- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- I-2145-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06870-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „2 plius“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Išlaidų
- Advokatai
- Linas Cirtautas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „2 plius“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „2 plius“ (toliau – ir pareiškėjas arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013-10-24 sprendimą Nr. 17R-835 (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kurioje nekompensuotinomis pripažintos išlaidos dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo ir išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, ir grąžinti pareiškėjo prašymą Komisijai nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad 2012-09-13 kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją (toliau – ir Energetikos ministerija) su prašymu išduoti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, ketindama įrengti ir eksploatuoti apie 300 kv. m. ploto saulės fotomodulius (saulės šviesos energijos elektrinę iki 30 kWh galios). 2013-01-17 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – ir AIEĮ), kuriuo buvo ženkliai sumažintas elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių supirkimo tarifas, dėl ko, pasak pareiškėjo, plėtoti saulės šviesos energijos elektrines tapo nerentabilu. Pažymėjo, jog 2013-02-04 Bendrovei buvo išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t.y. nurodytą dieną viešai Energetikos ministerijos internetiniame puslapyje buvo paskelbtas sąrašas asmenų, kuriems išduoti minėti leidimai. Nurodo, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įgyvendinimo įstatymas (2013 m. sausio 17 d. redakcija, Nr. XII-170, toliau – ir AIEĮ pakeitimo ir papildymo įgyvendinimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) nustatė patirtų išlaidų, susijusių su saulės šviesos elektros energijos elektrinių projektais, kompensavimo tvarką. Susidarius tokiai situacijai pareiškėjas nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos energetikos ir 2013-08-22 paprašė Komisijos kompensuoti patirtas išlaidas saulės šviesos elektrinei įrengti. Komisija ginčijamu Sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino tik iš dalies ir nusprendė kompensuoti pareiškėjui tik 116 Lt patirtų išlaidų. Pareiškėjo teigimu, Komisijos sprendimas dalyje, kurioje nuspręsta nekompensuotinomis pripažinti išlaidas už sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (96 896,80 Lt) ir išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (2000 Lt), yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Bendrovė nurodo, jog Komisijai kartu su prašymu dėl išlaidų kompensavimo buvo pateikti visi jo išlaidas patvirtinantys dokumentai, t.y. 2012-08-07 Pirkimo pardavimo sutartis Nr.120806/4, 2 sąskaitos išankstiniam apmokėjimui, mokėjimo pavedimai, 2013-03-26 susitarimas dėl sutarties nutraukimo, kaip tai numato Aprašo 10.1. punktas. Paaiškino, kad 2012-08-07 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120806/4 su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ (toliau – ir Pardavėjas), pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti ir įrengti pareiškėjui 30 kWh galios saulės šviesos energijos elektrinę, parengti pareiškėjui dokumentus elektros gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimui ir privalomų licencijų gavimui ir kt. Pareiškėjas, vykdydamas pirkimo - pardavimo sutarties 4.1. punktą, pagal pateiktas išankstinio mokėjimo sąskaitas, 2012-08-08 pervedė pardavėjui 35 404,60 Lt ir 2012-09-07 dar papildomai 61 492,20 Lt (viso 96 896,80 Lt). Pažymėjo, jog nurodytų avansinių sumų pardavėjas negrąžino. Be to, nurodė, jog pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas buvo įsipareigojęs parengti pirkėjui dokumentus elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimų ir