- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-589-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00126-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1095-228/2019 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Patikslintu ieškiniu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo M. K. 2 000 Eur negrąžintą kreditą, 385,32 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 1 400,25 Eur mokėjimo palūkanas, už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85,00 Eur žyminį mokestį bei 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Nurodė, jog 2015-08-16 UAB „4finance“ ir atsakovas M. K. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui, 12 mėnesių laikotarpiui, buvo suteiktas 1 000 Eur kreditas, o 2015-09-04 - sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu sujungtos sutartys, atsakovui papildomai suteiktas 1 000 Eur kreditas ir bendra 2 000 Eur kredito suma suteikta 13 mėnesių laikotarpiui. Teigė, kad atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2016-09-16 ir pradinei kreditorei sumokėti 3 070,60 Eur, tačiau savo prievolės nevykdė. Nurodė, kad 2017-06-29 tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria buvo perleistos reikalavimo teisės ir į atsakovo M. K. skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-06-17 sprendimu ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovo M. K. ieškovės naudai priteista 2 000 Eur skola, 385,32 Eur bendra vartojimo kredito kaina, 1 000 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 385,32 Eur sumą už laikotarpį nuo 2019-02-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 76,00 Eur žyminis mokestis, 107,69 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Kita ieškinio dalis atmesta.
4. Teismas nustatė, kad 2017-06-29 Paskolų portfelio pardavimo sutartimi UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo M. K. skolą perleido UAB „Legal Balance“. Nustatė, kad 2017-07-03 pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo ieškovė pranešė atsakovui M. K. apie reikalavimo perleidimą ir ragino sumokėti susidariusią skolą.
5. Konstatavo, jog atsakovui nuosavybės teise buvo perduota paskolos suma, atsakovas ją gavo, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, paskolos sumos ieškovei negrąžino, todėl M. K. laikytinas pažeidusiu prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą esant pagrindui priteisti iš atsakovo 2 000,00 Eur skolą ir 385,32 Eur bendrą vartojimo kredito kainą pagal sutarties grafiką (už laikotarpį nuo 2015-09-16 iki 2015-11-16; CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.101 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
6. Teismas sprendė, kad įvertinus, jog buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis ir jos sąlygos aiškinamos vartotojo naudai, ieškovės prašomas priteisti 1 400 Eur palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Konstatavo, jog sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos pagal šalių susitarimą mokamos nuo visos pradelstos sumos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Atsižvelgęs į CK 1.5 straipsnio nuostatas bei į tai, kad prašoma priteisti palūkanų suma (1 400,25 Eur), palyginus su skolos suma (2 000,00 Eur), yra neprotingai didelė, taip pat į tai, kad ieškovė prašomo priteisti palūkanų dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, nesikreipė į teismą protingu terminu, o palūkanas paskaičiavo už 449 dienas, konstatavo esant pagrindui palūkanų dydį sumažinti iki 50 proc. skolos sumos, t. y., iki 1 000,00 Eur, kurią pripažino atitinkančia įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą. Kitą reikalavimo dėl palūkanų priteisimo dalį atmetė.
7. Be to, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir UAB „Legal Balance naudai iš atsakovo priteisė 76,00 Eur žyminį mokestį ir 107,69 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo sprendimo dalį dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir iš atsakovo M. K. priteisti 1 400,25 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų bei 206 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kitą 2019-06-17 sprendimo dalį palikti nepakeistą.
10. Nurodo, kad ieškiniu prašė teismo priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo sumą. Teigia, kad teismas, neatsižvelgęs į teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva, prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo nepagrįstai kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas ir jas sumažino.
11. Tvirtina, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik per 13 mėnesių grąžinti suteiktą 2 000 Eur kreditą bei sumokėti 1 070,60 Eur bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma 119,50 proc., bet ir sutarties neįvykdymo atveju, pagal sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 4.4, 6.5 bei 7.1 punktus, įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą (119,50 proc.).
12. Nurodo, kad geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo taikydama ne sutartyje įtvirtintą 119,50 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet sutartyje įtvirtintą 81,25 proc. metinę palūkanų normą. Kadangi atsakovas tinkamai ir laiku sutarties nevykdė ir sutartis buvo nutraukta, po sutarties nutraukimo mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiavosi toliau. Teigia, kad nei sutartis, nei CK, nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau ir VKĮ) nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento, nes pagal bendrą taisyklę, laikoma, kad tol kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog UAB „Legal Balance“ ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 449 kalendorines dienas, nors atsakovas M. K. vėluoja atsiskaityti daugiau nei 4 metus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintame mokėjimo grafike paskaičiuota bendra vartojimo kredito kaina, preziumuojant, kad visos įmokos bus mokamos laiku. Bendra vartojimo kredito kaina yra paskaičiuota taip, jeigu sumokama įmoka, tai sekančiai įmokai bendra vartojimo kredito kaina yra perskaičiuojama pagal likusią negrąžintą kredito sumą.
14. Be to, nurodo, kad teismui, kitaip nei kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Nurodo, kad atsakovas nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl teismui savo iniciatyva nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius ir mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
15. Teigia, kad priešingai nei nurodo teismas, vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, net ir dabartinis teisinis reglamentavimas numato tiek mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, tiek netesybų dydį ir jų skaičiavimo tvarką. Sutarties sudarymo metu galiojusiame VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje (2015-01-01 - 2016-01-31) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgiant į tai, jog sutartyje įtvirtinta 119,50 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 81,25 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.
