- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-20
- Bylos Nr.
- e2-3211-819/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40694-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Advokatai
- Kristijonas Paliutis, Linas Blažulionis
- Kategorijos
- 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Linui Blažulioniui, atsakovei A. B., jos atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateiktu ieškiniu prašo pripažinti neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovo garbę ir orumą atsakovės paskleistas žinias: „Premjero žentas dovanų gauna akcijų“, „ ... mes matome žento istoriją, - mes matome akcijų dovanojimą, aš matau kyšį“, įpareigoti atsakovę artimiausiu metu paneigti paskleistus tiesos neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis adekvačiai jų paskelbimo laikui, formai ir būdui, iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 1 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovė 2015-11-08 Lietuvos ryto televizijos laidoje „Viskas aišku“ paskleidė tikrovės neatitinkančią ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Minėtoje laidoje be kitų ieškovą žeminančių teiginių, atsakovė paskelbė šiuos tikrovės neatitinkančius teiginius: „Premjero žentas dovanų gauna akcijų“, „ ... mes matome žento istoriją, - mes matome akcijų dovanojimą, aš matau kyšį“. Šiais teiginiais, remiantis laidos kontekstu, atsakovė paskleidė žinią, neva ieškovas priėmė kyšį, kuris pasireiškė akcijų dovanojimu žentui. Tokiu būdu atsakovė, būdama ne tik Lietuvos Respublikos Seimo, bet ir Antikorupcijos komisijos narė, paskelbė žinią neva ieškovas ne tik elgėsi netinkamai moralės požiūriu, bet ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. Ieškovas nurodo, kad jis niekada nėra pažeidęs kokių nors teisės ar etikos normų. Be to, jokia valstybinės valdžios institucija nėra priėmusi teisingumo akto, kuriuos jis būtų pripažintas padaręs ir/arba pasikėsinęs padaryti teisės ir/ar garbės bei etikos normų pažeidimą ar nusikaltimą, o atsakovės paskleista informacija, neva ieškovas yra paėmęs kyšį, būtent į tai ir orientuoja. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Todėl bet kurį asmenį, kuris įstatymo nustatyta tvarka nepripažintas kaltu, pavadinę nusikaltėliu, įžeisime jo garbę ir orumą. Šiuo atveju atsakovė įvardijo ieškovą kaip asmenį, paėmusį kyšį. Tuo tarpu ieškovo reputacija yra nepriekaištinga, o jo tapatinimas su nusikalstamais veiksmais bei kompromituojančia veikla formuoja neigiamą jo kaip privataus ir viešo asmens vertinimą, kartu žemina ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad viešo ir privataus asmens garbės ir orumo gynimo ribos skiriasi, tačiau sprendžiant dėl asmens, paskleidusio informaciją apie viešą asmenį atsakomybės, pirmiausia vertintinas duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Tuo atveju kai asmuo, kuris paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie viešą asmenį, veikė nesąžiningai, turėdamas tikslą pakenkti viešo asmens reputacijai arba turėdamas kitų prieš viešo asmens gerą vardą nukreiptų tikslų, asmuo trauktinas civilinėn atsakomybėn už asmens, nors ir viešo, garbės ir orumo įžeidimą. Atsakovės elgesys nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip sąžiningo asmens, siekiančio supažindinti visuomenę su viešo asmens asmeniu ar jo veikla, todėl atsakovė, dėl savo užimamų pareigų ir didesnio informuotumo, turėjo suprasti paviešinusi ne informacinio pobūdžio duomenis apie viešą asmenį, kas liudija, jog ji veikė nesąžiningai, turėdama tikslą pakenkti viešo asmens reputacijai, sumenkinti jo autoritetą visuomenėje, pašalinti iš rinkimų konkurentą arba turėdama kitų prieš ieškovo gerą vardą nukreiptų nesąžiningų tikslų. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė dėl savo užimamų pareigų, prieš skelbdama minėtus teiginius, galėjo laisvai įsitikinti skelbiamų duomenų teisingumu.
