- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-177-174-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- M. Š., L. K.
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Irena VilkienėBaudž. byla Nr. 1A–177-174/2010Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 2.4.5.2.; 1.2.25.4.5.; 2.4.6.3.1.;1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.;1.1.9.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nuosprendis
2010 m. balandžio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Skridailos ir nuteistojo A. N. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendžio, kuriuo A. N. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, nuteistajam A. N. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
A. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, tai yra uždrausta vairuoti transporto priemones penkeriems metams.
Kardomosios priemonės, iki įsiteisės nuosprendis, nuteistajam A. N. nuspręsta nekeisti.
Civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies ir priteista iš A. N. 16 729,72Lt žala Valstybinei ligonių kasai, 8 395Lt turtinė žala ir 5 000Lt neturtinė žala bei 1 000 Lt už advokato pagalbą M. Š. . Nukentėjusiosios L. K. civiliniai ieškiniai atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat įpareigojantį vairuotoją pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o kai to reikalauja susidariusios aplinkybės, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, tai yra A. N. 2008-09-11, apie 22.30 val., Šilutės r., Žemaičių Naumiesčio sen., Venckų kaimo ribose esančiame miške, vairuodamas S. N. priklausančią kelių eismo transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelio vingyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl to automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir apsivertė. Eismo įvykio metu automobilio „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis T. K. nuo patirtų daugybinių sunkių galvos sužalojimų, išsivysčius dėsningoms komplikacijoms, 2008-09-23 11.13 val. Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriuje mirė, keleiviui D. J. dėl galvos smegenų sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviui N. R. dėl dilbio kaulų lūžimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei keleiviui L. E. dėl galvos–veido muštinės žaizdos, odos nubrozdinimų ir poodinės kraujosruvos padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir teisingai kvalifikavo A. N. nusikaltimą pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuteistajam A. N. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, tai yra uždraudė vairuoti transporto priemones 5 metus, tuo tarpu pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Taigi teismas, skirdamas draudimą vairuoti transporto priemones 5 metus, pažeidė BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nustatytas draudimo naudotis specialia teise terminas nuo vienerių iki trejų metų. Toks netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas yra pagrindas nuosprendžiui pakeisti ir A. N. skirti draudimą vairuoti transporto priemones 3 metams.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir netinkamai priteisto civilinio ieškinio. Nurodo, kad pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirta bausmė viršija sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, o tuo tarpu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu visiškai prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, iš dalies atlygino turtinę žalą žuvusiojo T. K. motinai. Todėl mano, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti švelnesnė.
Teismas, taikydamas BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 7 punktų nuostatas, maksimaliam laikotarpiui atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrė du įpareigojimus. Apeliantas teigia, kad vienas iš paskirtų įpareigojimų realiai užkerta kelią trejų metų laikotarpiu atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą žalą, nes jis negalės išvykti dirbti į užsienį, o Lietuvoje darbo nėra. Kadangi nusikalstamos veikos kaltės forma neatsargi, nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas galėjo netaikyti BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, nes jis turi realią galimybę išvykti į užsienį dirbti pas brolį ir užsidirbti pinigų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Prašo panaikinti paskirtą apribojimą, numatytą BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte.
Teismas savo iniciatyva uždraudė jam naudotis specialia teise – uždraudė vairuoti transporto priemones penkeriems metams. Nuteistasis A. N. nurodo, kad jis iki 2008-09-11 administracinės teisės pažeidimų vairuodamas transporto priemones nepadarė, todėl prašo šią poveikio priemonę panaikinti.
Šalies argumentai
Apeliantas A. N. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiajai M. Š. priteista 8 395 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturinės žalos atlyginimo bei 1 000 Lt už advokato pagalbą. Nurodo, kad esmė yra Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas. Šiuo atveju kyla klausimas, ar nukentėjusiojo T. K. mirtis sukėlė M. Š. padarinius, numatytus CK. 6.250 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas nurodo, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75) 7 19 punkte minimi teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijai – neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobūdis, tai, kad santykiai turi būti draugiški iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (kasacinės nutartys Nr. 2-151/2006, 3K-3-351/2007). Nuteistojo nuomone, nukentėjusioji M. Š. nepatenka į asmenų, turinčių teisę reikalauti žalos atlyginimo, ratą.
