- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-28
- Bylos Nr.
- A-1460-624/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04758-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Veslava Ruskan
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- G. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja G. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 25S184970, 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Pareiškėja yra priimta studijuoti vienoje iš Vilniuje veikiančių aukštųjų mokyklų, todėl jai reikalingas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. 2022 m. pareiškėja įgijo vadybos bakalauro laipsnį. Laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. pareiškėja dirbo rinkodaros ir reklamos įmonėje „MKZ Technology“. Kadangi vadybos studijos nėra susijusios su rinkodara, pareiškėja teigė ieškojusi galimybių studijuoti rinkodarą ir taip surado SMK universitetą Vilniuje. 2024 m. pareiškėja persikraustė į Dubajų, ten dirbo. Išsilaikė IELTS egzaminą. Susitvarkiusi dokumentus pareiškėja gavo oficialų pranešimą iš universiteto, apie jos priėmimą studijuoti.
2.2. Pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslas yra studijos, tam ji išleido nemažai asmeninių lėšų ir laiko sąnaudų. Pareiškėja yra sumokėjusi studijų mokesčius ir turi pakankamai lėšų studijoms.
2.3. Pareiškėjos pateikti dokumentai Migracijos departamentui yra tikri ir jie objektyviai pagrindžia pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslą (studijas) ir sąlygas (pareiškėja turi visus reikalingus kelionės dokumentus ir gali studijų metu pragyventi iš asmeninių lėšų Lietuvoje). Migracijos departamentas, žinodamas, kad pareiškėja pateikė ne visus dokumentus, galėjo pasiūlyti pareiškėjai pateikti papildomus dokumentus. Be to, Migracijos departamento organizuota nuotolinė pareiškėjos apklausa buvo nekokybiška dėl techninių trikdžių, pašalinio triukšmo, skirtingo kalbos suvokimo, pareiškėjos jaudulio.
2.4. Migracijos departamento sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, grindžiamas prielaidomis.
2.5. Pareiškėja 2025 m. spalio 1 d. ir 2025 m. lapkričio 4 d. teikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 67-69, 128-134), atsikirsdama į atsakovo atsiliepimo argumentus, paaiškindama dėl apmokėjimo už mokslą aplinkybių, dėl įgyto išsilavinimo ir kitų aplinkybių.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:
3.1. Migracijos departamento apklausos metu pareiškėja nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų – apklausos metu atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, neišsamiai, neteisingai (pareiškėja prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė kad pareiškėja Kamerūne mokėsi CEGET Bonaberi ir 2019 metais įgijo specialiojo vidurinio mokslo diplomą komercijos srityje (patvirtina prašymo priedas), tačiau apklausos metu nurodė, jog turi aukštąjį išsilavinimą vadybos ir rinkodaros srityje, nes 2022 metais įgijo bakalauro diplomą, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėja nurodė, kad neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, tačiau įmokos už pareiškėjos studijas buvo sumokėtos Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėja nurodė, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje pragyvens iš 750 Eur per mėnesį), todėl pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA 2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur, 2025 m. – 1038 Eur).
3.2. Klausimų, į kuriuos pareiškėja atsakė netiksliai, neišsamiai, neteisingai, turinys pareiškėjai buvo žinomas ir suprantamas (į apklausos klausimus atsakinėjo pati pareiškėja). Migracijos departamento surinktų duomenų visuma (pareiškėja apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų), patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jos siekio studijuoti SMK aukštojoje mokykloje, todėl pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės.
3.3. Sprendimas buvo iš esmės grindžiamas pareiškėjos apklausa, pačios pareiškėjos teiktais paaiškinimais, todėl ginčijamu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės pareiškėjai yra neabejotinai žinomos. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą.
5. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 46 straipsnio 1dalį, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktus, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas) 6.10 papunktį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
6. Teismas sprendė, kad iš atsakovo sprendimo nėra aišku, kokie konkrečiai pareiškėjos Migracijos departamentui pateikti duomenys neatitiko tikrovės, kokios konkrečios faktinės aplinkybės atsakovui leido spręsti apie nelegalios migracijos grėsmę, nes šios aplinkybės nekonkretizuotos, pateikta tik deklaratyviai abstrakti išvada.