Atsiliepimas
Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog ji nesutinka, kad ieškovo nurodomi teiginiai yra duomenys, kurie gali būti patikrinti įrodinėjimo priemonėmis, jog minėtais teiginiais ji siekė pažeisti ar pažeidė ieškovo garbę ir orumą. Atsakovės pasakyta frazė „aš matau kyšį“, kurią ieškovas traktuoja kaip kaltinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. numatyto nusikaltimo padarymu, yra atsakovės nuomonė, o ne faktas. Tai patvirtina nagrinėjamo teiginio dalis „aš matau“, laidos kontekstas, kita vieša informacija, kad tokių duomenų atsakovė neturi. Šiais teiginiais atsakovė išsakė savo nuomonę, požiūrį į viešai nuskambėjusią Ministro Pirmininko A. B. žento E. V. sudarytą 50 proc. UAB „M.“ akcijų įsigijimo sandorį. Šioje istorijoje, pasak atsakovės, yra daug neaiškumų, o vienas didžiausių – UAB „M.“ akcijų perleidimo sandorio kaina. Atsakovė kaip Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos narė siekė, kad dėl Ministro Pirmininko ir UAB „M.“ ryšių Seime būtų pradėtas parlamentinis tyrimas, tačiau valdančios koalicijos balsais Lietuvos Respublikos Seimas atmetė opozicijos siūlymą suteikti Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos įgaliojimus Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavesti jai atlikti parlamentinį tyrimą dėl to, ar UAB „M.“ akcijų perleidimas Ministro Pirmininko žentui nebuvo privataus verslo dovana premjero šeimai už galimai sudarytas palankias sąlygas laimėti valstybės įstaigų rengiamus viešųjų pirkimų konkursus. Nei Ministras Pirmininkas, nei kiti istorijos dalyviai neįvardijo už kokią kainą E. V. buvo perleistos minėtos akcijos. Ieškinyje nurodomoje televizijos laidoje atsakovė taip pat nurodė, kad ji tikrosios akcijų pardavimo kainos nežino, nes ji niekada nurodyta nebuvo, kas ir kelia didžiausius įtarimus. Atsakovė taip pat nurodo, kad pats ieškovas viešai įvardijo, jog akcijos jo žentui buvo parduotos išsimokėtinai, o toks atsiskaitymo už akcijas būdas, kurio niekas daugiau nepatvirtino, o savo žodžių Ministras Pirmininkas vėliau išsigynė, paskatino dar daugiau įtarimų. Atsakovė pažymi, kad nustatant, ar atsakovas paskleidė apie ieškovą žinias – duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir ar toks paskleidimas pažeidė ieškovo garbę ir orumą, būtina analizuoti visą situaciją, ne tik teiginius, bet ir atsakovės išsakytų teiginių kontekstą, pasisakymo aplinkybes, tikslus. Atsakovė susirūpinimą visuomenei svarbiu klausimu – galima korupcija aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, reiškė, atsižvelgdama į spaudoje viešai pasirodžiusią informaciją (2015-09-14 dienraštyje ir internetiniame naujienų portale „15 min.“). Atsakovė laidoje pripažino, kad jos frazė dėl akcijų dovanojimo nėra tiksli, nes ji nežino ar sandoris buvo atlygintinis ar ne, kokia jo kaina. Atsakovė darydama prielaidą apie galimą akcijų dovanojimą rėmėsi jai žinomais faktais, kurie nuskambėjo viešai, taip pat tais faktais, kurie buvo nurodomi 2015 m. spalio mėn. įregistruotame Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ projekte Nr. XIIP-3634. Šis nutarimo projektas buvo svarstomas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, taip pat 2015-11-05 įvykusiame Seimo plenariniame posėdyje, kuriame nutarimo projektui nebuvo pritarta valdančiosios koalicijos balsais. Po Seimo plenarinio posėdžio buvo išplatintas Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas spaudai „Premjero atsisakymas atsakyti į klausimus patvirtinto prielaidą, kad premjero šeima gavo kyšį?“. Šiame pranešime viešai išsakytas įtarimas, kad UAB „M.