Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-12-18 · Byla Nr. TS-64-791/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-18
Bylos Nr.
TS-64-791/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nuteistasis
M. V.
Kategorijos
Byla Nr. TS-64-791/2023
Teisminio proceso numeris 1-01-1-41159-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 18 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. gynėjos advokatės A. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 357-446 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 15 d.

Nuteistojo M. V. bausmės pradžia – 2022 m. kovo 9 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 7 d. Atliko įstatymu numatytą 1/3 bausmės dalį.

Lygtinio paleidimo komisija Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą (toliau – ir STI) dėl nuteistojo M. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, 2023 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą netaikyti M. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas 2 kartą, šiuo metu yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš viso teistas 10 kartų, iš jų šeši teistumai išnykę ir trys teistumai fiksuoti užsienyje. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą, praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau buvo pažeistos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, taip pat du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, lygtinio paleidimo sąlygos nebuvo pažeistos. Darbinė patirtis menka, atlikdamas bausmę dėl darbo nors ir kreipėsi, tačiau kol kas neįdarbintas. Turėdamas finansinių įsipareigojimų nuteistasis jų visiškai nevykdo. 2015 metais baustas administracine tvarka dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Pastarąjį nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus, tačiau minimalizuoja alkoholio įtaką nusikaltimui. Asmuo yra gana spontaniškas bei impulsyvus, tai stebima tiek analizuojant jo asmenybę, tiek ir nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Pripažįsta, jog negebėjo pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitikėdavo savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausia imdavosi veiksmų, neapgalvodamas, kokias pasekmes jie gali atnešti. Nuteistasis nėra priešiškas jo atžvilgiu vykdomai priežiūrai, mano, kad ji jam bus naudinga, tačiau anksčiau yra pažeidęs bausmės atidėjimo sąlygas, nevykdė teismo skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Individualiame resocializacijos plane numatytas priemones vykdo tik iš dalies. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: nepastovi gyvenamoji vieta; turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; impulsyvus, spontaniškas elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vidutine, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones šią riziką dar gali mažinti. Lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteistojo elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistojo M. V. gynėja advokatė A. R., nesutikdama su Komisijos Nutarimu, pateikė teismui skundą dėl 2023 m. lapkričio 13 d. Lygtinio paleidimo komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau – ir Skundas) panaikinimo, prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, jog kategoriškai nesutiktina su nutarimo argumentais, kadangi nutarimas priimtas teoriniais pamąstymais, bet ne vadovaujantis pateiktais įrodymais ir išvadomis. Skundžiamame nutarime apeliuojama į nuteistojo M. V. teistumus, tačiau nuo 2014 metų M. V. jokių nusikalstamų veikų nepadarė, legaliai dirbo Airijoje, todėl negalima interpretuoti, kad jo darbinė patirtis nestabili atsižvelgiant tik į tai, kad Lietuvoje jo darbinė patirtis yra trys metai. Dirbdamas Airijoje M. V. sutaupė pinigų ir gera valia atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nuteistasis M. V. praeityje buvo teistas, tačiau teistumai seniai išnykę, todėl laikoma, kad Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas pirmą kartą. Jis niekada nebuvo teistas 10 kartų. Nuteistojo M. V. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis negali turėti esminės reikšmės. Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem), darančiais įtaką lygtinio paleidimo taikymui – precedentai bylose. