- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- 1S-317-813/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41159-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- M. V.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. V. nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2022 m. kovo 9 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 357-121 nutarta netaikyti nuteistajam M. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą Komisija padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis M. V. iš viso teistas 10 kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Jam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos buvo pažeistos. Nuteistojo išsilavinimas pagrindinis, oficiali darbinė patirtis Lietuvoje kiek daugiau nei treji metai, bausmės atlikimo metu nedirba. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis planuoja dirbti, tačiau oficialių duomenų apie galimybę dirbti laisvėje nėra. Nuo 2022 m. lapkričio nuteistasis įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Nuteistasis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju planuoja laikinai apsigyventi nakvynės namuose. Taip pat nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų - Alytaus kalėjime yra gauti antstolio vykdomieji raštai dėl skolos apmokėjimo, kurių suma 3 853 Eur. Bausmės atlikimo metu ši skola Alytaus kalėjime nemokėta. Nors nuteistasis dėl kai kurių nusikalstamų veikų kaltę pripažįsta bei atsakomybę prisiima, tačiau tuo pačiu yra linkęs pateisinti save, kaltindamas aplinką, aplinkybes bei aplinkinius. Nuteistasis yra gana spontaniškas bei impulsyvus, tai stebima tiek analizuojant jo asmenybę, tiek ir nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Nuteistasis negebėjo pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitikėdavo savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausia imdavosi veiksmų, neapgalvodamas, kokias pasekmes jie gali atnešti. Nuteistasis stokoja įgūdžių atpažįstant veiksnius bei problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, dažnai pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas. Nuteistasis neįvertina visų savo elgesio pasekmių, tačiau susikoncentruoja tik į teigiamas, tuo metu pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies, nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nustatytas reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius.
4. Nesutikdama su šiuo nutarimu, nuteistojo gynėja pateikė skundą teismui. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi skundas atmestas. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, pritardamas Komisijos nutarimo argumentams, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pakankama pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo M. V. gynėja skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį bei Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą.
5.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis nemotyvuota, išdėstyti faktai, tačiau nėra atlikta jų analizė bei vertinimas, nesivadovauta aktualia teismų praktika sprendžiant tokios kategorijos klausimą. Netinkamai įvertintos visos šiuo metu egzistuojančios ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, neatsižvelgta į nuteistojo M. V. asmenybę, ji vertinama ypatingai šališkai. Teismas vertino tik dalį atskirų aplinkybių, o ne jų visumą, dėl ko priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, nors nuteistasis atitinka formalųjį ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus.
5.2. Skunde nurodoma, kad nutartyje akcentuojamo kriminogeninio veiksnio – kriminalinė istorija nuteistasis savo teigiamu elgesiu bausmės vykdymo metu negali koreguoti. Be to, pažymima, kad nuo 2014 metų M. V. jokių nusikalstamų veikų nepadarė, praeityje jam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir jo taikymo sąlygos pažeistos nebuvo, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad jo požiūris į įstatymų laikymąsi ir tinkamą elgesį yra išimtinai neigiami.
5.3. Pirmosios instancijos teismas sumenkino nuteistojo M. V. darbinę patirtį. Kadangi nuteistasis dirbo Airijoje, negalima interpretuoti, kad jo darbinė patirtis nestabili atsižvelgiant tik į tai, kad Lietuvoje jo darbinė patirtis yra trys metai. Tai, kad asmuo pasinaudojo teise išeiti iš darbo ieškant darbo dėl geresnių sąlygų, nesuteikia pagrindo jo charakterizuoti neigiamai.