“ akcijų perleidimas Ministro Pirmininko žentui galėjo būti privataus verslo dovana premjero šeimai už galimai sudarytas palankias sąlygas laimėti valstybės įstaigų rengiamus viešųjų pirkimų konkursus. Būtent remdamasi tuo atsakovė padarė prielaidą, kad akcijos galėjo būti perleistos už mažesnę kainą, nei jos vertos, todėl ir vengiama įvardinti jų perleidimo kainą. Daikto perleidimas už mažesnę nei jis vertas kainą, pasak atsakovės, reiškia dovanojimą. Taip pat atsakovė atsiliepime nurodo, kad atsakovė niekada ieškovo neįvardijo kaip asmens, priėmusio kyšio, tačiau ji neneigia, kad jos nuomonė į šią istoriją yra negatyvi – ji tai vertina kaip galimą korupcinę veiklą. Tai yra jos asmeninė nuomonė, kurios paneigti ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą tokią nuomonę niekas įpareigoti negali, net ir tuo atveju, jeigu nuomonė įžeidžianti, šokiruojanti ar kelianti nerimą.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė byloje dubliką, kuriame palaikė ieškinyje nurodytą poziciją. Papildomai pažymėjo, kad sprendžiant dėl ieškovo ieškinio būtina įvertinti tai, kad atsakovė yra teisininkė, ji yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos narė, o dar iki atsakovei paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, išnagrinėjusi atsakovės prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2015-09-25 priėmė nutarimą, kuriuo nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai reiškia, kad 2015-09-25 įgalioto subjekto jau buvo nustatyta, o atsakovei buvo žinoma, kad E. V. jokių dovanų UAB „M.“ akcijomis negavo ir jokio kyšininkavimo fakto nebuvo, todėl laidoje teigdama priešingai ji suprato kokio pobūdžio ir turinio informaciją ji paskleidė apie ieškovą. Taip pat dublike ieškovas pabrėžia nesutinkantis su ieškovės teiginiu, kad ji televizijos laidoje išsakė savo nuomonę, o ne paskleidė žinią. Jos išsakytus abu teiginius galima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis (sandoriu, teismo nuosprendžiu dėl asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką). 2015-11-08 Lietuvos ryto televizijos laidoje „Viskas aišku“ atsakovės pasisakymo kontekstas yra aiškus ir vienareikšmiškas, juo ištransliuojama žinia, kad A. B. priėmė kyšį, kuris pasireiškė akcijų dovanojimu žentui. Tai patvirtina atsakovės pasisakymai ir kitose televizijose laidose, pvz., 2016-02-15 per LNK televiziją ištransliuotoje KK2 laidoje. Pagrįsdamas patirtą neturtinę žalą ieškovas dublike nurodė, kad dėl paskleistos informacijos ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, pažeminimą, reputacijos visuomenėje pablogėjimą, kas ypatingai svarbu ieškovui kaip viešam asmeniui.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad šioje byloje teismas turėtų įvertinti ne tik atsakovės, bet ir ieškovo išsilavinimą (ieškovas turi ekonominį išsilavinimą, yra apgynęs socialinių mokslų daktaro disertaciją, yra ilgametis Seimo narys, buvęs finansų ir susisiekimo ministras, kandidatas 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, nuo 2012 m. einantis Ministro Pirmininko pareigas). Taip pat turi būti įvertinta tai, kad abi šalys yra valstybės politikai, vieši asmenys, nesinaudojantys tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatūs asmenys. Ieškovas eina vienas iš svarbiausių valstybinių pareigų Lietuvos Respublikoje, todėl jo veiklai taikomi ypatingi teisėtumo ir viešumo reikalavimai. Pasisakydama dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2015-09-25 nutarimo atsakovė nurodė, kad šį nutarimą ji vertina kritiškai, juo tarnyba atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o tokį sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovė jiems nepateikė konkrečių duomenų apie įtariamas nusikalstamas veikas. Atsakovė nurodo niekada neteigusi, kad ji tokius faktinius duomenis, patvirtinančius, kad Ministras Pirmininkas, E. V. ar kiti minėtoje laidoje paminėti asmenys padarė nusikalstamą veiką, turi. Atsakovė yra politikė, ji savo nuomonę suformavo ir išsakė vadovaudamasi viešai prieinama informacija, kurią išsakė ir ieškovas. Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai informacija apie akcijų perleidimo sandorį nebuvo pateikta, ką atsakovė ir pabrėžė televizijos laidoje. Atsakovė pabrėžė, kad sprendžiant dėl ieškinio būtina įvertinti, kad ieškovo nurodyta informacija buvo išsakyta televizijos laidoje vykusios politinės diskusijos apie korupciją metu, laidos metu atsakovė laidos vedėjos buvo nuolat pertraukiama, neleidžiant nuomonės išdėstyti nuosekliai, ieškovo nurodomi teiginiai nurodomi be diskusijos konteksto, siekiant neparodyti, kad atsakovė toje pačios laidoje patvirtino, kad neturi informacijos kokį sandorį dėl laidoje aptariamos bendrovės akcijų įsigijimo sudarė Ministro Pirmininko žentas. Atsakovė televizijos laidoje nepasakė nieko naujo. Triplike atsakovė pažymi, kad apskritai jos išsakytas teiginys „Premjero žentas dovanų gauna akcijų“ yra ne apie ieškovą. Tiesiogiai apie ieškovą nekalbama ir antrajame teiginyje. Atsakovės nuomonė, o ne žinia pastarajame teiginyje, atsispindi tik laidos kontekste.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją. Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.
Atsiliepimas
Atsakovė, jos atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu su ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2015-11-08 vykusioje Lietuvos ryto televizijos laidoje „Viskas aišku“ dalyvavusi atsakovė jos metu išsakė teiginius „premjero žentas dovanų gauna akcijų“, „ ... mes matome žento istoriją, - mes matome akcijų dovanojimą, aš matau kyšį“. Atsakovė laidos metu buvo Lietuvos Respublikos Seimo narė, taip pat Lietuvos Respublikos Antikorupcijos komisijos narė. Laidoje be atsakovės dalyvavo kiti asmenys, kurie diskutavo įvairaus pobūdžio klausimais, susijusiais su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos veikla, korupcijos apraiškomis Lietuvos Respublikoje, viešai nuskambėjusiomis istorijomis, vienų ar kitų laidos dalyvių, vedėjos, siejamų su laidos tema – galima korupcija Lietuvos Respublikoje. Viena iš tokių istorijų buvo viešai spaudoje aptartas UAB „M.“ akcijų įsigijimas E. V. vardu: 2015-09-14 15min.lt paskelbtas L. Ž., Š. Č. straipsnis „Premjero žentas turi savo „ministeriją“: valstybės sukrauti pelnai ir įtarimai nešvariais žaidimais“ (b.l. 37-45), 2015-09-24 www.delfi.lt skelbtas T. L. straipsnis „Kas meluoja: premjeras, žentas ar UAB „M.“ (b.l. 50-53), 2015-09-24 15min.lt skelbtas L. Ž. straipsnis „A. B. išsižada savo žodžių apie žento išsimokėtinai pirktas „M.“ akcijas“ (b.l. 46-49).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ši istorija neapsiribojo vien tik viešu jos aptarimu spaudoje. Dėl viešai pasirodžiusios informacijos, kuri pasak atsakovės jai kaip Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos narei sukėlė abejones dėl galimos korupcijos, ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (b.l. 79). Be kita ko, šiame kreipimesi atsakovė prašė atlikti tyrimą dėl galimo apsimestinio sandorio E. V. perimant 50 proc. UAB „M.“ akcijų. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnyba 2015-09-25 priėmė nutarimą, kuriuo ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė, nurodydama, kad kreipimesi minimų asmenų veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami. Šiame nutarime Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnyba taip pat nurodė, kad atlikto patikrinimo metu buvo gauta informacija apie sudarytą sandorį bei susijusį apmokėjimą. M. K., E. V. parodė, kad akcijų kaina buvo sutarta, įvertinus aplinkybių visumą, susijusią su UAB „M.