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis, padarymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra reikšmingi tik tiek, kiek kartu su kitais reikšmingais duomenis, apibūdinančiais nuteistojo elgesį pataisos namuose, leidžia įvertinti jo asmenybę, galimybes būti taisomam neizoliuotam nuo visuomenės, įvertinti, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau savaime, nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Nutarime neteisėtai ir nepagrįstai teigiama, kad 2015 padarė nusikaltimą būdamas neblaivus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinis nusižengimas nėra nusikaltimas, kaip teigiama nutarime. Be to, nėra jokio pagrindo kalbėti apie nusikalstamas veikas, juo labiau administracinius nusižengimus, kurie padaryti beveik prieš 10 metų, už tai jam buvo paskirta bausmė ir jis ją yra atlikęs. Darytina išvada, kad M. V. yra pakartotinai baudžiamas už veikas, už kurias bausmę yra atlikęs, t. y. be jokio teisinio pagrindo jo atžvilgiu netaikant lygtinio paleidimo. Nuteistasis už nusikaltimą atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl motyvas, kad jis yra baustas už tam tikras veikas ir vien dėl to jo atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, įtvirtintiems teisėje. Nuo nuteistojo bausmės vykdymo pradžios jau yra praėję 4/5 (likę 3 mėnesiai) laisvės atėmimo bausmės, taigi faktiškai atlikta bausmės dalis daugiau negu atitinka BVK nustatytą formalųjį kriterijų. Iš skundžiamo nutarimo lieka neaišku, kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes M. V. turi pakeisti ar kokiu nors veikimu/neveikimu turi pasiekti/atitikti kriterijų, kad teisme lygtinis paleidimas būtų taikytinas. Komisija visus kartus nagrinėjant socialinio tyrimo išvadą, kvestionuoja M. V. praeityje vartoto alkoholio faktą, tačiau jis alkoholiu nepiktnaudžiauja. Akcentuotina, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nėra jokio pagrindo vadovautis aplinkybėmis, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas – už tai jis atlieka bausmę. Klausimas dėl lygtinio paleidimo buvo išnagrinėtas neobjektyviai ir šališkai. Nuteistojo M. V. nusikalstamo elgesio rizika mažėja, jis kaltę dėl nusikalstamų veikų prisipažįsta ir atsakomybę prisiima, yra atsiprašęs nukentėjusiojo, žalą atlyginęs, jis nėra linkęs pateisinti savęs, savo noru atlygino ir pašalino nukentėjusiajam padarytą žalą ir tai buvo traktuotina kaip lengvinanti aplinkybė. Skundžiamas nutarimas grindžiamas formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, kurie kartojasi kiekvienu atveju, netaikant lygtinio paleidimo, neįsigilinus į nuteistojo asmens byloje surinktus duomenis. Apskritai nevertintos aplinkybės, kurios nuteistąjį bei jo elgesį leidžia vertinti teigiamai. Nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliųjų tradicijų nepalaiko, nėra įtakojamas jokių asmenų, asmuo, suvokdamas savo elgesio pasekmes sau ir visuomenei, nori gyventi pagal priimtas moralės, visuomenės elgesio normas. Bausmės atlikimo metu stengėsi ir stengiasi laikytis režimo reikalavimų, nuobaudų neturi, formuoja gerus ir pagarbius santykius su priežiūrą vykdančiais pareigūnais. Bendras nuteistojo M. V. elgesys sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Akcentavo tai, kad nuteistasis yra perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, jis pabaigė tiek pykčio agresijos programas, tiek ir elgesio korekcijas programas, yra teigiamai charakterizuojamas, bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka. Nuteistasis dalyvavo programose, kurios yra numatytos individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane, įvykdęs beveik visą laisvės atėmimo bausmę, negana to yra prastos sveikatos būklės, todėl akivaizdu, jog yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti M. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam M. V. turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, kadangi padaryta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo M. V. nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių (tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje; teigiama darbinė motyvacija; teigiamos nuostatos jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu bei jam taikomos priežiūros atžvilgiu; stabili emocinė būsena; palaikantys tarpusavio santykiai su artimaisiais; kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas) yra nustatyta daug daugiau, ir šių veiksnių, priešingai nei kriminogeninių, Komisija iš esmės nevertino. M. V. baigęs elgesio korekcijos programą ir pykčio ir agresijos valdymo programą, neturi jokių drausminių nuobaudų, tačiau Komisija į šias aplinkybes nekreipė dėmesio. Aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį M. V., teikia pagrindą išvadai, kad jis yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, yra motyvuotas keisti gyvenimo stilių, jo pažangus, teigiamas elgesys pataisos namuose leidžia manyti, kad šie pokyčiai neturėtų skatinti nuteistąjį vėl nusikalsti. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas (EŽTT sprendimai bylose Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, L. M. prieš Vengriją, Murray prieš Nyderlandus, Kafkaris prieš Kiprą, Harakchiev ir Tolumov prieš Bulgariją). Nepaisant šių tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje išplėtotų imperatyvių reikalavimų, teismas nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl šiam nuteistajam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Aukščiau aptarti skundžiamo nutarimo argumentai gali būti prilyginami dirbtinių sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimu, o tai priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas, neabejotinai buvo įvertintas jam paskiriant bausmę, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybės dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžio, sunkumo, nuteistojo požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, ankstesnių teistumų, kaip ir atliktos ir neatliktos bausmės dalis, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, gali būti vertintinos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, asmuo supranta ir pripažįsta jam skirtos asmeninės laisvės apribojimo prasmę, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Nėra duomenų, kad M. V. bendrautų su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, atsargiai renkasi draugus, nesilaiko kriminalinės subkultūros, ieško prasmingų laisvalaikio praleidimo būdų. Daro išvadą, kad Komisija neteisingai vertino nuteistojo M. V. asmenybę, jos pokyčius gerąją linkme ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Nuteistojo elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui ir sudaro pagrindą išvadai, kad jis jau gali toliau nebeatlikti teismo jam paskirtos bausmės ir jos vykdymas turi būti nutrauktas, nes jau pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, nuteistasis jau atliko adekvačią jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams bausmę, pasitaisė, o iš to darytinos išvados, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Savo praktiniu elgesiu M. V. įrodė, kad jis kaip asmenybė yra pasikeitęs, padaręs išvadas dėl praeities netinkamo elgesio, savyje nesaugo antivisuomeniškų nuostatų. Pataisos namuose nėra fiksuotas narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimas. Nuteistasis nepalaiko jokių ryšių su asmenimis iš praeities. Jam yra nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tačiau bausmės atlikimo metu stebima pažanga ir dedamos pastangos keisti savo elgesį teigiama linkme, nuteistasis laikosi pataisos įstaigoje galiojančių elgesio taisyklių, režimo reikalavimų, aktyviai ir sistemingai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, orientuotose į jam aktualių kriminogeninių rizikos veiksnių valdymą, elgiasi disciplinuotai. Akcentavo, kad didžiąją dalį balų sudaro ankstesni teistumai – nekintantys veiksniai (informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus), baudos, kurias šiai dienai nuteistasis yra padengęs, būtina įvertinti statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą. Tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai ir nepaviršutiniškai. Atitinkamą dalį galutinio rizikos įverčio sudaro informacija apie buvusius teisės pažeidimus. Pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, padeda pašalinti ir paties nuteistojo išreiškiamas požiūris į jo paties padarytą nusikalstamą veiką, kurios nuteistasis M. V. nemenkina. Sprendžiant dėl galimybių sumažinti nusikalstamo elgesio riziką buvimo, negalima ignoruoti konstatuotų išvadų, rodančių, jog šiuo metu yra pakankamas spektras veiksnių, kurie neabejotinai teigiama linkme prisideda sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į nuteistojo M. V. asmeninę motyvaciją, siekį keistis pačiam, įgyti naujus gebėjimus, į tai, kad jis nemenkina praeities klaidų, nemenkina padarytų nusikalstamų veikų, jas suvokia, dėl jų gailisi. Kalėjimų departamentas Lietuvos teismams savo raštu „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“ yra pateikęs paaiškinimą, kad pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtaką. Nustatydami asmens daromą pažangą, laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistai atsižvelgia į šiuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį. Pažymėjo, kad naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, SVR-20, SARA) asmens daromos pažangos iš esmės nevertina, todėl pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia. Nuteistasis palaiko ryšius su šeimos nariais, turi nepilnametę dukrą, iki suėmimo turėjo gyvenimo draugę, su kuria palaiko ryšius iki šiol, turi ateities planų kurti šeimą, gyventi pilnavertį gyvenimą. Išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, yra pasitvirtinęs įsidarbinimo galimybes paleidimo iš pataisos namų atveju, todėl jis turės finansinį stabilumą. Aukščiau išvardintos aplinkybės yra vertinamos papildomu apsauginiu veiksniu nusikalstamo elgesio recidyvui. Nuteistasis M. V. savo elgesiu įrodė, jog gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Lygtinio paleidimo metu jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, kas sumažintų jam pagal OASys metodiką nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam liko 3 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, jis supranta įstatymų svarbą kaip nusikalstamumo užkardymo priemonę, jų laikymosi būtinumą. Todėl visos šios aukščiau išvardintos aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą dėl nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių savybių, kurios mažina nusikalstamo elgesio riziką. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 09 24 rekomendacijos Nr. ( 2003 ) 22, ,,Dėl Lygtinio paleidimo“ rekomenduoja taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmeninis, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 602-126/2012 dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministrų Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo. Lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Nuteistojo M. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštarautų teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Priešingai, jo lygtinis paleidimas iš esmės užtikrins BVK įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių nuteistasis privalo laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę pataisos įstaigoje, be to vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę. Pažymėjo, kad skundžiamame nutarime nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo M. V. galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data – 2024 m. balandžio 13 d. Atkreiptinas dėmesys, jog M. V. laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 7 d., todėl toks Komisijos sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas. Akivaizdu, kad yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti M. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, mano, kad yra pagrįstas pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. V. gynėjos advokatės A. R. skundas atmetamas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu, įvertinus aplinkybių visumą, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis M. V. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis M. V. nebuvo baustas drausmine tvarka, vieną kartą paskatintas, kreipėsi dėl įdarbinimo, palaiko ryšius su artimaisiais, įvardijo kelis ateities tikslus, žino, kokiu būdu tų tikslų sieks. Nuteistasis nėra priešiškas jo atžvilgiu vykdomai priežiūrai, mano kad ji jam bus naudinga, jis laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui.

Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Ta aplinkybė, jog pirmojo vertinimo, atlikto 2023 m. sausio 9 d., metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2023 m. kovo 22 d. buvusio vertinimo metu rizika išliko vidutinė ir paskutiniojo vertinimo, atlikto 2023 m. lapkričio 13 d., metu rizika taip pat išliko vidutinė ir akivaizdžių rizikos pokyčių (STI 7.1 punktas), neleidžia teigti, kad M. V. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokias išvadas teismas daro ir įvertinęs STI nurodytus teiginius, jog vertinimo metu stebimas dviprasmiškas nuteistojo požiūris į savęs tobulinimą išsilavinimo srityje, kadangi nesimoko profesinėje mokykloje, nors ir mokymasis buvo numatytas individualiame plane, bei dviprasmiškas požiūris į skolų grąžinimą, kadangi skola pagal antstolio vykdomuosius raštus neatlyginta, nors ir turėjo asmeninėje sąskaitoje pinigų, tačiau nuteistasis teigia, jog šią skolą jau grąžinęs.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pakankami nemažėjo, nuteistajam, kuris faktiškai yra atlikęs daugiau nei 4/5 dalis bausmės, vis dar išlieka net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nepastovi gyvenamoji vieta; turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; impulsyvus, spontaniškas elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys kriminogeniniai veiksniai yra susiję su nuostata į darbą bei dalyvavimu elgesio korekcijos priemonėse. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad teigiama nuteistojo nuostata į darbą buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinį smurtinį nusikaltimą. Taigi akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).

Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Net septynių dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su M. V. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Pastebėtina, kad iš esmės analogiški kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ir pirmojo bei antrojo vertinimų metu ir, nors nurodyta, kad nuteistasis supranta ir siekia savo iniciatyva valdyti nustatytus kriminogeninius veiksnius, t. y. kreipėsi į socialinį darbuotoją dėl galimybės laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, kreipėsi dėl įdarbinimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, reiškia norą dalyvauti elgesio korekcijos programose, tačiau teismas pritaria Komisijos išvadai, kad tokių nuteistojo pastangų dar nepakanka, jog būtų galima konstatuoti ženklų nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Kadangi lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, esant gana reikšmingam kriminogeninių veiksnių skaičiui, nuteistasis M. V., siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis juos gali bent iš dalies eliminuoti (Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-317-813/2023).