16. Nurodo, kad atsakovas M. K., sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties vykdymą, nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams, todėl yra pats atsakingas už didelę mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą.
17. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas M. K. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
19. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino pilna apimtimi ieškinio dalies dėl 1 400,25 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimosi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo priteisimo, minėtas palūkanas įvertinęs kaip kompensuojamąsias bei nepriteisė visų bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo dalis dėl tenkintų reikalavimų nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių šios sprendimo dalies negaliojimo pagrindų bei atsižvelgdamas į apeliacinio skundo reikalavimus, dėl minėtos sprendimo dalies nepasisako. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų išsamiai ne kartoja.
20. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis) ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas arba šiuo atveju – kredito mokestį) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jeigu paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai.
22. Sutiktina su apeliante, jog aplinkybė, kad palūkanos yra skaičiuojamos po sutarties pažeidimo ne visais atvejais leidžia tvirtinti, jog automatiškai yra skaičiuojamos netesybos (kompensuojamosios palūkanos). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos sutartyje nustatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, taip pat sutartyje nustatytos kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos (nebent pagal sutartį ar įstatymus kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos neskaičiuojamos) arba (sutartyje nenustačius ir jei sutartis ar įstatymai nedraudžia) įstatyme (CK 6.210 straipsnis) nustatyto 5 ar 6 proc. dydžio kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019). Atsižvelgęs į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino šalių pasirašytos vartojimo kredito sutarties nuostatas ir sutarties bendrosios dalies 7.1 punkte numatytas palūkanas laikė kompensuojamosiomis palūkanomis iš esmės vien tuo pagrindu, jog jų mokėjimas yra numatytas po sutarties pažeidimo.
23. Nepaisant pirmiau aptartos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Vartojimo kredito sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, jog palūkanų dydis (nagrinėjamu atveju 1 400,25 Eur) yra nepagrįstai didelis.
24. Apeliantė prašo priteisti palūkanų, kurias, kaip nurodo, paskaičiavo už 449 dienas, taikydama 81,25 proc. dydžio vartojimo kredito metinę palūkanų normą.
25. Pažymėtina, jog palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. Sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, teismas turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, išaiškino, kad tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas, taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223 straipsnis, 6.228 straipsnis).
27. Nagrinėjamu atveju atsakovas M. K. su pradiniu kreditoriumi UAB „4finance“ 2015-08-16 sudarė Vartojimo kredito sutartį bei 2015-09-04 jos papildymą, kuriais iš viso buvo suteiktas 2 000 Eur kreditas 13 mėnesių laikotarpiui. Taigi, esant sudarytai vartojimo kredito sutarčiai, teismas savo iniciatyva galėjo vertinti sutarties sąlygas net ir nesant atsakovo prašymo, todėl atmestini kaip nereikšmingi skundo argumentai apie atsakovo neveiklumą proceso metu.
28. Kaip minėta aukščiau, mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi 2015-01-01 - 2016-01-31 laikotarpiu) nustatė bendrai vartojimo kredito kainai keliamus reikalavimus: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (21 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad VKĮ 21 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2016-02-01 bei aktuali ir šiuo metu, numato vartojimo kredito palūkanų normą ne didesnę kaip 75 procentai.
29. Atmestini, kaip nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentai, kad bendrai vartojimo kredito kainos metinei normai atitinkant sutarties sudarymo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sutartyje įtvirtinta metinė palūkanų norma, sudaranti dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, negali būti mažinama. Pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendrai vartojimo kredito kainai neviršijant įstatyme nustatyto dydžio, ji visais atvejais atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus.
30. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas M. K., pasirašydamas vartojimo kredito sutartį (vėlesnį jos papildymą), sutiko su sąlyga, kad vartojimo kredito metinės palūkanos yra 81,25 proc., o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 119,50 proc.. Taigi, jei sudarytos sutarties sąlygas vertinti formaliai, sutarties sudarymo metu palūkanos neviršijo VKĮ 21 straipsnio galiojusios redakcijos nustatyto apribojimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad negrąžinto kredito suma yra 2 000 Eur, o prašoma priteisti palūkanų suma yra 1 400,25 Eur (nevertinant ir kitų priteistinų sumų), akivaizdu, jog palūkanos yra akivaizdžiai per didelės. Be to, įvertintina, kad reikalavimas į atsakovo skolą apeliantei perleistas dar 2017-06-29 sutartimi, tačiau byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų siekusi anksčiau išsiieškoti skolą iš atsakovo ar ėmusis kitų aktyvių veiksmų savo teisėms įgyvendinti, o toks elgesys – palūkanų, kad ir sulygtų sutartimi, skaičiavimas beveik dvejų metų laikotarpį nuo reikalavimo teisės įgijimo, negali būti pateisinamas.
31. Atsižvelgdamas į aptartus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas, nepaisant klaidingai identifikuotos palūkanų paskirties priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl paminėto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kadangi apeliacinio skundo reikalavimas priteisti ieškiniu prašytą palūkanų dydį nėra tenkinamas ir apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti ir apeliantės reikalavimą dėl pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priteisti ir apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.