Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam P. B., jo gynėjui advokatui Pauliui Vaicekauskui (dalyvaujant per kompiuterinę programą, platformą „ZOOOM“),

civilinės atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovui J. K. (dalyvaujant per kompiuterinę programą, platformą „ZOOOM“),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaišiadoryse, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu - (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, 1999 m. sausio 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 3 dalį (įstatymo regadcija galiojusi iki 2003 m. geugužės 1 d.) laisvės atėmimu 3 m. su turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu, paskirtos laisvės bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent: 2023 m. lapkričio 27 d. apie 8.00 val., Pavasario g. ties pastatu Nr. 12, Stasiūnų k., Kaišiadorių r., vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Daimlerchrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Stasiūnų k. kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač - į vietovės reljefą bei kelio būklę ir nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl ko, esant slidžiai kelio dangai, išvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę, kur susidūrė su priešpriešais važiavusia transporto priemone - lengvuoju automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. M.. Eismo įvykio metu sužalota R. M., kuriai dėl muštinės žaizdos kaktoje, poodinės kraujosruvos dešiniame kelyje, krūtinės sumušimo su krūtinkaulio ir kairio VI šonkaulio lūžimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis P. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. apie 7.50 val. jis važiavo automobiliu iš namų į darbą. Važiuojant automobiliu Pavasario g., nedavažiavus Stasiūnų, kelyje yra toks posūkis, į kurį įvažiavus, pradėjo slysti jo vairuiojamas automobilis į kitą kelio pusę ir susidūrė su kitu automobiliu „Audi 3“. Jis atsiprašė nukentėjusiosios. Turtinės, neturtinės žalos jis neatlygino, nes automobilis buvo draustas, tai turėtų padaryti draudimo bendrovė. Mano, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis. Po įvykio jis skambino telefonu nukentėjusiajai, siūlė pagalbą, bet ji pasakė, kad „iš tavęs man nieko kol kas nereikia“. Kaltinamojo P. B. paaiškinimu, pradžioje, kada sutiko, jis siūlė nukentėjusiajai sumokėti 500 Eur neturtinės žalos, tačiau šiuo metu tai atsisako daryti, nes žalą (turtinę, neturtinę) turi sumokėti draudimas, kadangi automobilis buvo draustas (2 t., b. l. 42).

