Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-01-11 · Administracinė byla Nr. eI3-31-283/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-11
Bylos Nr.
eI3-31-283/2021
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00154-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Atsakovas
T. R., V. R.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir akcinei bendrovei, „LTG Infra“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, „LTG Infra“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-31-283/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00154-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 11 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

atsakovui T. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo atsakovams T. R. ir V. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir akcinei bendrovei „LTG Infra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, ir pareiškėja) pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:

1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-548-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo T. R. (toliau – ir atsakovas, ir T. R.) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 243/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

2) nustatyti, kad T. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-548-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 243/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 134,36 Eur;

3) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-547-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų T. R. ir V. R. (toliau – ir V. R.) bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 486/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

4) nustatyti, kad T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-547-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą atsakovų T. R. ir V. R. bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 486/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 268,72 Eur;

5) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-535-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų T. R. ir V. R. bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 893/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

6) nustatyti, kad T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-535-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 893/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 497,95 Eur;

7) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-534-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų T. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1790/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

8) nustatyti, kad T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-534-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą T. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1790/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 998,13 Eur.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, išnagrinėję Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo, leidimo atlikti veiksmus, 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino Nacionalinė žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. patvirtintų aktų Nr. ŽVP-548-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“, Nr. ŽVP-547-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ , Nr. ŽVP-535-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ ir Nr. ŽVP-534-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo, 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartyje konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo remiantis, pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad byloje pateikti dokumentai patvirtino, jog: 1) yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1P-24-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 2) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inreal“ turto vertintojas R. M. (toliau – R. M.) parengė 2018 m. lapkričio 6 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K; 3) Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 18-11-315K nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2919/9640 dalies (projekto Nr. 300(2)-3), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. spalio 25 d.) yra 1 614 Eur; Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 18-11-314K nurodyta, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10744/77460 dalies (projekto Nr. 300(1)-3), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. spalio 25 d.) yra 5 991 Eur; 4) Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose nurodytos sumos pervestos į notaro depozitinę sąskaitą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-693-492/2019 T. R. atskirąjį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir pagrįstai nustatė visas Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurioms esant, patvirtinamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumas.

Teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtinus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą, sprendžiama dėl Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimų nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus T. R. ir V. R. nuosavybės teises valdytus žemės sklypus dydžius.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1684-595/2019 kaip nepagrįstą atmetė T. R. skundą dėl įpareigojimo įvykdyti administracines procedūras atsakovei Susisiekimo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R., I. R., O. L. ir I. B.. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Susisiekimo ministerija, kaip ypatingos valstybinės svarbos projektą „Rail Baltica“ įgyvendinanti institucija, nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės nuostatų, teismas nenustatė, kad Susisiekimo ministerija atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkino juos atlikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5311-415/2019 T. R. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Atsižvelgus į tai, kad nurodyta, teismas neturi pagrindo abejoti atliktomis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis, kuriomis įgyvendinamas Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektas.

Susisiekimo ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, nurodė, iš T. R. ir V. R. visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, jų naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, žemės sklypams buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių žemės sklypuose nebuvo.

Susisiekimo ministerija teigė, kad Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K nurodytos iš atsakovų visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertės (134,36 Eur, 268,72 Eur, 497,95 Eur ir 998,13 Eur) nustatytos, taikant lyginamąjį metodą, numatytą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Metodika), žemės sklypų rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M., turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Susisiekimo ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalimi, tvirtino, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Pareiškėja teigė, kad Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K yra galiojančios, todėl laikytinos vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamus atsakovų nuosavybės teise valdytus žemės sklypus, o jose nustatyti atlyginimo dydžiai yra teisingi ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertes.

Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas advokatas P. Juzikis prašė tenkinti pareiškimo reikalavimus dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams iš atsakovų T. R. ir V. R. paimtų žemės sklypus dydžių nustatymo, remiantis pareiškime išdėstytais argumentais ir motyvais. Susiekimo ministerijos atstovas pažymėjo, kad teismui nebuvo pateikta kitų Metodikos nustatyta tvarka parengtų turto įvertinimo ataskaitų su kitokiais žemės sklypų rinkos vertės ir nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, įvertinimais, todėl nėra pagrindo abejoti pareiškėjos pateiktų nustatytų atlyginimų dydžių už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus teisingumu.

