Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Ž. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 22-IL-20-02482-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių priimti naują sprendimą – leisti įsigyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–5) nurodė, kad 2022 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei, tačiau jo prašymas ginčijamu Sprendimu buvo atmestas. Pabrėžė, jog su Sprendimu nesutinka, kadangi prašymas išnagrinėtas nevisapusiškai.

Pažymėjo, jog kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo vertinimas. Teigė, kad atsakovas Sprendimu atsisakydamas išduoti jam leidimą siekia užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje. Pareiškėjo įsitikinimu, toks aiškinimas rodo, kad atsakovas turi duomenų apie nuolatinį ir pasikartojantį smurtą, jo naudojamą prieš artimus asmenis, nors tokių duomenų nepateikia. Paaiškino, jog 2019 m. kovo 1 d. su broliu G. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu išprovokuotas pareiškėjas vieną kartą trenkė broliui į veido sritį, padarydamas nežymią kirstinę žaizdą kaktoje. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius su broliu. Tai buvo vienkartinio pobūdžio nusižengimas artimoje aplinkoje, daugiau tokių atvejų nėra buvę nei iki įvykio, nei po jo. Pastebėjo, jog jo santykiai su broliais yra draugiški ir broliški, taip pat gerai sutaria su žmona E., todėl, pareiškėjo nuomone, teiginys, kad atsakovas siekia užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, yra nepagrįstas, t. y. iš vieno atvejo, taip pat neapklausus artimųjų, daromos išvados, kad ateityje ir toliau bus nusikalstama. Akcentavo, kad vienkartinio pobūdžio yra ir kiti Sprendime nurodyti jo nedideli prasižengimai (važiavimas neįsijungus šviesų, gatvės perėjimas ne per pėsčiųjų perėją, medžioklinių žvėrių šėrimo reikalavimų neatitiktis).

Pripažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. nežymiai viršydamas leistiną normą, todėl nuo 2021 m. liepos 18 d. lanko anoniminių alkoholikų būrelį ir beveik 12 mėnesių absoliučiai nevartoja jokio alkoholio. Pažymėjo, jog atsakovas teigiamai asmenį charakterizuojančių duomenų nerenka ir jais nesiremia, nors, pareiškėjo manymu, tai prieštarauja formuojamai teismų praktikai, kur nurodoma, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 22–24) nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininko patvirtintu 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 22-IL-20-02482-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“, III skyriaus 17 punktu, nuspręsta atsisakyti išduoti Ž. B. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Paaiškino, jog, gavus pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei, buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, dėl pareiškėjo nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam pareiškėjas nubaustas 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu – atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėn., 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 1 dalį, 2004 m. vasario 27 d. už pėsčiųjų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2010 m. rugsėjo 11 d. už automobilio vairavimą neįsijungus artimųjų žibintų šviesų.

Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Minėto įstatymo turinys rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, ir jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Atsakovo vertinimu, surinkti duomenys iš policijos registrų pagrindžia išvadą, kad pareiškėjas linkęs vartoti alkoholį (2019 m. balandžio mėn. neblaivus nežymiai sutrikdė brolio sveikatą, 2021 m. rugpjūčio mėn. neblaivus vairavo transporto priemonę). Nors pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo metu alkoholio nevartoja, lankosi anoniminių alkoholikų būrelyje, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, juos vertinant kokybiniu ir laiko požiūriais, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimas yra neproporcinga priemonė, įvertinus tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidėjusia rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams. Akcentavo, jog aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskr. VPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 22-IL-20-02482-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių priimti naują sprendimą – leisti įsigyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą.

Nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar atsakovas pagrįstai nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 26 d. Kauno apskr. VPK Licencijavimo skyriuje buvo gautas pareiškėjo Ž. B. prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei išdavimo (b. l. 6).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 22-IL-20-02482-e nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendime nurodytas teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, III skyriaus 17 punktas (b. l. 8–9).

Iš Sprendimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)pagal nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, dėl pareiškėjo nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Minėtas nutarimas patvirtintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad 2019 m. kovo 1 d. apie 22 val. 44 min. pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,72 prom. girtumas), gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimą giminaitį, brolį G. B., t. y. sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam kaktos kirstinę žaizdą – nežymiai sutrikdė G. B. sveikatą (b. l. 14–15). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 0,53 prom. girtumas) pareiškėjui paskirta bausmė buvo sušvelninta (b. l. 29–30, 39–42). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 20 d. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 1 dalį, 2004 m. vasario 27 d. už pėsčiųjų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir 2010 m. rugsėjo 11 d. už automobilio vairavimą neįsijungus artimųjų žibintų šviesų (b. l. 31, 32, 33).

Sprendžiant kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos ir jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – ir GŠKĮ).

GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas Sprendimas, numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Taigi, GŠKĮ tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (GŠKĮ 1 str. 1 d.). GŠKĮ analizė patvirtina, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, o būtent yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant ir nešiojantis šaunamuosius ginklus, taip pat griežtus reikalavimus juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms, kurios leidžia spręsti apie asmenų patikimumą ir nuspėjamumą turint ginklą. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios ir įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis neišdavimą, jeigu nustatoma bent viena iš nurodytų alternatyvių aplinkybių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, aiškindamas šią teisės normą lingvistiniu ir teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1857-629/2019).

