- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-24
- Bylos Nr.
- e2A-495-357/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Life 4 Laptop“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Life 4 Laptop“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Life 4 Laptop“ 2,44 Eur skolos, 0,88 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir aštuonių procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad ieškovė iš UAB „Gelsva“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą už parduotas prekes pagal 2013 m. gegužės 28 d. sutartį. Ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą, tačiau atsakovas skolos neapmokėjo. Ieškovė prašė, esant Civilinio proceso kodekso nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.
2. Atsakovė UAB „Life 4 Laptop“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovės UAB „Life 4 Laptop“ 2,44 Eur skolos, 0,88 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir aštuonių procentų metines palūkanas nuo 43,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Life 4 Laptop“ 7,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nurodė, kad atsakovė pagal 2013 m. gegužės 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pirko iš UAB „Gelsva“ prekes. Pradinis kreditorius išrašė atsakovei 2015 m. spalio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2,44 Eur sumą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė nurodytą sąskaitą faktūrą apmokėjo, todėl priteisė skolą, delspinigius ir 40 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidas (sutarties 6.1 punktas, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalis). Teismas ieškovės prašomas priteisti 200 Eur atstovavimo išlaidas sumažino iki 50 Eur, nurodydamas, kad nagrinėjama byla nesudėtinga (ieškinys grindžiamas iš esmės vienos sąskaitos neapmokėjimu), byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, advokato teismui pateikti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, ieškinio suma tik 43,32 Eur, todėl laikė, kad 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra neproporcingai didelė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Juris LT“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių, dalyje dėl ieškovės UAB „Juris LT“ išlaidų advokato teisinėms paslaugoms priteisimo sumažinimo, ir ieškovės UAB „Juris LT“ naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iš atsakovės UAB „Life 4 Laptop“ padidinti nuo 50 Eur iki 200 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Iš bylos dokumentų yra akivaizdu, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu tik tada, kuomet ikiteismine tvarka skolininkas neapmokėjo skolos (nagrinėjamu atveju skolininkas buvo raginamas skolą padengti ikiteismine tvarka).
5.2. Ieškovės atstovas atliko dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultavo klientą ir parengė ieškinį, kas savaime suponuoja, jog buvo sugaištas laikas ne tik kreipiantis į teismą, t. y. rengiant ieškinį, tačiau pirmiausia atliekant kompleksinę dokumentų ir pateiktų duomenų analizę. Šios aplinkybės teismas neįvertino ir todėl visiškai nepagrįstai sumažino priteistinų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti dydį nuo 200 Eur iki 50 Eur, t. y. 4 kartus, kas taip pat prieštarauja elementariai logikai ir suformuotai teismų praktikai. Pabrėžtina, kad teismas, sumažindamas bylinėjimosi išlaidas tokia apimtimi iš esmės pažeidė ir ieškovės teisę samdyti advokatą bei apskritai teisę kreiptis į teismą, nes faktiškai sprendimu paliko ieškovę blogesnėje finansinėje padėtyje nei prieš kreipiantis į teismą – atsakovei sumokėjus skolą (43,32 Eur) ir teismo priteistas išlaidas (50 Eur) advokato teisinei pagalbai apmokėti, ieškovė patirtų daugiau nei 100 Eur nuostolių dėl savo pažeistų teisių gynimo teisme ir siekio susigrąžinti skolą, kas, ieškovės įsitikinimu, pažeidžia teisingumo principą.
5.3. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro tik 2 % skaičiuojant nuo maksimalaus priteistino dydžio už ieškinio parengimą, todėl toks priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis visiškai neatitinka suteiktų nagrinėjamu atveju teisinių paslaugų apimties ir iš esmės yra nuostolingas ieškovei.
5.4. Ieškovė UAB „Juris LT“ siekė išvengti papildomų išlaidų advokato teisinei pagalbai ir bylinėjimosi teisme proceso, kadangi prašomą priteisti sumą pirmiausia siekė išieškoti ikiteismine tvarka t. y. siuntė pranešimą atsakovei bei raginimą atsiskaityti, ir tik nepavykus skolos išieškoti ikiteismine tvarka, buvo pateiktas ieškinys teismui.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Life 4 Laptop“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ribojant bylinėjimosi išlaidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl 2,44 Eur priteisimo, tačiau vien tai, kad sprendimas iš esmės yra priimtas apeliantės naudai, teismas neturėjo visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo, kuri viršija 100 kartų prašomą priteisti sumą. Apylinkės teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus. Sprendžiant klausimą dėl šių išlaidų dydžio pagrįstumo, būtina vadovautis ne tik CPK 98 straipsnio 2 dalimi, bet ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, todėl vien tai, kad prašoma priteisti suma yra mažesnė už nustatytą maksimalią sumą, nėra pagrindas priteisti prašomo dydžio užmokestį.