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Tokią išvadą teismas daro dėl žemiau nurodomų aplinkybių.

Kaip pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis visos šios bausmės vykdymo metu buvo tik vieną kartą paskatintas ir tai buvo daugiau nei prieš metus laiko – 2022 m. spalio 18 d. Drausminėmis nuobaudomis M. V. nebaustas, tačiau šios aplinkybės sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, jis gali būti perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Nuteistojo paskatinimo buvimas tik parodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, o vien aplinkybė, kad nuteistasis daugiau nei prieš metus laiko vieną kartą buvo paskatintas, dar neleidžia neabejotinai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija struktūrizuotoje aplinkoje yra baigta.

Vertinant nuteistojo emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį, STI 4.8 punkte pažymėta, jog nuteistasis, nors nuteistasis vertina save palankiai, tačiau jo ,,aš“ vaizdas stokoja adekvatumo, kartu jis suvokia, jog toks požiūris apie save nėra plačiai priimtinas visuomenėje. STI 4.9 punkte pažymėta, jog kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, dėl kai kurių iš jų įvykdymo nuteistasis kaltę pripažįsta, bei atsakomybę prisiima, tačiau tuo pačiu yra linkęs pateisinti save, kaltindamas aplinką, aplinkybes bei aplinkinius. Asmuo yra gana spontaniškas bei impulsyvus, tai stebima tiek analizuojant jo asmenybę, tiek ir nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Pripažįsta, jog negebėjo pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitikėdavo savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausia imdavosi veiksmų, neapgalvodamas kokias pasekmes jie gali sukelti. Asmeniui nėra būdingas agresyvus elgesys: jo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas vienas atvejis, kurio metu jis naudojo fizinį bei psichinį smurtą, siekdamas asmeninių tikslų ar spręsdamas konfliktus. Vertinimo metu atkreipiamas dėmesys, kad M. V. stokoja įgūdžių atpažįstant veiksnius bei problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, negeba jų visų įvardinti. Stebima, jog tuo metu, kai bando spręsti turimus sunkumus, dažnai pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas (pvz., siekdamas asmeninių tikslų ar konfliktų metu naudoja smurtą, siekdamas tokiu būdu spręsti konfliktus, išgyvendamas stresines situacijas ar siekdamas atsipalaiduoti gėrė alkoholį, spręsdamas finansinius sunkumus vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas). Kaip jau minėta, asmuo neįvertina visų savo elgesio pasekmių, tačiau susikoncentruoja tik į teigiamas, tuo metu pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas, taip pat minimizuoja savo dalyvavimo nusikaltime pasekmes. Nuteistajam trūkdavo lankstumo, gebėjimo suprasti ir įsijausti į kitų žmonių jausmus. Neabejotina, kad šios nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį ateityje, jų sprendimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra būtinas. Taigi, teismo vertinimu, šios aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo M. V. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą. Bendra oficiali nuteistojo darbinė patirtis Lietuvoje kiek daugiau nei trys metai, dirbęs nuo 1998 m. iki 2014 m., tame laikotarpyje dirbęs keliose įmonėse, darbiniai laikotarpiai įmonėse nuo kelių dienų iki metų ir kelių mėnesių, tarpai tarp įsidarbinimų nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Nuteistasis teigė, jog jis dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje daugiau nei metus laiko, vėliau dirbo dar keliose įmonėse, tačiau darbovietėse ilgai neužsibūdavo, išeidavo iš darbo, kadangi netenkindavo darbo sąlygos ar darbo užmokestis, kai kurios įmonės bankrutavo. Nesusiradus tinkamo darbo Lietuvoje, 2004 m. išvyko gyventi ir dirbti į Airiją, kur dirbo įvairius darbus, vėliau įgijo profesinę kvalifikaciją ir įkūrė su draugais įmonę, kuri vertėsi automobilių remontu, bei joje dirbo. Šių aplinkybių pagrindimui nuteistasis nėra pateikęs jokių dokumentų.

