- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-05
- Bylos Nr.
- eA-645-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02123-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- UAB „2 plius“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybei
- Trečiasis asmuo
- UAB „Informacinių technologijų pasaulis“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „2 plius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „2 plius“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai), kuriai atstovauja Energetikos ministerija, kuriai atstovauja Valstybinė energetikos inspekcija, trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriame prašė:
1) panaikinti 2015 m. kovo 10 d. Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 17R-3,
2) grąžinti pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo ir įpareigoti Komisiją priimti sprendimą kompensuoti 27 484 Eur (94 896,80 Lt) išlaidų dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartį dėl elektrinės projekto plėtojimo ir 579 Eur (2 000 Lt) išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu.
Paaiškino, kad pareiškėja 2012 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją su prašymu išduoti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, ketindama įrengti ir eksploatuoti apie 300 m² ploto saulės fotomodulius (saulės šviesos energijos elektrinę iki 30 kWh galios). 2013 m. vasario 4 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas, tačiau ji nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos energijos gamybos pajėgumų, kadangi elektrinės eksploatavimas tapo ekonomiškai nerentabilus. 2013 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą kompensuoti patirtas išlaidas saulės šviesos energijos elektrinei įrengti. Komisija išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 17R-836 nusprendė kompensuoti išlaidas už sumokėtą valstybės rinkliavą, Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą ir kitas išlaidas (už Registrų centro paslaugas), iš viso 116 Lt, o nekompensuotinomis pripažino išlaidas už sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (96 896,80 Lt) ir išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (2 000 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. spalio 24 d. Komisijos sprendimą Nr. 17R-836 pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu byloje Nr. I-2145-643/2015 skundas buvo patenkintas, 2013 m. spalio 24 d. Komisijos sprendimo Nr. 17R-836 dalis buvo panaikinta ir pareiškėjos prašymas perduotas nagrinėti iš naujo.
2015 m. kovo 10 d. Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 22 d. prašymą kompensuoti išlaidas, sprendimu Nr. 17R-3 prašymą atmetė ir nurodė, kad pareiškėja: 1) neišnaudojo visų galimų teisinių galimybių, nustatytų CK dėl avansinių mokėjimų susigrąžinimo; 2) nepateikė dokumentų, liudijančių avansinių mokėjimų pagrįstumą; 3) nesiėmė aktyvių veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti; 4) elgėsi neapdairiai (neįsitikino, ar rangovas turėjo pagrįstų išlaidų ir patyrė realius nuostolius, susijusius su sutarties nutraukimu); 5) dokumentais neįrodė ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. kovo 10 d. Komisijos sprendimas Nr. 17R-3 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Išlaidas, reikiamus pateikti dokumentus dėl išlaidų kompensavimo bei Komisijos kompetenciją apibrėžia 2013 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 594 patvirtintas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Jame nereikalaujama pateikti įrodymus apie ketinimą susigrąžinti sumokėtus avansinius mokėjimus, taip pat įrodymus apie rangovo patirtas išlaidas vykdant rangos sutartį. Priimdama skundžiamą sprendimą Komisija plečiamai aiškino Aprašo nuostatas ir viršijo savo kompetenciją.
Pareiškėja paaiškino, kad Komisija neatsižvelgė į objektyvią situaciją, susiklosčiusią vykdant saulės energijos elektrinių projektus 2012 ir 2013 m. 2012 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėja sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo parduoti ir įrengti pareiškėjai 30 kWh galios saulės šviesos energijos elektrinę, parengti dokumentus elektros gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimui, privalomoms licencijoms gauti ir kt. Pareiškėja, vykdydama pirkimo–pardavimo sutartį, pagal pateiktas išankstinio mokėjimo sąskaitas 2012 m. rugpjūčio 8 d. pervedė pardavėjui 35 404,60 Lt ir 2012 m. rugsėjo 7 d. dar 61 492,20 Lt, iš viso 96 896,80 Lt. Nurodytų avansinių sumų UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ negrąžino.
