- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-02
- Bylos Nr.
- eI-3092-171/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02123-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- UAB „2 plius“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybei
- Trečiasis asmuo
- UAB „Informacinių technologijų pasaulis“
- Advokatai
- Linas Cirtautas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
dalyvaujant pareiškėjos UAB „2 plius“ atstovui advokatui Linui Cirtautui, UAB „2 plius“ direktoriui V. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „2 plius“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai), kuriai atstovauja Energetikos ministerija, kuriai atstovauja Valstybinė energetikos inspekcija, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriame prašo:
1) panaikinti 2015 m. kovo 10 d. Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 17R-3 (toliau – ir ginčijamas sprendimas),
Šalies argumentai
2) grąžinti pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo ir įpareigoti Komisiją priimti sprendimą kompensuoti 27 484 Eur (94 896,80 Lt) išlaidų dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartį dėl elektrinės projekto plėtojimo ir 579 Eur (2 000 Lt) išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu.
Pareiškėja 2012 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją su prašymu išduoti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, ketindama įrengti ir eksploatuoti apie 300 m² ploto saulės fotomodulius (saulės šviesos energijos elektrinę iki 30 kWh galios). 2013 m. vasario 4 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas, tačiau ji nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos energijos gamybos pajėgumų, kadangi elektrinės eksploatavimas tapo ekonomiškai nerentabilus.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą kompensuoti patirtas išlaidas saulės šviesos energijos elektrinei įrengti.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 17R-836 nusprendė kompensuoti išlaidas už sumokėtą valstybės rinkliavą, Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą ir kitas išlaidas (už Registrų centro paslaugas), iš viso 116 Lt, o nekompensuotinomis pripažinti išlaidas už sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (96 896,80 Lt) ir išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (2 000 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. kovo 10 d. Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 22 d. prašymą kompensuoti išlaidas, sprendimu Nr. 17R-3 prašymą atmetė ir nurodė, kad pareiškėja: 1) neišnaudojo visų galimų teisinių galimybių, nustatytų CK dėl avansinių mokėjimų susigrąžinimo; 2) nepateikė dokumentų, liudijančių avansinių mokėjimų pagrįstumą; 3) nesiėmė aktyvių veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti; 4) elgėsi neapdairiai (neįsitikino, ar rangovas turėjo pagrįstų išlaidų ir patyrė realius nuostolius, susijusius su sutarties nutraukimu); 5) dokumentais neįrodė ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus.
Pareiškėjos nuomone, 2015 m. kovo 10 d. Komisijos sprendimas Nr. 17R-3 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Išlaidas, reikiamus pateikti dokumentus dėl išlaidų kompensavimo bei Komisijos kompetenciją apibrėžia 2013 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 594 patvirtintas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Jame nereikalaujama pateikti įrodymus apie ketinimą susigrąžinti sumokėtus avansinius mokėjimus, taip pat įrodymus apie rangovo patirtas išlaidas vykdant rangos sutartį. Pareiškėja teigia, kad priimdama skundžiamą sprendimą Komisija plečiamai aiškino Aprašo nuostatas ir viršijo savo kompetenciją.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad Komisija neatsižvelgė į objektyvią situaciją, susiklosčiusią vykdant saulės energijos elektrinių projektus 2012 ir 2013 m. 2012 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėja sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo parduoti ir įrengti pareiškėjai 30 kWh galios saulės šviesos energijos elektrinę, parengti dokumentus elektros gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimui, privalomoms licencijoms gauti ir kt. Pareiškėja, vykdydama pirkimo–pardavimo sutartį, pagal pateiktas išankstinio mokėjimo sąskaitas 2012 m. rugpjūčio 8 d. pervedė pardavėjui 35 404,60 Lt ir 2012 m. rugsėjo 7 d. dar 61 492,20 Lt, iš viso 96 896,80 Lt. Nurodytų avansinių sumų UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ negrąžino.
