- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-09-30
- Bylos Nr.
- eII-151-439/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00073-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- E. Ž.
- Nukentėjusysis
- B. L.
dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. Ž. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 31 nutarimo Nr. 85-ANR_N-2550-2024, ROIK: 24245913124.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 31 nutarimu E. Ž. nubausta už tai, kad ji 2024m. gegužės 25d., 15 val. 20 min., adresu (duomenys neskelbtini), būdama viešoje vietoje, savo kaimynę B. L. užgauliojo įžeidžiančiais žodžiais, sakydama: „invalide, aš patvarkysiu, padėsiu į vietą, galvą išsioperuok, skundike“ bei rodė įžeidžiantį gestą „vidurinį pirštą“. Šie E. Ž. veiksmai kvalifikuoti pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda - 60 Eur bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. Ž. skunde nesutinka su minėtu nutarimu, prašo jį panaikinti, nurodo, kad ji pripažinta kalta, nors ji nuosekliai tvirtino, kad jokio administracinio nusižengimo nepadarė, kad yra nuolat apkalbama kaimynės B. L.. Nutarimas nemotyvuotas, nes jame nėra nurodyta kokiu konkrečiu veiksmu buvo tariamai atliktas administracinis nusižengimas, nevertintas tariamų veiksmų pobūdis, jų pavojingumas, trukmė. Nepasisakyta kaip konkrečiai buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, taip pat nepasisakyta dėl įrodymų pakankamumo šioje byloje. Skundžiamo nutarimo dalis, kuria padaroma išvada, kad jos parodymai yra tik jos gynybinė versija, yra visiškai nemotyvuota, todėl iš skundžiamo nutarimo turinio nėra galimybės nustatyti, kuo remiantis buvo padaryta tokia išvada. Taip pat nutarime visiškai nepasisakoma dėl jos nurodytų motyvų, kad B. L. jau ne pirmą kartą kreipiasi į policijos pareigūnus, kaltindama ją nebūtais dalykais, tačiau visais ankstesniais atvejais teisena nebūdavo net pradedama, arba būdavo nutraukiama.
Be to, mano, kad skundžiamo nutarimo turiniu, buvo išeita už ginčo ribų, nes administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, B. L. apie jai tariamai padarytą žalą nekalbėjo, nenurodė, kad jai buvo padaryta žala, apie tai ir bylą nagrinėjęs pareigūnas nukentėjusiajai nebuvo uždavęs jokių klausimų.
Nurodo, kad Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, rėmėsi išimtinai tik B. L. skambučiu bendrajam pagalbos centrui, jos teiktais parodymais administracinio nusižengimo bylos ne teismo tvarka nagrinėjimo metu ir pareiškimu, kurį padėjo surašyti patys pareigūnai.
