Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, išnagrinėjusi M. M., (tėvo vardas R.), gim. (duomenys neskelbtini)., a.k. (duomenys neskelbtini) nevedusio, vidurinio išsilavinimo, neteisto, nebausto administracine tvarka, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. kaltinamas tuo, kad 2014-01-14, 13.30 val., Šilutės m., Klaipėdos g. 4a esančioje plovykloje, vairuodamas atbuline eiga automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. V., neįsitikino, kad tai saugu, todėl atsitrenkė ir apgadino kitą stovintį automobilį – „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. S., be to, pasišalino iš eismo įvykio vietos, policijai apie jį nepranešė, neužpildė deklaracijos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5,6,9,28,119,231.1,231.2,231.3 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 130 str. 1 d., 127 str. 2 d..

M. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nurodytu metu jis iš tiesų buvo nurodytoje vietoje, kur atvažiavo nuplauti bendradarbio automobilį. Išvažiodamas atbuline eiga iš plovyklos jis matė, kad už jo stovėjo keli automobiliai, tarp kurių trečias eilėje buvo tamsus VW GOLF markės automobilis. Jis patvirtino, kad automobiliai stovėjo arti, tačiau jis jokio kontakto nejuto, todėl išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, kad kontakto galėjo nejusti dėl garsiai veikiančios audiosistemos, be to kontaktas turėjo būti labai nežymus, nes automobilio apgadinimai yra ;labai nežymūs ir jei jų būtų neparodę policijos pareigūnai, jis jų būtų net nepastebėjęs. Be to jis vairavo kolegos automobilį, kurio gabaritai yra didesni nei jo paties automobilio, todėl ir dėl šios priežasties jis tiesiog galėjo ir nepajusti paties kontakto.

Nukentėjusysis M. S. patvirtino, kad būtent M. M. vairuojamas automobilis kliudė jo stovintį automobilį. Taip pat nurodė, kad kontaktas tarp automobilių buvo labai nežymus, todėl ir jis faktiškai po to, kai M. M. automobiliu nuvažiavo, tik tada išlipo iš savo automobilio ir pamatė, kad jo automobiliui padaryti nežymūs sužalojimai. Paaiškino, kad jis savo automobilį susitvarkė, M. M. jokių pretenzijų neturi. Nukentėjusysis patvirtino, kad M. M. galėjo ir nepajusti kontakto.

Liudytojas R. N. parodė, kad tuo metu jis buvo toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis. Patvirtino, kad „AUDI A6“ važiuodamas atbuline eiga kliudė „VW GOLF“ kuris stovėjo. Paaiškino, kad kontaktas buvo nežymus, todėl tikėtina, kad AUDI A6 vairuotojas nuvažiavo iš įvykio vietos todėl, kad nejuto kontakto.

Liudytojas R. A. parodė, kad jis po įvykio gavęs pranešimą, apžiūrėjo nukentėjusiojo M. S. automobilį. Liudytojas patvirtino, kad sugadinimai buvo labai nežymūs ir, kad tokiais atvejais yra tikimybė, jos asmuo, padaręs eismo įvykį iš jo nuvažiavo vien dėl to, kad nejuto jokio kontakto.

Liudytojas M. D. parodė, kad jis buvo nuvykęs į įvykio vietą kartu su kolege E. G.. Patvirtino, kad sprendžiant iš padarytų automobilio apgadinimų, dėl eismo įvykio kaltas asmuo galėjo ir nepajusti paties kontakto.

Liudytoja E. G. parodė analogiškai, kaip ir liudytojas M. D..

Neginčijamai nustatyta, kad M. S. automobilis buvo apgadintas dėl to, kad į jį atsitrenkė M. M. vairuojamas automobilis, todėl pastarojo veikoje yra požymių pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (nutartys bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.).

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-557-651/2013;). Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. (Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1242-319/2013;)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių bei posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad pažeidėjas galėjo nejusti paties kontakto, todėl jis pasišalino iš įvykio vietos nejausdamas apie paties įvykio atsiradimo faktą, t.y. nesant jo veikoje tyčios. Esant tokiems neaiškumams, taikytinas Principas in dubio pro reo (visos abejonės bei prieštaravimai aiškinama atsakomybėn traukiamo asmens naudai), todėl M. M. atžvilgiu iškelta administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Atsižvelgiant į tai, kad M. M. nuoširdžiai gailisi, jam skirtina minimali nuobauda pagal ATPK 127 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str.1 d.1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

Administracinę bylą, iškeltą M. M. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

M. M., padariusiam teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. paskirti vieno šimto litų (100Lt) baudą.

Bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bet kuriame banke, įmokos kodas 6030.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt (20) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.