6.2. Teismas visiškai tinkamai įvertino bylos sudėtingumą, ieškinio turinį (teismui pateiktas šabloninis ieškinys, kurio surašymas neužima daug laiko), pareikšto reikalavimo dydį, tai, kad ginčo dalykas susijęs su apeliantės vykdoma veikla, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, taip pat teikiamų paslaugų pastovumą ir jų pobūdį, atsižvelgė į Rekomendacijose nurodytus paslaugų dydžius ir teismų praktiką ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovei iš atsakovės priteistiną išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą pagrįstai sumažino iki 50 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo paskirstytų advokato pagalbos bylinėjimosi išlaidų tarp šalių pagrįstumo.
9. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovė UAB „Juris LT“ ieškiniu ir apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovės 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą.
10. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).
11. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, siekiant, jog teismas turėtas išlaidas priteistų, būtina pagrįsti jų realumą, t. y. už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos šiais rašytiniais įrodymais: a) pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininkės su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis arba b) sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą patvirtinančias dokumentais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017)
12. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti vadovaujamasis, CPK 98 straipsnio 2 dalimi, taip pat remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
13. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu pažymėti, kad ieškinys pareikštas dėl 2,44 Eur skolos, 0,88 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Būtina atsižvelgti į tai, kad skolos dydis (2,44 Eur) yra itin mažas, o tai, neabejotinai, turi būti įvertinama sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Nors byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartyje, kurioje išsprendė atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, konstatavo, kad atsakovo pateikti įrodymai neteikia pagrindo teigti, kad jis su pradiniu kreditoriumi atsiskaitė dar iki pranešimo jam apie reikalavimo perleidimą; atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, atsakovė turi pareigą atsiskaityti būtent su naujuoju kreditoriumi, o atsakovės atsiskaitymas su pradiniu kreditoriumi UAB „Gelsva“ (jau po to, kai jam buvo tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą) negali būti vertinamas kaip tinkamas prievolės įvykdymas (CK 6.106, 6.109 straipsniai), tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įvertina ir aplinkybes, jog atsakovės neatsiskaitymą su ieškove lėmė ne nesąžiningas elgesys, o aplaidumas: ieškovės išsiųstas 2019 m. liepos 26 d. el. laiškas buvo nukreiptas į atsakovės el. pašto („SPAM“) aplanką, dėl ko ji laiku laiško nepamatė, atsakovė 2019 m. liepos 26 d. įmoką pradiniam kreditoriui UAB „Gelsva“ atliko anksčiau, negu gavo nurodytą 2019 m. liepos 26 d. 5 val. 51 min. el. laišką. El. laiškas atsakovei buvo išsiųstas sutartyje nurodytu atsakovės el. pašto adresu, todėl ieškovė, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neatsako už atsakovės nesusipažinimą laiku su gautu raginimu apmokėti skolą. Tačiau visos situacijos įvertinimas įrodo, kad atsakovės aplaidumas nebuvo nulemtas jos nesąžiningo elgesio, todėl į tai teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą taip pat atsižvelgė.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės ir jos advokato atstovavimo sutartis sudaryta 2017 m. liepos 27 d., iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovę su advokatu sieja tęstiniai sutartiniai santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo, 2019-08-14 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta bendrai 1600 Eur sumai, į kurią pateko aštuonių ieškinių dėl skolos priteisimo parengimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tęstiniai ieškovės ir jos advokato sutartiniai santykiai lemia, kad analogiškų ieškinių dėl skolos priteisimo ruošimas užtrunka neilgą laiko tarpą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjama byla nėra sudėtinga, ji grindžiama vienos sąskaitos neapmokėjimu, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, advokato teismui pateikti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties. Pažymėtina, kad susipažinimas su tokio pobūdžio bylos medžiaga nereikalauja daug laiko. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, įvertinus nedidelę 43,32 Eur (iš kurios 40 Eur yra neįrodinėjamos išieškojimo išlaidos) ieškinio sumą, 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra neproporcingai didelė, todėl mažinama iki 50 Eur. Ieškovė nurodo, kad teismo sumažintos bylinėjimosi išlaidos lemia jos atsidūrimą blogesnėje padėtyje nei iki ieškinio padavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė yra juridinis asmuo ir pati turi įvertinti būsimų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi įvertinti ne tik ieškovės padėtį, tačiau turi išlaikyti pusiausvyrą tarp ieškovės ir atsakovės interesų. Pažymėtina, kad nesudėtingoje byloje priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios kelis kartus viršytų ieškinio reikalavimus, neatitiktų protingumo, proporcingumo ir teisėtumo principų pagal anksčiau aptartas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Rekomendacijose numatyti maksimalūs dydžiai yra orientacinio pobūdžio ir tik teismas nustato, koks teisingiausias bylinėjimosi išlaidų paskirstymas konkrečios bylos atžvilgiu.
Dėl bylos procesinės baigties
15. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Spręstina, kad teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos, dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Taigi, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė nepateikė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš apeliantės nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.