2024 m. balandžio 18 d. teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. važiuojant automobiliu į tarnybą per Vladikiškes į Kauną, vairuotojas, nesilaikydamas kelių eismo taisyklių, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač - į vietovės reljefą bei kelio būklę ir nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl ko išvažiavo į kitą eismo juostą ir stipriai trenkėsi į jos vairuojamą automobilį. Nuo tokio stipraus smūgio jos vairuojamas automobilis atsidūrė ant žolės. Išlipusi iš automobilio, ji pamatė visiškai sudaužytą savo mašiną ir patyrė stresą, šoką, kaip ji važinės į darbą (į Kauną). Po to jai labai pradėjo skaudėti krūtinę. Kitos mašinos vairuotojas iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Atvažiavus greitajai pagalbai, ji buvo nuvežta į ligoninės priėmimo skyrių, kur gydytojo siuntimu jai buvo padarytas rentgenas, įtarė krūtinkaulio lūžį. Gydytojui pasakius, kad reikės dar operuoti krūtinę, ji iš viso labai išsigando, nes tai yra sudėtinga operacija ir dar kartą patyrė didelį stresą. Ortopedas- traumatologas parašė siuntimą ir ji buvo išsiųsta į Kauno klinikas, kur jai buvo padarytas rentgenas, atlikta kompiuterinė tamografija. Po autoįvykio buvo sužeistas jos antakis, kai trenkėsi ir galvą susidaužė. Po gydytojų apžiūros, jai buvo nustatytos diagnozės: krūtinkaulio lūžis, krūtinės sumušimas, šešto šonkaulio lūžis, antakio ir kelienio sužalojimas. Kadangi sulaužytas krūtinkaulis ir šonkaulis gyja ilgai, jai teko patirti fizinius ir emocinius išgyvenimus, kurie yra labai skausmingi. Teko gerti vaistus ir dabar kartais tenka vartoti nuo skausmo ir nuo miego sutrikimų. Už vaistus „Neuromed“ draudimas nėra atlyginęs, nurodęs, jog šie vaistai nesusiję su įvykusiu kelių eismo įvykiu, nors ambulatoriniuose apsilankymuose yra užfiksuoti įrašai dėl jos miego sutrikimų, skausmo širdies plote dėl nervinės įtampos. Po šio eismo įvykio sutriko jos kasdienis gyvenimas. Kadangi gyvena viena ir dėl patirtų sužalojimų jai buvo sunku judėti, todėl reikėjo prašyti pagalbos artimųjų, draugų, kad nuvežtų į ligoninę, palydėtų, taip pat nupirktų maisto produktų, atliktų pačius elementariausius dalykus, tai yra išplautų indus, grindis, nes visa tai sunku buvo padaryti. Tai jai sukėlė neigiamas emocijas, nepatogumą, nevilties jausmą, nerimą, įtampą, kas bus ateityje dėl jos sveikatos. Nuo įvykio iki šio laiko išliko liekamieji reiškiniai, tai yra skausmas, maudimas krūtinėje, paskausta ir galvą. Taip pat sumažėjęs yra jos mobilumas. Iki šio įvykio ji buvo sveikas žmogus, galėjo visą laiką savimi pasirūpinti, o po to viskas pasikeitė. Ji yra vyresnio amžiaus, tai visi sulūžimai gyja daug sunkiau, negu esant jaunam. Šios pasekmės bus juntamos nuolat, pasireikš maudimu ir skausmu. Lėtą gijimą patvirtino ir ilgas nedarbingumas. Dėl avarijos ir dėl tų visų sužalojimų, nešant didesnį kiekį arba atliekant didesnį fizinį krūvį, taip pat keičiantis orams, viskas šitai pasireikš ir liks visam mano likusiam gyvenimui. Išgyvenimus padidino tai, kad jos automobilis buvo visiškai sudaužytas (neremontuojamai). Draudimo nustatyta automobilio vertė 3757 Eur (80 Eur už tralą). Suma (automobilio vertės), kuri yra padengiama draudimo yra sudėtinga, kadangi šiuo metu automobilių kainos yra pakilę. Už tokią kainą, už kurią ji nusipirko automobilį, ji dabar nenusipirktų tokio automobilio. Jai yra sudėtinga ieškoti kitos transporto priemonės, nes tai yra didelis darbas, reikia prašyti kitų žmonių, kad nuvežtų parodyti tą automobilį. Ji kiekvieną dieną važinėja į darbą (į Kauną). Po šio įvykio ji neteko ne tik savo automobilio, bet ir susižalojo sveikatą visam likusiam gyvenimui, nes kiekvienais metais turi išlaikyti fizinius pratimus (yra pareigūnė, kasmet turi bėgti vieną kilometrą, daryti šaudyklę ir atsispaudimus) ir visą laiką galvok, kaip jai bus. Dėl išmokėtos neturtinės žalos, nori pasakyti, kad parašyta nuo vieno iki trijų mėnesių siekia 5 mėnesių alga (840 Eur), bet tai buvo praeitais metais, o sausį mėnesinė alga siekė 924 Eur. Taip pat dėl 3700 Eur sumos apskaičiavimo, kai jai buvo pervesta ši suma, ji pradėjo domėtis, kas tą sumą sudaro. Draudimo bendrovei ji rašė laiškus du kartus, kad paaiškintų kas tai yra. Telefonu buvo paaiškinta, kad tai sudaro: 3500 Eur krūtinkaulio lūžis, 100 Eur antakis, 100 Eur kelienis, tačiau jos sužalojimai buvo dar: krūtinkaulio sumušimas ir šešto šonkaulio lūžis. Dėl moralinės žalos buvo parašyta, kad moralinė žala yra vertinama pagal sveikatos sutrikdymo mąstą, gydymosi laiką, liekamuosius reiškinius ir išgyvenimus. Kadangi ta suma buvo pervesta gruodžio 18 dieną, o ji dar sirgo ir gruodžio, sausio mėnesiais, iki vasario 8 d., į darbą ėjo vasario 9 dieną, tai yra labai ilgas laikas dėl ko ji negalėjo eiti į savo darbą, negalėjo bendrauti, todėl sutriko bendravimo įgūdžiai. Tas gydymosi laikas irgi labai yra ilgas. Kadangi tie sulūžę kaulai niekada nebus tokie, kokie buvo sveiki prieš avariją, tai išliks liekamieji reiškiniai visą laiką, taip keičiantis orams, nešant sunkiai, po sunkesnio fizinio krūvio. Visą laiką jai teks galvoti, ar gali dirbti sunkiai, ko anksčiau nereikėdavo galvoti. Tas susidūrimo vaizdas ilgai išliks jos akyse, ko pasekoje ir dabar baisu jai sėsti už automobilio vairo. Visi patirti emociniai išgyvenimai niekada neužsimirš nuo pat pradžios iki dabar. Prašė teismo atsižvelgti į mano sveikatos sužalojimą, į visus sveiktos sutrikdymo liekamuosius reiškinius, visus emocinius išgyvenimus ir priteisti reikalaujamą sumą.

Nukentėjusiosios R. M. parodymu, po eismo įvykio jai operacija nebuvo daroma, ligoninėje ji negulėjo. Jai nebuvo nustaytas neįgalumas (netektas darbingumas).

