Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-04-13 · Civilinė byla Nr. 2A-370-254/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-19Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2015-04-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-13
Bylos Nr.
2A-370-254/2015
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-00239-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė, Dalė Burdulienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
M. L.
Atsakovas
A. L.
Civilinė byla Nr. 2A-370-254/2015;Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00239-2011-6;
Procesinio dokumento kategorijos:(S)75.4.3.; 75.8.; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. ir atsakovo A. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-558-877/2014 pagal ieškovės M. L. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo A. L. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. L. patikslintu ieškiniu teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės ir palikti jai ikisantuokinę - Petkevičienės – pavardę; padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 38 519,67 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, pripažinti negaliojančiu 2001 m. gruodžio 12 d. susitarimą, sudarytą tarp A. L. ir A. K.. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jau metus šalys neveda bendro ūkio, santuokinio gyvenimo negyvena. Santuoka iširo ne dėl ieškovės kaltės, nes ji visuomet vertino santuoką ir stengėsi suprasti atsakovą, taikėsi su jo požiūriu į šeimą, stengėsi sąžiningai vykdyti sutuoktinės pareigas, tačiau atsakovas pradėjo rodyti nepagarbą ieškovei, provokuoti, ginčytis, todėl šeimoje neliko pagarbos bei lojalumo, o atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl jis pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą turtą prašė padalinti taip: ieškovei priteisti: žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ant jo esančius pastatus bendros 46 000 Lt vertės; butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu - 121/1000 dalimi pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)bendros 94095,67 Lt vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį Kauno r. sav. Kuro k., vidutinė rinkos vertė-15 400 Lt; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė - 770 Lt, transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė - 770 Lt. Viso ieškovei tenkančio turto vertė – 157035,67 Lt; likusį turtą prašė priteisti atsakovui. Nurodė, kad bendra santuokoje įgyto turto vertė yra 391 110,67 Lt ir padalinus turtą lygiomis dalimis sutuoktiniui tenkančios turto dalies vertė turėtų būti 195 555,335 Lt, tačiau padalijus turtą natūra šalims tenkančio turto dalys yra nelygios, todėl ieškovė prašė priteisti piniginę 38519,67 Lt kompensaciją iš atsakovo. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad už asmenines sesers A. K. dovanotas lėšas yra įgytas šis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė - 2 885 Lt; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 3500 Lt, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė - 18 050 Lt; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė - 4 500 Lt; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė - 10 400 Lt. Dėl 2001 m. gruodžio 12 d. susitarimo, sudaryto tarp A. L. ir A. K., ieškovė nurodė, kad šis susitarimas yra tariamas sandoris, surašytas siekiant atsakovui įgyti daugiau turto santuokos nutraukimo byloje, pripažįstant minėtą turtą asmenine nuosavybe. Pažymima, kad susitarimas šioje civilinėje byloje yra pateiktas tik 2013 m. vasario 26 d., nors byla yra pradėta 2011 m. vasario mėnesį, t.y. praėjus net dvejiems metams nuo momento, kai ieškovė nurodė, jog aukščiau nurodytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl patenka į bendro santuokoje dalintino turto masę. Anksčiau apie tokį susitarimą atsakovas nėra minėjęs nei ieškovei, nei šioje civilinėje byloje, taigi, akivaizdu, kad jis yra surašytas tik dėl akių. Antra, visiškai neaiškios priežastys, kodėl atsakovo sesuo pati nepirko teisių į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, o tam reikalingus pinigus padovanojo atsakovui. Trečia, atsakovo santuokoje įgytos pajamos buvo pakankamos tokioms teisėms įsigyti, todėl jų nereikėjo gauti iš trečiojo asmens, kas iš tiesų ir neįvyko. Mano, kad susitarimas yra tariamas sandoris, kuris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento, surašytas tik šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, nurodant atgalinę datą, ir atsakovui siekiant dalį santuokoje už šeimos pinigines lėšas įgyto turto pripažinti asmenine nuosavybe. Ieškovės nuomone, šalys ginčijamo Susitarimo pagrindu iš tiesų neįgijo jokių teisių ir pareigų, nes atsakovo sesuo jam jokių piniginių lėšų nepadovanojo.

