Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-10-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-8465-1124/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
e2YT-8465-1124/2020
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01692-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bagdžiūtė
Pareiškėjas
S. B.
Suinteresuotas asmuo
V. B., R. B., J. B., L. B., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8465-1124/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01692-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – V. B., R. B. (J.), J. B., L. B. (U.), R. B. (O.), valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas V. B. po savo sutuoktinės J. A. B. (kai kuriose dokumentuose antras vardas – A), mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

2. Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvai yra V. B., miręs (duomenys neskelbtini)., ir J. A. B. (kai kuriuose dokumentuose motinos antras vardas nurodytas – A.), mirusi (duomenys neskelbtini).. Pareiškėjo tėvai santuokoje susilaukė šešių vaikų – pareiškėjo S. B., V. B., R. B. (po santuokos – J), J. B., L. B. (po santuokos – U.), R. B. (po santuokos – O). J A. B. (A) taip pat turėjo sūnų A. T., mirusį (duomenys neskelbtini)., kurio tėvas yra ne V. B..

3. Po tėvo V. B. mirties pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į Lentvario miesto notarų biuro notarę N. Š. dėl tėvo palikimo priėmimo. Po V. B. mirties pareiškėjo broliai ir seserys padovanojo pareiškėjui paveldėjimo teises, o brolis J. B. atsisakė tėvo palikimo. V. B. vardu Nekilnojamojo turto registre registruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas). Minėtas gyvenamasis namas įgytas pareiškėjo tėvams būnant santuokoje, t. y. po 1964 m. lapkričio 1 d., todėl 1/2 dalis šio turto priklauso J.i A. B.. Mirus J.i A. B., V. B. dėl sutuoktinės palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Į notarą nesikreipė ir kiti J. A. B. įpėdiniai, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Vis tik po J. A. B. mirties jos palikimą, kurį sudarė namų apstatymo ir apyvokos daiktai bei 1/2 dalis gyvenamojo namo, V. B. priėmė faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti. V. B. gyvenamajame name nuolat gyveno, ten buvo jo deklaruota gyvenamoji vieta (nuo 1988 m.). Po J. A. B. mirties visu turtu, taip pat ir gyvenamuoju namu, V. B. rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas – elektrą, atliekas, rūpinosi, prižiūrėjo prie gyvenamojo namo esančiu žemės sklypu. Po sutuoktinės mirties V. B. remontavo virtuvę – atliko vidaus apdailą, namo viduje įrengė tualetą, dušą.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjos J. A. B. palikimo perėjimą valstybei.

5. Suinteresuoti asmenys byloje – V. B., R. B. (J), J. B., L. B. (U), R. B. (O), nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

7. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

9. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

10. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

11. Pareiškėjo pateiktais duomenimis (Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu) jo motinai J.i A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas jos sutuoktinio (pareiškėjo tėvo) vardu pagal 1989 m. vasario 17 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 24 (V. B. ir J. A. B. santuokos metu) (CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

12. Duomenys byloje taip pat patvirtina, kad po J. A. B. mirties nei jos sutuoktinis V. B., nei vaikai nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad V. B. po savo sutuoktinės J. A. B. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas V. B. rūpinosi minėtu turtu kaip savo – savo lėšomis mokėjo mokesčius už palikimo objektą sudarantį turtą, remontavo gyvenamojo namo virtuvę – atliko vidaus apdailą, namo viduje įrengė tualetą, dušą, gyvenamajame name nuolat gyveno. Minėti pareiškėjo paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys byloje pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija – pareiškėjo paaiškinimus paneigiantys įrodymai teismui nebuvo teikiami, nebuvo nurodytos aptariamus paaiškinimus paneigiančios aplinkybės. Taigi, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą vertinti kaip nepatikimus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus dėl V. B. veiksmų pradėjus valdyti po J. A. B. mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą.

13. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas V. B. po savo sutuoktinės J. A. B. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės J. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Rasa Bagdžiūtė