Pažymi, kad 2024m. gegužės 25d. B. L., skambindama bendruoju pagalbos centro numeriu, nurodė, kad pageidauja išsikviesti policijos pareigūnus, nes negali išeiti į lauką, kaimynė ją kolioja kiekvieną dieną, sako vis „į vietą padės“. Pareigūnams B. L. nenurodė, kokiais neva tais žodžiais ji yra koliojama, neminėjo, kad jai rodomas necenzūrinis gestas ir apie tariamą grasinimą „pakasti‘ nebuvo net užsimenama. Atvykus policijos pareigūnams ir jų pagalba rašant pareiškimą, atsiranda kitos – naujos aplinkybės, t.y. žodžiai „invalide, aš patvarkysiu, padėsiu į vietą, galvą išsioperuok, skundike“, bei nurodoma, kad ji, E. Ž., savo kaimynei parodė vidurinį pirštą. 2024m. liepos 24d. administracinio nusižengimo ne teismo tvarka nagrinėjimo metu B. L. nurodė vėl naujas aplinkybes - kad ji neva tai buvo koliojama 10 minučių, neva, kad ji, E. Ž. jai sakiusi, jog ją pakas, nuteiks visus kaimynus prieš ją. Visos bylos nagrinėjimo metu buvo girdimi nuolatiniai priekaištai jai, E. Ž., dėl neva nudažytų jos durų, dėl tariamai suduoto smūgio jos sugyventiniui. Galiausiai B. L. nurodė, kad ji, E. Ž., vidurinį pirštą rodė net šalia esant policijos pareigūnams. Teikiant B. L. tikslinamuosius klausimus, tapo aišku, kad B. L. nepamena, kada tiksliai įvyko įvykis, šeštadienį ar sekmadienį. B. L. kreipimasis į policijos pareigūnus 2024 m. gegužės mėnesį jau buvo antras, todėl mano, jog laikytinas sistemingu poelgiu, kuriuo siekiama nepagrįstai apkaltinti ją. Siekiant nustatyti konflikto priežastis B. L. buvo užduotas klausimas ar prieš du metus ji buvo priversta nuardyti savo tvorą prie tvarto. B. L. iš pradžių tvirtino, kad ne, galiausiai nurodė, kad tvorą nuardė, nes to paprašė jos, E. Ž., sutuoktinis. Taip pat klausiant B. L. ar 2024m. gegužės 25d. ji buvo blaivi ir ar tą dieną pas ją nevyko susibūrimas (vakaronė), buvo tvirtinama, kad buvo blaivi, nurodė, kad pareigūnai jos blaivumą tikrino du kartus, nors apie tai duomenų byloje nėra. Galiausiai B. L. nurodė, kad pasisėdėjimas su draugais tą dieną buvo, bet alkoholis nebuvo vartojamas. Klausiant kokiu momentu buvo parodytas vidurinis pirštas, buvo gautas atsakymas, kad jai, E. Ž., einant pro šalį. Mano, kad kritiškai turėtų būti vertinama B. L. iškelta versija, jog ji ją užsipuolė, šaukė, koliojo grasino, vaikščiodama po kiemą 10 minučių ir per visą šį laiką niekas jokio triukšmo negirdėjo, ir nematė tariamai vykusio konflikto.
Pareiškėja skunde akcentuoja, kad šioje byloje policijos pareigūnai, 2024m. gegužės 25d. atvykę pagal B. L. iškvietimą ir surašę pareiškimą, net nesiteikė paimti jos parodymų, nors ji tuo metu buvo namuose. Apie tariamai padarytą administracinį nusižengimą ji sužinojo tik 2024m. birželio 18d., kuomet pagal kvietimą nuvyko į policijos komisariatą. Tačiau net tuo metu jos pozicija nebuvo išklausyta. Pareigūnė, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, jai nurodė, kad tokiu būdu ją nuramins ir nesiteikė jos išklausyti. Dėl šių priežasčių ji savo ranka surašė pareiškimą, kuriuo buvo prašoma sudrausminti kaimynę už šmeižimą, tačiau pareiškimas administracinio nusižengimo protokolą rašiusios pareigūnės buvo laikomas ne pareiškimu, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu. Teigia, kad šios aplinkybės, sistemingas atsisakymas išklausyti asmenį, traukiamą administracinėn atsakomybėn, leidžia pagrįstai abejoti institucijos nešališkumu.
Šalies argumentai
Taip pat pareiškėja skunde nurodė, kad 2022 metais B. L. su skundu kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, dėl to, kad jos sutuoktinis - ūkininkas, tirštą mėšlą kaupia šalia ūkinio pastato esančiuose 2-jose tiršto mėšlo rietuvėse, kurios neatitinka aplinkosauginių reikalavimų. Jos sutuoktinis S. Ž. pareigūnams aiškino, kad neturi galimybių išvežti mėšlo, nes B. L. yra užtvėrusi pravažiavimą. Dėl šių aplinkybių B. L. galiausiai turėjo atlaisvinti pravažiavimą. Būtent nuo pravažiavimo atlaisvinimo, tais pačiais metais, B. L. kreipėsi į policijos pareigūnus, tvirtindama, kad ji, E. Ž., trenkė jos sugyventiniui į veidą, tačiau šios aplinkybės nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas (Nr. 01-1-26089-22) buvo nutrauktas. Galiausiai šių metų gegužės pirmąjį savaitgalį buvo iškviesti policijos pareigūnai ir jiems buvo tvirtinama, kad būtent ji, E. Ž., nudažė jai priklausančias buto duris. Pareigūnai šiuo atveju, net tyrimo nepradėjo.