“ vykdytina veikla, be to, sandorio metu E. V. parduodamų akcijų kaina faktiškai atitiko ankstesnio sandorio, kuriame E. V. nedalyvavo, metu parduotų UAB „M.“ akcijų kainą (b.l. 79-87). Šiame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2015-09-25 nutarime konkreti kaina įvardinta nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad ji būtų buvusi iki laidos paskelbta viešai.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, atsakovės paaiškinimų taip pat nustatyta, kad 2015 m. spalio mėn. buvo parengtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ (b.l. 55-59), kurio preambulėje jo parengimas buvo susietas su visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija apie galimas korupcijos ir neteisėtas politinės įtakos apraiškas valstybinių viešinimo paslaugų pirkimo konkursuose. Šiame nutarime taip pat buvo keliamas klausimas dėl UAB „M.“ akcijų E. V. vardu įsigijimo aplinkybių, jo kainos. Lietuvos Respublikos Seimui 2015-11-05 šiam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui nepritarus, 2015-11-05 Lietuvos Respublikos Seimo TS-LKD frakcija paviešino pranešimą spaudai „A. K.: „Premjero atsisakymas atsakyti į klausimus patvirtino prielaidą, kad premjero šeima gavo kyšį?“, kuriame buvo išdėstytas Lietuvos Respublikos Seimo TS-LKD frakcijos seniūno A. K. teiginys, kad frakcija atsisakymą atsakyti į konkrečius klausimus ir trukdymą sudaryti Seimo komisiją vertina kaip aiškų pripažinimą, kad frakcijos įtarimai dėl Premjero šeimos gauto kyšio yra pagrįsti (b.l. 60).
Iš byloje esančio laidos įrašo, atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ši laida nebuvo nuosekli, joje nebuvo kiekviena iš laidoje minimų istorijų aptariama atskirai, kiekvienam iš laidos dalyvių, tame tarpe atsakovei, leidžiant pasisakyti diskutuojamu klausimu išsamiai ir nuosekliai. Priešingai, laidos įrašas patvirtina atsakovės teiginius, kad atsakovės, kaip ir kitų dalyvių, pasisakymai buvo nutraukiami laidos vedėjos, jai neleidžiant užbaigti sakinio ar minties, arba dėstomi juos vieną laidos metu minimą istoriją siejant su kita, jas lyginant, vertinant tarpusavyje. Tokiomis aplinkybėmis buvo pasakyti ir ieškovo nurodomi teiginiai „premjero žentas dovanų gauna akcijų“, „ ... mes matome žento istoriją, - mes matome akcijų dovanojimą, aš matau kyšį“. Iš laidos įrašo, atsakovės paaiškinimų taip pat nustatyta, kad šioje laidoje, be minėtų teiginių apie šią istoriją, ji taip pat nurodė ir kitus teiginius, tarp jų atsakovė nurodė „ir mes negalėjome gauti atsakymų, nes tyrimo ar viešo paaiškinimo mes šiandien neturėjome, klausimas kokie pinigai buvo sumokėti, kiek tai kainavo, kokia tai buvo pinigų suma, tai mes šiandien irgi keliame klausimą, ar tai nebuvo kyšis“, atsakydama į laidos vedėjos klausimą: „kodėl Jums nereikia įrodymų, kad jis paėmė kyšį, kodėl Jūs iš karto sakote, kad jis paėmė kyšį?“, atsakovė pažymėjo: „aš tikrai šiandien neteigiu to, aš galiu pasakyti, kad Seime buvo inicijuotas siūlymas, kad būtų atliktas tyrimas, ir jeigu iš tikrųjų viskas ten yra gerai, kodėl mes negalėjome visko išsiaiškinti, kodėl yra bijoma aiškinti viešai, pateikti visą informaciją, man tik kyla dėl to klausimas, jeigu viskas iš tikrųjų būtų taip gerai, tikrai nebūtų bijoma, nebūtų tas tyrimas sužlugdytas“, atsakydama į vedėjos klausimą „kokį dovanojimą?“, atsakovė atsakė „dovanojimą už simbolinę kainą“.