T. R., atsakydamas į Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypus dydžių nustatymo, pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitomis Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K ir prašė jomis nesiremti. Atsakovas teigė nesutinkantis su nustatytais atlyginimo dydžiais, vertino juos kaip neteisingus, nepagrįstus įrodymais. Teigė, kad teisingo atlyginimo sąvoka, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) išaiškinimu, yra atlyginimas pinigais už tokio dydžio sklypo vertę ir parametrus, kurie buvo iki žymos kadastro duomenų banke atsiradimo. Teigė, kad Susisiekimo ministerija turėtų būti įpareigota atlikti 8,71 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimą, kadangi tik toks turto vienetas yra patvirtintas Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiajame plane (toliau - Specialusis planas) ir tokių parametrų sklypas yra nubraižytas Specialiojo plano sprendinyje, toks turto vienetas yra įteisintas Kadastro registro duomenų banke ir dėl tokio sklypo parametrų nėra jokių teisinių ginčų. T. R. teigė, kad Susisiekimo ministerija turi pareigą kompensuoti praradimus, atsiradusius dėl apribojimų laisvai valdyti savo turtą, dėl patirtos žalos atlyginimo dėl nutrauktų žemės nuomos sutarčių, kurios nėra atnaujintos dėl Nekilnojamojo turto registre esančių žymų apie vykdomą žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Teigė, kad sukurtas nepabaigiamo projektavimo darbų įspūdis yra atbaidęs potencialius žemės nuomininkus iki pat projekto įgyvendinimo pabaigos.

Be to, T. R. 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašte (reg. Nr. DOK-18633) ir 2020 m. lapkričio 25 d. rašte (reg. Nr. DOK-29688) nurodė argumentus ir samprotavimus dėl atsakovų patirtų papildomų išlaidų ir nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamais žemės sklypais, dydžių ir jų atlyginimo.

Teismo posėdyje T. R., iš esmės remdamasis atsiliepime ir kituose savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, pareiškė nesutinkantis su Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimais dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžių nustatymu. Atsakovas pabrėžė, kad likusi nuosavybės teise valdoma žemė prarado vertę, nes neliko privažiavimo kelių prie jos ir dėl to šios žemės nebus galima pritaikyti žemės ūkio veiklai. Atsakovas teigė, kad paimant visuomenės poreikiams dalį vientiso sklypo, bus sugriauta melioracijos sistema, todėl likusi žemė gali būti užtvindyta, ir išreiškė abejones, ar melioracijos sistema bus atstatyta. be to, pasisakydamas dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžių, atsakovas teigė, kad jie nustatyti netinkamai, nes nebuvo vertinama likusi žemė, kurios rinkos vertė sumažėjo dėl nesančių privažiavimo kelių ir melioracijos įrenginių.

Atsakovei V. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir akcinei bendrovei „LTG Infra“ apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Išvardinti bylos proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko. Tretieji suinteresuoti asmenys prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, atsakovė prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Panevėžio skyriaus, akcinė bendrovė „LTG Infra“, pasisakydamos dėl Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimų nustatyti T. R. ir V. R. atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžius, atsiliepimuose nurodė, kad Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K nustatyti atlyginimo dydžiai yra teisingi ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

Susiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimai dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo tenkinami.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų – ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, o 3 dalyje nurodyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Metodikoje; visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Taikant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotus išaiškinimus asmeninės nuosavybės apsaugos klausimais.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį, yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą (žr., pvz., 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje V. ir P. prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 108; 2006 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje S. prieš Italiją (Nr. 1), peticijos Nr. 36813/97, par. 93). Europos Žmogaus Teisių Teismo aiškinimu, kompensavimo sąlygos yra reikšmingos, kai vertinama, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, visų pirma, ar neuždėjo pareiškėjams neproporcingos naštos; turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą; daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr., pvz., 2002 m. lapkričio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje F. K. of Greece ir kiti prieš Graikiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 25701/94, par. 78; mutatis mutandis 1999 m. kovo 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje P. prieš Graikiją, peticijos Nr. 31423/96, par.48); kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje G.-G. prieš Italiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 58858/00, par. 94–95; V. ir P., par. 111). Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais (žr., pvz., 2004 m. birželio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje B. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31443/96, par. 182; V. ir P., par. 112); visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (žr., pvz., F. K. of Greece ir kiti (dėl esmės), par. 89); teisėti viešojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, gali pateisinti mažesnės negu rinkos vertės kompensavimą (žr., pvz., 1986 m. vasario 21 d. sprendimo byloje J. ir kiti prieš J. K., peticijos Nr. 8793/79, par. 54).

