Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2371-320/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-12-20
Bylos Nr.: eI-2371-320/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00399-2018-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas: T. R.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: V. R., I. R., O. L., I. B., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“

Kategorijos

15.7Kadastriniai matavimai

Administracinė byla Nr.eI-2371-320/2019Teisminio proceso Nr.3-65-3-00399-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7.; 20.2.3.; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS2019 m. gruodžio 20 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui T. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R., I. R., O. L., I. B., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“ dėl administracinio akto panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas T. R. (toliau – ir pareiškėjas) administraciniam teismui paduotu skundu, kurį patikslino, prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Panevėžio skyriaus 2018 m spalio 11 d. sprendimą Nr. 23SK-2164-(14.23.110.) (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, 17 706 Eur turtinės ir 38 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

T. R. skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui kartu su kitais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 8,71 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Kadastriniai Sklypo matavimai vyko ne pareiškėjo iniciatyva, o įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams ypatingai svarbiems projektams- Rail Baltica geležinkeliui nutiesti- procedūrą. Atliekant Sklypo kadastrinius matavimus, padaryti kadastrinių matavimų procedūriniai pažeidimai ir dėl to pažeistos pareiškėjo teisės. Sklypo plotas sumažėjo, palyginus su tuo plotu, kokio dydžio nuosavybės teisės buvo atkurtos natūra, 1995 m. vasario 23 d. priėmus Panevėžio rajono valdybos sprendimą Nr. 2867. Vyr. inžinierė L. R. 1997 m. lapkričio 8 d. parengė sklypo lauko brėžinį, Sklypo ribos nesikeitė jau daugelį dešimtmečių. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kelprojektas“ matininko D. K. 2018 m. rugpjūčio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų metu Sklypo nusistovėjusi rytinė riba buvo patraukta net 32 m. NŽT keturis kartus pateikė vis naujas, paneigiančias prieš tai buvusias išvadas dėl Sklypo kadastrinių matavimų. Sklypo ribos, situacija vietovėje, ribų posūkio susikirtimai buvo tikslinti šešis kartus. 2018 m. rugpjūčio 20 d. Sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 4 pareiškėjas nepasirašė bei 2018 m. rugsėjo 23 d. pateikė skundą Nr.18-09-23_041 NŽT, NŽT Panevėžio skyriui, Susisiekimo ministerijai, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Šiame akte nebuvo nurodyta, kad sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba sutampa su upės Sudramala vagos viduriu. Minėtame akte yra nurodyta, kad dviejų kadastriškai matuojamų sklypų plotas yra Nr. 1, P-8,7100 ha ir Nr. 2 P-8,7100 ha. Tuomet bendras plotas suskaičiavus būtų 17,42 ha, nors Sklypo bendras plotas sudaro 8,71 ha. Akte Nr. 4 yra nurodyta, kad buvo kviesti dalyvauti gretutinių sklypų savininkai K. P., D. J., NŽT Panevėžio skyrius, o kiti gretutinių sklypų savininkai nebuvo kviesti ir nurodyti aktuose, nors, T. R. teigimu, tą padaryti buvo privaloma. Matininkas D. K., atitraukdamas Sklypo rytinę ribą nuo gretutinių sklypų, pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, kadangi visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Rytinė riba buvo atitraukta tokiais atstumais: nuo gretutinio sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos posūkio taško Nr. 2 – 8,5 m, nuo gretutinio sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos posūkio taško Nr. 3 – 11,3 m, nuo gretutinio sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos posūkio taško Nr. 4 – 11,8 m, nuo gretutinio sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos posūkio taško Nr. 4.1 – 19,7 m, nuo gretutinio sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos posūkio taško Nr. 4.2 – 24,1 m, nuo gretutinio sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos posūkio taško Nr. 4.3 – 26,5 m, nuo gretutinio sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos posūkio taško Nr. 6.0 – 32,1 m. Šie kampų nuokrypiai yra už leistinas paklaidų ribos. Dėl to, kad Sklypo ribos yra perstumtos 32 metrus, pažeistas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ 46 punktas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais <...> Žemės sklypų ribos turi sutapti su <...> senomis ežiomis, besiribojančių žemės sklypų ribomis <...> ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį“. Matininkai rytinėje pusėje paliko laisvą ruožą. Peržvelgus VĮ „Registrų centras“ duomenis matyti, kad keletas sklypų pamatuoti nuo upelio vidurio, keletas - paliekant upelio Sudramala apsauginę juostą. Kadangi visi prieš įstatymą yra lygūs, todėl matuojant sklypus prie upelio Sudramala, įstatymas turėtu būti taikomas visiems vienodai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3d-243 „Dėl melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklių patvirtinimo“, melioracijos grioviai įtraukti į Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą. Pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, Sklypui yra atliktas melioracijos statinių projektas P1suv_1960_Naujamiestis už valstybės lėšas. NŽT specialistas Š., apskaičiuodamas Sklypo kraštinių ilgį, padarė grubias aritmetines klaidas. Sklypas yra nepagrįstai atitrauktas nuo gretutinių sklypų, pakeisti jo kampai, susikirtimo ribos bei kraštinės, sumažinta dirbama žemė. Anot pareiškėjo, NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2018 m. spalio 11 d. priėmė neteisėtą sprendimą Nr. 23SK-2164-(14.23.110.). Sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktuose Nr. 23KAM-86708 ir Nr. 23KAM-86697 nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad buvo pateiktas žemės savininkų (naudotojų) prašymas patvirtinti nustatytus Sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus Sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti Sklypą ir patvirtinti pertvarkyto Sklypo kadastro duomenis. Atvirkščiai, Sklypo savininkai nuo pat pradžių ginčijo NŽT Panevėžio skyriaus veiksmus ir nesutiko su kadastriniais matavimais. Pareiškėjas prašo iš NŽT Panevėžio skyriaus priteisti turtinę žalą, kuri padaryta sumažinus dirbamos žemės plotą 1,04 ha, kas sudaro 12 480 Eur už prarastą žemės plotą dėl neteisėtų veiksmų bei 5 226 Eur, kurie susidaro dėl 5 procentų palūkanų, skaičiuojamų pagal CK 6.210 straipsnį nuo 8,71 ha žemės vertės (104 520 Eur), dėl kadastrinių matavimų proceso vilkinimo, viso – 17 706 Eur. Dėl sugaišto laiko skundžiant neteisėtus valdžios institucijų veiksmus, nuolat patiriamo streso dėl NŽT veiksmų pareiškėjas nurodė patyręs 19 200 Eur dydžio neturtinę žalą. Anot T. R., jam prievarta primetama nepakeliama našta kontroliuoti, dalyvauti, nustatant viešojo administravimo subjekto klaidas, reaguoti jas laiku apskundžiant, reikalauti ištaisyti klaidas, nepraleisti terminų apskundimui, kontroliuoti ar viešojo subjekto(-ų) pateikiama informacija teisinga. Skundžiant NŽT Panevėžio skyriaus klaidas pareiškėjui užkraunama didžiulė administracinė ir finansinė našta, kuri atima didžiąją dalį pareiškėjo laisvo laiko, kurio trūksta normaliam poilsiui ir pakankamo dėmesio šeimai, mažamečiams vaikams. Šis laikotarpis tęsiasi nuo 2016 m., kada intensyviai prasidėjo žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Be to, yra sistemingai, periodiškai pažeidžiamos pareiškėjo teisės, tuo sukeliant pagrįstą nusivylimą valstybinėmis institucijomis bei galiausiai prarandamas tikėjimas pačia Lietuvos valstybe, kai patys paprasčiausi instituciniai veiksmai - Sklypo kadastriniai atmatavimai ir šių veiksmų kontrolė, duomenų patikrinimas – yra atliekami aplaidžiai, neatidžiai, nesilaikant objektyvumo, nešališkumo ir teisingumo principų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pareiškėjas neturtinę žalą vertina 38 400 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovo NŽT Panevėžio skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepimu teismui prašė T. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad NŽT Panevėžio skyrius ne kartą nagrinėjo pareiškėjo skundus dėl klaidų, atsiradusių rengiant gretutinio žemės sklypo abrisą Nr. 173, ištaisymo, o NŽT nagrinėjo pareiškėjo pakartotinius 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 23 d. skundus dėl atliekamų Sklypo kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje bei jų metu nustatytų šio žemės sklypo ribų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai), 21 punktu, nagrinėjo UAB „Kelprojektas“ 2018 m. sausio 12 d. pateiktą prašymą pateikti išvadą dėl Sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypų ribų, plotų patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiam klausimui išspręsti 2018 m. vasario 20 įvyko susirinkimas dėl nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, kurų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros ribos nustatymo. Susirinkimo metu nutarta Sklypo kadastrinius matavimus atlikti pagal matininkės L. R. parengtą 1997 m. lapkričio 8 d. abrisą. UAB „Kelprojektas“ Sklypą paženklino remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 9 d. pavedimu Nr. lPAV-242-(1.8E.) ir NŽT Panevėžio skyriaus 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. 