Pareiškėja nurodė, kad Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad per trumpą laiką pareiškėja neturėjo galimybių išreikalauti nei informacijos apie trečiojo suinteresuoto asmens patirtas išlaidas vykdant rangos sutartį, nei sumokėto avanso, tuo labiau kad sutartis buvo nutraukta ne dėl šalių kaltės, o dėl nenumatyto teisinės reglamentacijos pakeitimo, ribojant saulės elektrinių plėtrą. Prieš sudarant 2013 m. kovo 26 d. susitarimą dėl sutarties nutraukimo su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ ne vieną kartą vyko žodinės derybos, kurių metu buvo keltas klausimas dėl sumokėtų avansinių mokėjimų grąžinimo. UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ nesutiko grąžinti gautų avansinių mokėjimų, motyvuodama sutartiniais šalių įsipareigojimais, be to, laikėsi pozicijos, kad, nesusitarus geranoriškai dėl sutarties nutraukimo ir reikalaujant grąžinti avansinius mokėjimus, reikalaus teisminiu būdu vykdyti sutartį bei sumokėti sutartyje nustatytus delspinigius. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pateikti duomenis apie jos patirtas išlaidas prašė tiek žodžiu, tiek ir raštu, pateikusi 2013 m. kovo 18 d. prašymą, tačiau UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ nepateikė nuostolius patvirtinančių dokumentų, motyvuodama sutartinių sąlygų su saulės elektrinių įrangos gamintojais (tiekėjais) konfidencialumu. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad nurodyti pinigai panaudoti saulės elektrinių įrangai įsigyti, darbuotojų atlyginimams, jų mokymams ir kitoms veiklos išlaidoms padengti. Priverstinai išreikalauti iš UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ nurodytus tokio pobūdžio dokumentus teisinės galimybės nėra.
Taip pat paaiškino, kad 2 000 Lt už prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą buvo užskaityta iš sumokėtų avansinių mokėjimų. Atskiro pavedimo nebuvo. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašymą parengė, o pareiškėja leidimą gavo, todėl šios išlaidos turėjo būti kompensuotos.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko.
Nurodė, kad Komisija prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nagrinėja Apraše nustatyta tvarka. Aprašo 20 punkte nustatyta, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš sprendimų: 1) kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas (Aprašo 20.1 punktas); 2) iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas (Aprašo 20.2 punktas); 3) atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20.3 punktas). Įvertinus Aprašo 5.4 ir 5.4.3 punktų nuostatas, galima apibendrintai teigti, kad šių Aprašo punktų nuostatos Komisijai nustato galimybę spręsti tik dėl tokių sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo kompensavimo, kurie buvo skirti materialiajam turtui (elektros įrenginiams ir kitai projektui būtinai įrangai) įsigyti arba atsiskaityti už darbus (paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu prie elektros tinklų. Komisija, laikydamasi Aprašo nuostatų reikalavimų, nagrinėdama prašymus kompensuoti išlaidas, kuriais prašoma kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima tuomet, kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjams pastarųjų sumokėti avansai nebuvo grąžinti, o jų negrąžinimai (susitarimai dėl sumokėtų avansų negrąžinimo) yra pagrįsti bei atitinkantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuostatas, nustatančias, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o tais atvejais, kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Komisija, vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar prašomos kompensuoti išlaidos yra pagrįstos, todėl siaurinantis Komisijai suteiktų įgaliojimų ir diskrecijos aiškinimas turėtų būti laikomas nepagrįstu.
Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-157-525/2015 yra konstatavęs, kad, sistemiškai aiškinant Aprašo 5, 5.1–5.7, 6 ir 20 punktų nuostatas, darytina išvada, kad Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio, be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta minėtuose Aprašo 5.7 ir 6 punktuose.
Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjos 2013 m. kovo 26 d. susitarimas su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl 96 896,80 Lt (28 063,25 Eur) dydžio avanso negrąžinimo galėtų būti laikomas atitinkančiu protingumo ir teisingumo reikalavimus tuo atveju, jeigu UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pareiškėjai būtų pagrindusi, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus patyrė faktines tokio dydžio išlaidas. Komisija pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus įvertino kaip nepagrindžiančius 96 896,80 Lt (28063,25 Eur) dydžio išlaidų (sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo) patyrimą, todėl, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, nusprendė šių išlaidų nekompensuoti.