Atsakovas A. L. patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš ieškovės atsakovui 19040 Lt kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį, 30000 Lt kompensaciją turtinei ir neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atlyginti, po santuokos nutraukimo atsakovui palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), ieškovei - pagal jos pasirinkimą. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės. Gyvenant santuokoje paaiškėjo, kad kartu gyventi šalys negali, sutuoktinių vertybės yra visiškai skirtingos. Iš pradžių bandė nekreipti dėmesio į sutuoktinės uždarą būdą, į jos nenorą dalintis problemomis, ieškoti problemų sprendimo būdo. Ieškovė per visus santuokos metus niekuomet nesistengė atsakovo suprasti, pradėjo žeminti, užgaulioti, agresyviai elgtis ir provokuoti, todėl pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Aplinkybes dėl ieškovės neleistino elgesio patvirtina Kauno apskrities VPK Centro PK Centro PN 2010-11-09 atsakymas į 2010-10-23 pareiškimą, kuriame konstatuota, kad vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 d. 1 p. ieškovė buvo oficialiai įspėta dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio, taip pat dėl netinkamo elgesio atsakovo atžvilgiu. Pažymima, kad ieškovė serga liga F33.2, kas įtakojo jos charakterį. Nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise kiekvienam sutuoktiniui priklauso šis turtas: ieškovei- 1,7300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, atsakovui - 03000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 13400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., 2,1000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) k., 1,6000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 23000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 230/1077 dalis 10,7700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Kuro k., įgytas dovanojimo sutarties pagrindu; transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini),išregistruota iš VĮ REGITRA duomenų bazės 2012-05-24 dieną, baigus jos eksploataciją. Nurodė, kad bendras santuokos metu įgytas turtas yra 0,7000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),k., bei jame esantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kiti statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantys (duomenys neskelbtini),k.; 847/1077 dalis 10,7700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),0,6000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),., 4400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),., žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),0,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),k., bei jame esantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantys (duomenys neskelbtini),.; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),su priklausiniu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esančiu (duomenys neskelbtini),., transporto priemonės GAZ 52-03, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),; GAZ 52-03, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),GAZ SAZ53, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini),; (duomenys neskelbtini) valst. Nr. OKR272, VIN kodas (duomenys neskelbtini),. Bendra santuokoje įgyto turto vertė – 332500 Lt. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise prašė priteisti šį santuokos metu įgytą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini),., bei jame esančius pastatus 21380 Lt vertės; 847/1077 dalis 10,7700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),- turto vertė – 11960 Lt; 4,8400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini),. -turto vertė – 15400 Lt; 1,3300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini),- turto vertė - 4000Lt; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini),, su priklausiniu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančiu (duomenys neskelbtini),, - turto vertė 93700 Lt, automobilį (duomenys neskelbtini),valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini),turto vertė – 770 Lt; viso atitenkančio turto vertė – 147210 Lt. Nurodė, kad bendra santuokoje įgyto turto vertė yra 332 500 Lt ir padalinus turtą lygiomis dalimis sutuoktiniui tenkančio turto dalies vertė turėtų būti 166 250 Lt, tačiau padalinus turtą natūra šalims tenkančio turto dalys yra nelygios, todėl atsakovas prašė priteisti 19 040 Lt piniginę kompensaciją iš ieškovės. Pažymėjo, kad dėl ieškovės ir jos vaikų smurto atsakovo atžvilgiu patyrė didelę moralinę ir fizinę traumą, dėl ko prarado 50 procentų darbingumo lygį. Dėl ieškovės kaltės šalių santuoka yra sužlugdyta, atsakovas yra dvasiškai sukrėstas, jaučiasi pažemintas, sužalota sveikata, jo šeimyninėje aplinkoje niekada tokių dalykų nėra buvę, todėl kaltas asmuo privalo už tai atsakyti vadovaujantis CK 3.70 str. 2 d. Prašė priteisti iš ieškovės atsakovui 30000 Lt kompensaciją turtinei ir neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims paliko(duomenys neskelbtini),ir (duomenys neskelbtini),pavardes; pripažino negaliojančiu 2001 m. gruodžio 12 d. susitarimą, sudarytą tarp A. L. ir A. K. or ieškovei priteisė šį turtą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini),, su priklausiniu -121/1000 dalimi pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančiu (duomenys neskelbtini),435/1077 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini),.; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),; ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ½ dalį kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ½ dalį svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ½ dalį kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančių (duomenys neskelbtini),.; transporto priemones: GAZ 52-03, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini),; GAZ, 5327, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) V1N kodas: (duomenys neskelbtini),Atsakovui priteisė šį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),su pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (šulinys, rūkykla, lauko tualetas, tvora); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini),žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini),žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini),.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini),žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini),.; 412/1077 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini),žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini),transporto priemones: (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. OKR272, VIN kodas: (duomenys neskelbtini),; GAZ SAZ 3507, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini),. Kauno apygardos teismo 2014-10-16 nutartimi buvo ištaisytas rašymo apsirikimas.Teismas sprendimą motyvavo šiais argumentais:

1. Teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad konfliktai šeimoje kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nesugebėjo surasti abiems sutuoktiniams priimtino krizinės situacijos išsprendimo būdo, jie netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinių pareigas: nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, neteikė tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, vienas kito atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Teismas padarė išvadą, jog sutuoktiniai abu buvo nepakankamai tolerantiški, lojalūs vienas kitam, neišsaugojo vienas kitam pagarbos, nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, o santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Teismas nustatė, kad liudytojos R. P. (ieškovės dukra) ir J. K. (kaimynė) yra suinteresuotos padėti ieškovei, todėl jų parodymais abejojo. Teismas atsižvelgė į Kauno miesto Centro policijos komisariato pateiktus duomenis (III t.19-30 b.l.), kurie patvirtina, kad ieškovė keletą kartų kreipėsi į policiją dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto, dėl 2013-03-25 konflikto ieškovė privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismą, 2014-05-07 nuosprendis, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 140 str. 1 d. nebuvo įsiteisėjęs. Taip pat pastebėjo, kad pirmasis ieškovės pareiškimas policijai pateiktas 2010-10-23, jame ieškovė nurodė, kad „šiuo metu pateikti dokumentai skyryboms ir turto dalyboms“ (III t. 23 b.l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada (III t. 196 b. l.) patvirtina, kad ieškovė yra sužalojusi atsakovą žirklėmis. Tačiau šie įrodymai patvirtina aplinkybes, kuomet šalių santuoka jau buvo faktiškai iširusi. Teismui pripažinus, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo reikalavimas priteisti su santuokos nutraukimu susijusią žalą netenkintas. Atsakovui nenurodžius, kas sudaro jo patirtą turtinę žalą bei nepateikus įrodymų, patvirtinančių jo patirtos turtinės žalos dydį, ieškovės kaltę, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį su patirta žala, teismas šį jo reikalavimą laikė nepagrįstu ir neįrodytu.

2. Teismas pripažino negaliojančiu 2001 m. gruodžio 12 d. susitarimą, sudarytą tarp A. L. ir A. K., kuriame nurodyta, jog A. K. dovanoja savo broliui A. L. 2500 Lt ir pageidauja, kad už dovanotus pinigus jis įsigytų teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą į 3,30 ha iš J. S. ir 1,16 ha iš M. M. bei kitų pretendentų turėtą žemę. Teismas konstatavo, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, jo šalims nesiekiant sukurti tikrus teisinius santykius ir sandoryje numatytus padarinius, siekiant tik sudaryti šalių tokių ketinimų įspūdį. Tokio sandorio sudarymo tikslas buvo remiantis turto įgijėjo asmeninės nuosavybės teise apsaugos argumentu užkirsti galimybę ieškovei įtraukti šį turtą į santuokos nutraukimo byloje dalintino turto masę. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas šį susitarimą pateikė tik praėjus metams laiko po bylos nagrinėjimo teisme pradžios, be to nepateikė dokumento originalo, todėl ekspertizės pagalba nebuvo galimybės nustatyti jo surašymo datos. Teismas minėto susitarimo buvimą vertino kaip abejotiną, nes kaip matyti iš 1997-02-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (II t. 84-85 b.l.) ir 2001-07-30 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimo (II t. 86-87 b.l.), A. K. paveldėjo tik 1806 Lt piniginę kompensaciją. J. P. 2003-04-03 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,06 ha žemės, kurios vertė 1670 Lt. Papildomas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas (II t. 93 b.l.) buvo išduotas tik 2003-10-31, t.y. žymiai vėliau, negu sudarytas ginčo susitarimas. Liudytojos su atsakovu sudarytas susitarimas dėl žymiai didesnės, negu ji pati paveldėjo, 2500 Lt sumos perleidimo, jai pačiai tuo metu jos dar negavus, neatitinka protingo ir apdairaus elgesio standarto. Susitarimas sudarytas tarp giminystės santykiais susijusių asmenų. J. S. teisę į K. D. valdytą 3,30 ha žemę pardavė už 1650 Lt (II t. 55 b.l.), M. M. teisę į G. M. 1,16 ha žemę pardavė už 464 Lt (II t. 57 b.l.). Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys ginčo žemės sklypų įsigijimo laikotarpiu neturėjo savo lėšų minėtam turtui įsigyti. Pažymėta ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad įsigyjant turtines teises būtų aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta atsakovo valia jas įgyti asmeninėn nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, šalims gyvenant santuokoje įgyti žemės sklypai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini),pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti į dalintino turto masę.

3. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažįsta, kad turtą tikslinga padalinti natūra, nes vienas kitam piniginių kompensacijų išmokėti neturi galimybės. Abi šalys pageidavo, kad kiekvienam iš jų natūra būtų priteista namų valda (duomenys neskelbtini),. Kuro kaime, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, butas Kaune; žemės sklypas (duomenys neskelbtini),unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),. Atsakovas pageidavo, kad jam būtų priteisti žemės sklypai (duomenys neskelbtini),., unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini),bei (duomenys neskelbtini),. Sprendime teigiama, kad nei viena iš šalių nepageidauja namų ūkio valdos, esančios žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, o abu pirmieji nekilnojamojo turto objektai yra pritaikyti gyvenimui ištisus metus, bute Kaune pastoviai gyvena ieškovė, o atsakovas didžiąją laiko dalį gyvena (duomenys neskelbtini),, ten laiko naminius gyvūnus, į Kauną atvyksta tik su reikalais ar pas gydytojus, todėl teismas sprendė, kad protingumo ir teisingumo principus atitiktų kiekvienai iš šalių palikti po vieną gyvenamąjį būstą, būtent tą, kuriuo šalis daugiau naudojasi, t.y. butą palikti ieškovei, o gyvenamąją sodybą atsakovui. Atsižvelgiant į didelę kitos sodybos vertę, palyginus su likusiu dalintinu turtu, ją padalino šalims po ½ dalį. Dalinant šalims žemės sklypus, teismas atsižvelgė į šalių teisminės mediacijos metu pasiektus susitarimus (III t., 41 b.l.) bei įvertino nei vienos iš šalių negalėjimą sumokėti kompensacijos. Teismo nuomone, toks turto padalijimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nepažeis šalių interesų pusiausvyros. Teismas ieškovei priteisė turto, kurio bendra vertė 168 366 Lt, o atsakovui turto, kurio bendra vertė 168 360 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkančio turto dalis yra tik labai nežymiai - 6 Lt didesnė už atsakovui tenkančią turto dalį, teismas 3 Lt kompensacijos atsakovui iš ieškovės nepriteisė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovė M. L. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą dalyje, kurioje nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei priteista 435/1077 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),.; ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, 1/2 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ½ dalis pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),½ dalis pastato - kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ½ dalis pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ½ dalis pastato - svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),½ dalis kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančių (duomenys neskelbtini),.; atsakovui priteista: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),su pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr(duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (šulinys, rūkykla, lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),; 12/1077 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini),ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovei priteisti: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),su pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr(duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (šulinys, rūkykla, lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),. Atsakovui priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, pastatą - svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančius (duomenys neskelbtini),847/1077 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini),Priteisti ieškovei iš atsakovo 28 368 Lt dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo ir mano, kad ji padaryta netinkamai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, neįvertinus atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu. Taip pat be pagrindo teismas pripažino liudytojų R. P. ir J. K. parodymus neobjektyviais ir abejotinais. Pažymima, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Vieninteliai atsakovo pateikti įrodymai, neva patvirtinę ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, buvo medicininiai dokumentai, patvirtinantys faktą, kad ieškovė sirgo depresija, tačiau depresija nėra sutuoktinio kaltės prezumpcija ir greičiau turėtų būti vertinama kaip atsakovo žiauraus elgesio pasekmė su ieškove. Dėl nuolatinio žiauraus atsakovo elgesio ieškovė negali pilnavertiškai džiaugtis gyvenimu, jaustis tvirtai, kas galimai lėmė jos depresiją. Atkreipiamas dėmesys, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, jog skyrybų iniciatoriumi buvo ne jis, o ieškovė. Jis taip pat patvirtino, kad būtų su ieškove ir toliau gyvenęs santuokoje, jei ne jos pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Todėl apeliantė daro išvadą, kad atsakovas pripažino, jog su sutuoktine bendras gyvenimas jį tenkino, todėl ji negali būti laikoma kalta dėl santuokos nutraukimo. Pažymima, kad atsakovo iniciatyva iškviestas liudytojas (R. K.) neva turėjęs patvirtinti ieškovės kaltę dėl santuokos nutrūkimo, iš tiesų negalėjo paliudyti jokių aplinkybių, kadangi šalių sodyboje gyveno prieš ketverius metus, o paskutinius dvejus metus iki civilinės bylos pradėjimo net nebendravo su šalimis, todėl negalėjo paaiškinti sutuoktinių gyvenimo aplinkybių prieš pat santuokos nutrūkimą.

