdytas pareigūnų N, pažeidimo neneigė, nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Liudytojas Ž. G. nurodė, jog buvo ankstyvas rytas gal 4-5 val. N. pasakė, žiūrėk ką priekyje esanti transporto priemonė daro, buvo įjungtas avarinis, stabdė. N. nuspendė lenkti. Kelio ženklų nematė. Ant kelio ženklinimas leido lenkti. Po to kairėje pusėje stovėjo policijos pareigūnai. Aplenkus pasivijo juos policijos ekipažas, sustabdė ir vyko baudos išrašymas. Jo profesija vairuotojas – ekspeditorius. Liudytojo nuomone, atlikus lenkimo manevrą KET nebuvo pažeistos, nes priekyje buvusi transporto priemonė važiavo lėtai ir rodė avarinį signalą, tai posūkį į dešinę, todėl buvo atliktas lenkimo manevras. Lenkiamos transporto priemonės greitis buvo mažiau nei 30 km/val. N. vairuojama transporto priemonė pradėjus lenkimo manevrą padidino greitį, bet nevažiavo nei 50 km/val. Pagal vairuotojų nerašytas taisykles priekyje važiavusi transporto priemonė pradėjo rodyti įvairius ženklus, lyg ir sustos, sugedo ir pan. Pradėjus lenkimą lenkta transporto priemonė nesustojo ir važiavo toliau.

Liudytojas A. K. nurodė jog pareiškėjo jis nepažįsta. Dirbo naktį, pamatė, kad neleistinoje vietoja buvo atliekamas lenkimo manevras. Patruliavo kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, stovėjo šalutiniame kelyje, netoli Trakėnų gyvenvietės, Kalvarijos sav. Pačio lenkimo manevro nematė, pamatė kai automobilis buvo pačioje sankryžoje, beveik susilyginęs su kita transporto priemone. Pažeidimo vietoje teritorija tankiai apaugus. Jo vertinimu aplenkta transporto priemonė važiavo normaliu greičiu apie 70-80 km/val..

Liudytojas R. J. nurodė, jog su pareiškėju jokių santykių neturi. Buvo susidūręs su pažeidėju kovo mėnesį. Dirbo su kolega kelyje Kaunas – Marijampolė- Suvalkai, prie Trakėnų gyvenvietės. Sankryža buvo pažymėta „sankryža su šalutiniu keliu iš kairės“. Pastebėjo lenkiančią krovininę transporto priemonę lenkiančią kitą krovininę transporto priemonę. Iš pradžių pažeidėjas sutiko su pažeidimu. Toje vietoje kur buvo atliktas lenkimo manevras galiojo draudimas lenkti krovinėms transporto priemonėms, „sankryža su šalutiniu“ ir ištisinė siaura ženklinimo linija apie 40-50 metrų. Išvažiavus iš Trakėnų gyvenvietės yra ženklas draudžiantis lenkti krovininėms, kiek toliau yra ženklas „sankryža su šalutiniu keliu“. Lenkiama transporto priemonė jo manymu važiavo apie 70-80 km/val. Lenkiama transporto priemonė tikrai nevažiavo 30 km/val. greičiu.. A. N. vairuojamas automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Sustabdytas pažeidėjas iš karto nurodė, jog suprato dėl ko buvo sustabdytas. Lenkimo pradžios nematė. Galimybės pamatyti lenkimo pradžios momentą nebuvo. Avarinis signalas aplenktoje transporto priemonėje nebuvo įjungtas.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1731-2024, A. N. nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į jo atstovo prašymą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, paskirta minimali 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė specialios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemonės minimaliam terminui - 3 mėnesiams.

Skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas neginčija fakto, jog buvo atliktas kitos transporto priemonės lenkimo manevras, tačiau iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu atstovo ir pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, jog pastarieji nesutinka, kad lenkimo manevras buvo atliktas sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Atstovo teigimu, pareiškėjas nepastebėjo kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, todėl pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo. Pareiškėjo teigimu, jis lenkimo manevrą baigė dar iki sankryžos, pradėjo lenkimą vietoje kurioje nebuvo siaurosios ištisinės kelio ženklinimo linijos, baigiant lenkimo manevrą taip pat nebuvo siaurosios ištisinės kelio ženklinimo linijos.

Skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą, kadangi nėra padaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių, netenkinus šio prašymo, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės pareiškėjui neskirti.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 2 d. 6 val. 36 min. magistraliniame kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 88,300 km, vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje pagrindiniame kelyje pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“.

Administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes įrodo byloje pateikti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio ir pareigūnų kūno kamerų, administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus schema ir kita administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga.

Pareiškėjo atstovas teigė, vaizdo įrašas iš pareigūnų tarnybinio automobilio yra niekinis, nes jis darytas tarnybiniam automobiliui stovint šalutiniame kelyje (miškingoje vietoje), todėl tinkamai apžvelgti kelio ir visos situacijos nėra galimybės. Pasak atstovo vaizdo įrašas yra neinformatyvus ir vien tik juo vadovautis nėra galimybės, kadangi nėra galimybės nustatyti nusižengimo sudėtinių dalių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas su aukščiau nurodyta pareiškėjo atstovo pozicija nesutinka, nes iš nurodyto vaizdo įrašo aiškiai matoma, jog pareiškėjo vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė sankryžoje lenkia kitą sunkiasvorę transporto priemonę, todėl galima nustatyti visas nusižengimo sudėtines dalis, t. y. asmuo pažeidė draudimą lenkti sankryžoje ir padarė KET 140.1 punkto pažeidimą dėl kurio padarymo numatyta atsakomybė ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, jog lenkiama transporto priemonė rodė tai posūkio, tai avarinį signalus, stabdė, važiavo 30-40 km/val. greičiu, todėl jis priėmė sprendimą lenkti prieš jį važiavusią transporto priemonę.

Teismas nurodytas pareiškėjo aplinkybes vertina kaip siekimą švelninti savo padėtį, nes vaizdo įraše, kuris buvo fiksuotas pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi, matoma, jog transporto priemonės važiuoja gana dideliu greičiu ir nors transporto priemonių greitis nebuvo fiksuotas, tačiau aplinkybę, jog transporto priemonės važiavo apie 70-80 km/val. greičiu, o ne akivaizdžiai nedideliu ir eismo saugumui keliančiu pavojų greičiu, patvirtino ir liudytojai R. J. bei A. K.. Be to, vaizdo įrašas kaip jau minėta patvirtina faktą, jog lenkimas buvo atliekamas pačioje sankryžoje, ir netgi tuo atveju jeigu lenkiama transporto priemonė būtų važiavusi nedideliu greičiu, pareiškėjas negalėjo atlikti lenkimo manevro, kadangi pagal KET nėra numatyta išimčių, jog tam tikrais atvejais leidžiama lenkti sankryžose. Be to, iš pareigūno R. J. kūno kamera daryto vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėjas apie tai, kad lenkiama transporto priemonė įjungė avarinį signalą nieko nemini, pareiškėjas kalba tik apie posūkio signalą. O pareigūnui pasakius‚ „gal parodė, kad lenkti galima“, pareiškėjas atsakė „ne šitie mažiukai tai“, todėl teismo vertinimu skunde ir teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, jog lenkiama transporto priemonė stabdė ir įjungė avarinį, vėliau posūkio signalą, lenkti buvo būtina dėl eismo saugumo, vertinama kaip gynybinė pareiškėjo versija.

Pareiškėjas yra profesionalus vairuotojas, kaip teismo posėdžio metu nurodė vairuoja transporto priemones nuo 1977 metų, pastoviai važinėja nurodyta kelio atkarpa, be to kaip matyti iš kūno kameros įrašo, pareigūnui priėjus iš karto nurodė, kad žino dėl ko buvo sustabdyta jo vairuojama transporto priemonė, todėl teismo vertinimu A. N. suprasdamas, kad pažeis kelių eismo taisykles priėmė valingą sprendimą atlikti lenkimo manevrą neleistinoje vietoje.