Pažymėjo, kad pareiškėja turėjo visas galimybes siekti susigrąžinti iš UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ sumokėtus avansus ar jų dalį arba išreikalauti duomenis, patvirtinančius, kokio dydžio sąnaudas patyrė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, vykdydama sutartį. Pareiškėjos argumentai, kuriais remdamasi prašo panaikinti Komisijos 2015 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 17R-3 dalį dėl nekompensuotų 2 000 Lt (579,24 Eur), t. y. išlaidų, kurias įvardija kaip susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, taip pat laikytini nepagrįstais. Pareiškėja Komisijai nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ atliko darbus, susijusius su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, t. y. nebuvo pateikti nei darbų atlikimo aktai, nei sąskaitos faktūros, nei kiti dokumentai, kuriais remdamasi Komisija galėtų objektyviai nustatyti, kas ir kada šiuos darbus atliko bei kokia šių darbų vertė.
Atkreipė dėmesį į tai, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 120806/4 nenumatyta darbų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, vertė, o pareiškėja pateiktame 2013 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 09-25/1 (reg. Nr. 15R-4569) nurodė, kad šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 120806/4; 2012 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 08081156 35 404,60 Lt (10 253,88 Eur) sumos (avansas pagal sutartį Nr. 120806/4 2012 m. rugpjūčio 6 d.); 2012 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 09071031 61 492,20 Lt (17 809,37 Eur) sumos (avansas pagal sutartį Nr. 120806/4 2012 m. rugpjūčio 6 d.)) buvo pateikti su pirminiu 2013 m. rugpjūčio 22 d. prašymu kompensuoti išlaidas (reg. Nr. 15R-779), o kitų dokumentų, pagrindžiančių šias išlaidas, nėra.
Nurodė, kad Komisija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, vadovaudamasi Aprašo 4 punkto nuostatomis, pagrįstai nusprendė nekompensuoti 2 000 Lt (579,24 Eur), kadangi nebuvo pateikti išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, patyrimą ir jų faktinį dydį pagrindžiantys dokumentai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ prašė pareiškėjos skundą patenkinti. Pateikė iš esmės tuos pačius teisinius motyvus kaip ir pareiškėja.
Paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio–2013 m. kovo mėnesiais patyrė 132 600,43 Lt veiklos išlaidų (patalpų nuoma, IT ir susijusios paslaugos, telefoninio ryšio operatoriaus išlaidos, valymo paslaugos, kuras ir susijusios paslaugos) bei pirko ir užsakė prekes saulės elektrinių projektams vykdyti (bendra suma – 6 593 320,43 Lt). Minėtu laikotarpiu priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 569 398,55 Lt, draudėjo socialinio draudimo įmokos siekė 176 399,67 Lt, įmokos į garantinį fondą – 1 138,80 Lt. Nurodė, kad pareiškėjos sumokėtas avansas, nutraukus sutartį ne dėl rangovo kaltės, liko jai kaip kompensacija už dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „2 plius“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Remdamasis byloje surinktais įrodymais teismas nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėja ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 120806/4 (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ įsipareigojo įrengti pareiškėjai 30 kW saulės elektrinę ir iš Energetikos ministerijos gauti gamybos leidimą, o pareiškėja įsipareigojo už prekes bei atliktus darbus sumokėti pardavėjui 189 000 Lt. Šalys sutarė, kad apmokėjimas bus atliekamas per penkis kartus: 35 500 Lt sumos avansas per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, 61 500 Lt sumokama iki 2012 m. rugsėjo 1 d., 20 proc. sumos sumokama iki 2012 m. spalio 1 d. dienos, 20 proc. sumos sumokama iki 2012 m. lapkričio 1 d. dienos, likusi dalis sumokama per 10 dienų nuo saulės elektrinės pridavimo ir sąskaitos faktūros išrašymo pirkėjui dienos.
2012 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu pareiškėja pervedė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 35 404,60 Lt avansą pagal sutartį Nr. 120806/4. 2012 m. rugsėjo 7 d. UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pateikė pareiškėjai 96 896,80 Lt sumos PVM sąskaitą faktūrą (N Serija ITP Nr. 051381). 2012 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymu pareiškėja pervedė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 61 492,20 Lt avansą pagal sutartį Nr. 120806/4.
2013 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėja pateikė Valstybinei energetikos inspekcijai prašymą kompensuoti išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtojimu: 2 000 Lt išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, 100 Lt sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, 96 896,80 Lt sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo ir 16 Lt išlaidų už išrašus iš VĮ Registrų centro.