privalomų licencijų gavimui (sutarties 2.1.2 punktas). Šie darbai, pagal pardavėjo komercinį pasiūlymą įvertinti 2000 Lt. Atskiro mokėjimo pavedimo šiai sumai nebuvo, nurodyta 2000 Lt suma buvo užskaityta iš sumokėtų avansinių mokėjimų. Pardavėjas parengė dokumentus reikiamo leidimo gavimui, o pareiškėjas leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo. Todėl, pareiškėjo teigimu, nurodyta suma išskaitytina iš bendros 96 896,80 Lt sumos. Teikiant prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu kompensavimo, buvo atskirai išskirta 2000 Lt suma, kurios nurodytos kaip išlaidos susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, taip pat atskirai, apibendrintai nurodyta sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartį dėl elektrinės projekto plėtojimo (96896,80 Lt) todėl, kad tokią tipinę prašymo formą patvirtino Vyriausybė. Pareiškėjas pažymėjo, jog ši aplinkybė svarstant prašymą buvo paaiškinta žodžiu, o taip pat paaiškinta pareiškėjo 2013-09-25 rašte Nr.l5R-4569. Todėl Komisija, šioje dalyje turėjo priimti sprendimą kompensuoti 2000 Lt išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektrinės projekto ir 94896,80 Lt išlaidų dėl elektrinės projekto plėtojimo. Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtinto Aprašo 5.1. ir 5.4.3. punktus. Komisija, pareiškėjo teigimu, prašymo, prie jo pridėtų įrodymų tinkamai neįvertino, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija atsiliepime (b. l. 28-31) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Komisija nurodo, kad pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą nėra, nes ji veikė savo kompetencijos ribose ir priėmė vieną iš Aprašo 20 punkte nurodytų sprendimų, t. y. pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Pažymėjo, jog Sprendimas buvo priimtas keturiems Komisijos nariams balsavus už tokio Sprendimo priėmimą, vienam – prieš. Komisija balsavo dėl atskirų išlaidų kategorijų.
Komisija paaiškino, kad nagrinėdama pareiškėjo prašymo pagrįstumą, vertino pareiškėjo prie prašymo pateiktus dokumentus bei papildomai pateiktą dokumentaciją. Pažymėjo, kad Bendrovė papildomai pateikė susitarimą dėl sutarties nutraukimo (toliau – ir Susitarimas), kurį sudarė pareiškėjas ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“. Pagal Susitarimą šalys sutarė, kad sumokėtas 96896,80 litų avansas yra negrąžinamas pareiškėjui ir lieka pardavėjui. Komisijos teigimu, Bendrovė jokios įrangos ar paslaugų, kurias galėtų patvirtinti dokumentais (priėmimo-perdavimo aktu ar kt.) už sumokėtą didelės sumos avansą neįgijo. Tai reiškia, kad pareiškėjas sumokėjo avansinį mokėjimą, tačiau negavo jokios įrangos ir sutiko šią sumą palikti pardavėjui. Komisijos vertinimu, pareiškėjas nedėjo jokių pastangų susigrąžinti bent dalį sumokėtos sumos, už kurią negavo jokių prekių ir paslaugų. Atsakovės teigimu, pareiškėjas pasirinko būdą atgauti sumokėtas sumas pasinaudojant Aprašo reglamentuojamu kompensaciniu mechanizmu. Komisijos nuomone, visi kompensavimo procese dalyvaujantys subjektai, kuriems valstybė sudarė galimybę atgauti išlaidas, tiesiogiai susijusias su elektrinės projekto plėtojimu, turi elgtis sąžiningai, teisėtai, proporcingai. Tuo atveju, kai subjektas sumoka dideles pinigų sumas ir negauna už tai nei prekių, nei paslaugų, įprastomis sąlygomis jis privalo dėti pastangas, siekdamas atgauti savo sumokėtas lėšas. Šiuo atveju Komisijos nuomone, Bendrovė galimai išnaudojo ne visas galimybes atgauti sumokėtas avansines sumas, neįsitikino, kad šių sumų susigrąžinimo galimybės neegzistuoja, o tiesiog kreipėsi į Komisiją dėl minėtų sumų, už kurias negavo jokios įrangos ar realių paslaugų, kompensavimo. Tiesiogiai patirtos išlaidos pagal teisės aktus gali būti kompensuojamos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų (VIAP), kurios pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nuostatas surenkamos iš visų elektros vartotojų.