Bylos duomenimis, visuomenės poreikiams paimtų atsakovų nuosavybės teise valdytų žemės sklypų rinkos vertes ir kitų nuostolių vertinimą atliko UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M., kuris 2018 m. lapkričio 6 d. parengė nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas:

- Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-11-315K, pagal kurią, paimamo visuomenės poreikiams 2919/9640 dalių (projektinis Nr. 300(2)-3) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertinimo dieną (2018 m. spalio 25 d.) yra 1 614 Eur;

- Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-11-314K, pagal kurią, paimamos visuomenės poreikiams 10744/77460 dalių (projektinis Nr. 300(1)-3) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2018 m. spalio 25 d.) yra 5 991 Eur.

T. R., pasisakydamas dėl Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18-11-315K, atsiliepime nurodė, kad joje pateiktas naujai projektuojamo sklypo Nr. 300(2)-3, o ne viso 8,71 ha sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymas. Teigė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Specialiame plane ir prie jo pridėtame sklypų sąraše nėra, todėl vertino, kad nėra atitikimo tarp planavimo dokumento ir turto vertinimo ataskaitos; Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr.18-11-315K yra vertinamas po kadastrinių matavimų naujai suformuotas sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra sumažėjęs iki 7,0744 ha, vertinimas yra atliktas ne visam naujai suformuotam sklypui, o tik mažai jo daliai, t. y. 1,0744 ha plotui, o kita dalis nebuvo vertinama. Atsakovas pažymėjo, kad turto vertinimas pagristas eile tariamų prielaidų ir tariamų sąlygų, kurioms neįvykus, Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr.18-11-315K taptų niekine. Kaip vieną tokių prielaidų ir sąlygų nurodė tai, kad žemės sklypo 10744/77460 dalis, sudaranti 1,0744 ha, ateityje bus įregistruota kadastro registro duomenų banke ir kad turto vertinimo dieną ginčo tarp užsakovo ir turto ar verslo vertinimo įmonės ir kitų asmenų dėl turto arba verslo vertės nustatymo nebuvo. Atsakovas teigė, kad turto vertinimo dieną ginčas vyko ir atsakovai šio turto apžiūros akto nepasirašė. Nurodė, kad vyko ginčas dėl kadastrinių matavimų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – NŽT Panevėžio skyrius) priimto sprendimo, nes atsakovai nesutiko su kadastrinių matavimų metu nustatytomis ribomis ir ribų parodymo akto nepasirašė. T. R. nurodė, kad buvo skundžiamas NŽT Panevėžio skyriaus 2018 m. spalio 11 d. sprendimas Nr.23SK-2164-(14.23.110), ginčas buvo nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinėje byloje Nr.eI-2371-320/2019. Atsakovas vertino, kad jeigu būtų pripažinta, kad kadastrinius atmatavimus reikia koreguoti, tai keistųsi žemės sklypo plotai ir turto vertinimas taptų negaliojantis.

Vertinant T. R. teiginį, kad Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose yra pateiktas po kadastrinių matavimų naujai suformuoto 7,0744 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), mažos dalies, t. y. 1,0744 ha vertinimas, o kita dalis nebuvo vertinama, atsižvelgiama į tai, kad, pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse įsakmiai įtvirtintas nuostatas, žemės savininkui atlyginama tik už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Tai nurodoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartyje Ne. eA-892-415/2020).