23SD-5249-(14.23.104.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), abriso duomenų patikslinimo“ bei parengė žemės sklypų, kurių plotas - 7,7460 ha ir 0,9640 ha, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, atsižvelgdama į tai, kad žemės sklypą skiria kelias, kuris į bendrą žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas. NŽT Panevėžio skyriaus vedėja Sprendimu patvirtino pagal UAB „Kelprojektas“ matininko D. K. 2018 m. spalio 4 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas nustatytus žemės sklypo (centro koordinatės X=(duomenys neskelbtini), Y=(duomenys neskelbtini)), kurio plotas 7,7460 ha, kadastro duomenis ir žemės sklypo (centro koordinatės X=(duomenys neskelbtini), Y=(duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,9640 ha, kadastro duomenis. Pareiškėjo nurodomi neva jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio paskaičiavimai yra nepagristi jokia metodika. Nesant neteisėtų veiksmų, turtinė ir neturtinė žala T. R. negalėjo atsirasti. Pabrėžė, kad kadastriniai matavimai buvo atliekami keletą kartų, dėl pareiškėjo elgesio buvo kviečiamas antstolis A. B. ir pats projektas turėjo būti dalijamas į dvi dalis, kas padidino darbo krūvį institucijoms, užsitęsė projektavimo darbai.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. R., I. R., O. L., I. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, atsiliepimų į skundą nepateikė.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kelprojektas” atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime teismui prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad Sklypo kadastro bylas UAB „Kelprojektas“ matininkas D. K. 2018 m. spalio 4 d. parengė vykdant su Susisiekimo ministerija 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarytą paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.SP-750 objektui „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje (pirkimo objekto II dalies) projekto parengimas ir įgyvendinimas“, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Rail Baltica“ ir pradėjus rengti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti penkiuose regionuose ( Kauno m. ir Kauno r. sav., Jonavos r. sav., Kėdainių r. sav., Panevėžio r. sav., Pasvalio r. sav.). Skundžiamu Sprendimu buvo tvirtinti pagal UAB „Kelprojektas“ matininko D. K. 2018 m. spalio 4 d. parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos, kurios yra neatskiriamos šio sprendimo dalys, nustatyti: 1) žemės sklypo (centro koordinatės X=(duomenys neskelbtini), Y=(duomenys neskelbtini)), kurio plotas - 7,7460 ha, kadastro duomenys, 2) žemės sklypo (centro koordinatės X=(duomenys neskelbtini), Y=(duomenys neskelbtini)), kurio plotas - 0,9640 ha, kadastro duomenys. Prieš priimat Sprendimą buvo parengti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai Nr. 23KAM-86708 ir Nr. 23KAM-86697, kuriuose fiksuotas žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimas, nustatant ar bylos parengtos tinkamai ir atitinka Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų NŽT generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, 7 – 8 punktuose nustatytus reikalavimus (toliau – ir Tikrinimo taisyklės). Tikrinimo taisyklių 7, 8, 21, 23 punktų nuostatos suponuoja išvadą, kad Skundžiamas sprendimas yra priimtas pagrįstai, laikantis taikytinų teisės aktų, NŽT teritorinio padalinio vadovo kompetencijos ribose. Sklypo kadastriniai matavimai atlikti, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai Nr. 4 ir kadastro duomenų bylos parengtos griežtai laikantis taikytinų teisės aktų reikalavimų, vadovaujantis žemės sklypo pirminiais dokumentais. Svarbu tai, kad Sklypas suformuotas žemės reformos metu atliekant preliminarius matavimus, o UAB „Kelprojektas“ atlikti kadastriniai matavimai yra tikslūs, kadangi šių matavimų metu naudotos šiuolaikinės, pačiomis pažangiausios priemonės, kurios leidžia išvengti netikslumų. Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog dėl NŽT Panevėžio skyriaus veiksmų neva pakeista Sklypo situacija vietovėje, perstumta bendra su gretimais sklypais nusistovėjusi, riboženkliais pažymėta riba, nusistovėjusi žemės dirbimo riba, sklypo konfigūracija – posūkio kampai, sklypo forma, neteisėtu būdu suformuojant valstybinį sklypą buvusiose sklypo ribose ir sumažinant žemės sklypo dirbamos žemės plotą, sklypo vakarinė kraštinė pastumta 32 m. T. R. nepateikia jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių svarių įrodymų, o tik apsiriboja deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais bei neaiškaus pobūdžio skaičiavimais.

