- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- eI2-5880-1235/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07083-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Dovilė Jazdauskaitė, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Lolita Tarasevičiūtė
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame sprendime atsakovas tik formaliai teigia, kad jis pateikė netikslią ar neišsamią informaciją, tačiau visiškai neatskleidžia, kokie konkretūs duomenys esą neatitiko tikrovės, kuo pareiškėjas galėjo klaidinti ar ką nuslėpė. Sprendime nėra susiejama jokia konkreti apklausos metu pateikta informacija su tariamu jos neatitikimu realybei, todėl neįmanoma suprasti, ką atsakovas laiko sąmoningu tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu. Vien tai, kad pareiškėjo atsakymai buvo neišsamūs, paviršutiniški, ar kad jis negalėjo atsakyti į kai kuriuos klausimus, negali būti laikoma melagingų duomenų pateikimu – tai žmogiška, logiška ir savaime neįrodo jokio suklaidinimo.
Sprendimo turinys rodo, kad atsakovas rėmėsi nelogiškomis, faktais nepagrįstomis išvadomis, kurios neatitinka nei teisės aktų reikalavimų. Atsakovas nenurodė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl jo išvados yra deklaratyvios ir neįrodytos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškiai patvirtina, kad sprendimai dėl leidimų gyventi turi būti grindžiami objektyviais duomenimis, o ne subjektyviu pareigūno interviu vertinimu.
Mano, kad nepagrįstai taikydamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakovas sudaro prielaidas ateityje pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi dėl tariamos nelegalios migracijos grėsmės ir netgi taikyti trejų metų draudimą atvykti į Lietuvą ar kitas Europos Sąjungos valstybes. Tokios pasekmės negali būti grindžiamos vien subjektyviu įspūdžiu, kad pareiškėjo atsakymai interviu metu buvo nepakankamai išsamūs.
Teigia, jog atsakovas pats pripažįsta, kad pareiškėjas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas, tačiau vis tiek atsisako išduoti leidimą, remdamasis neįrodytais teiginiais apie tikrovės neatitinkančius duomenis. Galimi pareiškėjo netikslumai ar nesuprasti klausimai negali būti traktuojami kaip sąmoningas siekis suklaidinti, todėl šis pagrindas negali būti taikomas. Be to, kaip viešojo administravimo subjektas, atsakovas privalo laikytis gero administravimo principo – veikti rūpestingai, objektyviai, išsamiai ištirti visas reikšmingas aplinkybes ir motyvuoti savo sprendimus. Skundžiamas sprendimas šių reikalavimų neatitinka, nes jame nėra nei faktinių duomenų, nei įrodymų, pagrindžiančių tariamą nelegalios migracijos grėsmę ar melagingų duomenų pateikimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad teismų praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį administraciniuose aktuose turi būti aiškiai nurodyti faktai, argumentai, įrodymai ir teisinis pagrindas, o motyvai turi būti adekvatūs, aiškūs ir pakankami. Teismų praktikoje akcentuojama, kad motyvavimo tikslas – užtikrinti, jog asmuo suprastų individualaus administracinio akto teisinį ir faktinį pagrindą, o trūkumai vertinami pagal tai, ar jie trukdo suvokti teisių ir pareigų pasikeitimą bei ginti galimai pažeistus interesus.
Paaiškina, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas apklausos metu nepagrindė dokumentuose deklaruoto atvykimo tikslo, todėl pagrįstai konstatuotos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose numatytos aplinkybės. Apklausos yra pagrindinė priemonė nustatyti tikruosius užsieniečio ketinimus, jos atliekamos nuosekliai, nediskriminuojant, darbuotojai yra apmokyti. Pareiškėjo atsakymai buvo paviršutiniški, neišsamūs, prieštaringi, jis nesugebėjo paaiškinti studijų pasirinkimo motyvų, išskyrus kainą, negalėjo nurodyti, kaip būtų akredituojamas diplomas, nors planuoja grįžti į (duomenys neskelbtini). Tai sukėlė pagrįstų abejonių dėl deklaruojamo studijų tikslo realumo.
Migracijos departamentas vertina, kad pareiškėjas piktnaudžiauja leidimų išdavimo procedūromis, siekdamas įteisinti buvimą Šengeno erdvėje, o ne studijuoti. Vien priėmimas į kolegiją nesudaro pagrindo išduoti leidimą gyventi. Vertinant tikslus būtina atsižvelgti ne tik į dokumentus, bet ir į realias galimybes gyventi bei studijuoti Lietuvoje, o pareiškėjas nepateikė įtikinamų paaiškinimų.
Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pabrėžia, kad užsieniečio teisė būti Lietuvoje nėra prigimtinė ir gali būti ribojama. Migracijos departamentas nenurodo, kokio detalumo atsakymai turi būti apklausose, nes tai sudarytų sąlygas iš anksto pasiruošti ir nuslėpti tikruosius tikslus, taip palengvinant migracijos procedūrų apeidinėjimą. Todėl sprendimo motyvai laikytini pakankamais, aiškiais ir adekvačiais, o nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti pareiškėjo deklaruojamu studijų tikslu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 25S275763, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu kolegijoje. Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas yra priimtas studijuoti (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Numatoma pareiškėjo atvykimo data – 2026 m. vasario 2 d., numatoma studijų pabaigos data – 2029 m. sausio 31 d.
2025 m. lapkričio 26 d. įvyko nuotolinė pareiškėjo apklausa, skirta patvirtinti jo tapatybę ir atvykimo į Lietuvą tikslą bei sąlygas.
2025 m. gruodžio 10 d. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 25S275763, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Nagrinėjamam ginčui taip pat aktualus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat administracinio sprendimo motyvai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.). Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023, 2026 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1460-624/2026).
Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo teisiniu pagrindu nurodytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas. Skundžiamo sprendimo faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, kad asmuo nuotolinės asmens apklausos metu atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neišsamią informaciją, asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški. Migracijos departamentas sprendime padarė išvadą, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis, pvz., galimybe judėti visoje Šengeno erdvėje. Migracijos departamento vertinimu, toks asmens elgesys suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę.
Žemesnės instancijos teismas
Iš į bylą pateiktos 2025 m. lapkričio 26 d. vykusios nuotolinės pareiškėjo apklausos transkripcijos su vertimu į lietuvių kalbą matyti, kad apklausos metu pareiškėjas atsakė į klausimus ir nurodė savo turimą išsilavinimą, paaiškino, kodėl nusprendė studijuoti Lietuvoje, o ne kitur, taip pat paaiškino, kaip pasirinko studijų instituciją, papasakojo apie studijų programą, paaiškino dėl finansavimo, gyvenamosios vietos, nurodė studijų pradžios datą, vėlesnius planus po studijų baigimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, į kokius konkrečius klausimus pareiškėjas atsakė netiksliai, taip pat, kokią konkrečią neišsamią informaciją pateikė pareiškėjas. Sprendime iš esmės yra tik formali nuoroda į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktus, tačiau konkrečių faktinių aplinkybių įvertinimas nėra pateiktas. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, skundžiamo sprendimo turinį, taip pat bylos medžiagoje esančios apklausos transkripcijos turinį, daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, nes skundžiamame sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą.
Migracijos departamentas atsiliepime papildomai paaiškino, kad pareiškėjas apklausos metu nesugebėjo motyvuoti, kodėl pasirinko studijas Lietuvoje, o ne kitoje valstybėje, išskyrus tai, jog studijos Lietuvoje yra pigesnės. Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas negalėjo paaiškinti kaip bus akredituojamas Lietuvoje gautas diplomas, nors pareiškėjas planuodamas po studijų grįžti į (duomenys neskelbtini). tai turėtų žinoti. Dėl minėtų atsiliepimo argumentų, pažymėtina, kad šios aplinkybės turėjo būti nurodytos skundžiamame sprendime, pagrindžiant, kodėl pareiškėjo pateikti atsakymai į klausimus nėra laikytini pakankamais pagrįsti studijų pasirinkimą Lietuvoje, kodėl Migracijos departamentas atsakymus vertina kaip netikslius ir neišsamius. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-19-463/2025). Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsiliepime pateikti skundžiamo sprendimo papildomi motyvai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas, ginčijamas sprendimas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šioje byloje pareiškėjo interesus pagal 2025 m. gruodžio 10 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį atstovavo advokato padėjėja Lolita Tarasevičiūtė. Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 10 d. pagal sąskaitą už teisines paslaugas sumokėjo advokato padėjėjai už jos teisinę pagalbą 328,00 Eur. Taip pat pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur už žyminį mokestį.
kolegAtsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimai buvo pripažinti pagrįstais ir skundas tenkintas, laikytina, jog ginčas išspręstas pareiškėjo naudai. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui, kaip šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš atsakovo priteistina 350,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 25S275763 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. B. (S. B.) prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Priteisti pareiškėjui S. B. (S. B.) 350,50 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.