Teismo nuosprendyje teigiama, kad M. Š. po T. K. mirties susirgo, tačiau nėra aišku, kokia liga ji susirgo ir ar tai buvo susiję priežastiniu ryšiu su T. K. mirtimi. Pasak apelianto, M. Š. liga galbūt buvo bendro pobūdžio susirgimas, panaudotas žalai įrodyti. Teismas taip pat nurodė, kad M. Š. su žuvusiuoju buvo išvykę į užsienį ir vedė bendrą ūkį, taupė pinigines lėšas, ruošėsi susituokti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui pateikta nebuvo. Autoavarijos ir T. K. mirties metu pastaroji gyveno užsienyje. M. Š. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji su žuvusiuoju T. K. apie 4–5 metus gyveno nesusituokusi. Minėtas aplinkybes teismas turėjo vertinti kritiškai.
Pagal CK 6.291 straipsnio 1 dalį atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nuteistasis A. N. nurodo, kad jis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nukentėjusiajai L. K. atlygino 5 375 Lt jos sūnaus T. K. laidojimo išlaidų. Laidotuvės buvo kuklios, todėl nesuprantama, ar M. Š. 8 395 Lt patirta turtinė žala yra pagrįsta ir teisėta, nes tokiu atveju laidojimo išlaidos sudarytų 13 770 Lt.
Prokurorė prašo jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusioji M. Š. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl prokurorės apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, tai yra dėl netinkamo BK 68 straipsnio nuostatų taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai A. N. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau teismas padarė įstatymo taikymo klaidą, nes vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuteistajam A. N. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, nors BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Taigi teismas, skirdamas draudimą vairuoti transporto priemones penkerius metus, pažeidė BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatą, ir toks netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas yra pagrindas nuosprendžiui pakeisti ir skirti A. N. draudimą teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Dėl nuteistojo apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį – A. N. padarė neatsargų nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltininko asmenybę – teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, nedirba, yra užsiregistravęs Darbo biržoje, apibūdinamas teigiamai. Antra vertus, apeliantas nusikaltimą padarė pažeisdamas KET reikalavimus ir sudarydamas pavojų kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, tai sukėlė itin sunkias pasekmes, nes žuvo vienas žmogus – T. K. , nukentėjusiajam D. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, N. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, L. E. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. N. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir bausmės vykdymą atidėjo.
Taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, teismas pagrįstai apeliantui paskyrė vieną iš BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų įpareigojimų – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta norma paskirti vieną ar kelis nurodytus įpareigojimus yra imperatyvi. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, norėdamas išvykti dėl darbo santykių iš gyvenamosios vietos, turi gauti institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimą. Kolegijos nuomone, pateikus motyvuotą prašymą, esant galimybei – ir dokumentus, pagrindžiančius darbo santykius bei jų pagrindu būtinumą išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, taip pat ir iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nebūtų kliūčių gauti tokios institucijos sutikimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Todėl minimo sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms dėl darbo santykių negavimas gali būti laikomas teisės į darbą pažeidimu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šiuos klausimus sprendžianti institucija darytų tokius pažeidimus.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai paskyrė jam didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmę, nes jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu atlygino dalį nusikaltimo padarytos turtinės žalos.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši norma yra imperatyvi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. N. dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, davė nuoseklius parodymus, parodymų nekeitė, niekaip nenorėjo sumažinti savo veikos apimties ir atsakomybės, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias šios nusikalstamos veikos aplinkybes. Prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas tai daro savanoriškai, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. N. prisipažinimą lėmė objektyvios aplinkybės. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas nustato BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę A. N. , kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Pažymėtina, kad juo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, tuo daugiau reikšmės tai turi skiriant bausmę. Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui priklausomai nuo bylos aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. N. žuvusiojo motinai L. K. atlygino paminklo pirkimo ir jo pastatymo išlaidas – 5 375 Lt, todėl ji civilinio ieškinio atsisakė. Nukentėjusioji M. Š. prašė priteisti iš kaltininko 8 395 Lt turtinės žalos atlyginimui, ši suma jai nėra atlyginta.
Atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos dydį ir atlygintos žalos santykį, atlygintos žalos dydis vertintinas kaip nemaža dalis padarytos turtinės žalos ir sudaro pagrįstą prielaidą tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas pripažinti nuteistojo A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Nustačius A. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, yra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 3 dalyje nurodyta, kad jeigu kaltinamasis savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. A. N. už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą nuteistas penkerių metų laivės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato nuo trijų mėnesių (BK 50 straipsnio 2 dalis) iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, taigi bausmės už šį nusikaltimą vidurkis yra ketveri metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų. Tuo tarpu A. N. nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme, kuri, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, švelnintina, ir A. N. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį skirtina trejų metų laisvės atėmimo bausmė, paliekant BK 75 straipsnio taikymą – bausmės vykdymo atidėjimą trejiems metams.
Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 straipsnio 3 dalį gali būti skiriama netgi kartu su bausme, o BK 68 straipsnio 1 dalis nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Nors A. N. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo nepasirinkęs saugaus greičio ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Dėl tokių neatsakingų A. N. veiksmų žuvo vienas žmogus, kitiems keleiviams buvo padaryti sveikatos sužalojimai. Taigi A. N. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Pažymėtina ir tai, kad A. N. anksčiau net septyniolika kartų buvo baustas administracine tvarka, tai rodo, kad jis sistemingai daro administracinės teisės pažeidimus vairuodamas transporto priemonę, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam kartu su bausme būtina paskirti minimą baudžiamojo poveikio priemonę. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, nes siekiant priversti A. N. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas naudojantis teise vairuoti transporto priemones, vien bausmė, kurios vykdymas atidėtas, nebus pakankamai efektyvi. Todėl A. N. pagrįstai pirmosios instancijos teismas paskyrė minėtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Apeliantas teigia, kad remiantis CK 6.291 straipsnio 1 dalimi, atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Tačiau pažymėtina, kad M. Š. turėjo išlaidų ne tik dėl T. K. laidojimo (gedulingi pietūs, mokesčiai už suteiktas paslaugas laidojimo namams ir kt.), bet ir dėl jo gydymo (vaistai, maistas, kelionės išlaidos ir kt.), kurių mokėjimo kvitai pateikti byloje (t. 1, b. l. 66–74). Nors nuteistasis A. N. nurodo, kad jis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nukentėjusiajai L. K. atlygino 5 375 Lt jos sūnaus T. K. laidojimo išlaidų, laidotuvės buvo kuklios, todėl jam nesuprantama, ar M. Š. 8 395 Lt patirta turtinė žala yra pagrįsta ir teisėta. Tačiau pažymėtina, kad 5 375 Lt suma yra tik paminklo pirkimo ir jo pastatymo išlaidos (t. 2, b. l. 41–42), kurias jis atlygino žuvusiojo motinai L. K. . Tuo tarpu nukentėjusioji M. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji turėjo daug išlaidų dėl T. K. gydymo ligoninėje, jo laidotuvių, ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus pateikė teismui, todėl teismas pagrįstai priteisė jai 8 395 Lt sumą turtinės žalos atlyginimui.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Apelianto skundo argumentai, kuriais ginčijamas neturtinės žalos priteisimas nukentėjusiajai M. Š. , nepagrįsti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, o jais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008 ir kt.).
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo. Pagal teismų praktiką konkretų padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieškinio pareiškime.
Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus. Taigi teismo pareiga yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai.