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kituose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta teisė laisvai skleisti informaciją, bet ši teisė neabsoliuti. Pagal Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį laisvė skleisti informaciją gali būti ribojama įstatymu, jeigu tai būtina žmogaus garbei ir orumui apsaugoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą žalą. Ieškovas teigia, kad aukščiau nurodyti atsakovės 2015-11-08 Lietuvos ryto televizijos laidos „Viskas aišku“ metu išsakyti du teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį yra ginami, jeigu nustatoma, kad žinios (faktai ir duomenys) yra paskleisti, žinios yra apie ieškovą, paskleistos žinios neatitinka tikrovės, žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Sprendžiant dėl duomenų paskleidimo fakto turi būti nustatyti du dalykai, t.y. kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė, ir ar duomenys tikrai buvo paskleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekyla ginčo, kad ieškovo ieškinyje nurodomi teiginiai buvo atsakovės išsakyti minėtos televizijos laidos metu. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Tačiau tarp šalių kyla ginčas dėl to, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 p. numato, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Be to, turi būti vertinamas teiginio kontekstas, paskelbimo aplinkybės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktą, žinias ar informaciją, o ne žinia. Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu pagrindinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki arba nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis (Vilniaus apygardos teismo 2015-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-717-781/2015).
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad 2015-11-08 Lietuvos ryto televizijos laidos „Viskas aišku“ metu išsakydama ieškovo nurodomus teiginius ji ne paskleidė žinias ar duomenis (faktus), o pateikė savo nuomonę, vertinimą, požiūrį dėl viešai paskleistų duomenų (faktų). Atsakovės laidos metu išsakyti teiginiai buvo susieti su UAB „M.“ akcijų E. V. vardu įsigijimo faktu, pateikiant tokio įsigijimo vertinimą, nuomonę kaip dovanojimą, pačiai atsakovei tos pačios laidos metu aiškiai išreiškus poziciją, kad šio įsigijimo konkrečios aplinkybės, jo kaip sandorio kaina jai nėra žinoma. Teigti, kad šios laidos metu tokį sandorį pavadindama „dovanojimu“, atsakovė pateikė naują informaciją (faktą), kurią galima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis, teismas taip pat neturi jokio pagrindo tiek dėl jau minėtos priežasties (sandorio turinio nežinojimo atskleidimo), tiek dėl to, kad pačioje laidoje, kaip ir bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovė aiškiai nurodė, kad dovanojimą ji supranta nebūtinai kaip neatlygintinį sandorį, o kaip „dovanojimą už simbolinę kainą“. Teismo vertinimu, dovanojimo apibrėžimas, išdėstytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nesudaro pagrindo atsakovės, net ir esančios teisininke, išsakytų teiginių „Premjero žentas dovanų gauna akcijų“, „mes matome akcijų dovanojimą“ politinio pobūdžio laidoje apie galimą korupciją Lietuvos Respublikoje vertinti kaip naujo fakto. Tuo labiau, kad UAB „M.“ akcijų E. V. vardu įsigijimo fakto vertinimą atsakovė teikė pačiam faktui nesant vienareikšmiškai aiškiam. Į bylą pateikti minėti viešoje spaudoje pasirodę straipsniai liudija, kad dėl UAB „M.“ akcijų E. V. vardu įsigijimo kaip sandorio turinio viešoje erdvėje buvo skelbiama prieštaringa informacija, šių prieštaravimų nepašalino ir atsakovės kreipimasis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri atsisakydama atlikti ikiteisminį tyrimą atsakovės subjektyvių abejonių dėl sandorio turinio nepašalino.