Dėl pareiškėjo prašomos kompensuoti 2000 Lt sumos už dokumentų rengimą leidimui gauti, Komisija nurodo, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Pažymėjo, kad 2000 Lt suma už dokumentų rengimą leidimui gauti nėra aptarta ir išskirta kaip atskira suma už tokius darbus, o be to, nėra priėmimo-perdavimo akto, sąskaitos faktūros ar kito dokumento, kuris patvirtintų, kad pareiškėjui Rangovas atliko darbus (parengė dokumentus leidimui plėtoti elektros energijos pajėgumus). Todėl Komisijos teigimu, pareiškėjas nepagrįstai iš avansinės sumos išskiria 2000 Lt sumą ir ją priskiria prie išlaidų, susijusių su saulės elektrinės projekto plėtojimu.
Pažymėjo, kad Komisija sprendimą priėmė neviršydama jai suteiktų įgaliojimų ir diskrecijos, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
2012-08-06 UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ ir UAB „2 plius“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120806/4 (b.l. 10-13), kuria UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ įsipareigojo įrengti UAB „2 plius“ 30 kW saulės elektrinę ir iš Energetikos ministerijos gauti leidimą gamybai, o UAB „2 plius“ įsipareigojo už prekes bei atliktus darbus sumokėti pardavėjui 189000 Lt. Šalys sutarė, kad apmokėjimas bus atliekamas per penkis kartus: 35500 Lt sumos avansas per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, 61500 Lt sumos mokama iki 2012-09-01, 20 proc. sumos mokama iki 2012-10-01 dienos, 20 proc. sumos mokama iki 2012-11-01 dienos, likusi dalis mokama per 10 dienų nuo saulės elektrinės pridavimo ir sąskaitos faktūros išrašymo pirkėjui dienos.
2012-08-08 mokėjimo nurodymu (b.l. 14) UAB „2 plius“ pervedė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 35404,60 Lt avanso pagal sutartį Nr. 120806/4.
2012-09-07 UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pateikė pareiškėjui PVM sąskaitą faktūrą N Serija ITP Nr. 051381 (b.l. 19) 96896,80 Lt sumai.
2012-09-07 mokėjimo nurodymu (b.l. 15) UAB „2 plius“ pervedė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 61492,20 Lt avanso pagal sutartį Nr. 120806/4.
2013-08-22 pareiškėjas pateikė Valstybinei energetikos inspekcijai prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimo, kompensavimo (b.l. 7-8). Pareiškėjas paprašė kompensuoti: 2000 Lt išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, 100 Lt sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, 96896,80 Lt sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo ir 16 Lt išlaidų už NTR išrašus iš VĮ Registrų centro.
2013-09-20 raštu Nr. 2R-2831 (b.l. 18) Valstybinė energetikos inspekcija paprašė pareiškėjo pateikti papildomus paaiškinimus ir/ar dokumentus: atliktų darbų aktą ir/ar PVM sąskaitą faktūrą, papildomus dokumentus ir paaiškinimus dėl patirtų išlaidų ir/ar įsigytų įrenginių vertės nustatymo, įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėtas avansinis mokėjimas nebuvo grąžintas, 2000 Lt sumokėjimą patvirtinantį dokumentą ir atliktų darbų aktą ar sąskaitą faktūrą.
2013-09-25 raštu Nr. 09-25/1 (b.l. 9) pareiškėjas pateikė Valstybinei energetikos inspekcijai kopijas sąskaitų išankstiniam apmokėjimui, kuriose nurodyta, kad mokamas avansas pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120806/4 (b.l. 16, 17) ir 2013-03-26 susitarimo dėl sutarties nutraukimo kopiją, kurioje nurodyta, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį sumokėtas avansas grąžinamas nebus (b.l. 20-21). Be to, pareiškėjas šiuo raštu paaiškino, kad 2000 Lt sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti 2013-08-22 su pirminiu prašymu – pirkimo-pardavimo sutarties ir pavedimai pagal ją. Pareiškėjas nurodė, kad atskirų dokumentų pagrįsti minėtai sumai nėra, nes pardavėjas užskaitė ją iš sumokėto avanso.