Nukentėjusioji R. M. neturtinę žalą vertina 8700 Eur, draudimas dalį neturtinės žalos atlygino (3700 Eur), tačiau ne viską, t. neatlygino 5000 Eur. Jos nuomone, šiuo atveju nėra atlyginta padaryta neturtinė žala už šešto šonkaulio lūžį ir gydymo laikotarpį, kuris nebuvo įvertintas, tai nedarbingumo laikotarpį 2023 m. gruodžio mėnesį, 2024 m. sausio mėnesį iki 2024 m. vasario 9 d. Dėl turtinės žalos nukentėjusioji R. M. parodė, kad vakar draudimas į jos sąskaitą pervedė 45 Eur už turėtas transporto išlaidas (iš turėtų 120 Eur išlaidų), kuomet ji buvo vežama į kardiologijos kliniką dėl pablogėjusios sveikatos (padėjo mausti širdį) ir dėl vadinamo sveikatos masto sutrikdymo masto nustatymo, tačiau už kitus kartus, kuomet į medicinos įstaigą vyko taksi automobiliu (viso važiavo 8-9 kartus), jai turėtos išlaidos nėra atlygintos. Taip pat buvo pervesta į jos sąskaitą 9 Eur, t. y. turėtas išlaidas už tepalą (kaujažolių tąpalą). Jai liko neapmokėta 626 Eur turtinės žalos, ir likusi suma dėl automobilio – 1300 Eur (t. y. likutinė vertė; minusavus parduotą metalo laužą ir padengtą draudimo sumą už minėtą parduotą metalo laužą (pvz., pardavus pigiau), nes šiuo metu automobilis įvertintas 740 Eur suma) (iki 5000 Eur sumos vertės). Daužto automobilio vertė 740 Eur, kuris šiuo yra laikomas kieme, įeina (įeis) į turtinės žalos dydį. Jei draudimas atlygintų už likutinę atomobilio vertą – 740 Eur, tuomet liktų neatlyginta už automobilį – 560 Eur. Šiuo metu ji nėra įgijusi automobilio, į darbą važinėja traukiniu. Daugiau neturi jokių kvitų, duomenų pateikti draudimui dėl likusios neatlygintos turtinės žalos (išlaidų transporto, sulaužytų akinių).

Nukentėjusiosios R. M. parodymu, kaltinamasis jai yra siūlęs sumokėti 500 Eur žalos. Nukentėjusiosios parodymu, automobilis „Audi A3“ jos pirktas už 5000 Eur seniai (VĮ „Regitroje“ duomenys saugomi 10 metų), neturi jo pirkimo-pardavimo dokumento, tačiau jo rinkos vertė yra didesnė nei nurodė draudikas. Po eismo įvykio jai liko liekamieji reiškiniai, sutriko miegas, jaučiasi skausmas po sunkesnio fizinio krūvio, negali nešti svorio sunkesnio, jaučia maudimą keičiantis orams, tas lūžis turėjo poveikį jos sveikatai, nes sveikata nėra tokia, kai ji buvo sveikas žmogus ( 2 t., b.l. 42-46).

2024 m. gegužės 20 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. M. paaiškino, kad automobilis „Audi A3“ jos buvo pirktas už 5000 Eur (2018 m.), t. y. avansu sumokėjo 1500 Eur, o kai nuvažiavo paimti automibilio, ji sumokėjo 3500 Eur. 2022 m. metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje nurodyta automobilio vertė 3500 Eur. Nukentėjusioji paaiškino, kad automobilis „Audi A3“ (automobilio laužas) yra parduotas už 740 Eur, todėl jai neatlyginta suma sudaro 560 Eur, kurią prašo priteisti (dalyje dėl turtinės žalos), 66,11 Eur neatlygintos turtinės žalos (neatlygintos patirtos kelionės išlaidos, vykstant į medicinos įstaigas, išlaidos už sugadintus akinius, ir vaistus, pirktus nuo miego sutrikimo) bei iš 8700 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, jai neatlyginta 5000 Eur neturtinės žalos.

2024 m. balandžio 8 d. teisiamajame posėdyje apklaustas AAS „BTA Insurance Company“ J. K. paaiškino, jog draudimo bendrovė išdėstė savo poziciją pateiktame pranešime, ikuri iš esmės nepasikeitusi. Šis įvykis pripažintas draudžiamuoju, ir iki teismo draudimas išmokėjo Valstybinei ligonių kasai - 214,69 Eur už R. M. gydymą, 4550, 95 Eur sumą Sodrai (ligos išmoką). Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti turtinę žalą dėl transporto priemonės, šiai dienai draudimas yra išmokėjęs 3677 Eur. Kadangi transporto priemonė buvo neremontuojamai sugadinta, buvo įvertinta ličių kaina, likučiai buvo apskaičiuoti pagal galima realizuoti jų kainą rinkoje, tai yra 740 Eur. Taip pat buvo nustatyta transporto priemonės vardinė vertė, tai sudarė įvykio dienai 4417 Eur. Nukentėjusiajai sumokėtas skirtumas tarp vardinės vertės ir likutinės. 740 Eur buvo įvertinta apskaičiavus likučių kainą rinkoje, bet, jeigu nukentėjusioji parduos tą transporto priemonę, sprendimas dėl papildomos išmokos gali būti peržiūrėtas.