2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2R-2831 Valstybinė energetikos inspekcija paprašė pareiškėjos pateikti šiuos papildomus paaiškinimus ir/ar dokumentus: atliktų darbų aktą ir/ar PVM sąskaitą faktūrą, papildomus dokumentus ir paaiškinimus dėl patirtų išlaidų ir/ar įsigytų įrenginių vertės nustatymo, įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėtas avansinis mokėjimas nebuvo grąžintas, 2 000 Lt sumokėjimą patvirtinantį dokumentą ir atliktų darbų aktą ar sąskaitą faktūrą.
2013 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 09-25/1 pareiškėja pateikė Valstybinei energetikos inspekcijai kopijas sąskaitų išankstiniam apmokėjimui, kuriose nurodyta, kad mokamas avansas pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 120806/4, ir 2013 m. kovo 26 d. susitarimo dėl sutarties nutraukimo kopiją, kurioje nurodyta, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtas avansas grąžinamas nebus. Be to, pareiškėja paaiškino, kad 2 000 Lt sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti su pirminiu prašymu, o atskirų dokumentų pagrįsti minėtą sumą nėra, nes pardavėjas užskaitė ją iš sumokėto avanso.
Komisija 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 17R-836 nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas, t. y. 116 Lt.
Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 17R-836, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, šis 2015 m. sausio 26 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2145-643/2015 pareiškėjos skundą patenkino visiškai, 2013 m. spalio 24 d. Komisijos sprendimo Nr. 17R-836 dalį panaikino ir pareiškėjos prašymą perdavė nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. sausio 17 d. priimtu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. 12-561 redakcija, toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), taip pat LR Vyriausybės patvirtintu Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu. Pažymėjo, kad pagal Aprašo 4 punktą kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Pagal Aprašo 3 punktą išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos. Pažymėjo, kad Aprašo 5.4 punkte nurodyta viena iš kompensuotinų išlaidų kategorijų: investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos) ir ši kategorija detalizuota Aprašo 5.4.1–5.4.4 punktuose.
Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose ir konstatavo, kad įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebeplėtoti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Nurodė, kad, aiškinat Aprašo 4 punkto formuluotę, visos kompensuotinos išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos bei patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo dokumentai.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad, be gauto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atliko (ar pradėjo atlikti) kitus darbus, kuriuos turėjo atlikti pagal Sutartį, – kad buvo realiai vykdomas trečiojo suinteresuoto asmens įsipareigojimas įrengti pareiškėjai 30 kW saulės elektrinę. Pareiškėjos teiginius, kad ji faktiškai vedė derybas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu dėl Sutarties nutraukimo pasekmių, įvertino kritiškai, nes tokie pareiškėjos argumentai yra prieštaringi – viena vertus, pareiškėja nurodo derėjusis su pardavėju (rangovu), kita vertus, ji pažymi, jog nedisponuoja informacija apie avanso panaudojimo aplinkybes, t. y. pareiškėja pripažino neturinti net minimalių duomenų, kaip buvo panaudotos jos pardavėjui sumokėtos lėšos.
Konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog išlaidos dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (96 896,80 Lt) buvo objektyviai neišvengiamos, t. y. pagrįstos. Juo labiau, šalių Susitarimas taip pat patvirtina, kad jokių realių darbų, susijusių su elektrinės įrengimu, atlikta nebuvo. Padarė išvadą, jog Komisija teisėtai ir pagrįstai šių išlaidų nepripažino kompensuotinomis.
Pasisakydamas dėl 2 000 Lt (579,24 Eur) išlaidų, kurias pareiškėja teigia patyrusi dėl prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimo, konstatavo, kad situacija yra iš esmės identiška anksčiau aptartoms išlaidoms už avansinius mokėjimus. Nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja leidimą gavo, tačiau šis faktas savaime nesuponuoja, kad turi būti atlygintos jos nurodomos išlaidos. Nurodė, kad išlaidų dydis turi būti pagrįstas, t. y. įrodyta, kad išlaidos buvo realiai patirtos. Sutiko su atsakovo pozicija, jog nebuvo pateikti nei darbų atlikimo aktai, nei sąskaitos faktūros, nei kiti dokumentai, kuriais remdamasi Komisija galėtų objektyviai nustatyti, kas ir kada šiuos darbus atliko bei kokia šių darbų vertė.
III.