Lygiai taip pat atsakovės požiūriu, vertinimu, o ne žinios paskleidimu yra vertintinas atsakovės 2015-11-08 Lietuvos ryto televizijos laidoje „Viskas aišku“ išsakytas teiginys „mes matome žento istoriją, mes matome akcijų dovanojimą, aš matau kyšį“. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus teismų praktikoje išdėstytus žinios ir nuomonės atskyrimo kriterijus, akivaizdu, kad pagal laidos kontekstą, tame tarpe atsakovės aiškius nurodymus laidos metu iki šio teiginio išsakymo, kad ji tik kelia klausimą, ar tai nėra kyšis, kad ji neteigia, jog ieškovas paėmė kyšį, atsakovė šiuo teiginiu išreiškė subjektyvią nuomonę, susirūpinimą dėl UAB „M.“ akcijų E. V. vardu įsigijimo panašumo su korupcijos apraiškomis. Tokį atsakovės susirūpinimą, o ne siekį paskleisti žinią apie ieškovo paėmimą kyšio liudija tiek jau minėti laidos metu išsakyti kiti atsakovės teiginiai („mes keliame klausimą, ar tai nėra kyšis“, „aš tikrai to šiandien neteigiu“), tiek tokio teiginio kilimo aplinkybės. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo viena iš Lietuvos Respublikos politikių, kuriai 2015-09-14 viešai spaudoje pasirodžiusi informacija apie UAB „M.“ akcijų E. V. vardu įsigijimą sukėlė abejonių ieškovo, kuris yra Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, veiklos skaidrumu. Suabejojusi tuo, atsakovė, būdama Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos narė, ėmėsi aktyvių veiksmų šioms abejonėms pašalinti – kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, pasirašė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“. Tačiau nepaisant šių pastangų, jos subjektyvios abejonės pašalintos dėl viešai spaudoje pasirodžiusios informacijos apie UAB „M.“ akcijų E. V. vardu įsigijimą nebuvo, ką ji ir išdėstė 2015-11-08 Lietuvos ryto televizijos laidos „Viskas aišku“ metu, nurodydama, kad tam išsiaiškinti reikia atlikti tyrimą, kol toks tyrimas neatliktas, ji subjektyviai, visos informacijos nežinodama, tai vertina kaip („mato“) kyšį. Šios laidos metu, kaip teisingai nurodė atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, ji nenurodė, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką – paėmė kyšį, nenuslėpė jokios informacijos, o sąžiningai išdėstė nuomonę dėl viešojoje erdvėje nuskambėjusio jau minėto fakto.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas skiria viešo ir privataus asmenų garbės ir orumo gynimą. Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Darytina išvada, kad viešo ir privataus asmens garbės ir orumo gynimo ribos skiriasi. Viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-28, priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovės viešo asmens – ieškovo, atžvilgiu buvo išreikšta negatyvi, tačiau subjektyvi ir teisės aktų leistina nuomonė.
Nustačius, kad atsakovė ginčijamais teiginiais pateikė savo nuomonę, bet ne žinias, nėra pagrindo konstatuoti kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje įtvirtintų sąlygų buvimą ir pripažinti ieškovo garbės ir orumo pažeidimą. Taip pat nustatęs, kad ieškovo garbė ir orumas nepažeisti, teismas plačiau nepasisako dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, tame tarpe susijusių su neturtinės žalos ieškovui nustatymu bei vertinimu. Teismas tik trumpai pažymi, jog visiškai sutinka su atsakovės argumentais, kad pirmasis ieškovo nurodomas teiginys bet kuriuo atveju yra ne apie ieškovą, o apie E. V., kad ieškovo procesiniuose dokumentuose minimos kitos televizijos laidos ir atsakovės pasisakymai jų metu, jokios įtakos nagrinėjamai civilinei bylai teisingai išnagrinėti neturi, nes dėl atsakovės pasisakymų pastarosiose laidose ieškinys atsakovei nepareikštas, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovo realiai patirtą neturtinę žalą (konkrečius jo patirtus išgyvenimus, nepatogumus ir kt.).
Ieškovas byloje sumokėjo 46 Eur žyminio mokesčio (b.l. 9). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, jo patirtos žyminio mokesčio išlaidos jam neatlygintinos (CPK 93 str.). Valstybė šioje byloje patyrė 2,12 Eur pašto išlaidų, kurios iš ieškovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teisėja
nutaria:
Atmesti ieškovo A. B. ieškinį kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.