Bylos duomenimis, UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M. vertino tik visuomenės poreikiams, t. y. Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje tiesti, paimamus žemės sklypus, kuriems buvo suteikti projektiniai Nr. 300(2)-3 ir Nr. 300(1)-3 ir kurie Nekilnojamojo turto registre atitinkamai įregistruoti kaip žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)

Vertinant T. R. teiginį, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimas buvo pagristas eile tariamų prielaidų ir tariamų sąlygų, tarp jų – ir sąlyga, kad turto vertinimo dieną ginčo tarp užsakovo ir turto ar verslo vertinimo įmonės ir kitų asmenų dėl turto arba verslo vertės nustatymo nebuvo, nors faktiškai toks ginčas vyko ir buvo sprendžiamas teismine tvarka, atsižvelgiama į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje eI-2371-320/2020 atmetė kaip nepagrįstą T. R. skundą dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2018 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 23SK-2164-(14.23.110.), kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Teismas konstatavo, kad NŽT Panevėžio skyrius pagrįstai sprendė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti teisingai, ir juos patvirtino, todėl nėra pagrindo naikinti aukščiau nurodyto administracinio akto. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.

Žemesnės instancijos teismas

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas Nr. Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K parengė UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M., kurio turto vertintojo kvalifikaciją patvirtina pažymėjimas Nr. 000327. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaigai būtų teikę skundus dėl aukščiau Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų ir šių ataskaitų nuginčijimą teismine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M. įvertino žemės sklypus, kurie buvo suformuoti tinkamai atliktais kadastriniais matavimais, vertino visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus, šių sklypų vertės apskaičiuotos, turto vertintojui naudojant turimus panašaus Panevėžio rajono savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių duomenis ir taikant lyginamąjį metodą, Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K pateiktas visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas atitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, pagrindo abejoti nurodytose Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose pateiktomis visuomenės poreikiams paimamos žemės rinkos vertėmis nėra.

Remiantis Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitomis Nr. 18-11-314K ir Nr. 18-11-315K ir atsižvelgus į T. R. ir V. R. nuosavybės teises į valdytus visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, nustatyta, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypų dalis dydžiai yra:

- T. R. už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytas 243/2919 dalis 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – 134,36 Eur;

- T. R. ir V. R. bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytas 486/2919 dalis 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – 268,72 Eur;

- T. R. ir V. R. už bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas 893/10744 dalis 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – 497,95 Eur;

- T. R. ir V. R. už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytas 1790/10744 dalis 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – 998,13 Eur.

Minėta, kad T. R. 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašte (reg. Nr. DOK-18633) ir galutinai 2020 m. lapkričio 25 d. rašte (reg. Nr. DOK-29688) išdėstė argumentus ir samprotavimus dėl kitų išlaidų ir nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamais žemės sklypais, dydžių ir atlyginimo.

Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir turto vertinimo tvarką reguliuoja Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Šios straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

Sprendžiant dėl kitų nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, atlyginimo, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, aiškinant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektus, yra nurodęs, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos, kuri atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, atlyginimas (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje eA-892-415/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020); sprendžiant dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų savininko ir (ar) naudotojo nuostolių atlyginimo, taikomas nuostolių realumo kriterijus (žr., pvz., 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020).

Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, be atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu; apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų Nr. Nr. 18-11-315K ir Nr. 18-11-314K duomenimis, UAB „Inreal“ turto vertintojas R. M. kitų žemės savininkų nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams nenustatė. Atsakovai teismui savo iniciatyva visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų įvertinimo ataskaitų, parengtų pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą ir Metodiką, kuriose būtų nustatyti kitokie nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, dydžiai, nepateikė.

Minėta, kad T. R. 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašte (reg. Nr. DOK-18633) ir galutinai 2020 m. lapkričio 25 d. rašte (reg. Nr. DOK-29688) išdėstė argumentus ir samprotavimus dėl kitų išlaidų ir nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamais žemės sklypais, dydžių ir atlyginimo.

Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašte (reg. Nr. DOK-18633) nurodė, kad atsakovai patyrė 3 806,02 Eur išlaidų už įvairių dokumentų, susijusių su vykdytomis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis. Be to, atsakovas 2020 m. lapkričio 25 d. rašte (reg. Nr. DOK-29688) nurodė, kad atsakovų patirta bendra papildomų išlaidų ir nuostolių, susijusių su nuosavybės atkūrimu naujoje vietoje, suma sudaro 16 889,02 Eur. T. R. teigė, kad šią sumą sudaro, visų pirma, 3 806,02 Eur išlaidų, kurias patyrė dėl to, kad, negaudami pilnų dokumentų rinkinių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projekto dokumentų, negalėdami su šiuo patvirtintu projektu susipažinti, negalėjo pasirašyti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus priimtų žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų, todėl buvo priversti žemės paėmimo procedūrą tęsti teismine tvarka. Be to, atsakovas nurodė, kad atsakovams turi būti atlyginta 2 885,85 Eur galimų patirti nuostolių, susijusius su išsikėlimu iš esamo sklypo, bei 12 127,80 Eur išlaidų, atsiradusių dėl to, kad, paėmus žemės sklypus visuomenės poreikiams, likusi žemė tapo netinkama naudoti, nes prie jos nėra privažiuojamųjų kelių, melioracijos sistemos atkūrimui lėšų nenumatyta, projektas neparengtas. Atsakovas prašė priteisti metines 5 proc. palūkanas nuo 12 127,8 Eur, skaičiuojamas nuo 2017 m. sausio 24 d. iki galutinės atsiskaitymo dienos, nes atsakovai negali disponuoti ir valdyti nurodytos vertės savo turtu.

Susisiekimo ministerija, pasisakydama dėl atsakovo T. R. 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašto (reg. Nr. DOK-18633), 2020 m. lapkričio 13 d. parengtame atsiliepime teigė, kad šiame rašte pateikti atsakovo argumentai neleidžia įvertinti nurodytų išlaidų pobūdžio ir nustatyti, ar jos atitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų atlygintinų išlaidų, patirtų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, kriterijus. Pareiškėja pažymėjo, kad, pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnį, gali būti atlyginti tik patirti, o ne būsimi nuostoliai; atlygintini nuostoliai turi būti išimtinai susiję su konkrečiu visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu. Susisiekimo ministerija pažymėjo ir tai, kad atsakovo teiginys, jog Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose nustatytas per mažas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydis, yra tik subjektyvi nuomonė, nes atsakovai nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų neteisingumą.

Sprendžiant dėl T. R. 2020 m. lapkričio 25 d. rašte (reg. Nr. DOK-29688) nurodytų 2 885,85 Eur nuostolių atlyginimo, atsižvelgiama į tai, kad, Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų Nr. 18-11-314K ir Nr. 18-11-315K (1.5, 4.1 punktai) ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, visuomenės poreikiams paimamuose žemės sklypuose statinių nebuvo, žemės sklypai buvo naudojami žemės ūkio veiklai.

Byloje nenustačius, kad visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai buvo užstatyti statiniais ar įrenginiais, užsodinti sodiniais, kuriuos galima perkelti į kitą vietą, bei atsakovams nepateikus tinkamais įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kokia veikla turėtų būti vertintina kaip išsikėlimas iš žemės sklypų, ir įvertinus, kad reikalavimas atlyginti 2 885,85 Eur nuostolius yra susijęs su galimais, o ne realiai patirtais, nuostoliais, sprendžiama, kad nurodyti nuostoliai neatitinka realumo kriterijaus, todėl reikalavimas atlyginti šiuos nuostolius atmetamas.

Sprendžiant dėl T. R. 2020 m. lapkričio 25 d. rašte (reg. Nr. DOK-29688) nurodytų 12 127,80 Eur išlaidų atlyginimo, daroma išvada, kad tokia suma atsakovas vertina likusios žemės nuvertėjimą, kurį, atsakovo teigimu, sukelia tai, kad dėl nesančių privažiuojamųjų kelių, nenumatytų lėšų ir neparengto melioracijos sistemos atkūrimo projekto likusi žemė tapo netinkama naudoti ir prarado rinkos vertę.

Remiantis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kuriose pateiktas sąrašas atlyginamų realiai patirtų nuostolių, bei atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimą, T. R. reikalavimą atlyginti

12 127,80 Eur nuostolius atmeta kaip nepagrįstą.