Pareiškėja UAB „2 plius“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti 2016m. vasario 02d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3092-171/2016, panaikinti 2015 m. kovo 10 d. Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos sprendimą Nr.17R-3 ir grąžinti pareiškėjo UAB „2 plius“ 2013 m. rugpjūčio 22 d. prašymą nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime neįvertino trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ atsiliepime į skundą nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių įrodymus apie jo patirtas išlaidas vykdant su pareiškėju sudarytą sutartį. Atsiliepimu į skundą tretysis suinteresuotas asmuo patvirtino, kad išlaidos susijusios saulės elektrinės projekto plėtojimu pareiškėjo buvo patirtos iki 2013-02-01, t.y. pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui sumokėjo 94896,80 Lt už saulės elektrinės įsigijimą ir 2000 Lt už prašymo parengimą leidimui (licencijai) gauti. UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ nurodė, kad sutarties vykdymo metu (2012 m. rugpjūčio – 2013 m. kovo mėn.) patyrė 132 600,43 Lt veiklos išlaidų, taip pat pirko ir užsakė prekes saulės elektrinių projektų vykdymui (bendroje sumoje, nurodytu laikotarpiu už 6.593.320,43 Lt), išmokėjo 569.398,55 Lt darbo užmokesčio, sumokėjo 176.399 Lt socialinio draudimo įmokų ir patyrė kitų išlaidų. Kartu su atsiliepimu pridėta tiekimo sutartis su saulės šviesos elektros modulių gamintoju, Vokietijos bendrove Sunways AG, pagal kurią tretysis suinteresuotas asmuo įsipareigojo nupirkti 8696 vnt. saulės modulių už 840.033,60 eurų (2.900.468 Lt) kainą. Byloje pateikti mokėjimų pavedimai įrodo, kad minėtos sutarties pagrindu, nuo 2012-12-28 tretysis suinteresuotas asmuo už saulės modulius sumokėjo 616.378,60 eurų. Paaiškino, kad nurodyti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kontrahentas vykdydamas pirkimo pardavimo sutartį patyrė nuostolius, perkant modulius saulės elektrinėms įrengti.
Nurodė, kad pareiškėja 2013m. kovo mėnesį vedė derybas su trečiuoju suinteresuotoju asmeniu dėl avansų grąžinimo, tačiau tretysis suinteresuotasis asmuo atsisakė avansą grąžinti, nes jis vykdydamas tarp šalių pasirašytą sutartį patyrė išlaidas ir gautus avansus panaudojo saulės elektrinių įrangos įsigijimui, taip pat darbuotojų, teikusių paslaugas mūsų bendrovei, atlyginimams, jų apmokymui, socialinio draudimo įmokoms apmokėti. Susidariusioje situacijoje sutartis su pardavėju buvo nutraukta ne siekiant kokio tai pasipelnymo valstybės sąskaita, o siekiant minimizuoti susidariusius nuostolius dėl pasikeitusios Vyriausybės programos ir pakeisto įstatyminio reglamentavimo.
Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog „pareiškėja neįrodė, jog išlaidos dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (96 896,80 Lt) buvo objektyviai neišvengiamos, t.y. pagrįstos. Juo labiau, šalių Susitarimas taip pat patvirtina, kad jokių realių darbų, susijusių su elektrinės įrengimu, atlikta nebuvo“, nėra teisiškai pagrįsti. Pagal Aprašo 10.3. punktą kompensuojamos išlaidos ir išlaidas patvirtinančiu dokumentu yra sutartis, kuria vadovaujantis buvo ar turėjo būti įsigytos su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusios paslaugos ir (ar) prekės. Iš to seka, kad Aprašas nereikalauja įrodyti prekių (paslaugų) perdavimo fakto. Antra vertus, sumokėjus mažiau nei pusę kainos (apie 42 proc.) daiktai paprastai nėra perduodami, ypač tais atvejais, kai daiktai yra importuojami iš užsienio. UAB „2 plius“ saulės elektrinę ketino įrengti ant naudojamo pastato stogo ir savo pajėgomis buvo jį pritaikiusi saulės elektrinės įrengimui. Šių veiklos sąnaudų pareiškėjas neprašė kompensuoti. Dėl šių priežasčių saulės elektrinės įrengimo bei montavimo darbai galėjo būti pradedami atvežus saulės šviesos elektros modulius.