Trečiojo suinteresuoto asmens Susisiekimo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepimu teismui prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 patvirtinus Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas), pagal jį pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, tame tarpe ir pareiškėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Sklypo atžvilgiu. Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos trasa tęsiasi išilgai per Sklypą. Specialiojo plano sprendinių pagrindu buvo pradėtas rengti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas (toliau – ir ŽPVP projektas), kurio rengėja 2017 m. rugsėjo 29 d. viešojo pirkimo-pardavimo sutartimi pasitelkta UAB „Kelprojektas“. ŽPVP rengimo metu siekiant nustatyti tikslias paimamų žemės sklypų ribas atliekami žemės kadastriniai matavimai. taip pat atliekamas nepriklausomas numatomo paimti visuomenės poreikiams turto vertinimas. NŽT direktorius 2019 m. sausio 24 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-24-(1.17E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto (II dalis, žemės sklypai, proj. Nr. 295-304) patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, kuriuo buvo patvirtintas ŽPVP projektas Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos dalyje, taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkytas pareiškėjo Sklypas, nurodyti naujai suformuoti žemės sklypai, kurie numatomi paimti visuomenės poreikiams, nustatyti pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai duomenys. Sklypas buvo pertvarkytas į šešias dalis: 1) rengiant ŽPVP projektą po tikslių kadastrinių matavimų atlikimo pareiškėjo sklypas (8.71 ha) buvo pertvarkytas į dvi dalis – 0,9640 ha ir 7,7460 ha dydžio sklypus (proj. Nr. 300 (1) ir 300 (2)), kadangi sklypą į dvi dalis dalijo vietinės reikšmės kelias (pagrindas –Kadastro nuostatų 22 punktas); 2) pagal Specialųjį planą Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linija eina išilgai per pareiškėjo sklypą ir taip pat jį dalina į dvi dalis, todėl kiekvienas naujai suformuotas sklypas padalintas į tris dalis (Proj. Nr. 300(1)-1,300(1)-2, 300(1)-3 ir 300(2)-1, 300(2)-2, 300(2)-3); 3) visuomenės poreikiams teisingai atlyginant numatyta paimti du naujai suformuotus pareiškėjo sklypus - 1,0744 ha (proj Nr. 300(1)-3) ir 0,2919 ha (proj. Nr. 300(2)-3), kurie reikalingi Projekto „Rail baltica“ geležinkelio linijai tiesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio rajono valdybos 1995 m. vasario 23 d. sprendimais Nr.2867, 2868, 2869, 2870 A. R., S. R., Z. J. ir P. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis- 8,71 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Priimant minėtus sprendimus, Sklypas nebuvo suformuotas ir paženklintas vietovėje. 1995-04-03 buvo parengtas Žemės sklypo ribų planas (Išrašas iš kadastro žemėlapio), kuriame pažymėtas Sklypas, nenurodant nei jo ploto, nei koordinačių, nei kraštinių ilgių (Piliečiui R. A. suteiktos žemės privačiam naudojimui dokumentacijos byla (toliau- ir Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.37). 1997-11-08 buvo sudarytas Sklypo abrisas, (toliau- ir Abrisas), parengtas Laikinas žemės sklypo planas, kuriuos parengė tuometinio Valstybinio žemėtvarkos instituto vyresnioji inžinierė L. R., surašytas 1997-11-08 Sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktas (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.60, 65, 67)

Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr.31 patvirtino Specialųjį planą ir pagal jį pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Specialiojo plano pagrindu pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri taikoma ir Sklypo atžvilgiu. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų išrašo matyti, kad Sklypas nuosavybės teise priklauso O. L. (291/871 dalys), T. R. (725/8710 dalys), I. B. (145/871 dalys), T. R. ir V. R. (145/871 dalys), I. R. (435/1742 dalys). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje Sklypui buvo įregistruota žyma (nuo 2017 m. vasario 1 d.), kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kurios pagrindas – 2017 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 31.

Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31, buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra Sklypo atžvilgiu. Uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“ Susisiekimo ministerijos užsakymu atliko Žemės paėmimo visuomenės poreikiams europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas - Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projekto rengimą (toliau - Projektas).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 2 straipsnio 8 dalis pateikia kadastro apibrėžimą, pagal kurį kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje koordinačių sistemoje. Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą (NTKĮ 6 str. 1 d. 13 p.). NTKĮ 2 str. 6 d. bei 8 str. 1 d. nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi šio daikto kadastriniais matavimais ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiamas žemės sklypo planas ir atliekami kiti kadastrinių duomenų nustatymo veiksmai (NTKĮ 8 str. 3 d.).

Kadangi Sklypas buvo suformuotas atlikus tik preliminarius matavimus, tikslu nustatyti tikslius Sklypo duomenis, buvo atliekami Sklypo kadastriniai matavimai.

2017 m. lapkričio 28 d. Sklypą ženklinant vietoje, nustatyta, kad Sklypą kerta 8 m pločio bendro naudojimo kelias. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintų Kadastro nuostatų 22 punktas nustato, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Nagrinėjamu atveju Sklypą kertant bendro naudojimo keliui, du atskiri žemės sklypai (toliau- ir Sklypas Nr.1 ir Sklypas Nr.2) buvo suformuoti pagrįstai ir ginčo dėl to nėra.

Sklypo bendrasavininkams bei gretimų sklypų savininkams nesutariant dėl sklypų ribų, Sklypo kadastriniai matavimai buvo tikslinami, Sklypo bei gretimų sklypų savininkai keletą kartų buvo kviečiami į Sklypo ribų nustatymą vietoje bei paženklinimą. 2018-08-20 UAB „Kelprojektas“ parengė Sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus. 2018-10-04 UAB „Kelprojektas“ matininkas D. K. parengė Sklypų Nr.1 ir Sklypo Nr.2 kadastrinių matavimų bylas, tarp jų- Sklypo Nr.1 ( plotas 77460 kv.m) planą bei Sklypo Nr.2 (plotas 9640 kv.m) planą ( t.II, b.l.30-55) ir kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių su prašymu patikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

Pagal Kadastro nuostatų 65 punktą, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Kadastro nuostatų 67 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams. Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo.

Tikrinimo taisyklių 9 punktas numato, kad atlikus tikrinimą kameraliai, tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas surašo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą. Nagrinėjamu atveju patikrinus pateiktas kadastrinių matavimų bylas, buvo surašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2018-10-09 patikrinimo aktai Nr.23KAM-86708 (dėl Sklypo Nr.2) bei Nr.23KAM-86697 (dėl Sklypo Nr.1), kuriais pažeidimų nebuvo nustatyta. Pagal Tikrinimo taisyklių 10 punktą, jeigu tikrinimo kameraliai metu nenustatoma Tikrinimo taisyklių 8.1-8.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, laikoma, kad nėra nustatyta pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą. Pagal Tikrinimo taisyklių 23 punktą, sprendimą patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priimta NŽT vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos V. B. 2018 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 23sk-2164-(14.23.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti pagal UAB „Kelprojektas“ matininko D. K. 2018 m. spalio 4 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos šio sprendimo dalys, nustatyti: 1) žemės sklypo (centro koordinatės X=(duomenys neskelbtini), Y=(duomenys neskelbtini)), kurio plotas 7,7460 ha, kadastro duomenys; 2) žemės sklypo (centro koordinatės X=(duomenys neskelbtini), Y=(duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,9640 ha, kadastro duomenys. Būtent šis sprendimas ir yra ginčijamas nagrinėjamojoje byloje.

Pareiškėjas savo skundą dėl Sprendimo neteisėtumo iš esmės grindžia argumentais, kad sudarant Sklypo planus, Sklypo nusistovėjusi rytinė riba buvo patraukta net 32 m., sumažėjo sklypo plotas lyginant su tuo, į kokį žemės plotą buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, netiksliai nustatyti Sklypo ribų posūkių kampai.

Minėta, kad Sklypas buvo suformuotas 1997 metais, atlikus preliminarius matavimus.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau- ir Žemės reformos įstatymas) 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Analizuojant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies turinį, matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Kadastro nuostatų 21 punkte, kuriame nustatyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Taigi, galiojančiu teisiniu reglamentavimu reikalaujama kadastrinius matavimus atlikti tomis pačiomis ribomis, t. y., ribų nekeisti, net jeigu ir nustatomas atsiradęs ploto skirtumas dėl tikslesnių nei ankstesnių matavimų metu naudotų priemonių yra leistinas tam tikros paklaidos ribose. Todėl nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar Sklypo kadastrinių matavimų metu Sklypas (Sklypas Nr.1 ir Sklypas Nr.2) suformuoti tomis pačiomis ribomis kaip nurodyta Valstybinio žemėtvarkos instituto vyresniosios inžinierės L. R. 1997-11-08 buvo sudarytame Abrise bei 1997 m. parengtame Laikinajame žemės sklypo plane, taip pat tai, ar kadastriniais matavimais suformuotų Sklypų Nr.1 ir Nr.2 bendras plotas skiriasi nuo 1997 m. preliminariais matavimais suformuoto Sklypo ploto. Minėta, jog Sklypą kertant bendro naudojimo keliui, du atskiri žemės sklypai (toliau- ir Sklypas Nr.1 ir Sklypas Nr.2) buvo suformuoti pagrįstai ir ginčo dėl to nėra.