2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su santuokos metu įgyto turto padalijimu. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė dėl viso santuokoje įgyto turto padalijimo, kadangi ieškovei priteisė ½ dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), (namų valda Nr. 1), tačiau likusios ½ dalies nuosavybės klausimo teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė, nors iš teismo motyvuojamosios dalies matyti, kad minėta ½ dalis turėjo atitekti atsakovui. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismui neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, buvo priimtas toks teismo sprendimas, kuris iš esmės pažeidžia ieškovės teises, kadangi namų valda, esanti (duomenys neskelbtini),padalinta lygiomis dalimis po ½ dalį, nors Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini),buvo nuspręsta A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 5 mėnesiams. Pažymima, kad minėtas Kauno apylinkės teismo nuosprendis patvirtina faktą, jog šalims neįmanoma gyventi kartu, dėl atsakovo elgesio ieškovės sveikatai gali kilti realus pavojus, todėl dėl itin sudėtingų buvusių sutuoktinių tarpusavio santykių, joks turtas po santuokos nutraukimo negali likti priklausančiu jiems bendrąja daline nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, kad jos siūlytas santuokoje įgyto turto padalijimo variantas, kuomet jai būtų priteista namų valda Nr. 2, o atsakovui - namų valda Nr. 1, išmokant piniginę kompensaciją už didesnę tenkančio turto dalį, labiau atitiktų šalių interesus ir neprovokuotų galimų konfliktų ateityje. Nurodoma, kad teismo išvada, jog nei viena iš šalių negali sumokėti piniginės kompensacijos, todėl turtas turi būti dalinamas natūra, buvo padaryta neatsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, kurie leido daryti išvadą apie atsakovo galimybę išmokėti piniginę kompensaciją ieškovei. Atkreipiamas dėmesys, kad atsakovas patvirtino gaunantis papildomų pajamų iš namų valdos Nr. 1 nuomos, kurioje esančią salę nuomoja už 400 Lt, be to, atsakovui atiteko miškų ūkio žemės sklypai, kuriuos išvalius ar iškirtus atsakovas turi galimybę gauti papildomų pajamų ir išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją.

Atsakovas A. L. (toliau - apeliantas) patikslintu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažintas negaliojančiu 2001-12-12 susitarimas tarp apelianto (atsakovo) A. L. ir A. K. bei padalintas santuokoje įgytas turtas ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – nustatyti apelianto (atsakovo) A. L. patikslintame priešieškinyje nurodytą santuokoje įgyto turto padalijimo būdą. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

1. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai 2001-12-12 susitarimą pripažino sudarytu dėl akių. Pažymima, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal 1997-02-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu bei 2001-07-30 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimą A. K. paveldėjo 1806 Lt piniginę kompensaciją bei J. P. 2003-04-03 sprendimu atkurtas nuosavybės teises į 1,06 ha žemės sklypą, kurio vertė 1670 Lt. Byloje apklausta liudytoja A. K. nurodė, kad siekdama neardyti po motinos J. P. mirties likusio žemės sklypo, 2001-12-12 sudarė susitarimą su savo broliu (apeliantu) dėl piniginės kompensacijos su konkrečia nuoroda kokiu tikslu jam mokama kompensacija, tai yra apeliantui įgyti žemės sklypus, esančius šalia motinos žemės. Pažymima ir tai, kad A. K. nurodė, jog piniginės lėšos pagal susitarimą buvo sumokėtos jos namuose, susitarimo sudarymo dieną. Todėl daroma išvada, kad 2001-12-12 susitarimo šalys realiai įgijo atitinkamas teises ir pareigas, tai yra apeliantas (atsakovas) įgijo pinigines lėšas nusipirkti žemės sklypus, o tuo tarpu A. K., atsisakydama dalies piniginių lėšų, įgijo teisę į motinos palikimą, taigi, šalys siekė susitarti dėl piniginės kompensacijos už po motinos mirties likusio turto ir šią savo valią įformino rašytine forma. Akcentuojama, kad ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo pretenduoti į apelianto mirusios motinos turtą, todėl apeliantas vienas įsigijo J. S. teisę į K. D. valdytą 3,30 ha žemės sklypą bei į M. M. teisę į G. M. 1,16 ha žemės sklypą, pats vienas sutvarkė žemės atkūrimo procesus, tokiu būdu patvirtindamas jog žemės sklypus siekia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino faktą, jog ji nedalyvavo sudarant sandorius. Be to, ieškovė neįrodė minėto susitarimo šalių nesąžiningumo. Teigiama, kad dar 2001-07-30 Skuodo rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr.2-248/2001 nusprendė iš dalies pakeisti Skuodo rajono valdybos 1994-06-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini),“Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei J. P.“, todėl akivaizdu, 2001 m. liepos mėnesį sutarties šalims - apeliantui A. L. bei A. K. buvo žinoma apie atkurtinas nuosavybės teises ir tik dėl ilgo nuosavybės teisių atkūrimo proceso, J. P. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos 2003 metais. Tačiau pirmos instancijos teismas visiškai nevertino 2001-07-30 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimo, apie kurį kalbėjo tiek liudytoja A. K., tiek apeliantas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas nesutinka su santuokoje įgyto turto padalijimu. Nurodo, kad teismas į bendrą sutuoktinių turto balansą įtraukė žemės sklypą su jame esančiais statiniais (duomenys neskelbtini),tačiau nepadalino ½ dalies minėto turto. Apelianto teigimu, tikslinga minėtą turtą priteisti ieškovei, siekiant atstatyti socialinę taiką tarp šalių, išmokant apeliantui kompensaciją, sudarančią 65 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi lėšų piniginės kompensacijos išmokėjimui, atsakovas sutinka, kad jam būtų priteistas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, neaišku, kodėl vienu atveju turto vertę nustatė pagal individualų vertinimą, o kitu atveju pagal masinį vertinimą, t.y., nustatydamas žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),su pastatais - gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, pastatu - kiemo statiniais (inžinieriniais) - kiemo statiniais (šulinys, rūkykla, lauko tualetas, tvora), unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančių adresu (duomenys neskelbtini),konstatuodamas, kad individualiai vertinant nustatyta nekilnojamojo turto vertė yra tikslesnė, negu ją nustatant masinio vertinimo būdu, rėmėsi UAB “Inreal“ nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini),, kuriame nurodyta, kad viso aukščiau nurodyto turto vertė yra 46000 Lt. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismas tame pačiame sprendime pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto - buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini),nustatydamas rinkos vertę nurodė, kad vadovaujasi naujesniais duomenimis ir rėmėsi VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu gautais duomenimis. Teigiama, kad šiuo atveju, Kauno apylinkės teismas turėdamas duomenis tiek apie individualų nekilnojamojo turto vertinimą, tiek apie naujausius masinio vertinimo duomenis, sudarydamas dalintino turto balansą vieną turtą įvertino pagal vienus byloje esančius duomenis, kitą - pagal kitus duomenis, nepaisant to, kad ieškovė neginčijo nekilnojamojo turto - tiek sodybos komplekso, tiek buto, individualaus vertinimo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nekilnojamas turtas - butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),, jai yra nereikalingas, o atsakovui šis butas dėl sveikatos priežasčių yra būtinas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pažymima, kad transporto priemonė GAZ 3207, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini),, yra išregistruota ir dokumentai patvirtinantys šį faktą yra byloje, tačiau Kauno apylinkės teismas realiai neegzistuojantį turtą priskyrė apeliantui.

Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti šiais motyvais:

1. Ieškovė sutinka su teismo išvada, kad 2001-12-12 susitarimas negalioja dėl to, jog buvo sudarytas dėl akių. Pažymima, kad susitarimas byloje pateiktas tik 2013 m. vasario 26 d., nors civilinė byla pradėta 2011 m. vasario mėnesį. Ieškovė apie šį susitarimą nežinojo. Ieškovės vertinimu, nelogiška, kodėl atsakovo sesuo pati nepirko teisių į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą o tam reikalingus pinigus neva padovanojo atsakovui, be to, neaišku kodėl susitarimas buvo surašytas 2001 m. gruodžio 12 d., nors jo šalis siejo artimi giminystės ryšiai, tad sudėtingo turinio susitarimo surašymas visiškai neatitinka įprastinės praktikos būdingos tarp artimų giminaičių. Be to, santuokoje įgytos pajamos buvo pakankamos tokioms teisėms įsigyti, todėl jų nereikėjo gauti iš trečiojo asmens. Taip pat svarbu, kad byloje nebuvo pateiktas susitarimo originalas. Ieškovė nesutinka, kad ji turėjo pareigą įrodyti susitarimo šalių nesąžiningumą, kadangi ieškovei įrodinėjant, jog susitarimo šalys jį sudarė tik dėl akių, juo labiau, kad šalys buvo giminaičiai, t.y. A. K. turėjo teisinį suinteresuotumą, kad jos broliui atitektų daugiau turto po šalių santuokos nutraukimo, jai nebuvo pareigos taip pat įrodinėti ir susitarimo šalių nesąžiningumo, nes aplinkybę, jog šalys buvo nesąžiningos patvirtina pats tariamo sandorio sudarymo faktas.

2. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinėje byloje šalių pateiktus įrodymus, susijusius su dalintino turto verte, todėl minėtoje dalyje teismo sprendimas yra pagrįstas ir paliktinas galioti. Pažymima, kad apeliantas, nesutikdamas su buto vertinimu, kurį atliko VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu, neatliko jo individualaus vertinimo. Akcentuojama, kad teismas, vadovavosi nekilnojamųjų daiktų individualiais vertinimais, kuriuos buvo atlikę teismo ekspertai, tačiau taip pat atsižvelgė į patį ekspertizės aktų turinį, o ne galutinę išvadą. Tuo tarpu tie nekilnojamieji daikati, kurių vertė nebuvo nustatyta individualiai, buvo vertinami atsižvelgiant į VĮ „Registrų centras" nustatytas vertes, galiojusias civilinės bylos nagrinėjimo pabaigoje. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas pateikia naujus įrodymus, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo išregistruotos transporto priemonės, kadangi sprendimo priėmimo metu transporto priemonės nebuvo išregistruotos, o tokio išregistravimo ateityje teismas neturėjo galimybės numatyti, be to, pats apeliantas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą reikalauja taikyti apelianto patikslintame priešieškinyje nurodytą santuokoje įgyto turto padalijimo būdą, kuriame apeliantas prašė padalinti santuokoje įgytas ir šiuo metu išregistruotas transporto priemones.

Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigiama, kad teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojų ilgametės apeliantės draugės J. K. ir apeliantės dukters R. P. parodymai dėl susiklosčiusių tarpusavio santykių bei netiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi, stengiantis padėti apeliantei pasiekti jai palankaus bylos rezultato, nėra objektyvūs atsakovo atžvilgiu ir jų įrodomoji reikšmė yra abejotina. Pasak atsakovo, nepagrįsti apeliantės argumentai apie tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apeliantės kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai ne tik apie apeliantės sveikatos psichikos sutrikimus, jų poveikį apeliantės būsenai, taip pat pateikta specialisto išvada apie atsakovo sužalojimus žirklėmis, ieškovės teikti pareiškimai policijai dėl santuokos nutraukimo bei turto dalybų, patvirtina ieškovės neteisėtus veiksmus atsakovo atžvilgiu. Pažymima ir tai, jog šiuo konkrečiu atveju nėra svarbu kas yra santuokos nutraukimo iniciatorius - apeliantė ar atsakovas, nes tai nesuponuoja vieno iš sutuoktinių kaltės buvimo fakto.

2. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu santuokoje įgyto turto padalijimu. Nurodo, kad ieškovė nuolat keičia siūlomą turto padalijimo tvarką, be to, nepateikia jokių teisinių argumentų dėl kokių priežasčių nori kitokio nekilnojamojo turto padalijimo būdo. Pažymima, kad butą ieškovė ketina parduoti, o į sodybas ji negali patekti dėl to, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, autobusai važiuoja retai, butas yra aukštai ir jai nėra patogu vaikščioti, o žemės sklypais ji niekada nesinaudojo ir nesinaudoja, todėl apeliantui nesuvokiami apeliacinio skundo teikimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi patikrinti ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo konstatuota abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, apeliantas skundžia sprendimo dalį dėl 2001-12-12 susitarimo pripažinimo negaliojančiu bei abu apeliantai – sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės su kuo apeliantė nesutinka. Apeliantė sutuoktinio kaltę, be to, kad jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, grindė ir CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis aplinkybės, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija, t.y., kad sutuoktinis žiauriai elgėsi su ja ir buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Pažymėtina, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau ieškovei tenka įrodyti faktus, su kuriais ji sieja kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Ieškovė dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2011-02-02 ir ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka yra iširusi, nes jau metus laiko šalys nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Tokios aplinkybės taip pat konstatuotos skundžiamame teismo sprendime. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014-05-07 nuosprendžiu apeliantas yra nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2013-03-25, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine M. L. metu, sukėlė jai fizinį skausmą. Taigi, atsakovas nusikalstamus veiksmus ieškovės atžvilgiu atliko po kelių metų nuo ieškovės nurodomo faktinio santuokos iširimo laikotarpio, todėl apelianto veiksmai, už kuriuos jis buvo nuteistas, nebegalėjo turėti jokios įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai ir neįrodo jo kaltės dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų rašytinių įrodymų – ieškovės pareiškimų policijai (III t., b.l. 19-27) vertinimu, nes juose nurodyti faktai apie atsakovo vartojamą psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu ir grasinimus apima laikotarpį, kuomet šalių santuoka pagal ieškovę buvo faktiškai iširusi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė nepateikė institucijų, į kurias buvo kreiptasi, priimtų procesinių dokumentų dėl jos pareiškimų. Atsakovas į bylą taip pat pateikė 2012-05-16 specialisto išvadą, kurioje užfiksuoti jo paaiškinimai apie tai, kad 2012-05-15 jo sutuoktinė smogė žirklėmis ir sužalojo atsakovui kairę plaštaką bei teisme paaiškino, kad sutuoktinės elgesį įtakojo jai diagnozuota depresija, gyvenant šeimoje ji nuolat keldavo konfliktus dėl turto, nebuvo tarpusavio supratimo ir pagarbos. Sutiktina su apeliante, kad teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės turi atsižvelgti į jų elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu, tačiau ji nurodo faktus apie atsakovo elgesį tuomet, kai sutuoktinių tarpusavio santykiai jau buvo faktiškai nutrūkę ir ji pati jau nebesitikėjo, kad šalys vėl galės pradėti gyventi kartu, todėl abiejų sutuoktinių elgesys po to, kai jie bendro ūkio jau nebevedė, jų santuokiniai ryšiai buvo faktiškai nutrūkę, ieškovė prašė neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti, negali būti argumentu santuokos nutraukimo priežastims nustatyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu šalių kaltinimai vienas kitam patvirtina, kad santuokoje nebuvimo tarpusavio pagalbos, supratimo ir moralinės pagarbos ir būtent tai turėjo lemiamos įtakos santuokos iširimui. Šalių kviesti liudytojai dėl aplinkybių, kuriomis buvo kaltinamas atsakovas davė prieštaringus parodymus - jeigu ieškovės liudytojos liudijo apie ūmų atsakovo būdą, tai jo kviestas liudytojas atsakovą apibūdino kaip ramų žmogų. Aplinkybė, kad ieškinį dėl santuokos nutraukimo pateikė ieškovė taip pat nesuponuoja atsakovo kaltės dėl jos iširimo. Todėl teisėjų kolegija sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir, kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, todėl abipusė kaltė dėl santuokos iširimo buvo nustatyta pagrįstai.

Dėl 2001 m. gruodžio 12 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu

2001 m. gruodžio 12 d. susitarimu atsakovas ir į bylą neįtraukta dalyvaujančiu asmeniu A. K. susitarė, kad pastaroji padovanoja atsakovui 2 500 Lt, o šis juos priima. Susitarime atsakovas savo parašu patvirtino, kad 2500 Lt gavo. Jame buvo nurodyta, kad A. K. pageidauja, kad už dovanotus pinigus atsakovas įsigytų konkrečius žemės sklypus. Ieškovė ieškiniu prašė šį susitarimą pripažinti negaliojančiu kaip tariamą sandorį, kadangi jis buvo sudarytas tik dėl akių, atbuline data ir atsakovas jokių piniginių lėšų pagal jį negavo (CK 1.86 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės ieškinyje nurodytais argumentais ir šį sandorį pripažino negaliojančiu, kaip fiktyvų papildomai nurodant, kad į bylą nebuvo pateiktas sutarties originalas. Apeliantas nesutinka su tokiais teismo argumentais ir nurodo, kad pagal ginčijamą susitarimą jis gavo pinigines lėšas, todėl sandoris negali būti pripažintas sudarytas tik dėl akių, o už gautas lėšas įsigijo žemės sklypus asmeninėn nuosavybėn, vykdydamas šio susitarimo sąlygą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas 2001 m. gruodžio 12 d. susitarimas yra sandoris (CK 1.63 straipsnis). Vertinant jo turinį, jis kvalifikuotinas kaip dvišalis sandoris, nes jame nurodyta dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis), o iš esmės tai yra dovanojimo sutartis (CK 6.465 straipsnis). Dovanotoja pagal įstatymą galėjo nurodyti sąlygą, kad padovanotas turtas būtų naudojamas tam tikram tikslui (CK 6.467 straipsnio 1 dalis) ir ją nurodė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal susitarimo sudarymo metu galiojusią CK 6.469 straipsnio 1 dalį, tik sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos. Nagrinėjamu atveju susitarimo šalys – atsakovas ir liudytoja A. K. ne tik patvirtino 2500 Lt dovanojimo faktą, bet atsakovas pateikė ir rašytinio įrodymo – rašytinės sutarties kopiją bei kitus rašytinius įrodymus (paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (2 t., b.l. 84-87) ir Skuodo raj. apylinkės teismo 2001-07-30 sprendimas (2 t., b.l. 86-87) apie jo sudarymo prielaidas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tik ieškovės paaiškinimu šį susitarimą laikyti niekiniu (fiktyviu) ir negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) kaip sudarytu dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) (CK 1.86 straipsnis). Dėl rašytinių įrodymų kopijų vertinimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas sprendžia, ar dokumentų kopijas pripažinti įrodymu, ir vertina jų įrodomąją reikšmę nustatant bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013). Kaip jau nurodyta pirmiau, susitarimo šalys patvirtina jame nurodytas faktines aplinkybes, ieškovė nebuvo ginčijamo teisinio santykio šalimi, dovanotos piniginės lėšos nebuvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, šiuo sandoriu ieškovei nebuvo sukurtos teisės ir pareigos, tuomet nebuvo pagrindo konstatuoti jos teisių pažeidimo ir jas ginti sandorių negaliojimo instituto pagrindu (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, CK 1.138 straipsnio 5 punktas), todėl sprendimas šioje dalyje panaikinamas ir ieškovės ieškinys dėl 2001 m. gruodžio 12 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to pažymima, kad teismas negali spręsti dėl į bylą neįtraukto dalyvaujančiu asmeniu materialiųjų teisių ir pareigų, nes tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 266 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sandorį laikyti niekiniu galima tik tuomet kai jis akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, ko šiuo atveju negalima nustatyti (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Todėl jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, šalies prašymu teismas turi patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju panaikinus skundžiamo teismo sprendimo dalį ir nepripažinus negaliojančiu į bylą dalyvaujančiu asmeniu neįtrauktos A. K. su atsakovu 2001 m. gruodžio 12 d. sudaryto susitarimo, nebus nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų, o šis susitarimas vertintinas visų byloje surinktų įrodymų visumoje, sprendžiant dėl atsakovo nurodomų žemės sklypų įsigijimo asmeninėn nuosavybėn.