5.4. Skundžiamoje nutartyje apeliuojama į nuteistojo ankščiau vartotą alkoholį bei smurtinį elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, tačiau M. V. alkoholiu nepiktnaudžiauja, laikosi pataisos įstaigoje galiojančių elgesio taisyklių, režimo reikalavimų, aktyviai ir sistemingai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, orientuotose į jam aktualių kriminogeninių rizikos veiksnių valdymą, elgiasi disciplinuotai. Jis nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebuvo baustas dėl alkoholio vartojimo ar smurtinio elgesio. Kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliųjų tradicijų nepalaiko, nėra įtakojamas jokių asmenų, asmuo, suvokdamas savo elgesio pasekmes sau ir visuomenei, nori gyventi pagal priimtas moralės, visuomenės elgesio normas. Bausmės atlikimo metu stengėsi laikytis režimo reikalavimų, formuoja gerus ir pagarbius santykius su priežiūrą vykdančiais pareigūnais. Bendras nuteistojo M. V. elgesys sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5.5. Skunde nurodoma, kad nors M. V. į Lietuvą buvo pargabentas pagal Europos arešto orderį, tačiau nėra paneigta tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nuteistasis M. V. nuoširdžiai gailėjosi dėl nukentėjusiojo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų, juos stipriai kritikavo, žalą atlygino. Nuteistasis M. V. nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, tai patvirtina faktą, kad jis gailisi dėl nusikalstamos veikos, neigiamai vertina savo elgesį. Laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam M. V. turi reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti jokie motyvai, kuriais vadovaujantis nurodyta, jog M. V. esmingai nepakeitė savo elgesio. Nuteistasis M. V. supranta įstatymų svarbą kaip nusikalstamumo užkardymo priemonę, jų laikymosi būtinumą, todėl nepagrįsta išvada, jog jis bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu, šiuo atveju teismas pasisakė abstrakčiai, nevertindamas M. V. asmenybės, jo neindividualizavo, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į esamą situaciją, o nesivadovauti šabloniniais teiginiais.
5.6. Nesutinkant su skundžiamos nutarties argumentais dėl gyvenamosios vietos neturėjimo ir įsidarbinimo sąlygų nurodoma, kad M. V. sugyventinė jam yra suradusi darbą UAB „A.“ autošaltkalvio pareigose, todėl būdamas laisvėje jis turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, galėtų teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai. Byloje buvo pateikti duomenys, kad nuteistasis M. V. ir O. K. pareiškė pageidavimą susituokti. Jo tėvas G. V. pateikė sutikimą, kad sūnus gyventų su juo. Tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog M. V. paleistas lygtinai planuoja apsistoti (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose tik patvirtina jo siekį būti savarankiškam iki kol gaus pajamas iš darbinės veiklos.
5.7. Skunde pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš nuteistojo teisinę padėtį švelninančių procedūrų, tačiau tai nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visą teismo paskirtą bausmę, su nuteistiems asmenims taikomais atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais, t. y. atitinkamu bausmės atlikimo režimu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kadangi priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. V. gynėjos skundas atmetamas.
7. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų M. V. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
10. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
11. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2023 m. kovo 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-181291 nuteistajam M. V. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir pirmojo vertinimo, atlikto 2023 m. sausio 9 d., metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.
12. Įvertinus M. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, aukštesnės instancijos teismui nekyla. Nuteistasis vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Dalyvavo naujai atvykusių į laisvės atėmimo vietų įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose. Yra dalyvavęs individualiose konsultacijose su psichologu, konsultavosi su Resocializacijos skyriaus specialistu bei socialiniu darbuotoju dėl gyvenamosios vietos, įsidarbinimo. Raštiškai kreipėsi dėl darbo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet kol kas neįdarbintas. Pateikė duomenis apie pagal teismo nuosprendį paskirtų ieškinių apmokėjimą. Bausmės atlikimo metu sportuoja, kreipėsi dėl dalyvavimo elgesio korekcijos programose, įtrauktas į laukiančiųjų dalyvauti programose sąrašą. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu stengiasi laikytis nustatytų elgesio taisyklių, drausmine tvarka nebaustas, kartą skatintas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad paminėti duomenys teigiamai charakterizuoja nuteistąjį M. V., tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, gali būti perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.
13. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam M. V. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.
14. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam M. V., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas praeityje. Šie kriminogeniniai veiksniai yra statiniai ir kaip teisingai nurodyta skunde, nuteistasis jų pakeisti negali. Tačiau jam nustatyta ir eilė kintamų, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeninių veiksnių: nepastovi gyvenamoji vieta; turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; impulsyvumas, spontaniškas elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su M. V. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Pastebėtina, kad iš esmės analogiški kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ir pirminio vertinimo metu ir nors nurodyta, kad nuteistasis supranta ir siekia savo iniciatyva valdyti nustatytus kriminogeninius veiksnius, t. y. domisi gyvenamąja vieta laisvėje, kreipėsi į socialinį darbuotoją dėl galimybės laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, kreipėsi dėl įdarbinimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, reiškia norą dalyvauti elgesio korekcijos programose, tačiau aukštesnysis teismas pritaria Komisijos ir apylinkės teismo išvadai, kad tokių nuteistojo pastangų dar nepakanka, jog būtų galima konstatuoti ženklų nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Kadangi lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, esant gana reikšmingam kriminogeninių veiksnių skaičiui, nuteistasis M. V. juos, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį, mąstymą, aktyvesnis dalyvavimas kuo įvairesnėse pozityvaus užimtumo priemonėse, kad būtų formuojami nuteistojo įpročiai laisvalaikį leisti užsiimant pozityviomis veiklomis.
15. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad svarbus kriterijus sprendžiant, ar nuteistasis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir probacija bus sėkminga, yra gyvenimo sąlygos laisvėje. Byloje esantys duomenys apie galimą nuteistojo gyvenamąją vietą laisvėje yra prieštaringi. Nuteistasis M. V. ilgą laiką negyveno Lietuvos Respublikoje, slapstydamasis nuo teismo buvo išvykęs į Airiją, sulaikytas tik 2022 metais. Jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad lygtinai paleistas ketina apsigyventi (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, pas artimuosius apsigyventi nenori, kadangi nenori apsunkinti jiems gyvenimo. Tačiau su skundu apygardos teismui pateiktas nuteistojo tėvo sutikimas, kad M. V. apsigyventų kartu su juo. Skunde tikinama, kad nuteistasis ketina dirbti UAB „A.“, tačiau pastebėtina, kad ši įmonė registruota Vilniuje. Esant tokiems duomenims, visgi lieka neaišku, kur išties nuteistasis ketina gyventi lygtinio paleidimo atveju. Kaip ir neaišku, ar jis išties dirbtų skunde nurodytoje įmonėje. Oficialių duomenų, patvirtinančių, kad minėta įmonė įsipareigoja įdarbinti M. V., nėra. Be to, www.rekvizitai.lt duomenimis nuo 2023 m. kovo 28 d. šioje įmonėje nėra registruotų darbuotojų, kas leidžia abejoti tuo, ar įmonė šiuo metu realiai vykdo veiklą ir kad M. V. išties ketina užsiimti darbine veikla ir lėšų pragyvenimui gauti legaliais būdais, ypač atsižvelgus į tai, kad praeityje tarp nuteistojo vykdomų nusikalstamų veikų dominavo nusikaltimai nuosavybei, jis šiuo metu taip pat dar turi neišmokėtų skolų.
16. Be to, vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, nuostatas, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmuo yra gana spontaniškas ir impulsyvus. Pripažįsta, kad negebėjo pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitikėdavo savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausia imdavosi veiksmų nepagalvodamas, kokias pasekmes jie gali atnešti. Teisės pažeidėjas stokoja įgūdžių atpažįstant veiksnius bei problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu. Stebima, jog tuo metu, kai bando spręsti turimas sunkumus, dažnai pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas (pavyzdžiui, siekdamas asmeninių tikslų ar konfliktų metu naudoja smurtą, siekdamas tokiu būdu spręsti konfliktus, išgyvendamas stresines situacijas ar siekdamas atsipalaiduoti vartojo alkoholį, spręsdamas finansinius sunkumus vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas). Asmuo neįvertina visų savo elgesio pasekmių, tačiau susikoncentruoja tik į teigiamas, tuo metu pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Nors ir pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau tuo pačiu yra linkęs save pateisinti kaltindamas aplinką, aplinkinius bei aplinkybes, minimizuoja savo dalyvavimo nusikaltime pasekmes. Neabejotina, kad šios nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį ateityje, jų sprendimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra būtinas.
17. Apygardos teismo vertinimu, visi šie duomenys, į kuriuos taip pat atsižvelgė ir apylinkės teismas netenkindamas nuteistojo gynėjos skundo dėl Komisijos nutarimo, kelia pagrįstu abejonių, kad šiuo metu nuteistajam taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis jau galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje ir elgtis laikydamasis teisės aktų reikalavimų.
18. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą M. V. šiuo metu atlieka bausmę, išnykę ankstesni teistumai, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. M. V. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, teistumai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.
19. Apygardos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
20. Analizuojamu atveju M. V. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjos skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.