Pareiškėja nurodo, kad Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad per trumpą laiką pareiškėja neturėjo galimybių išreikalauti nei informacijos apie trečiojo suinteresuoto asmens patirtas išlaidas vykdant rangos sutartį, nei sumokėto avanso, tuo labiau kad sutartis buvo nutraukta ne dėl šalių kaltės, o dėl nenumatyto teisinės reglamentacijos pakeitimo, ribojant saulės elektrinių plėtrą. Prieš sudarant 2013 m. kovo 26 d. susitarimą dėl sutarties nutraukimo su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ ne vieną kartą vyko žodinės derybos, kurių metu buvo keltas klausimas dėl sumokėtų avansinių mokėjimų grąžinimo. UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ nesutiko grąžinti gautų avansinių mokėjimų, motyvuodama sutartiniais šalių įsipareigojimais, be to, laikėsi pozicijos, kad, nesusitarus geranoriškai dėl sutarties nutraukimo ir reikalaujant grąžinti avansinius mokėjimus, reikalaus teisminiu būdu vykdyti sutartį bei sumokėti sutartyje nustatytus delspinigius. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pateikti duomenis apie jos patirtas išlaidas prašė tiek žodžiu, tiek ir raštu, pateikusi 2013 m. kovo 18 d. prašymą, tačiau UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ nepateikė nuostolius patvirtinančių dokumentų, motyvuodama sutartinių sąlygų su saulės elektrinių įrangos gamintojais (tiekėjais) konfidencialumu. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad nurodyti pinigai panaudoti saulės elektrinių įrangai įsigyti, darbuotojų atlyginimams, jų mokymams ir kitoms veiklos išlaidoms padengti. Priverstinai išreikalauti iš UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ nurodytus tokio pobūdžio dokumentus teisinės galimybės nėra.
Paaiškino, kad 2 000 Lt už prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą buvo užskaityta iš sumokėtų avansinių mokėjimų. Atskiro pavedimo nebuvo. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašymą parengė, o pareiškėja leidimą gavo, todėl šios išlaidos turėjo būti kompensuotos.
Pareiškėja nurodo, kad Komisija anksčiau nepagrįstai ignoravo išdėstytus paaiškinimus, neprašė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pateikti paaiškinimus ar atitinkamus įrodymus, taip pat nekvietė jų į posėdį. Komisija tinkamai neįvertino pareiškėjos prašymo ir prie jo pridėtų įrodymų, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundo motyvus ir prašė skundą tenkinti remdamiesi skunde išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Komisija prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nagrinėja Apraše nustatyta tvarka.
Aprašo 20 punkte nustatyta, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš sprendimų: 1) kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas (Aprašo 20.1 punktas); 2) iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas (Aprašo 20.2 punktas); 3) atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20.3 punktas).
Aiškinimas, kad Komisijai nesuteikta teisė vertinti išlaidų pagrįstumo, reikštų, kad Komisija įgaliota tik formaliai patikrinti pareiškėjų pateikiamus dokumentus, tačiau, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, jai suteikti didesni įgaliojimai tirti pareiškėjų pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo, kad Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjo nurodytų ir prašytų kompensuoti išlaidų pagrįstumą.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad pareiškėjos 2013 m. kovo 26 d. susitarimas su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl 96 896,80 Lt (28 063,25 Eur) dydžio avanso negrąžinimo galėtų būti laikomas atitinkančiu protingumo ir teisingumo reikalavimus tuo atveju, jeigu UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pareiškėjai būtų pagrindusi, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus patyrė faktines tokio dydžio išlaidas. Komisija pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus įvertino kaip nepagrindžiančius 96 896,80 Lt (28063,25 Eur) dydžio išlaidų (sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo) patyrimą, todėl, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, nusprendė šių išlaidų nekompensuoti.
Pažymi, kad pareiškėja turėjo visas galimybes siekti susigrąžinti iš UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ sumokėtus avansus ar jų dalį arba išreikalauti duomenis, patvirtinančius, kokio dydžio sąnaudas patyrė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, vykdydama sutartį. Pareiškėjos argumentai, kuriais remdamasi prašo panaikinti Komisijos 2015 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 17R-3 dalį dėl nekompensuotų 2 000 Lt (579,24 Eur), t. y. išlaidų, kurias įvardija kaip susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, taip pat laikytini nepagrįstais.
Pareiškėja Komisijai nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ atliko darbus, susijusius su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, t. y. nebuvo pateikti nei darbų atlikimo aktai, nei sąskaitos faktūros, nei kiti dokumentai, kuriais remdamasi Komisija galėtų objektyviai nustatyti, kas ir kada šiuos darbus atliko bei kokia šių darbų vertė.
Atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 120806/4 nenumatyta darbų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, vertė, o pareiškėja pateiktame 2013 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 09-25/1 (reg. Nr. 15R-4569) nurodė, kad šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 120806/4; 2012 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 08081156 35 404,60 Lt (10 253,88 Eur) sumos (avansas pagal sutartį Nr. 120806/4 2012 m. rugpjūčio 6 d.); 2012 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 09071031 61 492,20 Lt (17 809,37 Eur) sumos (avansas pagal sutartį Nr. 120806/4 2012 m. rugpjūčio 6 d.)) buvo pateikti su pirminiu 2013 m. rugpjūčio 22 d. prašymu kompensuoti išlaidas (reg. Nr. 15R-779), o kitų dokumentų, pagrindžiančių šias išlaidas, nėra.