1997 m. parengtame Laikinajame žemės sklypo plane Sklypo plotas nurodytas 8,71 ha. Atlikus kadastrinius matavimus Sklypo Nr.1 plotas yra 7,7460 ha, Sklypo Nr.2 plotas yra 0,9640, taigi bendras abiejų žemės sklypų plotas yra 8,71 ha (7,7460+0,9640), todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog po kadastrinių matavimų Sklypo plotas sumažėjo.

1997 m. parengtame Laikinajame žemės sklypo plane Sklypo kraštinių ilgiai nėra nurodyti. Šie ilgiai yra nurodyti Abrise. Pareiškėjas kadastrinių matavimų atlikimo metu ne kartą kėlė klausimą dėl Abriso duomenų originalumo. Teismas pažymi, kad originalus Abrisas yra Nuosavybės teisių atkūrimo bylos 91 lape, Abriso kopija su originalia matininkės L. R. pastaba yra šios bylos 90 lape, todėl būtent šiais dokumentais teismas vadovaujasi, spręsdamas dėl 1997 metais nustatytų Sklypo ribų.

Pareiškėjas teigia, kad atliekant kadastrinius matavimus, Sklypo ribos buvo pakeistos, jas nepagrįstai atitraukiant į vakarus 8,1 – 32 metrus. Abrise sutartiniais ženklais yra pažymėta, kad vakarinė Sklypo riba sutampa su upės Sudramala (griovio) viduriu. Valstybinio žemės kadastro duomenų registro projekte, parengtame 1997 m. matininkės L. R., nurodyta, kad Sklype yra 0,10 ha vandenų, iš jų upės ir ežerai- 0,10 ha (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l. 61-62), tokie Sklypo kadastro duomenys nurodyti ir 1995-05-09 sudarytame Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l. 61-62), būtent toks Sklype esančių vandenų plotas buvo nurodytas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše iki kadastrinių matavimų atlikimo (Kadastrinių matavimų byla Nr.1, lapas 109-112). Nurodyti duomenys patvirtina, kad vakarinė Sklypo riba 1997 metais buvo nustatyta upės Sudramala viduriu. Kilus neaiškumams dėl originalių žymėjimų Abrise, NŽT Panevėžio skyrius 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. 23SD-5249-(14.23.104) informavo matininką, kad Abrise nurodyta: Sklypo šiaurinės ribos ilgis yra 340 m, rytinės ribos ilgiai yra 238 m (30+8+200), 84 m ir 120 m, pietinės ribos ilgis yra 211 m., vakarinės ribos ilgis yra 331 m (282+20+29). Sklypų Nr.1 ir Nr.2 vakarinės ribos vieta (upės Sudramala viduriu) atitinka Abrisą. Sklypų Nr.1 ir Nr.2 ribų kraštinių ilgiai taip pat atitinka Abrisą. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo tinkamai įvertinti Abrise nurodytų Sklypo kraštinių posūkių kampai rytinėje Sklypo pusėje, savo argumentams pagrįsti pateikė jo paties parengtą abrisą, kuriame nustatė kraštinių posūkių kampus (t.I, b.l.40). Teismas pažymi, kad Abrisas yra lauko brėžinys, tai nėra tikslus planas, jame niekaip nėra pažymėtos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Sudarant Abrisą 1997 metais, Sklypo kraštinių posūkių kampai nebuvo nustatyti (išmatuoti tinkamomis priemonėmis). Todėl sklypo ribų posūkio kampus nustatyti šiuo metu pagal bylos medžiagoje esantį Abrisą, nėra galimybės. Todėl atmetami kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Sklypų Nr.1 ir Nr.2 ribos turėjo būti nustatytos pagal jo paties sudarytame abrise nurodytus kraštinių posūkių kampus.