Nurodė, kad atmetant pareiškėjo skundą dėl 2000 Lt dydžio išlaidų už prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sprendime pasisakyta, kad „situacija yra iš esmės identiška anksčiau aptartoms išlaidoms už avansinius mokėjimus, t.y. nėra ginčo, kad pareiškėja leidimą gavo, tačiau šis faktas savaime nesuponuoja, kad turi būti atlygintos jos nurodomos išlaidos“. Mano, kad šis sprendimo argumentas yra neteisingas, kadangi spręsdamas dėl išlaidų už avansinius mokėjimus kompensavimo teismas akcentavo, jog jokie darbai nebuvo atlikti, tačiau kalbant apie patirtas išlaidas už leidimo gavimą licencijai gauti teismas pripažino, kad darbai atlikti, t.y. leidimas gautas ir dėl to ginčo nėra. Šiuo požiūriu, sprendimo išvados yra prieštaringos ir formalios. 2012-08-06 Pirkimo-pardavimo sutarties tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens 2.1.2. punktas nustatė, kad pardavėjas įsipareigoja parengti Pirkėjui dokumentus, reikalingus elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimui leidimui gauti, nutraukiant sutartį pripažinta, kad šie darbai yra atlikti. Teismas taip pat pripažino, kad darbai susiję su leidimo gavimu yra atlikti ir dėl jų ginčo nėra, todėl galėjo spręsti dėl jo pilnutinio ar dalinio kompensavimo.
Atsakovas Komisija, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad Aprašo 5.4 ir 5.4.3 punktų nuostatos Komisijai numato galimybę spręsti tik dėl tokių sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo kompensavimo, kurie buvo skirti materialiojo turto (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos) įgijimui arba atsiskaitymui už darbus (paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu prie elektros tinklų. Komisija, laikydamasi Aprašo nuostatų reikalavimų, nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, kuriais prašoma kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima, tuomet, kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus įrodančius, kad pareiškėjams, pastarųjų sumokėti avansai nebuvo grąžinti, o jų negrąžinimai (susitarimai dėl sumokėtų avansų negrąžinimo) yra pagrįsti bei atitinkantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuostatas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-157-525/2015. Vertina, jog pareiškėjo sutikimas dėl 96896,80 Lt (28063,25 Eur) dydžio avanso negrąžinimo galėtų būti laikomas atitinkančiu protingumo ir teisingumo reikalavimus, tuo atveju, jeigu UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pareiškėjui būtų pagrindusi, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus patyrė faktinių tokio dydžio išlaidų. Nurodė, kad pareiškėja nei Komisijai, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių kad UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ atliko darbus susijusius su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, nebuvo pateikti nei darbų atlikimo aktai, nei sąskaitos faktūros, nei kiti dokumentai, kurių pagrindu Komisija galėtų objektyviai įvertinti ir nustatyti kas ir kada šiuos darbus atliko ir kokia jų vertė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2015m. kovo 10 d. sprendimo Nr.17R-3 teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014).
2013 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (2013 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (2013 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. 12-561 redakcija) (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.
Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.
Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.
Taigi, minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinoms išlaidoms. Lingvistiniu aspektu aiškinant Aprašo 4 punkto formuluotę, išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai.
Prašymai dėl išlaidų kompensavimo paduodami ir juos nagrinėja Komisija. Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta prašymų dėl išlaidų kompensavimo nagrinėjimo procedūra.
Aprašo 5 punkte išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1 – 5.6 punktai), o Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Aprašo 2 priede nurodyti maksimalūs kompensuotinų išlaidų dydžiai. Aprašo 6 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija nustatytus Aprašo 2 priede, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 punktas).
Sistemiškai aiškinant aptartas nuostatas, darytina išvada, jog Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta minėtuose Aprašo 5.7 ir Aprašo 6 punktuose.
Aiškinimas, jog Komisijai nesuteikiama teisė vertinti išlaidų pagrįstumo reikštų, kad Komisija įgaliota atlikti tik formalų pareiškėjų pateikiamų dokumentų patikrinimą, tačiau, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Komisijai suteikti didesni įgaliojimai tirti pareiškėjų pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjo nurodytų ir prašytų kompensuoti išlaidų pagrįstumą. Toks Aprašo nuostatų aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ankstesnėse šios kategorijos bylose (žr. pvz., 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-525/2015; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-390-525/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1118-525/2015; 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1228-525/2015; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1752-525/2015; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1923-525/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2075-552/2015 ir kt.).