Pareiškėja nesutinka, su nutarimu, kuriame nurodyta, jog B. L. parodymai buvo nuoseklūs, aukščiau jos nurodytos aplinkybės leidžia teigti priešingai. Kiemas, kuriame neva tai buvo padarytas administracinis nusižengimas, priklauso 6 šeimoms, tariamas įvykis įvyko šiltuoju metų laiku, todėl mano, jog neabejotinai bent vienas kaimynas būtų girdėjęs tariamą konfliktą, kurio metu buvo šaukiama taip, kaip nurodė B. L., ir kuris truko apie 10 minučių, tačiau nei vienas liudytojas nebuvo nustatytas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą visiškai nepasisakė apie B. L. galimą siekį apkalbėti ją, nors tai buvo ne kartą akcentuojama administracinio nusižengimo bylos ne teismo tvarka nagrinėjimo metu. Mano, kad sprendžiant klausimą dėl įrodymų pakankamumo, šios aplinkybės taip pat turėjo būti vertinamos. Ji kategoriškai neigia, kad įžeidinėjo B. L., kad jai grasino ar rodė vidurinį pirštą, bylą nagrinėjusiam pareigūnui nurodė, kad jai, pareinant nuo tvarto, būtent ji buvo įžeidinėjama B. L., nes ji jai sakė, kad ji yra tokia pat kvaila kaip ir jos broliai. Tačiau ji, nieko nesakė, vengdama bet kokio kontakto su B. L., ir nuėjo į savo namus. Byloje nėra nei vieno liudytojo parodymų ar kitų įrodymų, apie tai, kad ji būtų bendravusi su B. L.. Taigi, nėra žinoma nei tariamo konflikto priežastis, nei jos eiga, logiškumas, bei nėra jokių objektyvių duomenų apie tariamo administracinio nusižengimo padarymą, todėl mano, jog teisena turėtų būti nutraukiama.
Pareiškėja skunde pažymi, kad pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nenurodė kuo remiantis buvo nustatytas jos tariamas tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Be to, byloje nėra įvardinti jokie necenzūriniai žodžiai, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti, kad tariami jos veiksmai gali būti traktuojami kaip necenzūrinių žodžių vartojimas. Pagal LR ANK 481 str. 1 d. dispoziciją, turi būti nustatomas siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau toks siekis nebuvo nustatytas. Ji nuosekliai kartojo, kad jokio konflikto su B. L. nebuvo. Todėl pareigūnas, skundžiamame nutarime padaręs išvadą, kad vis tik konfliktas buvo, turėjo vertinti teismų praktiką, kurioje aiškiai nurodoma, jog privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, nepaisant to, kad jų metu vartojami necenzūriniai žodžiai ar gestai, įžeidžiamai kimbama prie žmonių ar atliekami kokie nors kiti tyčiniai veiksmai (ji neigia atlikusi bet kokį neteisėtą veiksmą), negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio nuostatas. Nėra objektyvių įrodymų apie tariamai jos padarytą administracinį nusižengimą, o vien B. L. kreipimasis į policijos pareigūnus nėra pakankamas pagrindas pripažinti ją padarius administracinį nusižengimą. Be to, byloje nebuvo nustatytas nei siekis pažeisti viešąją tvarką, nei aplinkybės, kad viešoji tvarka ir rimtis būtų buvusi pažeista, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintinas, administracinio nusižengimo teiseną nutraukiant.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą atsiliepime į skundą nurodė, kad 2024m. liepos 31d.Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu E. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 481 str. 1 d. – 60 Eur bauda. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad E. Ž. 2024m. gegužės 25d., 15 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), būdama viešoje vietoje savo kaimynę B. L. užgauliojo įžeidžiančias žodžiais, sakydama: "invalide, aš patvarkysiu, padėsiu į vietą, galvą išsioperuok, skundike" bei rodė įžeidžiantį gestą "vidurinį pirštą", tuo siekdama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Ž. skundu nesutinka. Mano, kad E. Ž. pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 str. 1 d. ir priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo priimto nutarimo naikinti, ir E. Ž. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Prašo skundo netenkinti ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimto nutarimo nenaikinti.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas R. A. teismo posėdyje su skundu nesutiko ir paaiškino, kad E. Ž. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą. Mano, kad surinkti įrodymai, įrodantys, kad E. Ž. padarė administracinį nužengimą. Neturėjo pagrindo netikėti B. L. duotais parodymais, kurie neprieštaravo vieni kitiems. Kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir gautais jos parodymais. E. Ž. buvo apklausta surašant administracinio nusižengimo protokolą, ji buvo pateikusi pareiškimą policijai dėl tos dienos įvykio. Mano, kad jeigu B. L. kvietė policiją, matyt ne be reikalo, konfliktai vyko ir ankščiau, tik nekviesdavo policijos, mano, kad matyt tą dieną buvo „perpildyta taurė“. Mano, kad netikėti B. L. parodymais nėra pagrindo. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, matant jos emocijas, jam nebuvo pagrindo manyti, kad ji neteisi. Jam nekyla abejonių, kad žmogus be reikalo kviestų policiją, nes baudos už melagingą iškvietimą yra nemažos baudos. Mano, kad jeigu tyrimo eigoje policijos pareigūnai neapklausė liudytojų, matyt nebuvo reikalo. Byloje nėra duomenų apie tai ar buvo nustatytas bent vienas asmuo, kurio rimtis buvo sutrikdyta. Kodėl E. Ž. pareiškimas buvo laikomas paaiškinimu, o ne pareiškimu, jam nėra žinoma.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. Ž. teismo posėdyje palaikė skundą, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad nesutinka su nutarimu. Su B. L. yra kaimynės, daugiabutis, kuriame abi gyvena, yra 8 butų. Iš kaimynės jaučia kerštą, pavydą nuo 2022 metų. Ji buvo skundžiama B. L. įvairioms instancijoms, nes laiko gyvulius. B. L. užtvėrė visus kelius, kad ji negalėtų išvežti mėšlą. Gamtos inspektoriai jai duodavo terminą, kad išvežti per mėnesį, bet ji negalėdavo privažiuoti. Jei kas nutikdavo kieme, B. L. vis kaltindavo ją. Kai nudažė B. L. duris, kai policijos pareigūnai paklausė B. L. ar tikrai ji galėjo nudažyti duris, B. L. pasakė jos pavardę. Tyrėja jai paaiškino, kad ji kaimynę koliojanti visokiais žodžiais. Tą dieną nebuvo jokio konflikto. Kitoje byloje ji buvo apklausta gegužės 20 d. Tyrėja buvo atvažiavusi į namus. Šioje byloje buvo apklausta birželio 18 d., tik tada sužinojo, kad yra kaltinama, kad „kolioja“ kaimynę. Tyrėja buvo supykusi, buvo šališka ir pasikvietė už ją pasirašyti savo kolegę ir buvo labai nemandagi jos atžvilgiu. Ji ėjo iš savo daržo į kambarį, o B. L. stovėjo prie padangų ir pasakė jai, kad ji yra kvaila, kaip ir jos broliai. Tuo metu prie garažo stovėjo vyrai, gal pavėsinėj dar buvo jos draugės. Kai buvo online apklausa, tuomet B. L. ją šmeižė, žemino. Policija buvo kviesta 3 kartus, konfliktai vyko ir ankščiau, pagrindiniai prasidėjo nuo 2022 metų.
Nukentėjusioji B. L. nesutiko su skundu ir paaiškino, jog ji ir E. Ž. yra daug metų kaimynės. Ankščiau gerai sutardavo, kartu „baliavodavo“. Buvo atvažiavusi gamtos apsauga, pasakė E. Ž., kad galima vežti mėšlą per tris vietas. Neturėjo jokios tvoros, jos daržas yra užtvertas. A. Ž. ir prašė nuardyti, nes negalėjo įvažiuoti. Jų paprašė jie ir nuėmė, negavo jokio įpareigojimo nugriauti tvorą. Nuo to karto E. Ž. nesikalbėjo, pradėjo koliotis. Iš pradžių ji nekviesdavo policijos, o po to jau pradėjo kviesti. Jos durys yra vyšninės spalvos ir buvo išdažytos ruda spalva. Ji neįvardijo kas taip padarė, nes nežinojo kas jas galėjo išdažyti. Su kaimynėm gėrė kavą, o po to ėjo gėlyną laistyti. Ji nieko nesakė E. Ž., o ši vis šaukė „invalidė, galvą išsioperuok, pakasim“. Vis provokuodavo, kad „kodėl tu nieko nesakai“, tuomet kada nieko nėra kieme. Pirma buvo pasakyti žodžiai, po to parodė gestą. Kai skambino į policiją viską pasakė, pareigūnas viską surašė. Pareigūnai atvažiavo, mašinoje rašė tyrėjas, o policininkė sėdėjo šalia. Konfliktas netruko ilgai, kol ji palaistė gėles, apie 10 minučių. Per tą 10 minučių ją E. Ž. koliojo, vaikščiojo pro ją, praėjo kokio metro atstumu. Po konflikto ji nuėjo prie pavėsinės toliau laistyti gėles.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos A. T. 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).
Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
E. Ž. skundžiamu Institucijos nutarimu nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Taigi, atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. E. Ž. nubausta už tai, kad viešoje vietoje, savo kaimynę B. L. užgauliojo įžeidžiančiais žodžiais, sakydama „invalide, aš patvarkysiu, padėsiu į vietą, galvą išsioperuok, skundike“ bei rodė įžeidžiantį gestą „vidurinį pirštą“.
Būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas - siekis išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tačiau skundžiamame nutarime nenurodyta, kuo remiantis buvo nustatytas E. Ž. tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina įrodyti, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais siekia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėtų taip veikti (2023m. spalio 26d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-275-317/2023).
Įvertinus nukentėjusiosios B. L. pranešimo bendrosios pagalbos centrui garso įrašą, B. L. pareiškime nurodytas aplinkybes, B. L. paaiškinimus bylą nagrinėjant posėdyje ne teismo tvarka ir teismo posėdyje, darytina išvada, jog visi B. L. nurodyti E. Ž. jai išsakyti žodžiai, gestas nukreipti į B. L. asmenį, tai yra jais nesiekiam tyčia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, nepaisant to, kad jų metu vartojami necenzūriniai žodžiai ar gestai, įžeidžiamai kimbama prie žmonių ar atliekami kokie nors kiti tyčiniai veiksmai, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnį (Kauno apygardos teismo 2022-06-02 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-144-348/2022).