Pareiškėjo atstovo teigimu, sankryža kurioje buvo fiksuotas pažeidimas negali būti vertinama kaip sankryža, kadangi tai įvažiavimas į lauko/pievos teritoriją. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ teisėtumas nėra kvestionuojamas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pažeidimo padarymo vietoje buvo kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, duomenų, jog kelio ženklas pastatytas neteisėtai ar neįregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nėra, o tai, kad minėtas kelias naudojamas, jame yra kelio ženklas įspėjantis apie susikirtimą su pagrindiniu keliu, neabejotinai patvirtinta vaizdo įrašu iš policijos tarnybinio automobilio, todėl laikoma, jog pažeidimą pareiškėjas padarė kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje.

Teismo vertinimu, Institucija teisingai kvalifikavo pareiškėjo padarytą nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir panaikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Administracinė nuobauda ar poveikio priemonė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje, nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose ne kartą yra konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (nutartys bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, sankcijoje už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui.

Skundu pareiškėjo atstovas prašo netenkinus pirmojo prašymo panaikinti skundžiamą nutarimą, taikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo.

Pareiškėjas paminėtą prašymą grindžia tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, jis yra (duomeny neskelbtini). Turi dukrą kuriai reikalinga pagalba. Dukrai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis.

Kaip jau minėta, skundžiamu nutarimu nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę švelninančių aplinkybių. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą. Matyti, jog pareiškėjas nuoširdžiai neprisipažįsta padaręs nusižengimo, aiškina jog lenkė siekdamas nesukelti avarinės situacijos, nes už jo važiavo kitos sunkiasvorės transporto priemonės, jis važiavo nuokalne. Tačiau visas nurodytas aplinkybes paneigia byloje pateiktas vaizdo įrašas iš pareigūnų tarnybinio automobilio. Kaip jau minėta, matyti jog transporto priemonės važiuoja ne nedideliu greičiu, lenkiama pačioje sankryžoje bei jokių kitų transporto priemonių kelyje nebuvo, nes pareigūnams pastebėjus nusižengimą, pareigūnai iš karto įvažiuoja į pagrindinį kelią ir vejasi pažeidėją nesant kitų transporto priemonių važiuojančių ta pačia eismo kryptimi.

Vadovaujantis suformuota teismų praktika ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra galimas tik išimtinais atvejais kai padaryta veika yra mažareikšmė ar nedidelio pavojingumo, kai pažeidėjas išskirtinai teigiamai charakterizavimas, kai yra kelios lengvinančios atsakomybę aplinkybės ir panašiai. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, nebaustas administracine tvarka, tačiau negalima teigti, jog padaryta veika yra mažareikšmė ar mažai pavojinga, kadangi lenkimo manevras buvo atliekamas pačioje sankryžoje, magistraliniame kelyje, kuriame yra intensyvus eismas, pažeidimo padarymo ruožas yra ganėtinai tankiai apaugęs augmenija, pažeidimas padarytas tamsiu paros metu bei su sunkiasvore transporto priemone. Nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjas kaip profesionalus vairuotojas privalėjo įsitikinti, jog leidžiama lenkti, o to nepadarius turi prisiimti iš pažeidimo padarymo kylančias neigiamas pasekmes.

Teismas pažymi, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir paskyrus atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, darbu, šeimos interesų tenkinimu, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir pareiškėjau inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, šiuo atveju nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų aplinkybių, panaikinti paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimą ar trumpinti jos terminą nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo, nes priešingu atveju bus pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai.

Todėl skundas atmetamas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2024 m. balandžio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1731-2024 paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo A. N. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundą atmesti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2024 m. balandžio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1731-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, pareiškėjo atstovui.

Teisėjas [pasirašytas elektroniniu parašu] Nerijus Brinevičius