- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-02
- Bylos Nr.
- AN2-108-519/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00051-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 16.9.7.2Kiti klausimai susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, – Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. – apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. 2020 m. birželio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-287-900/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) tyrėja M. P. 2020 m. sausio 2 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 40-ANR_P-106-2020 dėl to, kad M. A. 2019 m. lapkričio 27 d. 7.23 val. ties (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus važiavimo greičio ir saugaus atstumo iki priekyje važiavusio ir stabdžiusio automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė, apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Eismo įvykio metu automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui padaryta žala neviršija 750 Eur. Tokiais savo veiksmais M. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126 punktuose, 219.1 papunktyje ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutarimu M. A. inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavo į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, ir už jį paskyrė 400 Eur baudą. Nutartyje nurodoma, kad net esant kontaktui tarp dviejų automobilių, tai dar nereiškia, kad po jo automobiliai buvo apgadinti. Skaitmeninėse nuotraukose užfiksuoti automobilių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukščiai ir pločiai nesutampa. Standartinių valstybinių numerių plotis siekia 52 cm, o apgadinimai ant automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio išsidėstę per visą bamperį nuo dešinės iki kairės. Abejonės dėl apgadinimų, tai yra eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo, aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl M. A. baustinas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 95–98).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutarimą ir priimti naują – pripažinti M. A. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam galutinę nuo 850 iki 2 000 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teises vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (b. l. 103–106).
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visuma, o būtent policijos pareigūnės 2019 m. lapkričio 28 d. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema, I. Š. paaiškinimai, nuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio bei valstybinio numerio ženklo apgadinimai bei automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies daugybiniai apgadinimai (dažų sluoksnio nubraižymai, įskilimai ir valstybinių numerių ženklo bei jo laikiklio apgadinimai, bamperio paslinkimas), kurių dalis, atsižvelgiant į jų lokalizaciją ir pobūdį, nėra padaryti per 2019 m. lapkričio 27 d. eismo įvykį, tačiau kita dalis apgadinimų, kuriuos dėl jų gausybės teismui buvo sunku identifikuoti, buvo padaryti būtent šio eismo įvykio metu. Analizuojant Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateiktą eismo įvykio sąvoką, akivaizdu, kad eismo įvykio faktui konstatuoti užtenka nustatyti, kad bent viena transporto priemonė įvykio metu buvo apgadinta. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 27 d. įvykio metu buvo apgadintas I. Š. vairuotas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai rodo, kad M. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad M. A. sukėlė eismo įvykį ir vėliau tyčia iš jos pasišalino, kad draudikas sumokėjo I. Š. apie 100 Eur draudimo išmoką, manytina, kad M. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Skunde pažymima, kad iškilusioms abejonėms pašalinti teismas privalėjo imtis priemonių joms pašalinti, tai yra teismas turėjo būtis aktyvus, o ne priimti prielaidomis pagrįstą nutarimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucija nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad M. A. nepadarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už asmenų, neturinčių teisės vairuoti transporto priemones, padarytus KET pažeidimus, kurie lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
7. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 219 punkte įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, tai yra nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir tą pareigą ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018, 15 punktas).
8. Nagrinėjamu atveju M. A. pripažįsta, kad neturėdamas teisės vairuoti jis 2019 m. lapkričio 27 d. 7.23 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nesuprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, nes susidūrimo nepajuto, pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Kaip minėta šios nutarties 7 punkte, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis pažeidėjo parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet analizuojant ir įvertinant išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo požymius: kontakto pobūdį, žalos mastą, kaltininko elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018, 15 punktas). Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), eismo įvykio vietos schemą (b. l. 4–5), A. O. ir I. Š. rašytinius paaiškinimus (b. l. 6, 7, 8), policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus (b. l. 9–10, 11–12), asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolus (b. l. 13–15, 16–18), I. Š. elektroninį laišką (b. l. 19), nuotraukas bei I. Š. filmuotą medžiagą (b. l. 31), VĮ „Regitra“ duomenis apie tai, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra A. O. (b. l. 48), draudimo kompanijos patiektus nuotraukas bei lokalines sąmatas, kuriose aprašomi I. Š. automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai bei jų remonto darbų kaina (b. l. 76–77, 78–81, 82–93), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-2126-1113/2019, kuriuo M. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes jis 2019 m. lapkričio 28 d. vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,24 promilių girtumas (b. l. 33–40), administracinio nusižengimo protokolus, kuriuo A. O. traukiama administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji perdavė jai priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės, be to, kaip automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė pasitraukė iš eismo įvykio (įvykusio 2019 m. lapkričio 27 d. 7.23 val.) vietos pažeisdama KET reikalavimus, be to, būdama supažindinta su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, teigė, kad 2019 m. lapkričio 27 d. M. A. be jos žinios pasiėmė jai priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20–21, 22–23), nutarimą, kuriuo nutraukta A. O. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena, nes ji nepadarė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 3 dalyje, nes tyrimo metu buvo nustatyta, kad kartu su M. A. 2019 m. lapkričio 27 d. važiavo Z. R. (b. l. 49–51), Institucijos raštą, kuriuo apylinkės teismas informuojamas apie tai, kad Z. R. nubausta pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį (b. l. 72, 73), administracinėn atsakomybėn traukiamo M. A., automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės A. O. bei I. Š. parodymus apylinkės teisme (b. l. 43–44, 52–53, 66–67) apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esačių įrodymų visuma patvirtina, kad M. A. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
9. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, todėl iš įvykio vietos pasišalino, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. A. negalėjo nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį. Visų pirma, įvertinus nuotraukose užfiksuotus automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, akivaizdu, kad kontaktas buvo pakankamai stiprus, ir automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas negalėjo jo nejusti. Antra, nukentėjusysis I. Š. pajutęs, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas automobilis, išjungęs variklį priėjo prie minėto automobilio vairuotojo ir atidaręs automobilio vairuotojo pusės bureles liepė išjungti variklį ir pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Kadangi buvo priėjęs prie automobilio vairuotojo, todėl puikiai matė ir įsidėmėjo vairuotoją, jį apibūdino į eismo įvykį atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 9–10), administracinio nusižengimo tyrimo metu atpažino jį pagal pateiktas nuotraukas (b. l. 13–15), ir, galiausiai, apylinkės teisme posėdžio metu patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra tas pats asmuo, kuris eismo įvykio metu apgadino jo automobilį (2020 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 4 min. 31 sek.–5 min. 13 sek.). Apylinkės teismo posėdyje apklaustas M. A. patvirtino, kad sustojus prie šviesoforo prie jo vairuojamo automobilio priėjo vyras, tai yra I. Š., kuris kalbėjo apie eismo įvykio deklaracijos pildymą. Nors M. A. teigia, kad nesuprato, kodėl prie jo priėjo I. Š., tačiau atsakydamas į teisėjos klausimą, jis patvirtino, kad net nesidomėjo, kodėl I. Š. prašo jo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, todėl tiesiog nuvažiavo (2020 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 6 min. 7 sek.–6 min. 18 sek.). Be to, I. Š. pateiktas vaizdo įrašas patvirtina jo paties parodymus, kad tuo metu, kai jis stovėjo šalikelėje ir norėjo informuoti bendradarbius apie tai, kad vėluos atvykti į darbą, nes pakliuvo į eismo įvykį, automobilio „Audi A6“, Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė, tai yra Z. R., garsiai suriko: „Varyk, varyk“ ir automobilis tuoj pat persirikiavęs į kitą kelio juostą greitai nuvažiavo (b. l. 31). Taigi visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad neturėdamas teisės vairuoti M. A. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas I. Š. priklausantis automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.
10. Vien tai, kad ant pažeidėjo vairuoto automobilio priekinio bamperio yra daug įvairių apibraižymų, savaime nereiškia, kad eismo įvykio nebuvo, nes, kaip minėta šios nutarties 7 punkte, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už kito asmens turto sugadinimą. Administracinei atsakomybei pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį kilti pakanka nustatyti kad apgadintas turtas yra svetimas nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-489/2020, 13 punktas). Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 27 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas I. Š. priklausantis automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo galinis bamperis, valstybinis numeris. Draudikas apžiūrėjęs automobilį, įvertino, kad automobiliui padaryta 164,83 Eur dydžio žala (b. l. 76–77, 78–81, 82–93), kuri yra lygi 3,3 baziniams bausmių ir nuobaudų dydžiams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybės, nepranešant policijai ir neigiant patį eismo įvykio faktą, nors byloje neabejotinai nustatyta, kad automobilį „Audi A6“, Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir kitą automobilį apgadino būtent M. A., kaip tik rodo jo siekį išvengti atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-511/2019, 13 punktas). Kadangi M. A. pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeisdamas KET reikalavimus, o nukentėjusiajam padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
11. Pripažinus, kad M. A. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, spręstinas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Įvertinus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, įtvirtintus ANK 22 straipsnyje, matyti, kad tokiu būdu siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles.
12. ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimus užtraukia baudą nuo 300 iki 560 Eur. Vairuotojams, padariusiems ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo 600 iki 1 100 Eur, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 850 iki 2 000 Eur. Įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę: teistas (b. l. 33–40), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 24–29), nedirbantis (b. l. 30), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu 2 dalimi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui skiriant atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą baudą, kuri yra lygi administracinės nuobaudos vidurkiui. Už kiekvieną iš administracinių nusižengimų paskirta administracinė nuobauda subendrintina vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.
13. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmenims, padariusiems ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Įvertinus aplinkybę, kad M. A. ne kartą yra baustas už KET pažeidimus (b. l. 24–29, 33–40), daroma išvada, kad padaryti administraciniai nusižengimai nėra atsitiktinio pobūdžio, kad administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – gali būti taikoma ir asmenims, kurie nėra šios teisės įgiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2018, 11 punktas), todėl M. A. atimtina teisė vairuoti transporto priemones dvejus metus.
14. Nors ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, įvertinus aplinkybę, kad M. A. administracinio nusižengimo metu vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį, taip pat nesant ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytiems pagrindams, kuomet galima konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį (automobilio savininkė A. O. nežinojo apie daromą administracinį nusižengimą), nagrinėjamu atveju turto konfiskavimas netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:
Pripažinti M. A. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) dydžio baudą.
Pripažinti M. A. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1 425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsnio 2 dalimi M. A. paskirti galutinę 1 425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:
LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.