Atstovo J. K. paaiškinimu, ieškovės vertinimas transporto priemonės pagal jos pirkimo kainą (5000 Eur) yra klaidinga, nes transporto priemonė pirkta prieš tam tikrą laikotarpį, ji buvo ekspluatuojama, tikrai jos kaina negali būti 5000 Eur. Draudimo bendrovės ekspertai turi turto vertintojo kvalifikaciją, jų vertinimas yra teisingas ir atitinkantis automobilio rinkos vertę. Nukentėjusiajai buvo kompensuota 80 Eur už transporto priemonės transportavimą iš įvykio vietos, 8,89 Eur už vaistus bei vakar buvo atlikta papildoma išmoka dėl taksi kvietimo -10 Eur, bei 35 Eur išlaidos kelionės (pagal kaimyno raštą), t. y. papildomai buvo išmokėta nukentėjusiajai 45 Eur. Dėl neturtinės žalos atstovas paaiškino, kad draudimo bendrovė savo veikloje privalo vadovautis jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie yra išvardinti mūsų pranešime. Draudimo bendrovė įvertino nukentėjusios neturtinės žalos dydį 3700 Eur suma. Minėtame pranešime galbūt nėra pažymėtas papildomas sužalojimas, tačiau sprendimas dėl neturtinės žalos išmokėjimo buvo vertinamas bendrai (pagal parirtus sužalojimus). Jeigu neįrašė pranešime sužalojimo, tai nereiškia, kad jis nebuvo vertinamas. Išmoka buvo išmokėta anksčiau, negu baigtas nedarbingumas, tačiau buvo vertinama pagal praktiką. Nors nukentėjusiosios nurodyta, kad 9 kartus lankėsi medicinos įstaigose, tačiau jai buvo atlygintos išliados tik už vieną kartą vykimo (t. y. pateikus pagrindžiančius duomenis). Draudimo bendrovė yra finansinė organizacija ir kiekvienoms išlaidoms reikalingas pagrindimas.

Maksimalus dydis, kurį bendrovė atlygina neturtinei žalai, yra iki 500 0000 Eur, o maksimali turtinė žala iki 100 0000 Eur. Paaiškino, kad kažkokios lentelės, formuluotės, metodinės medžiagos kaip apskaičiuojama neturtinė žala nėra. Jeigu galvojama, kad į lentelę ar skaičiuoklę turėtų būti įtrauktas kiekvienas nusiskundimas, tai tokių dalykų nėra, šiuo atveju yra vertinama bendra situacija. Įvertinant neturtinę žalą, yra vertinamas asmens patirtas sužalojimas, išgyvenimas, pats įvykis, t. y. vertinama bendrame kontekste. Jeigu tai būtų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, tada taip, ten yra skaičiuojama kitaip. Tai visai kiti draudimai (2 t., b. l. 46-48).

Laiduotojos E. B. paaiškinimu, su P. B. santuoką įregistravo Kaišiadorių r. CMS 2000 m. gegužės 13 d., šeimoje auga trys vaikai. P. B. yra geras ir rūpestingas tėvas savo vaikams, o taip pat yra atsakingas ir rūpestingas vyras. Sutinka būti paskirta laiduotoja P. B..

Be kaltinamojo P. B. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju P. B., įtariant padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, kaltę pripažino pilnai. P. B. paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 27 d. apie 8.00 val. važiavo keliu Vladikiškės - Stasiūnai, Kaišiadorių r., Stasiūnų k. kryptimi ir vairavo jam priklausantį automobilį „Daimlerchrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas, buvo prisisegęs saugos diržą, buvo blaivus, važiavo apie 40 km/h greičiu, buvęs kelio ruožas - posūkis į dešinę, kelio danga - slidus asfaltas, oro sąlygos buvo geros, matomumas taip pat geras. Važiavo iš lėto, nes išvažiavęs į kelią iš karto pastebėjo, kad kelio danga yra slidi. Minėtame posūkyje jo vairuojamą automobilį, dėl slidžios kelio dangos, sumėtė, dėl ko jis tapo nevaldomas. Tuo momentu pamatė, kad priešais jį atvažiuoja lengvasis automobilis „Audi A3“, tamsios spalvos. Jis dar bandė suvaldyti savo vairuojamą automobilį, vairą sukdamas į kairę, tačiau jam nepavyko, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir savo automobilio priekine dešine dalimi trenkėsi į automobilio „Audi“ priekinę dalį, maždaug per vidurį. Abu automobiliai po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę, žiūrint pagal jo judėjimo kryptį. Automobiliui sustojus, jis išlipo ir iš karto nuėjo pažiūrėti prie automobilio „Audi“. Minėtame automobilyje buvo tik vairuotoja, kurios pasiteiravo, kaip ji jaučiasi. Iš pradžių vairuotoja sakė, kad jai viskas gerai, bet išlipusi iš savo vairuojamo automobilio, pradėjo skųstis skausmais krūtinės srityje, dėl ko jis paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė medikus bei pareigūnus. Atvykę medikai vairuotoją išgabeno į med. įstaigą apžiūrai. Dar tą pačią dieną jis skambino pasiteirauti, kaip nukentėjusiosios sveikata. Ji sakė, kad jai yra lūžęs krūtinkaulis. Tuomet jis moteriai siūlė visokeriopą savo pagalbą, bet ji atsisakė. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Keletą kartų skambino avarijos metu nukentėjusiajai moteriai, norėdamas jai atlyginti patirtus nuostolius, ji žadėjo pagalvoti ir pati susiekti, tačiau iki šiol taip ir nesusisiekė (1 t., b. l. 128-129, 130, 131; 137, 138,139).