Net jei ir tikėti nuteistojo teiginiais apie jo darbą užsienyje bei vertinant tą aplinkybę, jog laisvės atėmimo vietos įstaigoje nuteistasis kreipėsi dėl įdarbinimo, nors ir nebuvo įdarbintas, šios paminėtos aplinkybės lyg ir leistų teigti tai, kad šiuo metu nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą bei požiūrį į darbą bei prasmingą užimtumą, tačiau nustatytos aplinkybės dėl menkos ankstesnės oficialaus darbo patirties visgi nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog būnant laisvėje nuteistasis turėjo gyvenamąją vietą, tačiau šiuo metu jo gyvenamoji vieta nepastovi, jis įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų registrą ir planuoja laikinai (kol susiras būstą nuomai) apsigyventi (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo menka darbinė patirtis laisvėje ir pastovios gyvenamosios bei darbo vietos neturėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę ir jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistojo gynėja skunde nurodė, jog nuteistasis alkoholiu nepiktnaudžiauja, tačiau iš STI duomenų matyti, kad pats nuteistasis pripažįsta, jog kartais su draugais gerdavo alkoholį, alkoholį pradėjo gerti dar būdamas nepilnametis, o jo nevartoja nuo 2020 m. nes yra ,,užsikodavęs“. Nuteistasis teigė, jog gėrė alkoholį saikingai, tačiau STI pažymėta, jog jis minimalizuoja alkoholio įtaką nusikaltimui bei tarpusavio santykiams, jo požiūris į piktnaudžiavimą alkoholiu ar psichiką veikiančiomis medžiagomis kiek atlaidus, nes, kaip pats nuteistasis nurodė, intensyvesnis alkoholio gėrimas buvo pasireiškęs jam būnant Airijoje apie 2020 m., alkoholį gerdavo su draugais savaitgaliais, tačiau dėl alkoholio gėrimo pradėjo kilti nesutarimai šeimoje, todėl ,,užsikodavo“. Akivaizdu, kad M. V. piktnaudžiavo alkoholiu ir ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu ir toliau išlieka dinaminiu kriminogeniniu veiksniu.

Teismas iš dalies sutinka su nuteistojo skundo teiginiais, kad ankstesni nuteistojo Lietuvoje turėti teistumai sunkaus smurtinio nusikaltimo, už kurį jis dabar atlieka bausmę, padarymo metu buvo išnykę, tačiau STI duomenimis M. V. užsienyje buvo teistas tris kartus (2012 m. – 2015 m.) už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nusikaltimus šeimai, neteisėtą ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų valdymą ir panaudojimą. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą M. V. šiuo metu atlieka bausmę, išnykę ankstesni teistumai, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta Komisijos, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, ir nors ankstesni jo teistumai Lietuvoje išnykę, juos teismas vertina kaip nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybę, ką darė ir Komisija. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiamu Komisijos nutarimu nėra pažeidžiamos. M. V. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, teistumai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu (Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-317-813/2023).

Teismas sutinka su skundo teiginiu, jog Komisijos nutarime nepagrįstai nurodyta, kad nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas neblaivus, nes to nepatvirtina iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ gauti duomenys – Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-403-850/2022, tačiau ši aplinkybė neturi lemiamos įtakos priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto sąvoką, esmę, tikslą ir paskirtį bei privalumus, taip pat remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis. Neatmetant ir neabejojant lygtinio paleidimo ir probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis skunde dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent jo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad yra įtvirtintas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad M. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Komisijos nariai, spręsdami dėl M. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, balsavo vienbalsiai prieš lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų taikymą nuteistajam.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo M. V. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis M. V., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nedėjo pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo M. V. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis M. V. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo M. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 357-446 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo M. V. gynėjos advokatės A. R. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Dapkevičienė