Pareiškėjas savo skundą grindžia ir ta aplinkybe, kad Sklypas buvo įbraižytas kadastro žemėlapyje, kuriame buvo įbraižyti ir šalia Sklypo esantys žemės sklypai, ir jokio tarpo tarp Sklypo ir gretimų žemės sklypų nebuvo. Toks pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Sklypui, tiek greta jo esantiems žemės sklypams iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios nebuvo atlikti tikslūs kadastriniai matavimai. Be to, atliekamų kadastrinių matavimų metu buvo nustatyta, kad gretimų žemės sklypų ribos pagal preliminarius matavimus pažymėtos netiksliai. O būtent, NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos 2018 m. vasario 23 d. išvadoje Nr. 23SD-137(14.23.104.) nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad nebuvo paženklinta Sklypo riba su gretimu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Gretimas sklypas), sklypų savininkams nesutarus dėl matuojamos sklypo ribos. Tuo tikslu įvyko 2018-02-20 susirinkimas, kuriame nutarta Sklypo kadastrinius matavimus atlikti pagal Abrisą, konstatavus, jog rengiant Gretimo sklypo 2001-05-08 abrisą, matininkė neatsižvelgė į anksčiau paženklinto Sklypo Abrisą (kadastrinių matavimų byla Nr.2, l.4-5, 98-100) . NŽT 2018-09-28 rašte Nr.ISS-1982-(5.59 E) konstatuota, jog žemės sklypo kadastro Nr.6646/0002:184 šiaurinė riba, lyginant su šio sklypo abrisu, kadastrinių matavimų metu sutrumpėjo leistinos paklaidos ribose; vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio (ORT10LT), parengto pagal 1995-1999 metų aerofotonuotraukas duomenimis įvertinus atstumą tarp stabilių vietovės objektų ( upės Sudramala vidurio ir upės Liekupis vidurio, konstatuota, kad žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribos nustatytos netiksliai, tarp Sklypo rytinės ribos ir žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vakarinių ribų liko laisvos valstybinės žemės plotas, kuris nebuvo pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose. Todėl NŽT direktoriaus 2018-10-10 pavedimu Nr.1PAV-346-(18E) NŽT Panevėžio skyriui pavesta organizuoti žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkų bei šių sklypų kadastrinius matavimus atliekančio UAB „Geodezija“ matininko susitikimą ir siūlyti žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkams administracine tvarka tikslinti šių žemės sklypų abrisų ir pirminių planų sprendinius (ribų ilgius ir matavimų užkirčius), o likusi valstybinės žemės dalis būtų įtraukta į laisvos valstybinės žemės fondą. Kaip matyti iš kadastro žemėlapio, parengto 2019-11-13, aukščiau paminėtų žemės sklypų ribos buvo patikslintos, dėl ko tarp jų ir Sklypo atsirado valstybinės žemės plotas.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. 522, 6 punkte įtvirtinta, kad Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: 6.1. Nekilnojamojo turto registro išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; 6.2. Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Kadastras) žemėlapio ištrauka iš centrinio duomenų banko; 6.3. žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos; 6.4. žemės valdos projektų kopijos; 6.5. žemės sklypų abrisų, kopijos; 6.6. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 arba M 1:5 000 skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai (toliau – ortofotografiniai žemėlapiai), topografiniai žemėlapiai ir planai, inžinerinių tinklų planai; 6.7. Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija; 6.8. Valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinio duomenys – valstybinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, abrisai; 6.9. gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos; 6.10. Žemės informacinės sistemos (ŽIS) duomenys; 6.11. erdvinių duomenų rinkinių informacija, gaunama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą arba tiesiogiai iš erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojų.

Iš Kadastro byloje Nr.1 esančio Sklypo aiškinamojo rašto matyti, kad matavimai atlikti LKS-94 koordinačių sistemoje, prisijungus prie LitPos bazinės stoties (PNVZ) 2017-11-28, 2018-03-19 ir 2018-04-23 ir 2018-08-20. Žemės sklypo aplinkinės ribos patikrintos VĮ „Registrų centras“ GIS duomenų bazėje. Kadastrinė byla parengta VĮ „Registrų centras“ posisteme „GEOMATININKAS“. Sklypo Nr.1 riba pažymėta 10 riboženklių ir sutampa su up. Sudramala viduriu. Sklypo Nr.2 riba pažymėta 9 riboženkliais ir sutampa su up. Sudramala viduriu.

Vadovaudamasi aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu bei nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad NŽT pagrįstai sprendė, jog Sklypo kadastriniai matavimai atlikti teisingai ir juos patvirtino skundžiamu Sprendimu, kadastrinių bylų tikrinimo procedūrų pažeidimų teismas nenustatė. Todėl laikytina, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas taip pat prašo jam priteisti turtinę ir neturinę žalą, kurią kildina iš atsakovo veiksmų, priimant neteisėtą Sprendimą, ko pasėkoje jis prarado dalį žemės, taip pat iš nepagrįstai ilgo kadastrinių matavimų atlikimo laiko, kurio metu jam buvo prievarta primesta nepakeliama našta kontroliuoti, dalyvauti, nustatant viešojo administravimo subjekto klaidas, reaguoti jas laiku apskundžiant, reikalauti ištaisyti klaidas savo laisvalaikio sąskaita.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kai ji padaroma valstybės institucijų ar jų darbuotojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 53 straipsnio 2 dalis), ir kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) byloje Pyrantienė prieš Lietuvą priminė, kad panašiose bylose ypač svarbus gero administravimo principas, kuris reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis, kaip nuosavybės teisės, valstybės institucijos privalo veikti greitai, tinkamai ir nuosekliai (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, Nr. 45092/07).