Sprendžiant dėl atsakovo nurodytų 3 806,02 Eur išlaidų už įvairių dokumentų, susijusių su vykdytomis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis, atlyginimo, atsižvelgiama į tai, kad joms priskiriamos įvairios išlaidos, kurios, atsakovo teigimu, buvo patirtos dėl to, kad, negavus pilnų dokumentų rinkinių, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projekto dokumentų ir dėl to negalint susipažinti su šiuo projektu susipažinti, buvo nepasirašyti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus priimti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai, atsakovai buvo priversti žemės paėmimo procedūrą tęsti teismine tvarka.

Išanalizavus T. R. prie 2020 m. rugpjūčio 2020 m. lapkričio 25 d. rašto (reg. Nr. DOK-29688) pateiktą priedą, daroma išvada, kad atsakovas kaip patirtus nuostolius vertina atlyginimą už sugaištą laiką dokumentams, skirtiems įvairioms institucijoms, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtose bylose, nagrinėjamoje byloje Nr. eI3-31-283/2021 parengti, susipažinti su dokumentais ir teismine praktika, išlaidas kanceliarinių prekių įsigijimui, duomenų rinkimo, pašto, spausdinimo, archyvavimo paslaugoms apmokėti, kelionės į kadastrinius matavimus ir pasitarimus.

Teismas sprendžia, kad dalis T. R. prašomos atlyginti kaip nuostoliai piniginių lėšų sumos galėtų būti priskirta nagrinėjamoje byloje galimai patirtoms bylinėjimosi išlaidoms, kurių atlyginimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, priklauso nuo to, kurios proceso šalies naudai bus priimtas sprendimas. Teismo vertinimu, tam tikra dalis atsakovo nurodytos sumos priskirtinos kitose administracinėje bylose galimai patirtoms bylinėjimosi išlaidoms, kurių atlyginimas galėjo ir turėjo būti sprendžiamas šiose bylose ABTĮ nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo dėl jų atlyginimo spręsti išnagrinėtoje byloje. Be to, dalies sumos, atsakovo nurodytos kaip išlaidos kelionėms į kadastrinius matavimus ir pasitarimus, nėra pagrindo priskirti Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įvardintiems kitiems nuostoliams, patirtiems dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams ir nagrinėjamoje byloje galimai patirtoms bylinėjimosi išlaidoms.

Teismas, apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, nustatęs, kad UAB „Inreal“ turto vertintojo parengtos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 18-11-314K ir Nr. 18-11-315K Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos ir yra galiojančios, jas vertina kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą tinkamą įrodymą, kuriuo grindžiamos tiek visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertės, tiek ir išvados, jog kitų patirtų nuostolių dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų nenustatyta. Teismas sprendžia, kad Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimai nustatyti atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje tenkinami. Darant nurodytą išvadą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais, jog turto vertinimo ataskaita (ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas) yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą

Atsakovas T. R. atsiliepime suformulavo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar besikeičiančių Lietuvos Respublikos Vyriausybių priimti nutarimai, jų priėmimo tvarka ir skundžiami teisės aktai neprieštarauja viešajam interesui; Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano I ir II skyrių prioritetiniams tikslams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) bei Konvencijų nuostatoms; ar priimant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus nebuvo piktnaudžiauta suteiktomis galiomis, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybei deleguojamos funkcijos, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucija priskiria įstatymų leidėjui; ar nėra pažeidžiami tikrieji visuomenės poreikiai ir interesai, specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas „Natūra 2000“, Specialaus poveikio aplinkai vertinimo direktyva. Argumentus, kuriais grindė šį prašymą atsakovas išdėstė atsiliepimo 13, 14, 16 punktuose.

ABTĮ 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją; minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje dėl kreipimųsi į Konstitucinį Teismą yra suformulavęs aiškinimą, kad toks pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybę, tačiau šio prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą; teismui turi kilti pagrįsta teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai ir tai turi būti teisiškai motyvuota; ar kreiptis į Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (atskirai), tai teismo diskrecijos teisė, o kartu ir pareiga; į Konstitucinį Teismą kreipiamasi, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011, 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2184/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad žemės paėmimas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti teisingai už ją atlyginant yra vienintelė ir proporcinga priemonė valstybės transporto infrastruktūrai plėtoti ją integruojant į Europos Sąjungos valstybių bendrą tinklą, todėl nėra teisinių pagrindų abejoti, ar taikomos priemonės proporcingos ir būtinos bendram visos visuomenės interesui skatinti integraciją ir valstybės modernizavimą įgyvendinti (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020).

Teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje byloje taikomų žemesnės galios teisės aktų atitiktimi Konstitucijai, todėl T. R. prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl pareiškėjos turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo

Susisiekimo ministerija prašė atlyginti turėtas išlaidas advokatų darbo apmokėjimo išlaidas. Pareiškėja turėtoms advokato darbo apmokėjimo išlaidoms pagrįsti pateikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos parengtas sąskaitas-faktūras, išrašus iš suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo aktų, sąskaitos apmokėjimo išrašus.

Atsakovai prašė atmesti pareiškėjos prašymą atlyginti turėtas advokatų darbo apmokėjimo išlaidas. Atsakovas pažymėjo, kad Susisiekimo ministerija bylinėjimosi išlaidomis įvardina tuos darbus, kuriuos Žemės paėmimo įstatymas numato kaip būtinus ir privalomus procedūrinius veiksmus, atliekamus tam, kad būtų patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumas ir nustatytas teisingas atlyginimas už paimamą žemę visuomenės poreikiams, žemės paėmimo procedūrų įgyvendinimas yra įstatymo numatyta sąlyga ir nuo atsakovo valios ar noro niekaip nepriklauso. Pažymėjo, kad Susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriuje dirba 12 kvalifikuotų darbuotojų, pareiškėja turi pavaldžių įstaigų kurios turi specialistais užpildytus Teisės departamentus ar skyrius. Teigė, kad pareiškėja, prieš pasitelkdama brangiai apmokamą teisinę pagalbą iš šalies, privalėjo išnaudoti vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumas ir resursus. Duomenų, kad tokių vidinių pajėgumų būtų trūkę, pareiškėja nepateikė. Nurodė, kad nagrinėjama byla nepasižymėjo ypatingu sudėtingumu, dėl ko pareiškėjai reikėtų specializuotų teisinių žinių, byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su Susisiekimo ministerijos vykdomomis funkcijomis. Atsakovas vertino, kad pareiškėjos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai viso teisminio proceso metu šioje byloje.

Bylos duomenys patvirtina, kad Susisiekimo ministerijai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokatas AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos advokatai.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi būti kompleksiškai įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams ir viešajam interesui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teigimu, nė vienas iš nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant Susisiekimo ministerijos vidines teisminio atstovavimo galimybes, atsižvelgiama į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius. Šio skyriaus veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vienas iš šio skyriaus uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose. Bylos nagrinėjimo metu Susisiekimo ministerijos viešai skelbiamais duomenimis (žr. adresu: https://sumin.lrv.lt/lt/contacts), Teisės ir personalo skyriuje dirba 10 tarnautojų, įskaitant ir skyriaus vedėją, iš jų - 6 patarėjai, vyresnysis patarėjas, 2 vyriausieji specialistai; 4 patarėjais ir vyresniuoju patarėju dirbantys tarnautojai turi teisės krypties išsilavinimą, patarėjų pareigybės reikalingos atstovauti ministerijos, valstybės (jeigu ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose. Teismas daro išvadą, kad Susisiekimo ministerijos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai nagrinėjamoje administracinėje byloje. Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgiama į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Susisiekimo ministerijos pareiškimas buvo rengiamas esant susiformavusiai praktikai; byloje susiklosčiusi faktinė situacija, teisės taikymo požiūriu, nebuvo išskirtinė ir reikalavusi specialaus pasirengimo.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog Susisiekimo ministerija nepagrindė aplinkybės, jog advokatų pasitelkimas atstovauti jos interesams nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo būtinas, todėl pareiškėjos prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmetamas.

Patenkinus Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, atsakovas T. R. teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimus dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad:

1) T. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-548-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytą 243/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 134,36 Eur;

2) T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-547-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą T. R. ir V. R. bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą 486/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 268,72 Eur;

3) T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-535-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 893/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 497,95 Eur;

4) T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-534-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą T. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą 1790/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 998,13 Eur.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymą dėl turėtų atstovavimo išlaidų atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė