- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-1486-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04313-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės Žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- S. C.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Nacionalinės Žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. C. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei Žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. C. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgijimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuo 1994 metų faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,06 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Vilniaus rajone, kuris jai buvo suteiktas pagal Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimą.
2. Nurodė, kad negali ne teismo tvarka atkurti reikiamų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Išlikę ir pareiškėjos turimi dokumentai patvirtina asmeninio ūkio žemės sklypo paskyrimo ir jo nepertraukiamo naudojimo faktus, tačiau neišliko dokumentų, patvirtinančių nurodyto žemės sklypo vietą, suformavimą bei perdavimą naudotis. Prašomo nustatyti juridinio fakto konstatavimas pareiškėjai sukurs teisines pasekmes, nes ji galės įgyvendinti įgytas teises į teisėtai skirtą ir naudojamą asmeniniam ūkiui žemės sklypą bei sudaryti (įforminti) šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Iš Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimo negalima nustatyti žemės sklypo suteikimo vietos, kurioje pareiškėjai buvo skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014-04-16 raštu Nr. 12-56-(5.8) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba skiriant asmeninio ūkio žemės sklypus Tarybos sprendimuose nurodė faktinę gyventojo gyvenamąją vietą ir skirtą sklypo plotą, o asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimosi vieta sąrašuose nėra nurodyta. Taip pat nėra administracinių aktų, kurie patvirtintų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų ribų pasikeitimą. Nuo 1994 metų faktinė naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo vieta buvo ir yra (duomenys neskelbtini) kaime ir nesikeitė; ir šiuo metu naudojama pareiškėjų šeimos asmeninio ūkio poreikiams, žemė apdirbama. Asmeninio ūkio žemės sklypai buvo suteikti naudojimui (duomenys neskelbtini) kaime, asmeniniam ūkiui priskirtoje teritorijoje kartu su kitais gretimų sklypų kaimynais. Visi sklypai buvo išdėstyti į vieną juostą iš viso 13 sklypų po 0,06 ha. Nuo to laiko faktinė asmeninio ūkio žemės sklypo vieta nesikeitė.
Atsiliepimas
3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su patikslintu pareiškėjos pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-11-23 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1752-142/2008 nustatė, kad A. C. asmeninio ūkio žemė skirta (duomenys neskelbtini) kaime, o ne (duomenys neskelbtini) kaime ir nusprendė Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše panaikinti visus duomenis dėl A. C., t. y. panaikintas įrašas, kad šio asmens teisių perėmėja (turto paveldėtoja) S. C. (duomenys neskelbtini) kaime naudoja 0,06 ha asmeninio ūkio žemės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-38/2011 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Reglamentavimas ir priimti administraciniai aktai reiškia, kad pareiškėja neteko teisės naudotis asmeninio ūkio žemės plotu, ši teisė yra nutraukta, todėl valstybinės žemės sklypas jai negali būti projektuojamas ir parduodamas, o šioje byloje prašomas nustatyti faktas pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškimas buvo patenkintas, nuosavybės teisių įgijimo tikslu, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja S. C. nuo 1994 metų faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,06 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Vilniaus rajone, kuris jai buvo suteiktas pagal Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimą.
5. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai ir liudytojų paaiškinimai patvirtino, kad pareiškėja su šeima vėliausiai nuo 1994 metų faktiškai naudojosi ir iki šiol naudojasi 0,06 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Vilniaus rajone, kuris buvo suteiktas pagal Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 24 sesijos 1995 m. kovo 16 d. sprendimą, nors jai 2015 metais buvo formaliai naudojimosi teisė nutraukta. Todėl pareiškėjos prašymas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą tenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti arba civilinę bylą nutraukti.
7. Nurodė, kad LR žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau - nutarimas) 2.7 punkto 2 pastraipoje nurodyta, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai Sąraše nurodytiems fiziniams asmenims neprojektuojami. Pagal LR Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalį, minėtiems asmenims asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami. Todėl, vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo bei jo pagrindu priimtų Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymų pagrindu pareiškėja neteko teisės naudotis asmeninio ūkio žemės plotu. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos atžvilgiu priimtus administracinius aktus, jų pasekmes, todėl rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą jai nebus galima suprojektuoti žemės sklypo. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių, nes ji Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo bei jo pagrindu priimtų administracinių aktų pagrindu neteko teisės naudotis asmeninio ūkio žemės plotu, todėl jai žemės sklypas negali būti projektuojamas. Nesuformavus ir neįregistravus žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto, jokia sutartis dėl tokio objekto negali būti sudaroma.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 24 sesijos 1995-03-16 sprendimu, asmeninio ūkio žemės sklypas buvo paskirtas, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja jai paskirtu asmeninio ūkio žemės sklypu naudotųsi kitoje teritorijoje, teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas patvirtina, kad paskirtu žemės sklypu ji naudojasi (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Vilniaus rajone, todėl pareiškėja atitinka LR Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsiranda teisinis pagrindas įtraukti ją į asmeninio ūkio naudotojų sąrašus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
11. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr.I-1752-142/2008 nustatė, kad A. C. asmeninio ūkio žemė skirta (duomenys neskelbtini) kaime, o ne (duomenys neskelbtini) kaime ir nusprendė Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo asmeninio ūkio naudotojų sąraše panaikinti visus duomenis dėl A. C., t.y. panaikintas įrašas, kad šio asmens teisių perėmėja (turto paveldėtoja) S. C. (duomenys neskelbtini) kaime naudoja 0,06 ha asmeninio ūkio žemės. Dėl šios priežasties, anot apelianto, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
12. Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla, kurioje buvo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr.2.3-12801-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 2.3-2179-41 patikslinimo Vilniaus rajone“ 3.3 punktą, kuriuo patikslintas asmeninio ūkio naudotojų sąrašas, ir šį sąrašą panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu panaikino visus duomenis Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše dėl A. C..
13. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino tik Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr.2.3-12801-(41), kuriuo pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 2.3-2179-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2001-05-08 įsakymo Nr. 1485-41 2.2 punkto patikslinimo ir papildymo“ 3.3 punktas, t.y. patvirtintas patikslintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas), t.y. šio įsakymo priėmimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime nurodė, kad skundžiamo įsakymo teisėtumui sklypo vieta (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje neturi jokios reikšmės, nes skundžiamas priedas, kuriame yra tik žemės naudotojų sąrašai, jų gyvenamoji vieta, Tarybos sesija ar Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas, kai buvo skirtas ar įteisintas asmeninio ūkio sklypas, skirto sklypo dydis ir įsakymo metu priėmimo metu naudojamas plotas. Šioje byloje teismas pabrėžė, jog individualūs administraciniai aktai - apylinkių tarybų sprendimai ar Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymai, kuriais suteikti sklypai asmeniniam ūkiui nėra ginčijami.
15. Taigi, administracinis teismas nurodytoje byloje nenustatė ir nevertino naudojimosi žemės sklypu fakto, t.y. teismo sprendimu nėra konstatuota, kur pareiškėja faktiškai asmeninio ūkio žemės sklypu naudojosi ar iki šiol naudojasi. Todėl pareiškėjai neturint galimybės kitu būdu gauti dokumentų, patvirtinančių jos naudojimąsi žemės sklypu ir nesant konstatuoto prejudicinio fakto administracinėje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą.
16. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 24 sesijos 1995-03-16 sprendimu, asmeninio ūkio žemės sklypas buvo paskirtas, tačiau byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėja jai paskirtu asmeninio ūkio žemės sklypu naudotųsi kitoje teritorijoje. Taigi, teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas patvirtina, kad paskirtu žemės sklypu ji naudojasi (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje.
17. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, nes nesant žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto jos asmeninio ūkio žemės sklypo negali būti sudaryta valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartis.
18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (toliau - Nutarimas Nr. 385) reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvenimo tvarką. Nutarimo 2.7 p. nustato, kad kasmet iki gegužės 31 d. žemėtvarkos skyrius nustato, kuriems fiziniams asmeninis asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams. Sąraše nurodytiems asmenims žemės sklypai neprojektuojami. Šiuo metu ginčijamais administraciniais aktais pareiškėja yra įtraukta į asmenų, kurie nenaudoja suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, tačiau vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu asmeninio ūkio naudotojų sąrašai yra projekto rengimo procedūrinis dokumentas, kuris kiekvienais metais yra tikslinamas iki gegužės 31 d. Todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms suinteresuotas asmuo turi teisę pakeisti pareiškėjos atžvilgiu priimtus administracinius aktus ir patikslinus duomenis, kaip tai nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime dalis sąrašo, kuri naikinama gali būti vėl patvirtinta, jeigu bus pateikti dokumentai, kad (duomenys neskelbtini) kaime skirta asmenims asmeninio ūkio žemė dabar patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, ar bus pateikti žemės naudojimo patikrinimo aktai.
19. Teismui nustačius pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą atsiranda galimybė įtraukti pareiškėją į rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą ir suprojektuoti jai suteiktą asmeninio ūkio žemės sklypą naudojamoje vietoje.
20. Asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai projektuojami fizinių asmenų turėtoje žemės valdoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, esant nustatytam juridinę reikšmę turinčiam bus pagrindas įtraukti pareiškėją į asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašą, o tai taptų pagrindu žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui rengiant kadastro vietovės žemėtvarkos projektą suprojektuoti žemės sklypą bei atlikus kitas reikalingas administracines procedūras (žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir pan.) pareiškėja galėtų sudaryti valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje buvo pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl teismas tenkindamas pareiškėjos prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl šių priežasčių skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
22. Atmetus apeliacinį skundą pareiškėjai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme – 400 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjai S. C. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.