Nuteistasis A. N. teigia, kad teismas be pagrindo priteisė nukentėjusiajai M. Š. 5 000 Lt neturinės žalos atlyginimo, nes, jo nuomone, M. Š. nepatenka į asmenų, turinčių teisę reikalauti žalos atlyginimo, ratą, nes ji nepateikė teismui jokių įrodymų, kad su žuvusiuoju T. K. apie 4–5 metus gyveno nesusituokusi, be to, autoavarijos ir T. K. mirties metu pastaroji gyveno užsienyje. Minėtas aplinkybes, apelianto teigimu, teismas turėjo vertinti kritiškai. Tačiau su šiuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentu sutikti negalima.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos, neatsižvelgiant į jų darbingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.). Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties. Šie santykiai turėtų būti nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti. Ar jie tokie, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Jeigu šie santykiai nėra artimi, jei jie atsitiktinio pobūdžio ar netgi priešiški, neturtinės žalos dydis nustatomas mažesnis arba ieškinys atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. Š. gyveno kartu su mirusiuoju T. K. , vedė su juo bendrą ūkį, buvo išvykę į užsienį, taupė pinigines lėšas, ruošėsi susituokti. Apeliantas neapgrįstai nurodo, kad neįrodytas nukentėjusiosios M. Š. gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo su žuvusiuoju T. K. faktas. Ši aplinkybė įrodyta ne tik pačios M. Š. paaiškinimais, bet ir kaip liudytoja apklaustos jos motinos A. Š. parodymais (t. 2, b. l. 150), taip pat ir žuvusiojo T. K. motinos L. K. parodymais (t. 2, b. l. 67), kuriais remiantis nustatyta, kad M. Š. su žuvusiuoju kartu gyveno nuo 2003 m., buvo išvykę į užsienį (Airiją), dirbo ir taupė pinigines lėšas, ruošėsi susituokti. Taigi akivaizdu, kad jų santykiai buvo ypač artimi, nuolatinio pobūdžio. Neabejotina, kad dėl artimo žmogaus netekties M. Š. patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, todėl neabejotinai jai buvo padaryta moralinė žala, dėl to pablogėjo jos sveikata. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nepagrįstai nustatė, kad dėl kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių nukentėjusioji M. Š. susirgo ir kreipėsi į medikus, nes nepateikti įrodymai apie tai, kad M. Š. liga buvo susijusi priežastiniu ryšiu su T. K. mirtimi. Tačiau šis apelianto skundo argumentas yra nepagrįstas. M. Š. nurodė, kad nuo 2008-09-11, kada sužinojo apie artimo žmogaus mirtį, vartoja raminamuosius vaistus, dėl patirtų išgyvenimų sutriko širdies veikla, dėl sveikatos pablogėjimo turi nuolatos lankytis pas gydytojus. Šias aplinkybes patvirtino kaip liudytoja apklausta jos motina A. Š. (t. 2, b. l. 150). Nukentėjusioji M. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė VšĮ Šilutės PSP centro Šilutės poliklinikos išrašą iš asmens sveikatos istorijos, kuriame nurodyta, kad M. Š. „2009-11-30 kreipėsi dėl padidinto nervingumo, rankų drebulio apie 6 mėn. Prieš 4 mėn. buvo traukuliai. Diagnozuotas traukulinis sindromas. Šiuo metu atliekami tyrimai, bus siunčiama neurologo ir kardiologo konsultacijai diagnozės patikslinimui“ (t. 2, b. l. 135). Nėra pagrindo abejoti, kad M. Š. dėl artimo žmogaus, su kuriuo gyveno kartu ne vienerius metus ir ruošėsi susituokti, netekties itin skaudžiai išgyveno ir dėl to pablogėjo jos sveikata, ir ši aplinkybė taip pat buvo vienas iš kriterijų, į kurį teismas pagrįstai atsižvelgė spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Apelianto nurodyta aplinkybė, kad įvykio metu M. Š. buvo užsienyje, šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant priteistinos neturtinės žalos klausimą, nes byloje nustatyta, kad pastaroji su mirusiuoju T. K. buvo išvykę į užsienį, kartu gyveno ir dirbo. Kaip liudytoja apklausta nukentėjusiosios M. Š. motina A. Š. parodė, kad T. K. iš Airijos grįžo ir apsigyveno pas ją, nes „laikėsi teises vairuotojo pažymėjimui gauti“ (t. 2, b. l. 150). Taigi akivaizdu, kad T. K. iš Airijos į Lietuvą grįžo dėl to, kad gautų vairuotojo pažymėjimą.
Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas pagrįstai akcentavo neturtinės žalos pasekmes – nukentėjusioji M. Š. patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis yra jaunas ir nors nedirba, tačiau turi visas galimybes įsidarbinti ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai M. Š. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 5 000 Lt. Apylinkės teismas sprendimą priteisti nukentėjusiajai 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui tinkamai motyvavo. Įvertinęs nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus bei apsvarstęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtas skriaudas bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, kuris nurodytas teismo nuosprendyje. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo
Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad teismas M. Š. be pagrindo priteisė jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Skundžiamu nuosprendžiu A. N. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl teismas visiškai pagrįstai priteisė iš jo nukentėjusiosios M. Š. turėtas išlaidas – 1 000 Lt – advokato paslaugoms apmokėti. Šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai yra byloje (t. 2, b. l .139).
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Skridailos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendį pakeisti.
Nustatyti A. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą.
A. N. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, paliekant BK 75 straipsnio taikymą.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, nustatyti A. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą trejus metus.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.