Ikiteisminiame tyrime apkalausta liudytoja, nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. apie 8.00 val. važiavo į darbą jai priklausančiu automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo keliu Kaišiadorys - Stasiūnai - Žiežmariai, po to Stasiūnų k. esančioje sankryžoje pasuko į dešinę link Vladikiškių k. Važiavo viena, apie 30-40 km/h greičiu, matomumas buvo geras. Koks buvo kelio ruožas, neatsimena, kelio danga buvo apsnigtas asfaltas, važiavo kuo arčiau dešinio krašto, buvo blaivi. Važiuodama minėtu keliu, pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį, kuris išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, t. y. į tą eismo juostą, kuria ji ir važiavo. Ji net nespėjo sureaguoti, kaip minėtas automobilis, važiavęs priešais ją, trenkėsi kaktomuša į jos vairuojamo automobilio priekinę dalį. Kai jos automobilis sustojo, ji išlipo ir pamatė, kad yra nuvažiavusi nuo kelio į dešinę, jos važiavimo kryptimi. Buvo labai išsigandusi, verkė. Taip pat išlipusi pastebėjo, kad nuo kelio yra nuvažiavusi ir ta kita transporto priemonė - autobusiukas, kuris atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Jis taip pat buvo nuvažiavęs į tą pačią pusę, kaip ir jos automobilis. Matė, kad minėtą automobilį vairavo vyriškis, jis vienas buvo automobilyje. Vyriškis iškvietė policijos pareigūnus bei medikus, nes jai labai skaudėjo krūtinės sritį. Dar eismo įvykio metu prasikirto dešinį antakį bei susižalojo dešinį kelį, iš kurio bėgo kraujas. Taip pat avarijos metu buvo sulaužyti jos akiniai. Atvykę GMP medikai, ją nugabeno į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo įtartas krūtinkaulio lūžis. Vėliau buvo pristatyta į Kauno klinikas, kur jai buvo patvirtintas krūtinkaulio lūžis. Po medikų apžiūros buvo paleista gydytis namo ambulatoriškai. Tą pačią dieną su ja buvo susisiekęs autobusiuko vairuotojas, kuris atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį ir teiravosi, kaip jos sveikata. Vyriškis skambino jai ir vėliau, siūlė savo pagalbą maisto produktais, bet ji atsisakė (b. l. 27-28, 29, 30).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos Ritos Bušinskės tarnybiniame pranešime ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 27 d. apie 8.00 val., Pavasario g., ties 12 namu, Stasiūnų k., Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r., P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vairuojamas automobilis MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant slidžiai kelio dangai tapo nevaldomas ir išvažiavo į priešpriešinę važiuojamosios dalies pusę, ko pasėkoje, susidūrė su priešpriešais atvažiuojančia transporto priemone „Audi A3“, valst. (duomenys neskelbtini), vairuojama R. M., gim. (duomenys neskelbtini) Po susidūrimo automobiliai nuvažiavo nuo kelio ir buvo apgadinti. Eismo įvykio metu nukentėjo „Audi A3“ automobilio vairuotoja R. M., kuriai gydymo įstaigoje nustatytas krūtinkaulio lūžis bei įvairūs kūno sumušimai. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1, 2, 3,4, 5,6).

