Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. J. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. J. Š. surašytas dėl to, kad jis 2013-03-27 apie 20 val. 15 min. namuose, esančiuose Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“( 2010-06-11 įsakymo Nr.4-443 redakcija) 3.2. p. reikalavimus, laikė 227 pakelius cigarečių „Denim“, kurių bendra vertė 1650,29 Lt ( 12,7 MGL ), nepaženklintų nustatyto pavyzdžio akcizo ženklais, tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 3 d. Be to, jis 2013-03-27 apie 20 val. 15 min. savo namuose, adresu Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini), neturėdamas licenzijos prekybai tabako gaminiais pardavė du pakelius cigarečių „Denim“ be nustatyto pavyzdžio banderolių, kurių bendra vertė 14,54 Lt, tokiais savo veiksmais pažeisdamas LR Tabako kontrolės įstatymo 10 str. 1d. reikalavimus, tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teises pažeidimo kodekso ( toliau – ATPK) 163² straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

V.J. Š. apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkinamas.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minima įstatymo nuostata įpareigojančios pareigūnus, tiriančius administracinių teisės pažeidimų bylas, laikytis įstatymų renkant įrodymus bei nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Duomenys pripažįstami neteisėtai gautais, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, o taip pat – valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d nutartis byloje Nr. N62-4510/2011).

Apylinkės teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos įrodymus, skundžiamame nutarime nurodė, jog šioje byloje nėra duomenų, kad ATPK 163² straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, galėjo būti padarytas be policijos pareigūnų įsikišimo, policijos pareigūnams neapsiribojus vien tik pasyviu asmens galimai neteisėtos veiklos tyrimu, bet darant tokio pobūdžio įtaką, kad sukurstytų asmenį įvykdyti teisės pažeidimą, dėl ko padarė teisingą išvadą, kad minimo pažeidimo V. J. Š. savo valia nepadarė, o buvo išprovokuotas pareigūnų. Priimant skundžiamą nutarimą apylinkės teismas atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių teismo nuostatą, kad visi įrodymai, gauti provokacijos metu turi būti pripažįstami neleistinais, todėl padarė išvadą, kad Kalvarijos PK 2013-03-27 surinkti duomenys dėl to, kad V. J. Š. pažeidžiant nustatytą tvarką neteisėtai pardavė akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes be LR nustatyto pavyzdžio akcizo ženklų, yra neteisėti, gauti pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, dėl ko jais asmens kaltė padarius pažeidimą negali būti grindžiama ir tuo pagrindu administracinę teiseną pagal ATPK 163² straipsnio 1 dalį V. J. Š. nutraukė.

Tačiau teismas, spręsdamas dėl apelianto atsakomybės pagal ATPK 163² straipsnio 1 dalį, byloje esančius įrodymus įvertino neteisingai, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, todėl šioje dalyje nutarimas yra naikinamas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nors akcizais apmokestinamos prekės buvo surastos tęsiant tyrimo veiksmus po atliktos provokacijos dėl cigarečių pardavimo, tačiau veiksmus, sudarančius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio sudėtį - cigarečių neteisėtą laikymą ir gabenimą V. J. Š. atliko dar iki pareigūnų aktyvaus įsikišimo ir pareigūnų veiksmai dėl cigarečių pardavimo šio pažeidimo padarymui neturėjo jokios įtakos. Su tokia išvada aukštesnysis teismas negali sutikti. Kaip paminėta aukščiau, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, taigi įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sutinka su apelianto skundo argumentais, kad yra priežastinis ryšys tarp policijos jo atžvilgiu panaudotos provokacijos ir surinktų įrodymų, kurių pagrindu jis buvo pripažintas kaltu ir dėl cigarečių laikymo, t.y. pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 3 dalyje.

Apklaustas teisme V. J. Š. parodė, kad kai jis dviem asmenims pardavė du pakelius cigarečių, iš karto į jo gyvenamąsias patalpas įėjo dar du asmenys - policijos pareigūnai, ir pradėjo krėsti, jie ėjo tiesiai į kambarį, jis nesakė, kur yra cigaretės, bet jie atrodo patys žinojo, krėtė sofą, rado cigaretes, jį pastatė į kampą ir šeimininkavo. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnai M. M. ir A. K. parodė, kad K. M. ir L. V. pas V. J. Š. jie siuntė su tikslu patikrinti, ar pas jį yra cigarečių, nes pažeidėjas A. K. pažįsta, todėl manė, kad jam V. J. Š. gali neatidaryti durų. Šie liudytojai parodė, kad buvo gavę informacijos, jog V. J. Š. prekiauja cigaretėmis, tačiau taip pat patvirtino, kad anksčiau apie šį asmenį gauta informacija, ją patikrinus, nepasitvirtino, Vytautas J. Š. nėra baustas administracine tvarka už tokius pažeidimus. Pareigūnai parodymuose teigė, kad gyvenamąsias patalpas jie apžiūrėjo pažeidėjui leidus, tačiau įvertinus situaciją, kad jie prisistatė Vytautui J. Š. policijos pareigūnais, pasakė, kad yra duomenų apie galimai padarytą teisės pažeidimą, bei tai, kad pats apeliantas apie turimas cigaretes ir jų laikymo vietą pareigūnams nieko nesakė, akivaizdžiai rodo, jog patalpų apžiūra vyko prieš apelianto valią, tačiau jis neturėjo realios galimybės sutrukdyti pareigūnams atlikti šiuos veiksmus, kuriuos jie tarėsi darantys įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau nepaisant to, kad formaliai cigarečių paieška apelianto namuose buvo atliekama jam leidus, svarbu pažymėti tai, kad apelianto gyvenamųjų patalpų apžiūrėjimas ir cigarečių jose suradimas buvo ankstesnių, provokacinių K. M. ir L. V. veiksmų tęsinys - tą neginčijamai patirtino ir liudytojai M. M. ir A. K., jog jiems buvo aktualu patekti į pažeidėjo patalpas, dėl ko ir buvo sugalvota siųsti asmenys prašyti parduoti cigarečių. Taigi, iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad akcizais apmokestinamos prekės - cigaretės buvo surastos tęsiant tyrimo veiksmus po atliktos provokacijos apelianto atžvilgiu. Kaip teisingai nurodyta V. J. Š. apeliaciniame skunde, į jo gyvenamąsias patalpas patekta ir įrodymų paieška įvykdyta atliekant provokacinius veiksmus, šių veiksmų pasekoje buvo surastos cigaretės, kurios buvo pagrindu inkriminuoti jam ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą, kas reiškia, kad kaltinimas jam grindžiamas remiantis neteisėtu būdu surinktais įrodymais.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o įrodymai administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Todėl aukštesnysis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareigūnų provokaciniai veiksmai dėl cigarečių pardavimo, pažeidimo, numatyto ATPK 163 straipsnio 3 dalyje padarymui neturėjo jokios įtakos, nes veiksmus, sudarančius šio administracinio teisės pažeidimo sudėtį (įgijo ir laikė cigaretes) V. J. Š. atliko dar iki pareigūnų įsikišimo, nes pažeidėjo kaltė grindžiama byloje surinktais įrodymais, o šiuo atveju įrodymai buvo renkami neteisėtais būdais, todėl grindžiant apelianto kaltę padarius teisės pažeidimą, jais remtis nebuvo galima.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, V. J. Š. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas, administracinės teisės pažeidimų bylos teisena V. J. Š. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 3 dalyje, nutraukiama.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 „Dėl Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (pakeistas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443) 3.1.2 punkte yra nurodyta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus jeigu jie laikomi įvežti į Lietuvos Respubliką kurių kiekis vienam asmeniui neviršija: 20 pakelių cigarečių, 100 vienetų cigarilių, 50 vienetų cigarų, 0,5 kg rūkomojo tabako, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (toliau vadinama – trečiosios šalys); o šių taisyklių 3.1.1. punkte nurodyta, jog tokių prekių kiekis neviršija 100 litrų vyno, 20 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, 100 pakelių cigarečių, 400 vienetų cigarilių, 200 vienetų cigarų, 1 kg rūkomojo tabako, kai prekės įvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių.

Iš bylos duomenų matyti, kad pas V. J. Š. rasti 227 pakeliai cigarečių “Denim“ be nustatyto pavyzdžio banderolių, todėl nėra galimybės nustatyti, iš kurios šalies - Europos sąjungos narės ar ne, jos buvo įvežtos. Esant šioms aplinkybėms, taikytina norma, palankesnė asmeniui ir laikytina, kad pas jį rastos cigaretės buvo atvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių ir jo atžvilgiu taikytinas taisyklių 3.1.1. punktas, pagal kurį vienam asmeniui leidžiama laikyti 100 pakelių cigarečių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad iš V. J. Š. gyvenamųjų patalpų buvo paimta 227 pakeliai cigarečių „Denim“ be nustatyto pavyzdžio banderolių. Kaip aptarta aukščiau, pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, nepažeisdamas teisės normų apeliantas galėjo laikyti tik 100 pakelių cigarečių be nustatyto pavyzdžio banderolių, kiti 127 pakeliai buvo laikomi neteisėtai. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja priemonių, kurių teismas turi imtis dėl daiktų, turinčių reikšmės nustatytam administracinio teisės pažeidimui tirti, kai administracinę teiseną asmens atžvilgiu nutrauktina, todėl, vadovaujantis mutatis mutandis principu, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu daiktai, kurių apyvarta uždrausta – t. y. 127 pakeliai cigarečių „Denim“ be nustatyto pavyzdžio banderolių, turi būti sunaikinti nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais, teisėjas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarimą pakeisti:

jo dalį, kuria V. J. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 3 dalyje padarymą paskirta 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) baudą su prekių - 227 cigarečių pakelių „Denim“ be nustatyto pavyzdžio banderolių konfiskavimu, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį V. J. Š. nutraukti.

127 pakelius cigarečių „Denim“ be nustatyto pavyzdžio banderolių sunaikinti.

100 pakelių cigarečių „Denim“ be nustatyto pavyzdžio banderolių grąžinti V. J. Š..

Nutarimo dalį, kuriuo V. J. Š. administracinių teisės pažeidimų bylos teisena pagal ATPK 163² straipsnio 1 dalį nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu, palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Rimas Švirinas