2024m. gegužės 25d. B. L., skambindama bendruoju pagalbos centro numeriu, nurodė, kad kaimynė ją iškoliojo, sakė „į vietą padės“, nenurodė kokiais žodžiais ją iškoliojo, neminėjo, kad kaimynė jai rodė įžeidžiantį gestą “vidurinį pirštą”. Policijos pareigūnams rašant B. L. pareiškimą, ji nurodė naujas aplinkybes, žodžius: „invalide, aš patvarkysiu, padėsiu į vietą, galvą išsioperuok, skundike“, bei nurodė, kad E. Ž. rodė jai įžeidžiantį gestą “vidurinį pirštą”. 2024m. liepos 24d. administracinio nusižengimo ne teismo tvarka nagrinėjimo metu B. L. nurodė vėl naujas aplinkybes, kad ji E. Ž. buvo koliojama 10 minučių ir, kad E. Ž. jai sakė, kad ją „pakas, nuteiks visus kaimynus prieš ją“. Taigi, priešingai, nei nurodoma skundžiamame nutarime, B. L. paaiškinimai nėra nuoseklūs. E. Ž. nuo tyrimo pradžios teigė, kad jokio konflikto 2024m. gegužės 25d. su B. L. nebuvo. Liudytojų, mačiusių, girdėjusių tarp šalių kokį nors kontaktą minėtą dieną, nėra, nors kaip nurodo nukentėjusioji, konfliktas įvyko dieną, daugiabučio namo, kuriame gyvena šešios šeimos, kieme ir truko 10 minučių. Administracinio nusižengimo protokolo E. Ž. surašymo dieną (2024m. birželio 18d.) E. Ž. policijos pareigūnei įteikė pareiškimą (kuris pagal administracinio nusižengimo protokolą laikytas E. Ž. paaiškinimu), kuriame ji nurodė, kad ji yra apšmeižta B. L., kad ji neprasivardžiavo, jokių žodžių kaimynei nesakė, jokių ženklų jai nerodė, jos durų nedažė, jog kaimynė melagingai teigia, kad ji nudažė jos duris tokiais pat dažais kaip savo durys, kad pati kaimynė elgiasi neadekvačiai ir ją žemina prieš visus kaimynus ir prašė sudrausminti kaimynę už jos šmeižimą. Nagrinėjant bylą ne teismo tvarka E. Ž. taip pat neigė buvus konfliktą 2024m. gegužės 25d., teigė, kad ją kaimynė apšmeižė, nes turi nuoskaudų, jog reikėjo atlaisvinti kelią mėšlų išvežimui, kad jei konfliktas būtų buvęs, tai būtų girdėję kaimynai. Teismo posėdyje E. Ž. aiškino, kad ji ėjo kieme iš savo daržo į kambarį, o B. L. stovėjo prie padangų ir jai sakė, kad „ji yra kvaila kaip ir jos broliai“, tačiau ji B. L. į tai nieko neatsakė ir nuėjo, t.y. teigė, kad ji tik prasilenkė su B. L. kieme. E. Ž. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Nagrinėjamu atveju remtis vien B. L. parodymais negalima ir dėl to, kad tarp šalių ilgą laiką vyksta konfliktai. Tarp šalių esant konfliktiniams santykiams nukentėjusioji gali turėti pagrindo apkalbėti E. Ž.. Teismo posėdžio metu iš pareiškėjos E. Ž. ir nukentėjusiosios B. L. paaiškinimų nustatyta, jog tarp jų jau kurį laiką (pagrinde nuo 2022 metų) yra susiformavę konfliktiniai santykiai, kurie yra įtempti ir tarp jų nuolat kyla tarpusavio konfliktai. Konfliktinėse situacijose susijaudinę asmenys ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui išspręsti, jų motyvuoti bei pateisinti, todėl abiejų konfliktuojančių pusių parodymai yra vertintini itin atsargiai. Jei tikėti, kad E. Ž. vartojo skundžiamame nutarime nurodytus žodžius ir rodė įžeidžiantį gestą B. L. atžvilgiu, jos pasirinktas emocijų reiškimo būdas nukentėjusiosios atžvilgiu nėra toleruotinas, tačiau jos veiksmai nesudaro pagrindo ir nėra tokie pavojingi, kad sukeltų teisines pasekmes pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.
Teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatytas E. Ž. siekis pažeisti viešąją tvarką, bei aplinkybės, kad viešoji tvarka ir rimtis būtų buvusi pažeista. Byloje nėra objektyvių įrodymų apie E. Ž. padarytą administracinį nusižengimą. Nuo pat tyrimo pradžios E. Ž. savo kaltę neigė, nurodė, kad tai B. L. ją įžeidė. B. L. skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas, jos pareiškimas, paaiškinimai nėra pakankamas pagrindas pripažinti E. Ž. padarius administracinį nusižengimą, tarp šalių esant konfliktiniams santykiams, nes nukentėjusioji gali turėti pagrindo apkalbėti E. Ž..
Sutiktina su pareiškėja, kad skundžiamo nutarimo turiniu buvo išeita už ginčo ribų, nes, susipažinus su garso įrašu, administracinio nusižengimo bylos ne teismo tvarka nagrinėjimo metu B. L. nenurodė, kad jai buvo padaryta žala ir apie tai bylą nagrinėjęs pareigūnas nukentėjusiajai neuždavė jokių klausimų.
Teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, jog yra pagrindas teigti, kad Institucija - Tauragės AVPK nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog E. Ž. 2024m. gegužės 25d., 15 val. 20 min., viešoje vietoje, užgauliojo B. L. įžeidžiančiais žodžiais bei rodė jai įžeidžiantį gestą, siekdama tokiais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nepagrįstai padarė išvadą, jog B. L. paaiškinimai yra nuoseklūs, nemotyvavo, kodėl E. Ž. paaiškinimus laiko jos gynybine versija. Skundžiamas nutarimas priimtas darant prielaidas, todėl negali būti laikomas teisėtu. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. A. 2024 m. liepos 31d. nutarimas pripažintinas nepagrįstu, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena E. Ž. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jos veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ANK 627 straipsnio 2 dalis). Kadangi administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, todėl teismas nepasisako dėl E. Ž. paskirtos nuobaudos teisėtumo.
Pareiškėja E. Ž. pareiškė prašymą, administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukus, priteisti iš valstybės (Tauragės AVPK) jos patirtas 850 Eur dydžio advokatės išlaidas, pateikė sąskaitas už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymų kopijas, pinigų priėmimo kvitą. E. Ž. byloje atstovavo advokatė M. L..
ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Galiojantys teisės aktai nenustato šių išlaidų atlyginimą priteisti tiesiogiai iš konkrečios valstybės institucijos. Jos atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies 5 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka, pateikiant atitinkamai minėtame teisės akte nurodytai institucijai nustatytos tvarkos prašymus ir kitus dokumentus. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei teismų praktika (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-654/2022), tokios išlaidos priteisiamos atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos A. T. 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. 2K-168-594/2023).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai E. Ž. buvo priimtas nepalankus Institucijos sprendimas, ji turėjo teisę kreiptis į advokatę profesionalios pagalbos surašant skundą, nes skundo surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš pareiškėjos dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų. Teismui konstatavus, kad E. Ž. skundo reikalavimai yra pagrįsti, administracinio nusižengimo teisena skundo pareiškėjai E. Ž. nutraukiama. Darytina išvada, kad pareiškėja turi teisę į išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti atlyginimą ir jos prašymas dėl patirtų išlaidų atlyginimo už suteiktas advokatės teisines paslaugas yra pagrįstas.
Atsižvelgdamas į nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, taip pat į skundo išnagrinėjimo rezultatą taip pat į 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo”, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra tenkintinas visiškai ir iš valstybės E. Ž. priteistinas 850 Eur išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 666 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
Patenkinti E. Ž. skundą.
P. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. A. 2024 m. liepos 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2550-2024, ROIK:24245913124 ir administracinio nusižengimo teiseną E. Ž. nutraukti, nenustačius jos veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Priteisti E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) už patirtas išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.