Teismas taip pat akcentuoja teismų praktikoje pabrėžiamą ginklų apyvartos teisinio reguliavimo ypatumą, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą ir užkirsti kelią ginklų keliamam, potencialiai galimam pavojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1857-629/2019).

Šiuo atveju byloje nustatyti pareiškėjo praeityje padaryti tyčiniai nusikaltimai – 2019 m. kovo 1 d. būdamas neblaivus nežymiai sutrikdė brolio sveikatą, 2021 m. birželio 23 d. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, taip pat 3 kartus padaryti administraciniai nusižengimai neabejotinai yra duomenys, charakterizuojantys pareiškėją ir jo asmenybės patikimumą ir nuspėjamumą, todėl šie duomenys leidžia spręsti apie jo galimą grėsmę visuomenės saugumui turint ginklą. Teismas pažymi, jog pagal teismų praktiką automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, o žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nors pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo metu alkoholio nevartoja, lankosi anoniminių alkoholikų būrelyje, tačiau remdamasis nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjas tikrai nekeltų grėsmės ateityje, turėdamas ginklą.

Teismas pažymi, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad jį priimant vertinta pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių visuma, o ne pavieniai faktai. Apie pareiškėją surinkta informacija sudarė prielaidas daryti išvadą, kad pareiškėjui, vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduodamas. Priimant ginčijamą Sprendimą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas galiojo, taigi atsakovas, spręsdamas klausimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui išdavimo, pagrįstai vertino duomenis, ar pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė ne tik nusikalstamas veikas (2019 m. neblaivus nežymiai sutrikdė brolio sveikatą, 2021 m. neblaivus vairavo transporto priemonę), bet ir 2016 m. gruodžio 20 d. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 1 dalį, 2004 m. vasario 27 d. už pėsčiųjų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2010 m. rugsėjo 11 d. už automobilio vairavimą neįsijungus artimųjų žibintų šviesų. Pažymėtina, kad nors Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, prieš pareiškėją buvo nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad būtų galima taikyti GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. konstatuoti, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę, nebūtina nustatyti, jog asmuo būtent padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019, 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

Pabrėžtina ir tai, kad aptariama teisės norma pagrindą atsisakyti išduoti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus sieja ne tik su jau nustatytu asmens keliamu pavojumi, bet ir su galimu pavojumi ateityje, kurį jis gali kelti laikydamas ir galėdamas disponuoti ginklu. Tai reiškia, kad pavojų gali kelti ne tik asmuo, kuris jau padarė teisės pažeidimus ir turi galiojančius teistumus ar nuobaudas, bet ir kuris dėl savo asmenybės ypatumų, mąstymo būdo ir toleruojamo elgesio gali ateityje padaryti teisės pažeidimų disponuodamas ginklu, jeigu jam bus leista jį laikyti. Pareiškėjo padaryti nusikaltimai, administraciniai nusižengimai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes jo požiūris į įstatymų nesilaikymą gali ir ateityje nesulaikyti jo nuo įstatymų pažeidimų, tarp jų ir dėl ginklų laikymo ir naudojimosi jais srityje. Tai suponavo GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę, kadangi šios normos taikymui pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Šiuo atveju faktai apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, pasikartojimą, vertinant juos kaip visumą, suponuoja neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir privalomų taisyklių, jo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir linkusį daryti teisės pažeidimus. Pabrėžtina, kad pareiškėjas Kauno apskr. VPK Licencijavimo skyriui prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei išdavimo pateikė 2022 m. gegužės 26 d., t. y. net nepraėjus metams nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam priėmimo, ir tai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas jau tapo visiškai patikimu ir pavojaus negalinčiu kelti asmeniu.

Ginčijamame Sprendime aiškiai nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis jo priėmimo pagrindas, nes išvada apie pareiškėjo keliamą ir galimą pavojų padaryta remiantis ne vien tik pareiškėjo padarytų nusikaltimų, pažeidimų įvardijimu, bet išanalizavus ir nurodžius, kaip šie faktai apibūdina pareiškėjo asmenybę, jo požiūrį į galiojančius įstatymus ir valstybėje nustatytą tvarką, iš kurio pagrįstai nuspręsta, kad tai liudija apie keliamą ir galimą jo pavojų visuomenei. Todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus dėl tinkamo motyvavimo. Vien tai, jog pareiškėjo netenkina skundžiamo Sprendimo motyvai ir policijos turimų duomenų vertinimas kitaip nei mano jis, nesuteikia pagrindo pripažinti ginčijamą aktą neteisėtu ar nepakankamai motyvuotu ir dėl to jį panaikinti.

Teismas pripažįsta, kad Sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nepažeidžia GŠKĮ nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą. Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl ginčijamo akto panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.