- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-409-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00622-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltoji stirna“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „365 kemperiai“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „365 kemperiai“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoji stirna“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „365 kemperiai“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretysis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama ieškovei iš atsakovės priteisti 3857,51 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Tauragės apylinkės teisme 2023 m. vasario 22 d. po teisminės mediacijos proceso gauta šalių sudaryta ir pasirašyta taikos sutartis, kurią prašoma patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės pasirašyta taikos sutartį, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei 151,50 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovės 2000 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba, ir 50,50 Eur žyminio mokesčio, tai yra iš viso 2050,50 Eur ieškovei, priteisė iš ieškovės 1000 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba, ir 10,45 Eur kitų išlaidų, tai yra iš viso 1010,45 Eur atsakovei ir civilinę bylą nutraukė.
5. Nurodė, kad šalys ginčą dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo išsprendė taikiai. Teismas įvertinęs taikos sutartį konstatavo, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatyminėms nuostatoms, šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, todėl, esant šioms aplinkybėms, teismas nutarė taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
6. Nurodė, kad šalys bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą paliko spręsti pirmosios instancijos teismui. Teismas įvertinęs bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus konstatavo, jog jos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių, todėl paskirstytinos į jų susidarymo priežastingumą.
7. Nurodė, kad šalys procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, procesinius veiksmus atliko nesavalaikiai, o ginčas kilo dėl komunikacijos stokos, kas lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Nurodo, kad ieškovei šiuo atveju taikos sutartimi iš dalies buvo atlyginta žala, o atsakovė į pretenzijas neragavo, dėl ko atsakovė atsakinga už bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės 24 procentus visų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties dalį, kurią paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp šalių taip: ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 1 211,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės naudai iš ieškovės priteisti 1 675,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti atsakovei išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Nurodo, kad atsakovė priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, neprivalėjo teikti atsiliepimo į ieškovės pareikštą pretenziją, kadangi šalys bandė ginčo situaciją išspręsti taikiai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl abiejų šalių komunikacijos stokos, tačiau ieškovei nutarė priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors tiek prašymą dėl mediacijos proceso, mediatoriaus skyrimo reiškė atsakovė, kai ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo išreiškusi poziciją jog sudaryti taikos ar naudotis mediacijos procedūra nepageidauja.
8.2. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė tikslino ieškinį, atsisakė dalies reikalavimų, dėl ko atsakovė turėjo teisę teikti atsiliepimus į patikslintus reikalavimus. Nurodo, kad ieškovė teikė tris ieškinius, todėl atsakovė turėjo teisę teikti ir tris atsiliepimus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovė gavusi atsiliepimą savo reikalavimą nuo 8902,19 Eur sumažino iki 3857,51 Eur, atsisakė dalies nepagrįstų reikalavimų, kas sudaro net 57 procentus visų pareikštų ieškovės reikalavimų.
8.3. Nurodo, kad šiuo atveju ieškiniu atsisakius 57 procentų reikalavimų, minėtai procentiniai daliai laikytina, kad ši bylos dalis buvo išspręsta atsakovės naudai, todėl skirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės turėjo būti priteista 57 proc. bylinėjimosi išlaidų dalis. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovės atstovas nesugebėjo nuo pat proceso pradžios tinkamai suformuoti ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas, skirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, į tai neatsižvelgė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumo, neatsižvelgė į tai, jog mediacijos procedūrą inicijavo atsakovė, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė gavusi apeliantės atsiliepimą tikslino ieškinį, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimus nuo 8902,19 Eur iki 3857,51 Eur sumos. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į patikslintu ieškiniu sumažintų reikalavimų proporciją, o patikslintų ieškinių teikimą vertinti kaip bylinėjimosi išlaidų sudarymo priežastingumą. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovės atstovas nesugebėjo nuo pat proceso pradžios tinkamai suformuoti ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas, skirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, į tai neatsižvelgė.
12. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 11 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2022 m. kovo 4 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 4477 Eur padarytos žalos transporto priemonei sumą, 4425,18 Eur nuostolius (negautas pajamas), 5 procentų metines palūkanas už priteistą žalą ir nuostolius 8902,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad šioje proceso stadijoje sudaryti taikos sutarties ar naudotis mediacijos procedūra nepageidauja. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2022 m. vasario 4 d. pretenziją adresuotą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo.
14. Atsakovė 2022 m. gegužės 9 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutinka. Ieškovė gavusi atsakovės atsiliepimą 2022 m. gegužės 12 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriuo atsisakė reikalavimo dėl 4425,18 Eur nuostolių (negautų pajamų priteisimo) ir sumažino prašomą priteisti transporto priemonei žalos sumą nuo 4477 Eur iki 3857,51 Eur sumos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė 2022 m. rugsėjo 21 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 3857,51 Eur žalą už transporto priemonės remonto išlaidas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą žalą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kuris papildytas naujais argumentais dėl atsakovės pateiktų paaiškinimų. Pažymėtina, kad bylos duomenimis, apeliantė teikė atsiliepimus tiek į ieškinį, tiek į patikslintą ieškinį, taip pat teikė ir papildomus paaiškinimus dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų.
15. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. posėdžio metu apeliantė teikė prašymą dėl mediacijos taikymo ginčo situacijoje ir sutikus ieškovei pirmosios instancijos teismas gavęs mediatorių kandidatūras Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi ginčą perdavė spręsti teisminiai mediacijai. Įvykus teisminės mediacijos procedūrai Tauragės apylinkės teisme 2023 m. vasario 22 d. gauta šalių sudaryta taikos sutartis. Minėtos taikos sutarties 2.1 punktu atsakovė įsipareigojo pervesti ieškovei 2500 Eur sumą ir taikos sutarties 3.1 punktu susitarė, kad šioje byloje, susijusių su teisinių paslaugų jiems teikimu, paskirstymo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas - 50,50 Eur žyminio mokesčio (25 proc. nuo sumokėto 202 Eur žyminio mokesčio), 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (500 Eur už ieškinio parengimą, 500 Eur už pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo ir 1000 Eur už patikslinto ieškinio parengimą). Iš viso 2050,50 Eur. Atsakovė - 10,45 Eur kitų išlaidų ir 4149 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1500 Eur už atsiliepimus į ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, rengtus advokato padėjėjo, 350 Eur už advokato padėjėjo atstovavimą 2022 m. birželio 22 d. teismo posėdyje, 847 Eur už advokato atstovavimą 2022 m. rugpjūčio 19 d. ir 2022 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžiuose, 1452 Eur už atsiliepimą į patikslintą ieškinį, rengtą advokato). Iš viso – 4159,45 Eur. Minėtos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. 03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. -įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytų maksimalių dydžių.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė teikusi ieškinį pateikė ir pretenziją apeliantei, į kurią apeliantė neatsakė, į tai, kad ieškovei buvo iš dalies atlyginta padaryta žala (2500 Eur) nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės jos 100 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų (2050,50 Eur) ir atsakovei iš ieškovės jos 24,29 procento patirtų bylinėjimosi išlaidų (1010,45 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nebuvo pakankamai įvertintos reikšmingos bylos faktinės aplinkybės, kurios turi esminės įtakos nustatant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą ir sprendžiant šių išlaidų paskirstymo klausimą.
18. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, numato CPK 94 straipsnis. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui 2023 m. vasario 23 d. buvo pateikta tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kuria, be kita ko, šalims geruoju neišsprendus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, šis klausimas buvo paliktas spręsti teismui (Taikos sutarties 3.1 punktas), tai yra šalys susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, paskirstymo pareigą nustatant teismui. Taigi, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tai yra pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį.
19. Pažymėtina, kad pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
20. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl negautų pajamų ir žalos priteisimo, kartu teikdama ir pretenziją atsakovei, nurodant, kad atsakovė patirtų nuostolių neatlygina, tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė ne tik dėl atsakovės nepateikto atsakymo į pretenziją, bet ir dėl teisminio proceso metu ieškovės du kartus tikslintų reikalavimų atsakovei, sumažintų (dalies jų atsisakymo) reiškiamų reikalavimų kiekio nuo bendros 8902,18 Eur sumos iki 3857,51 Eur sumos, be kita ko, atsakovei pasinaudojant teise ir teikti atsiliepimą į pateiktą patikslintą ieškinį, rašytinius paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ne kartą byloje tikslino reiškiamus reikalavimus atsakovei, į tai, kad ieškovė atsisakė dalies reiškiamų reikalavimų bylos nagrinėjimo metu, į tai, kad atsakovė naudojosi procesine teise teikti atsikirtimus į ieškovės reikalavimus, teismo vertinimu šiuo atveju apeliantė pagrįstai nurodo, kad minėta proporcija turėtų būti įvertinta skirstant bylinėjimosi išlaidas.
22. Kita vertus, negalima neatsižvelgti į tai, kad sudarius taikos sutartį, apeliantė įsipareigojo ieškovei sumokėti 2500 Eur sumą (atskirojo skundo 37 punkte nurodoma, kad minėta suma yra žalos atlyginimas). Atsižvelgiant į tai, galima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė iš dalies atlygino nuostolius ieškovei, tai yra 64,81 procento, įvertinus patikslinto ieškinio reikalavimo dydžio proporciją taikos sutarties 2.1 punkte mokėtinos sumos atžvilgiu. Skirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė 2500 Eur nuostolius įsipareigojo atlyginti tik teisminio proceso metu, o ne ieškovei 2022 m. vasario 4 d. pareiškus pretenziją, kas šiuo atveju taip pat įtakojo ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą. Teismo vertinimu, šiuo atveju atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą atskirojo skundo reikalavimus tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisiant ieškovei 59 procentus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (1211,72 Eur), o atsakovei 35 procentus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (1455,81 Eur) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
23. Esant nustatytoms 11-22 punkte nurodytoms aplinkybėms, apeliantės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis). Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 605 Eur advokato pagalbos išlaidų. Apeliantės atskirojo skundo reikalavimus tenkinus iš dalies (90 procentų). Apeliantei iš ieškovės priteistina 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties dalį, kurią paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „365 kemperiai“ 1211,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoji stirna“ naudai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoji stirna“ 1455,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „365 kemperiai“ naudai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoji stirna“ 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „365 kemperiai“ naudai.