Taigi, kompensuojamos tik tos patirtos išlaidos, kurios pripažįstamos pagrįstomis. Komisija kompetentinga vertinti išlaidų pagrįstumą, taigi, reikalavimas pagrįsti išlaidas nelaikytinas pertekline prievole. Akivaizdu, jog asmuo prašantis su elektrinės plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo yra suinteresuotas tokių išlaidų atlyginimu, taigi ir tinkamu jų pagrindimu. Remiantis Aprašo 4 punkto bei 5.4.3 punktais, taip pat pažymėtina, jog avansas civiline prasme yra prievolių užtikrinimo priemonė, tačiau, norint gauti už jo sumokėjimą kompensaciją, avansas privalo būti pagrįstas (t. y. išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo dokumentais).
Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas kaip užsakovas ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ kaip rangovas 2012 m. rugpjūčio 6 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal pastarąją sutartį, rangovas įsipareigojo įrengti pareiškėjui 30 kW saulės elektrinę ir iš Energetikos Ministerijos gauti leidimą gamybai (1.1 punktas). Sukonkretinant atliktinus darbus Sutarties 2.1.1-2.1.9 punktuose be kitų paslaugų, kurios nagrinėjamame ginče nėra aktualios, numatyta, kad rangovas įsipareigoja pareiškėjui pateikti saulės elektrinės įrangą (125 vnt. „ITP ZDNY-240P60“ fotomodulius po 240 W, laikiklius šiems fotomodeliams, 1 vnt. „SMA STP 15000TL-10“ ir 1 vnt. „SMA STP 12000TL-10“ inverterius), parengti pirkėjui dokumentus elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimų ir privalomų licencijų gavimui per 6 mėnesius nuo avanso gavimo datos, įrengti 30 kW saulės elektrinę pirkėjui šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka per 6 mėnesius nuo avanso gavimo dienos.
Pagal sutarties 4.1 punktą apmokėjimas atliekamas per 5 kartus: 35500 Lt sumos avansas, mokamas per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, 61500 Lt sumos mokama iki 2012 metų rugsėjo 1 dienos, 20 % sumos mokama iki 2012 metų spalio 1 dienos, 20 % sumos mokama iki 2012 metų lapkričio 1 dienos, likusi dalis mokama per 10 dienų nuo saulės elektrinės pridavimo ir sąskaitos faktūros išrašymo pirkėjui dienos.
Šalys taip pat sutarė, kad pardavėjui nutraukus sutartį dėl pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo, avansiniai mokėjimai negrąžinami (6.5 punktas).
2012 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas sumokėjo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 35404,60 Lt avanso sumą pagal minėtą rangos sutartį.
2012 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas sumokėjo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 61492,20 Lt avanso sumą pagal minėtą rangos sutartį.
2013 m. kovo 26 d. pareiškėjas ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pasirašė susitarimą, kuriuo nutraukė 2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties nutraukimas siejamas su pasikeitusiu įstatyminiu planuotos veiklos reguliavimo pasikeitimu. Susitarime šalių kaltės dėl pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo klausimas neaptariamas. Susitarime numatyta, kad pareiškėjo sumokėtas avansas negražinamas.
Tretysis suinteresuotasis asmuo kartu su atsiliepimu į skundą pirmosios instancijos teismui pateikė tarptautinius mokėjimo pavedimus Vokietijos įmonei Sunways AG bei tiekimo sutartį tarp Sunways AG ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl saulės modulių tiekimo. Mokėjimo pavedimai tvirtina, jog saulės modulių tiekėjui buvo sumokėta 616378,6 Eur. O tiekimo sutartis tvirtina, jog tiekėjas Sunways AG įsipareigojo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ patiekti 8696 vienetus saulės modulių SM60PF (230 piko vatų).
Apeliaciniame skunde pareiškėjas būtent šiais UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pateiktais duomenimis grindžia aplinkybę, jog patirtos išlaidos buvo realios, yra pagrįstos dokumentais ir turi būti kompensuojamos.
Apeliacinės instancijos teismo kolegija šiuos pareiškėjos argumentus vertina kritiškai, nes į bylą pateikti UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ duomenys apie saulės modulių tiekimą nepatvirtina pareiškėjo patirtų išlaidų realumo.