7. Kadangi ginčijamame sprendime nėra atlikta 2025 m. gegužės 27 d. apklausos analizė, sulyginimas su pareiškėjos pateiktas dokumentais, apskritai neįvertinti pareiškėjos pateikti dokumentai, iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kuri konkrečiai teikta informacija buvo neaiški ir abstrakti, kokie dokumentai pateikti neatitinka tikrovės, bei kodėl ją tokia atsakovas laikė, nes ginčijamame sprendime išsamus nustatytų aplinkybių vertinimas nepateiktas ir jokio pagrindimo ir motyvacijos šiais klausimais nėra, pateikta tik deklaratyvi išvada. Esant šioms aplinkybėms teismas negalėjo pripažinti, kad ginčijamame administraciniame sprendime motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai. Priešingai, ginčijamame sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o teisinis pagrindas nurodytas deklaratyviai. Taigi, teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 1 dalies 5–6 punktuose nurodytų reikalavimų.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismui pateikė papildomai rašytinių įrodymų apie savo įgytą kilmės šalyje išsilavinimą (b. l. 112-117), kurie patvirtina, kad pareiškėjai išduotos trys pažymos apie bendrąjį išsilavinimą su skirtingais išlaikytais mokomaisiais dalykais. Kiti jos pateikti rašytiniai dokumentais buvo teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartimi grąžinti pareiškėjai išaiškinus proceso kalbos reikalavimą ir jai atsisakius juos versti, tačiau tai netrukdo viešojo administravimo subjektui juos įvertinti viešojo administravimo procedūros metu.
9. Teismas taip pat sprendė, kad sprendimas pažeidžia VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą išsamumo principą.
III.
10. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių ir sprendime nurodytus motyvus nepagrįstai laikė deklaratyviais.
10.2. Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas, įvertinus pareiškėjos Migracijos departamentui pateiktus dokumentus ir pareiškėjos paaiškinimus apklausos metu, todėl pareiškėjai sprendimo faktiniai ir teisiniai pagrindai buvo žinomi, taip pat bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja Migracijos departamentui teikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, todėl nėra pagrindo sprendimą pripažinti visiškai nemotyvuotu.
10.3. Teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir todėl neteisingai išsprendė bylą.
11. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pareiškėja nebuvo pateikusi Migracijos departamentui bakalauro studijų diplomo, nes manė, kad tai neaktualu, kadangi pareiškėja stojo į rinkodaros bakalauro studijas.
11.2. Prieš pokalbį su Migracijos departamento darbuotoju buvo dingęs internetas ir tuo metu, kai pagaliau jai pavyko prisijungti, pareiškėja buvo labai susijaudinusi, todėl kai kurie atsakymai galėjo būti neaiškūs ar nenuoseklūs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 25S184970, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo ir pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo Migracijos departamento sprendimo turinį, konstatavo, kad Sprendimas yra neišsamus ir neatitinka VAĮ reikalavimų, todėl jį panaikino ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje.
14. Atsakovas Migracijos departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir todėl neteisingai išsprendė bylą. Atsakovo teigimu, sprendimas yra aiškus ir atitinka VAĮ reikalavimus.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra Kamerūno pilietė, kuri 2025 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi. Prašyme pareiškėja nurodė, kad yra priimta studijuoti į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas). Migracijos departamente 2025 m. gegužės 27 d. įvyko nuotolinė pareiškėjos apklausa. Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 25S184970, kuriuo atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimą pareiškėjai atsisakyta išduoti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose numatytais pagrindais, t. y. kai duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime nurodyta, kad užsienietė, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.
16. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumento, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai vertino įrodymus, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-822/2025).
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, iš esmės teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kuriais grindžiamos jo išvados.
18. Vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą aiškino Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nustatančias turinio reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Šioje jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.). Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023).
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Migracijos departamento sprendimo turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o teisinis pagrindas nurodytas deklaratyviai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 1 dalies 5–6 punktuose nurodytų reikalavimų ir jį panaikino.
21. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.