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo

Apeliantas nurodo, kad: 1) 0,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),; 2) 1,3400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),; 3) 2,1000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),; 4) 1,6000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),; 5) 2,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantys (duomenys neskelbtini),yra jo asmeninė nuosavybė. Su tokia apelianto išvada nėra pagrindo sutikti. Šalys santuoką sudarė 1988 m. rugpjūčio 8 d., o visas pirmiau nurodytas turtas yra įgytas šalims gyvenant santuokoje 2003 m. (1 t., b.l.11-17). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi turto registracija atsakovo vardu viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, tai sprendžiant dėl paminėto turto teisinio režimo, viešo registro duomenų tikrumas (patikimumas) turėjo būti patikrinamas pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnių nuostatas.

Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl atsakovas turėjo procesinę pareigą paneigti nurodytą prezumpciją. Apeliantas priešieškinio dėl šio turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe nepareiškė, savo argumentus dėstė atsikirsdamas į ieškovės ieškinį bei savo priešieškinyje nurodydamas, kad šis turtas neįtrauktinas į santuokoje įgyto turto balansą. NTR duomenys patvirtina, kad pirmiau paminėti žemės sklypai atsakovo nuosavybės teise įregistruoti Kauno apskrities viršininko 2013-03-18 sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini),ir Nr. (duomenys neskelbtini),bei 2003-03-18 įsakymo „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno r.)“ pagrindu (2 t., b.l. 27-31). Šiuose sprendimuose nurodoma, kad atkuriama nuosavybės teisė į buvusių žemės savininkų K. D. ir G. M. nuosavybės teisėmis valdytą turtą. Atsakovas teises į šių asmenų nuosavybės teisių atkūrimą įgijo 2001-12-21 (2 t., b.l. 55) ir 2001-12-12 (2 t., b.l. 57) teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisę pardavimo sutartimis, atitinkamai už 1650 Lt ir 464 Lt. Apeliantas laiko, kad šį turtą jis įgijo už 2001-12-12 susitarimu su liudytoja A. K. jam padovanotus 2 500 Lt, nes ji juos padovanojo, kad atsakovas atsisakytų savo teisių į motinos palikimą. Tačiau šios aplinkybės buvo įrodinėjamos tik atsakovo paaiškinimu ir liudytojos, dovanotojos parodymais bei jos sąlyga susitarime. Ieškovė savo paaiškinimu tai kategoriškai neigia, atsakovas neįrodė, kad apie tokį susitarimą jai buvo pranešta, todėl šalims savo argumentus įrodinėjant tos pačios rūšies įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 d.) yra svarbu nustatyti ar šalys davė nuoseklius parodymus. Apeliantas buvo nenuoseklus ir tai pirmiausia patvirtina jo procesiniai dokumentai. Pradiniame priešieškinyje (1 t., b.l. 88-93) jis šį turtą laikė santuokoje įgytu, visus žemės sklypus jis įtraukė į santuokoje įgyto turto balansą ir prašė padalinti tarp šalių lygiomis dalimis. Tik vėlesniame patikslintame priešieškinyje turtą nurodė kaip savo asmeninę nuosavybę. Toks atsakovo nenuoseklumas neduoda pagrindo labiau tikėtinai išvadai, kad teises atkurti išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisę jis įgijo už asmenines lėšas - sumokėdamas jam dovanotais pinigais. Dovanotojos nurodyta sąlyga, kad padovanotas turtas būtų naudojamas tam tikram tikslui (CK 6.467 straipsnio 1 dalis), suteikia jai teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta ar būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas, bet ji neįrodo fakto, kad ši sąlyga buvo įvykdyta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pirmiau nurodytus žemės sklypus įsigijo už asmenines lėšas. Be to, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Taigi, nagrinėjamu atveju, taikant CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, apeliantas turėjo įrodyti ne tik už kokias lėšas turtas buvo įgytas, bet ir kokia buvo jo valia įsigyjant turtą. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra nurodęs, kad teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008). Jeigu atsakovas savo valią sieja su paminėtu susitarimu, kurį išviešino ieškovei tik bylą nagrinėjant teisme, tai jame užfiksuota tik dovanotojos sąlyga, o ne jo valia. Atsakovo valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn negalima nustatyti ir pagal pardavimo sutarčių turinį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines teisės normas ir nepažeidė procesinių teisės normų, spręsdamas dėl penkių žemės sklypų teisinių režimo kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, todėl apelianto apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

CK 3.127 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad turtas padalinamas natūra, jeigu galima taip padalinti ir tik negalint jo padalinti natūra, turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nagrinėjamu atveju teismas šalių santuokoje įgytą turtą padalino natūra atsižvelgdamas į jų nurodytas aplinkybes dėl faktiško naudojimosi turtu, byloje pasiektus susitarimus bei aplinkybę, kad šalys nei viena neturi galimybės sumokėti kitam kompensacijos. Teisėjų kolegija nekartoja skundžiamo sprendimo argumentų tik papildomai nurodo, kad apeliantė nesinaudoja nei mažąja sodyba, kuri buvo paskirta apeliantui (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis adresu (duomenys neskelbtini),su pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (šulinys, rūkykla, lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, šio turto vertė – 46000 Lt.) , nei didžiąja, kuri buvo padalinta šalims lygiomis dalimis (žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, su statiniais - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),pastatu - viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, pastatu - kluonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, pastatu - tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, pastatu - svirnu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, bendros 65000 Lt rinkos vertės). Pastaroji sodyba nėra pritaikyta gyventi nuolat, apeliantas gyvena ir ūkininkauja pirmojoje sodyboje. Apeliantė 2013-11-14 teismo posėdyje paaiškino, kad mažąją sodybą nori gauti su tikslu ją parduoti, tačiau taip pat nurodė, jeigu ją gauti pretenduoja atsakovas, tai tam neprieštarauja. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl sveikatos negali gyventi nei vienoje iš šių sodybų, todėl jos apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad didžioji sodyba nedalintina natūra dėl šalių konfliktiškų santykių, nes ja nebus galima naudotis, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas parinko netinkamą turto padalino būdą, todėl apeliantės apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl viso santuokoje įgyto turto padalinimo, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl didžiosios sodybos ½ dalies, kurią pagal motyvuojamąją dalį skyrė atsakovui. Šiuo aspektu pažymima, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo buvo priimta 2014-10-16 nutartis, kuria buvo ištaisytas rašymo apsirikimas dėl atsakovui priteisto ½ dalies turto: žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, su statiniais - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),pastatu - viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, pastatu - kluonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, pastatu - tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, pastatu - svirnu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),. Teisėjų kolegija pažymi, kad pamintoje nutartyje nurodomos aplinkybės yra susijusios ne su rašymo apsirikimų ištaisymu (CPK 276 straipsnis), o su papildomo sprendimo priėmimu (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau šalys atskirojo skundo dėl šios nutarties nepateikė ir ji yra skundžiamo teismo sprendimo sudėtinė dalis.