Komisija 2013-10-24 sprendimu Nr. 17R-836 (b.l. 5) nusprendė iš dalies kompensuoti UAB „2 plius“ patirtas išlaidas, t.y. patvirtinta kompensuotina pareiškėjui išlaidų suma - 116 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilęs dėl Komisijos 2013-10-24 sprendimo Nr. 17R-836 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas bei Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašas. Pagal Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo. Kompensavimo komisija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu, per vieną mėnesį nuo rašytinio asmens kreipimosi gavimo dienos priima sprendimą dėl išlaidų kompensavimo (Įgyvendinimo įstatymo 3 str. 2 d.). Su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtra susijusių išlaidų kompensavimo tvarka nustatyta Apraše. Kokios išlaidos laikomos kompensuotinomis, nustatyta Aprašo III skyriuje. Aprašo 4 punktas įtvirtina, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 5 punkte pateikiamos kompensuotinų išlaidų kategorijos, tarp kurių 5.4.3 punkte nurodyti sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo. Pagal Aprašo 6 punktą maksimalūs 5 punkte nurodytų išlaidų dydžiai nurodyti Aprašo 2 priede. Sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo atlyginami ne daugiau nei 45 procentai visos pagal sutartį mokėtinos sumos.
Kartu su prašymu Komisijai pateikiami dokumentai išvardinti Aprašo 10 punkte - reikalinga pateikti su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusių paslaugų ir (ar) prekių įsigijimą ar avansinius mokėjimus patvirtinančius dokumentus (banko išrašą apie atliktus pavedimus, sąskaitą faktūrą, kasos kvitą, kasos pajamų orderį, mokėjimo nurodymą ar kita); nepriklausomo turto vertintojo pateiktas turto vertinimo ataskaitas, kai to reikia; sutartį, kuria vadovaujantis buvo ar turėjo būti įsigytos su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusios paslaugos ir (ar) prekės (jeigu tokia sudaryta). Pareiškėjo pateikti dokumentai šias sąlygas atitinka ir formaliąja prasme yra tinkami.
Aprašo 20 punkte nustatyta, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas ar atmesti pareiškėjo prašymą. Nors teisės aktuose yra įtvirtinta Komisijos diskrecija, tačiau priimdama sprendimus ji, be kita ko, yra saistoma ir bendrųjų viešosios teisės principų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, tai reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2013-10-29 sprendimas Nr. A756-1229/2013).
Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.
Ginčijamame Komisijos sprendime nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, lėmusios sprendime išvardintų teisės normų taikymą (Aprašo 4 ir 5.4.3 p.). Sprendime apsiribota absoliučiai formalia nuoroda, jog kompensuojamos išlaidos dėl sumokėtos valstybės rinkliavos už energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą ir kitos išlaidos (registrų centro paslaugos), o vadovaujantis Aprašo 4 ir 5.4.3 punktais nekompensuotinomis pripažintos išlaidos dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo ir išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus paregimu, nes nepateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Kaip teismo sprendime jau minėta, nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Komisijai išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie bent jau formaliai atitinka Aprašo 5 ir 10 punkto reikalavimus, todėl Komisija sprendime privalėjo atlikti teisinį pateiktų dokumentų įvertinimą ir pagrįsti savo sprendimą išlaidas pripažinti nekompensuotinomis.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad ginčijama Komisijos 2013-10-24 sprendimo Nr. 17R-836 dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo UAB „2 plius“ skundą tenkinti.
Panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 17R-836, dalyje kurioje nekompensuotinomis pripažintos išlaidos dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo ir išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu ir grąžinti UAB „2 plius“ 2013 m. rugpjūčio 21 d. prašymą (registracijos Nr. 15R-779) nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.