Kelių eismo įvykio vieta – Pavasario g. 12, Stasiūnų k., Žiežmarių apyl., Kaišiadorių r. Sav. (2023 m. lapkričio 27 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas). Minėtame protokole nurodyta kelių eismo įvykio rūšis – ausidūrimas su priešais atvažiuojančia transporto priemone .Iš 2023 m. lapkričio 27 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vietos,minėtu adresu apžiūros metu nustatyta, kad kelias įvykio vietoje - asfaltas, slidus, padengtas ledu, matoma įkalnė bei posūkis į kairę pusę. Kairėje kelio pusėje matomas gyvenamasis namas, pažymėtas Nr. 12. Aplinkui yra laukai. Dešinėje kelio pusėje matomos nuo kelio nuvažiavusios transporto priemonės MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Abi transporto priemonės apgadintos, stovi galinėmis dalimis į kelio pusę. Sudaryta eismo įvykio vietos schema, apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė. Taip pat apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. b. l. 12-13, 14, fotolentelė Nr. 1, 1 t., b. l. 1521, 22, 23, 24).

Iš byloje pateikto 2023 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminiame tyrime buvo atlikta automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nustatyta, kad transporto priemonė drausta, draudimo poliso Nr. AJC 1782190. Apžiūros metu fiksuoti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai bei automobilio būklė po eismo įvykio: apgadinta priekinė dalis, priekinis bamperis, priekiniai žibintai, priekiniai posūkio žibintai, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 84-85, 86, fotolentelė Nr. 1, 1 t., b.l. 87-89, 90). Automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atiduotas saugoti iki bylos išnagrinėjimo R. M. (1 t., (pakvitavimas) b.l. 91).

Vį „Regirta“ duomenimis automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja – savininkė yra R. M. (1 t., b.l. 92).

Ikiteisminiame tyrime buvo apžiūrėtas lengvasis keleivinis automobilis „Daimlerchrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.93-94, 95, fotolentelė Nr. 96-98, 99).

Iš 2023 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad tyrime apžiūrėjus automobilio MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, nustatyta, kad transporto priemonė drausta, draudimo poliso Nr. AJC 1593926. Apžiūros metu fiksuoti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai bei automobilio būklė po eismo įvykio: apgadinta priekinė dalis, priekinis bamperis, variklio gaubtas, priekiniai žibintai, priekiniai posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės, priekiniai ratai. Sudaryta fotolentelė (1 t., b.l.93-94, 95, fotolentelė Nr. 96-98, 99).

VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės duomenimis automobilio „Daimlerchrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra P. B. (1 t., b. l. 101).

Ikiteisminiame tyrime automobilis „Daimlerchrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintas savininkui P. B. (1 t., b. l. 100).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus2023 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 2608/2023 (02) nurodyta, kad R. M. nustatyta muštinė žaizda kaktoje, poodinė kraujosruva dešiniame kelyje, krūtinės sumušimas su krūtinkaulio ir kairio VI šonkaulio lūžimais padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais ir galėjo gautis užduotyje nurodyto autoįvykio metu ir laiku, susižalojant automobilio salono viduje, kaip vairuotojai. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. lapkričio 27 d. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 56-58).

Iš 2024 m. sausio 4 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pateiktų duomenų matyti, kad R. M. už transporto priemonę ir jos transportavimą išmokėta 3757 Eur suma, už neturtinę žalą - 3700 Eur suma. Taip pat Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos išmokėta 214, 69 Eur suma (1 t., b.l. 109).

2024 m. kovo 18 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pranešime, kad be 2024 m. sausio 4 d. rašte paminėtų išmokų, draudimo bendrovė sumokėjo 4550,95 Eur – VSDF prie Socialinės apsdaugos ir darbo ministerijos (kompensuojant R. M. išmokėtą ligos išmoką už periodą nuo 2023 m. lapkričio 27 d. iki 2024 m. vasario 9 d.), bei patikslino nukentėjusiajai R. M. išmokėtas draudimo išmokas turtinės žalos monpensavimui – 3677 Eur – kompensavimas žalos dėl įvykio metu nepataisomai sugadinto automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 80 Eur – kompensavimas išlaidų dėl įvykio metu sugadinto automobilio transportavimo ; 8,89 Eur kompensavimas išlaidų dėl vaistų pirkimo (Ibuprofen, Dr. Theiss telapo), iki šios dienos nukentėjusiajai R. M. išmokėta 3700 Eur neturtinė žala (2 t., b.l. 10-14).

Pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Byloje ištirtais įrodymais, nuosekliais kaltinamojo, nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme, objektyviais duomenimis – kelių eismo įvykio schema (2023 m. lapkričio 27 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas), Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 11 d. specialisto išvada Nr. G 2608/2023 (02), kuria R. M. konstatuoti sužalojimai (nesunkus sveikatos surikdymas), neginčytinai nustatyta, kad P. B. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent: 2023 m. lapkričio 27 d. apie 8.00 val., Pavasario g. ties pastatu Nr. 12, Stasiūnų k., Kaišiadorių r., vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Daimlerchrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Stasiūnų k. kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač - į vietovės reljefą bei kelio būklę ir nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl ko, esant slidžiai kelio dangai, išvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę, kur susidūrė su priešpriešais važiavusia transporto priemone - lengvuoju automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. M.. Eismo įvykio metu sužalota R. M., kuriai dėl muštinės žaizdos kaktoje, poodinės kraujosruvos dešiniame kelyje, krūtinės sumušimo su krūtinkaulio ir kairio VI šonkaulio lūžimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo P. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje gautas kaltinamojo sutuoktinės E. B. prašymas perduoti sutuoktinį P. B. sos atsakomybėn pagal laidavimą su užstatu (2 t., b.l. 27) bei žodinis jos sutikimas. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad supranta savo atsakomybę. P. B. yra jos sutuoktinis, su kuriuo santuoką įregistravo 2000 m. gruodžio 13 d., turi tris vaikus. Mano, jog ji turi didelę įtaką šeimoje vyrui, Povilas yra atsakingas, rūpestingas vyras.

Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės P. B. pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Sprendžiant klausimą dėl P. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Kaltinamasis P. B. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų ( dėl neatsargumo) nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas neteistas (1 t., b. l. 141, 142), l. 64), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 143-153), dirba (1 t., b.l. 155), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (1 t., b.l. 157). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių seniūnija informacijos apie asmenį pateikti negali, nes apie jo elgesį ar gyvenimo būdą skundu nėra gavusi (1 t., b.l. 158).

Įvertinus kaltinamojo P. B. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje P. B. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog E. B. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas (2 t., b. l. 29, 3033, 34, 35): yra kaltinamojo sutuoktinė, gali daryti teigiamą įtaką, pasitiki kaltinamuoju, kad jis ateityje daugiau nebedarys nusikaltimų, neteista, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad E. B. yra verta teismo pasitikėjimo, yra autoritetas savo sutuoktiniui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, esant E. B. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams E. B. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus kaltinamojo šeimos turtinę padėtį – abu sutuoktiniai dirba, gauna pastovias pajamas, sutuoktinė taip pat dirba ir turi pastovias pajamas, tiek kaltinamąjį, tiek galimą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad šeimoje auga trys vaikai, teismas sprendžia, kad P. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

Pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji R. M. prašė priteisti iš civilinių atsakovų (kaltinamojo P. B. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje) solidariai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 1420 Eur turtinės žalos atlyginui (1 t., b. l. 38-39). Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji R. M. nurodė, jog neturtinės žalos dydį sudaro tai, kad dėl avarijos ir dėl to sekusio jos nesunkaus sveikatos sutridymo, ji pirmiausia patyrė fizinius skausmus, kurie tęsėsi kurį laiką, ir pastaruoju metu kartais vartoja vaistus nuo skausmo, bei patyrė didelį dvasinį šoką ir stresą. Patirti išgyvenimai ypatingai sklausmingi, kadangi sulaužyti krūtinkaulis ir šonkaulis gijo ilgai, teko prašyti kaimynų pagalbos ir/ar svetimų žmonių, pati negalėjo tvarkytis namuose, apsipirti maisto, nuvykti į med. apžiūras ir gydytojų konsultacijas. Jos judėjimas nedarbimgumo metu buvo apsinkintas, negalėjo tinkamai savimi apsirūpintis, svetimi žmonės padėjo buityje, vežė pas medikus, o tai sukėlė neigiamas emocijas, nepatogumus ir nevilties jausmą. Jai yra 57 metais, o kaulų lūžiai tokiame amžiuje gyja lėtai, ir pasekmės bus juntamos nuolat, kurios pasireiškia skausmu, maudimu ir pan. Lėtą kaulo lūžio gyjimą patvirtina ilgas laikotarpis nedarbingumo. Nuo įvykio 2023 m. lapkričio 27 d. ji junta skausmus krūtinėje (skaumą, maudimą), atsirado galvos skausmai, teko kurį laiką vartoti vaistus nuo nemigos. Išgyvenimus padidino tai, kad jos automobilis buvo sudaužytas neremotuojamai, šiuo metu ji neturi jokios transporto priemones. Nors iš draudimo ji gavo išmoką už automobilį 3757 Eur (iš jų 80 Eur už transportavimą), tačiau už tokią pinigų sumą ji nieko nenusipirks nieko panašaus, nes kainos automobilių šiuo metu yra ženkliai palikusios. Jai reikės ieškotis kitos transporto priemonės, įvertinti jos būklę, kas yra sudėtinga, nes ji neturi žinių, todėl teks pagalbos kreiptis į kitus apie tai nusimanančius asmenis. Transporto priemonė jai yra labai reikalingas, ja naudojosi kasdien, vyko į darbą, kuris yra Kaune. Tai ji vertina kaip nuostolius, kurie turi būti atlygintini. Kadangi automobilio vertė pirkimo metu buvo 5000 Eur, jis buvo geros techninės būklės, atsižvelgiant į rinkos vertę ir tai, kad už tokią sumą šiuo metu tokios techninės būklės automobilio nenusipirktų, bei atsižvelgiant gautus pinigus (740 Eur) už parduotą neremontuojamą automobilį, prašė priteisti (solidariai) likusį skirtumą, neišmokėtą iki buvusios automobilio vertės, kuris sudarytų (iki automobilio vertės, kuri yra 5000 Eur). Tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiosios R. M. metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje 2022 m. nurodyta kilnojamojo turto, transporto priemonės vertė – 3500 Eur vertė, ir nors pati nukentėjusiuoji minėtą transporto priemonę šiuo metu vertina 5000 Eur suma, t. y. tokia pinigų sumą už kurią pirko 2018 m. transporto priemonę, tačiau iš minėtos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos matyti, kad ji pati šį turtą įvertino 3500 Eur pinigų suma, todėl draudimo bendrovė išmokėjusi 3677 Eur sumą žalą už nepataisomai sumaitotą automobilį, žalą dėl automobilio sugadinimo įvykio metu pilnai jai išmokėjo. Tai pat draudimo bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo 3700 Eur neturtinės žalos, tačiau nukentėjusioji prašo neturtinės žalos dydį padinti 5000 Eur, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, bei nepatogumus patirtus dėl netekto kilnojamojo turto.