Apeliantas priešieškiniu prašė paskirti jam mažąją sodybą, kurioje jis gyvena. Apeliantė gyvena bute su rūsiu, esančiame (duomenys neskelbtini),kuriame gyveno dar iki santuokos su atsakovu ir byloje nenurodė, kad šis butas jai nereikalingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į abiejų sutuoktinių interesus turėti po gyvenamąjį plotą bei apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sprendimą pakeisti.

Apeliantas esminiu pažeidimu dalinant santuokoje įgytą turtą nurodė aplinkybę, kad teismas vienu atveju nekilnojamojo turto vertes nustatė pagal masinį, kitu atveju pagal individualų vertinimą. Nustatydamas mažosios sodybos vertę teismas rėmėsi UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktu, o buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini),vertę nustatė vadovaudamasis naujesniais VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu gautais duomenimis, nors ieškovė neginčijo tiek sodybos, tiek buto individualaus vertinimo. Sutiktina su apeliantu, kad dalinant santuokoje įgytą turtą jo vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo remtis VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu gautais duomenimis, kuomet į bylą šalys, tame tarpe apeliantas, nepateikė jokių kitų įrodymų buto rinkos kainai nustatyti ir apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė kuo grindžia nustatytos kainos neteisingumą, todėl teisėjų kolegija negali konstatuoti, kad teismas padarė materialinės teisės pažeidimą ir netinkamai nustatė ginčo turto rinkos kainą.

Apeliantas prie apeliacinio skundo pateikė VĮ „Regitra“ duomenis apie tai, kad 2014-09-29 yra išregistruotos transporto priemonės GAZ SAZ 53, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini),kurios buvo padalintos. Paminėtuose pranešimuose yra nurodyta, kad transporto priemonės išregistruotos LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 5 dalies ir Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių nuostatų pagrindu, kas nėra susiję su nuosavybės teisės praradimu, o joms tik draudžiama dalyvauti viešajame eisme. Jos vėl galės dalyvauti viešajame eisme tik iš naujo registruotos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Be to šios transporto priemonės išregistruotos jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Transporto priemonė GAZ 3207, (duomenys neskelbtini) buvo registruota atsakovo vardu (1 t., b.l. 42) ir jis 2011-05-06 priešieškiniu prašė šią transporto priemonę paskirti jam (1 t., b.l. 92). Bylos nagrinėjimo metu į bylą buvo pateikta 2012-05-24 pažyma apie transporto priemonės išregistravimą baigus jos eksploataciją (2 t., b.l. 37), todėl šis turtas santuokos pabaigoje jau neegzistavo. Atsakovas ir ieškovė savo paskutiniuose procesiniuose dokumentuose į dalintino turto balansą įtraukė tik šias transporto priemones: 1) GAZ 52-03, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),; 2) GAZ 52-03, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),; 3) GAZ SAZ53, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini),4) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. OKR272, VIN kodas (duomenys neskelbtini),. Iš jų viena - GAZ SAZ53, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini),nebuvo priteista nei vienai iš šalių sprendime nurodant (4 t., b.l. 114), kad ji išregistruota baigus eksploataciją (2 t., b.l. 36), tačiau buvo išregistruota kita transporto priemonė - GAZ 3207, (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 36), kurią teismas priteisė atsakovui, todėl teismo sprendimas dalis, kuria atsakovui priteista transporto priemonė GAZ 3207, (duomenys neskelbtini) panaikinama ir priteisiama apeliantui transporto priemonė GAZ SAZ53, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi pastarųjų abiejų transporto priemonių rinkos vertę šalys buvo nurodę po 770 Lt, tai dalintino turto balansas nesikeičia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas visiškai, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu 2001 m. gruodžio 12 d. susitarimą. Kauno apylinkės teismo 2014-11-05 nutartimi apeliantui buvo atidėtas 2749 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas (5 t., b.l. 19-20), tačiau jis buvo paskaičiuotas tik dėl ginčijamos sprendimo dalies dėl turtinio reikalavimo - turto padalinimo (4 t., b.l. 165-166). Šioje dalyje apelianto apeliacinis skundas netenkinamas, todėl valstybei priteisiamas 796 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Kauno apylinkės teismo 2014-11-07 nutartimi apeliantei buvo atidėtas 2231 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas (5 t., b.l. 21-22), todėl jos apeliacinį skundą atmetus visiškai, atidėtas 646 Eur žyminis mokestis priteisiamas valstybei.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, apeliantės M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą (2014 m. spalio 16 d. nutartis) panaikinti iš dalies.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu 2001 m. gruodžio 12 d. susitarimas, sudarytas tarp A. L. ir A. K. ir priimti naują sprendimą - ieškinį šioje dalyje atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui A. L. priteista transporto priemonė GAZ SAZ 3507, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ir priimti naują sprendimą – priteisti atsakovui A. L. transporto priemonę GAZ SAZ 53, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės M. L. 646 Eur, o iš apelianto A. L. 796 Eur žyminį mokestį už apeliacinius skundus, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.

Teisėjai: Izolda NėnienėDalė BurdulienėArūnas Rudzinskas