Atsakovės nuomone, Komisija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, vadovaudamasi Aprašo 4 punkto nuostatomis, pagrįstai nusprendė nekompensuoti 2 000 Lt (579,24 Eur), kadangi nebuvo pateikti išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, patyrimą ir jų faktinį dydį pagrindžiantys dokumentai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą patenkinti. Pateikė iš esmės tuos pačius teisinius motyvus kaip ir pareiškėja.
Paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio–2013 m. kovo mėnesiais patyrė 132 600,43 Lt veiklos išlaidų (patalpų nuoma, IT ir susijusios paslaugos, telefoninio ryšio operatoriaus išlaidos, valymo paslaugos, kuras ir susijusios paslaugos) bei pirko ir užsakė prekes saulės elektrinių projektams vykdyti (bendra suma – 6 593 320,43 Lt). Minėtu laikotarpiu priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 569 398,55 Lt, draudėjo socialinio draudimo įmokos siekė 176 399,67 Lt, įmokos į garantinį fondą – 1 138,80 Lt.
Nurodo, kad pareiškėjos sumokėtas avansas, nutraukus sutartį ne dėl rangovo kaltės, liko jai kaip kompensacija už dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėja ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 120806/4 (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ įsipareigojo įrengti pareiškėjai 30 kW saulės elektrinę ir iš Energetikos ministerijos gauti gamybos leidimą, o pareiškėja įsipareigojo už prekes bei atliktus darbus sumokėti pardavėjui 189 000 Lt.
Šalys sutarė, kad apmokėjimas bus atliekamas per penkis kartus: 35 500 Lt sumos avansas per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, 61 500 Lt sumokama iki 2012 m. rugsėjo 1 d., 20 proc. sumos sumokama iki 2012 m. spalio 1 d. dienos, 20 proc. sumos sumokama iki 2012 m. lapkričio 1 d. dienos, likusi dalis sumokama per 10 dienų nuo saulės elektrinės pridavimo ir sąskaitos faktūros išrašymo pirkėjui dienos.
2012 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu pareiškėja pervedė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 35 404,60 Lt avansą pagal sutartį Nr. 120806/4. 2012 m. rugsėjo 7 d. UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pateikė pareiškėjai 96 896,80 Lt sumos PVM sąskaitą faktūrą (N Serija ITP Nr. 051381).
2012 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymu pareiškėja pervedė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 61 492,20 Lt avansą pagal sutartį Nr. 120806/4.
2013 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėja pateikė Valstybinei energetikos inspekcijai prašymą kompensuoti išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtojimu: 2 000 Lt išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, 100 Lt sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, 96 896,80 Lt sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo ir 16 Lt išlaidų už išrašus iš VĮ Registrų centro.
2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2R-2831 Valstybinė energetikos inspekcija paprašė pareiškėjos pateikti šiuos papildomus paaiškinimus ir / ar dokumentus: atliktų darbų aktą ir / ar PVM sąskaitą faktūrą, papildomus dokumentus ir paaiškinimus dėl patirtų išlaidų ir / ar įsigytų įrenginių vertės nustatymo, įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėtas avansinis mokėjimas nebuvo grąžintas, 2 000 Lt sumokėjimą patvirtinantį dokumentą ir atliktų darbų aktą ar sąskaitą faktūrą.
2013 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 09-25/1 pareiškėja pateikė Valstybinei energetikos inspekcijai kopijas sąskaitų išankstiniam apmokėjimui, kuriose nurodyta, kad mokamas avansas pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 120806/4, ir 2013 m. kovo 26 d. susitarimo dėl sutarties nutraukimo kopiją, kurioje nurodyta, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtas avansas grąžinamas nebus. Be to, pareiškėja paaiškino, kad 2 000 Lt sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti su pirminiu prašymu, o atskirų dokumentų pagrįsti minėtą sumą nėra, nes pardavėjas užskaitė ją iš sumokėto avanso.
Komisija 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 17R-836 nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas, t. y. 116 Lt.
Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 17R-836, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, šis 2015 m. sausio 26 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2145-643/2015 pareiškėjos skundą patenkino visiškai, 2013 m. spalio 24 d. Komisijos sprendimo Nr. 17R-836 dalį panaikino ir pareiškėjos prašymą perdavė nagrinėti iš naujo.
Ginčas byloje kilo dėl 2015 m. kovo 10 d. Komisijos sprendimo Nr. 17R-3 teisėtumo ir pagrįstumo.
Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus kompensuoti išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtojimu. Taigi patirtų tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo mechanizmas teisės aktuose nustatytas nuo 2013 m. vasario 1 d., praktiškai pradėtas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Aprašą.
Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.
Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.
Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, kad išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos. Taigi minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinoms išlaidoms.
Aprašo 5.4 punkte nurodyta viena iš kompensuotinų išlaidų kategorijų: investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos) ir ši kategorija detalizuojama Aprašo 5.4.1–5.4.4 punktuose. Aprašo 5.4.4 punkte nurodyta, kad Aprašo 5.4 punkto kategorijai priskiriamas sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.
Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta prašymų dėl išlaidų kompensavimo nagrinėjimo procedūra, t. y. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 p.). Sistemiškai aiškinant aptartas nuostatas, darytina išvada, kad Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio.
Pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-584/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebeplėtoti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Nurodė, kad, aiškinat Aprašo 4 punkto formuluotę, visos kompensuotinos išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos bei patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo dokumentai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2506-552/2015).
Nagrinėjamu atveju, vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, dėl trečiojo suinteresuoto asmens darbų apimties pažymėtina, kad, be gauto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atliko (ar pradėjo atlikti) kitus darbus, kuriuos turėjo atlikti pagal Sutartį, – buvo realiai vykdomas trečiojo suinteresuoto asmens įsipareigojimas įrengti pareiškėjai 30 kW saulės elektrinę. Vis dėlto pareiškėja, kaip pirkėja, gavusi tik nedidelę dalį paslaugų, dėl kurių buvo susitarta pagal Sutartį, nutraukdama Sutartį su pardavėju, pripažino visą sumokėtą avanso sumą minimaliais pardavėjo dėl Sutarties nutraukimo patirtais nuostoliais.
Pareiškėja teigia, kad faktiškai vedė derybas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu dėl Sutarties nutraukimo pasekmių, tačiau tokie jos argumentai vertintini kaip prieštaringi – viena vertus, pareiškėja nurodo derėjusis su pardavėju (rangovu), kita vertus, ji pažymi, jog nedisponuoja informacija apie avanso panaudojimo aplinkybes, t. y. pareiškėja pripažino neturinti net minimalių duomenų, kaip buvo panaudotos jos pardavėjui sumokėtos lėšos.
Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio ginčai jau buvo nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr. 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1453-525/2015; 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1387-525/2015; 2015 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1589-525/2015), šiose bylose sutartys taip pat buvo sudarytos su trečiuoju suinteresuotu asmeniu kaip ir šioje byloje ir analogiškai kaip ir šioje byloje sumokėti avansai buvo pripažinti minimaliais nuostoliais, nesant informacijos, kokius veiksmus dėl elektrinių įrengimo realiai atliko rangovas.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, kad pareiškėjas, vengdamas ginčų, taip pat ir teisminių, dėl galimybės susigrąžinti bent dalį pardavėjui sumokėtų lėšų kreipėsi į valstybę dėl patirtų išlaidų kompensavimo lėmė paties pareiškėjo pasirinkimas ir ši aplinkybė pati savaime nesukuria valstybei pareigos kompensuoti saulės šviesos energijos elektrinės projekto tolesnio plėtojimo atsisakiusio subjekto visas patirtas išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1453-525/2015).
Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, jog išlaidos dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (96 896,80 Lt) buvo objektyviai neišvengiamos, t. y. pagrįstos. Juo labiau, šalių Susitarimas taip pat patvirtina, kad jokių realių darbų, susijusių su elektrinės įrengimu, atlikta nebuvo. Taigi Komisija teisėtai ir pagrįstai šių išlaidų nepripažino kompensuotinomis.
Dėl 2 000 Lt (579,24 Eur) išlaidų, kurias pareiškėja teigia patyrusi dėl prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimo, konstatuotina, kad situacija yra iš esmės identiška anksčiau aptartoms išlaidoms už avansinius mokėjimus. Nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja leidimą gavo, tačiau šis faktas savaime nesuponuoja, kad turi būti atlygintos jos nurodomos išlaidos. Kaip minėta anksčiau, išlaidų dydis turi būti pagrįstas, t. y. įrodyta, kad išlaidos buvo realiai patirtos. Sutiktina su atsakove, kad nebuvo pateikti nei darbų atlikimo aktai, nei sąskaitos faktūros, nei kiti dokumentai, kuriais remdamasi Komisija galėtų objektyviai nustatyti, kas ir kada šiuos darbus atliko bei kokia šių darbų vertė. Atsižvelgiant į tai, Komisija teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėja šių išlaidų nepagrindė.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Komisija tinkamai vadovavosi ginčo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, todėl priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti remiantis skunde išdėstytais ar kitais pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „2 plius“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.