Įvertinus patirtus nukentėjusiosios išgyvenimus, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes: tai, jog autoįvykio 2023 m. lapkričio 27 d. metu, kaltinamasis P. B. vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Daimlerchrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Stasiūnų k. kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač - į vietovės reljefą bei kelio būklę ir nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl ko, esant slidžiai kelio dangai, išvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę, kur susidūrė su priešpriešais važiavusia transporto priemone - lengvuoju automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. M.. Eismo įvykio metu sužalota R. M., kuriai dėl muštinės žaizdos kaktoje, poodinės kraujosruvos dešiniame kelyje, krūtinės sumušimo su krūtinkaulio ir kairio VI šonkaulio lūžimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgiant į nukentėjusiosios R. M. emocinius išgyvenimus dėl autoįvykio, patirtą fizinį skausmą, nemigą ir dvasinius, emocinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus vykstant į medicinos įstaigas ir buityje, išgyvenimą dėl automobilio praradimo (eismo įvykio metu automobilis nepataisomai apgadintas) darytina išvada, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys atitinka teismų suformuotą praktiką ir yra pagrįstas patirtu emociniu skausmu, tačiau šioje byloje, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir tai, kad kaltinamojo padarytas nusikatimas (LR BK 281 straipsnio 1 dalyje) padarytas dėl neatsargumo, kurio veiksmai turėjo įtakos žalai atsiradimui. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas sprendžia, kad draudimo bendrovės nukentėjusiajai R. M. išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti (3700 Eur) iš dalies atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai R. M. priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti iš civilinės atsakovės, o likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas. Taip pat yra netenkintinas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 626,11 Eur atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad byloje ji nepateikė daugiau jokių rašytinių pagrindžiančių duomenų, o aukščiau minėtoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje automobilis jos pačios buvo įvertintas 3500 Eur pinigų suma, o ne 5000 Eur suma, kaip nurodė ieškinyje ir teisme.

Dėl proceso išlaidų

Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiosios ir civilinio ieškovės turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017).

Nukentėjusiąją proceso metu atstovavo advokatė Jurgita Žiužnienė, kuriai už suteiktas teisines paslaugas nukentėjusioji R. M. sumokėjo 1500 Eur. Įvertinęs tai, kad advokatė atstovavo nukentėjusiąją, teikė jai konsultacijas, rengė civilinį ieškinį, atstovavo ją ikiteisminiame tyrime ir teisiamuosiuose posėdžiuose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir protingos, nelaikytinos pernelyg didelėmis, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos R. M. iš kaltinamojo P. B..

Kaltinamajam P. B. byloje nepaskirta jokia kardomoji priemonė.

– automobilis „Daimlerchrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintas savininkui P. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas disponuoti P. B. savo nuožiūra;

- automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintas savininkei R. M., kuris nukentėjusiosios paaiškinimu, neremontuojamas automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra parduotas (byloje rašytinių duomenų nepateikta apie neremontuojamo automobilio pardavimą), paliktinas disponuoti R. M. savo nuožiūra.

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. B., (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, jį perduoti E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 m. (vienerius metus), skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1067-753/2024 nutraukti.

P. B. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, buveinės adresas – Laisvės pr. 10, Vilnius, nukentėjusiajai R. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), 500 Eurų (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Likusioje dalyje nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai R. M. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) patirtas advokato išlaidoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– automobilį „Daimlerchrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintą savininkui P. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti disponuoti P. B.;

- automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintą savininkei R. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti disponuoti R. M. savo nuožiūra.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.