Kaip minėta, byloje yra pateikti aštuoni tarptautiniai mokėjimo pavedimai, kuriais bandoma pagrįsti pareiškėjo patirtų išlaidų realumą. Tačiau įvertinus tarptautinių pavedimų turinį konstatuotina, jog vienas jų 67620 Eur sumai, yra atliktas 2013m. balandžio 11 dieną, t.y. jau po to, kai pirkimo-pardavimo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ buvo nutraukta. Darytina išvada, jog šis mokėjimo pavedimas niekaip nesietinas su pareiškėjo išlaidu pagrindimu. Likę mokėjimo pavedimai galėtų būti siejami su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ įsipareigojimų vykdymu pareiškėjui pagal 2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina.
UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ į bylą pateikta tiekimo sutartis tarp Sunways AG ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl saulės modulių tiekimo tvirtina, jog šalys sutarė dėl 8696 vienetų saulės modulių SM60PF (230 piko vatų) tiekimo. Tuo tarpu 2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartyje tarp pareiškėjo ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ buvo sutarta dėl 125 vienetų saulės modulių „ITP ZDNY-240P60“ (240 W), taip pat laikiklių šiems fotomodeliams bei 1 vieneto „SMA STP 15000TL-10“ ir 1 vieneto „SMA STP 12000TL-10“ inverterio tiekimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, jog tiekimo sutartimi tarp Sunways AG ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ buvo susitarta dėl kitokių saulės modulių tiekimo (kitas modelis ir kitas galingumas), nei numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje tarp pareiškėjo ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“. Todėl UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ į bylą pateikta tiekimo sutartis su Sunways AG bei tarptautiniai mokėjimo pavedimai niekaip nepatvirtina, jog UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ vykdė ar pradėjo vykdyti savo įsipareigojimus pareiškėjui pagal 2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį. O tai reiškia, jog byloje nėra surinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo patirtų išlaidų (sumokėto avanso) pagristumą.
Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad rangovas atliko (pradėjo atlikinėti) darbus, kuriuos turėjo atlikti pagal 2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kad įgijo ar bent užsakė reikalingas prekes, įrangą. Nepaisant to, pareiškėjas, negavęs jokių prekių ar paslaugų, dėl kurių buvo susitarta 2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, 2012 m. rugpjūčio 8d. ir 2012 m. rugsėjo 7d. sumokėjęs 96896,8 Lt sąmatos dydžio avansą, 2013 m. kovo 26 d. išreiškė norą ją nutraukti ir nesiėmęs jokių aktyvių veiksmų siekiant atgauti sumokėta avansą ar bent jo dalį (nesiderėjo dėl avanso ar jo dalies grąžinimo, nesiaiškino ar rangovas dėl sutarties nutraukimo realiai patyrė kokių nors sąnaudų ar nuostolių), sutiko visą avanso sumą palikti užsakovui.
Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, kaip subjektas, vykdantis ar planuojantis vykdyti komercinę veiklą, šiuo atveju – plėtoti saulės šviesos energijos elektrinės projektą, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai visų pirma pats turėtų būti suinteresuotas patirti kuo mažesnius nuostolius dėl sandorio nutraukimo, o tai, kad pareiškėjas net nesiderėdamas su rangovu dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo sąlygų, nusprendė kreiptis dėl kompensacijos gavimo iš valstybės, vertintina kaip paties pareiškėjo subjektyviai pasirinktas elgesio modelis, nepagrindžiantis kompensacijos reikalavimo.
Sutiktina su Komisijos Spendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, jog pareiškėjas išnaudojo ne visas galimybes atgauti sumokėtą avansinę sumą, neįsitikino, kad jos susigrąžinimo galimybė neegzistuoja, todėl avansinio mokėjimo išlaidos nekompensuotinos.
Vertinant pareiškėjo argumentus dėl 2 000 Lt (579,24 Eur) išlaidų, kurias pareiškėjas teigia patyręs dėl prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimo, konstatuotina, kad šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas taip pat nėra pateikęs jokių tai patvirtinančių dokumentų. Vien jo paaiškinimai, kad šios išlaidos patenka į avansinių mokėjimų sumą, nėra pakankamas pagrindas pripažinti šias išlaidas kompensuotinomis. Pareiškėjas šių išlaidų pagrindimui nepateikė nei darbų atlikimo aktų, nei sąskaitos faktūros, nei kiti dokumentų, kuriais remiantis galima būtų objektyviai nustatyti, kas ir kada šiuos darbus atliko bei kokia šių darbų vertė.
Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo UAB „2 plius“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.