Pagal teismų praktiką, teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008).

Pagal ABTĮ nuostatas administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis skundžia NŽT Panevėžio skyriaus veiksmus, prašo skunde nurodytą žalą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT.

Pagal Kadastro nuostatus nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nurodyti asmenys (toliau – vykdytojai) (12 punktas), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose (14 punktas). Nagrinėjamu atveju Sklypo matavimus atliko vykdytojas- UAB „Kelprojektas“ pagal Susisiekimo ministerijos ir UAB „Kelprojektas“ 2017-09-29 sudarytą paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB „Kelprojektas“ nėra viešojo administravimo subjektas. Todėl nagrinėjamojoje byloje teismas nevertina pareiškėjo argumentų, susijusių su, jo nuomone, neteisėtais matininkų veiksmais- per ilgais kadastrinių matavimų terminais, daromomis skaičiavimo klaidomis. Sprendžiant pareiškėjo skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, vertinami NŽT veiksmai, atlikti Sklypo kadastrinių matavimų procese.

Kaip jau konstatuota šiame teismo sprendime, Sprendimu patvirtintais kadastriniais matavimais Sklypo plotas nesumažėjo. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, parengto 2017-11-16 (iki kadastrinių matavimų atlikimo) Sklype nurodyta esant 8,34 ha ariamos žemės. Naujai suformuotų sklypų kadastro duomenyse (2018-10-04) nurodyta, kad Sklype Nr.2 yra 0,9551 ha žemės naudmenų (0,9551 ha ariamos žemės), Sklype Nr.1 yra 7,6113 ha žemės naudmenų (7,6113 ha ariamos žemės). Taigi, po kadastrininių matavimų Sklype Nr.1 ir Nr.2 kartu sudėjus iš viso yra 8,5664 ha ariamos žemės. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Sprendimu patvirtintų kadastrinių matavimų išdavoje jis neteko dalies ariamos žemės. Todėl konstatuojama, jog bylos medžiaga nėra patvirtintas turtinės žalos atsiradimo faktas dėl dalies Sklypo praradimo.

Kaip minėta, Kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Nagrinėjamu atveju Sklypo ženklinimo metu tarp žemės sklypų savininkų iškilus ginčui dėl Sklypo bei sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendros ribos, UAB „Kelprojektui“ pateikus 2018-01-12 prašymą pateikti Sklypo kadastrinių matavimų išvadą, NŽT Panevėžio skyriaus vedėja pateikė 2018 m. vasario 23 d. išvadą Nr. 23SD-137(14.23.104.), kurioje buvo nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad nebuvo paženklinta Sklypo riba su gretimu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Gretimas sklypas), sklypų savininkams nesutarus dėl matuojamos sklypo ribos. Tuo tikslu įvyko 2018-02-20 susirinkimas, kuriame nutarta Sklypo kadastrinius matavimus atlikti pagal Abrisą, konstatavus, jog rengiant Gretimo sklypo 2001-05-08 abrisą, matininkė neatsižvelgė į anksčiau paženklinto Sklypo Abrisą .

Pagal Kadastro nuostatų 21 punktą žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Nagrinėjamu atveju kilus neaiškumui dėl Sklypo rytinės ribos ir žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vakarinių ribų, NŽT 2018-10-10 inicijavo išvardintų žemės sklypų abrisų ir pirminių planų sprendinių (ribų ilgių ir matavimų užkirčių) patikslinimą, ir kaip matyti iš kadastro žemėlapio, parengto 2019-11-13, aukščiau paminėtų žemės sklypų ribos buvo patikslintos.

NŽT ir jos teritorinis skyrius laiku ir išsamiai atsakė į pareiškėjo skundus bei paklausimus. Parengtos ir tikrinimui pateiktos kadastrinių matavimų bylos buvo patikrintos, surašant 2018 m. spalio 9 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 23KAM-86708 ir Nr. 23KAM-86697 kaip to reikalauja Kadastro nuostatų 65, 67 punktai, Tikrinimo taisyklės. Sprendimą NŽT Panevėžio skyrius priėmė savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis Tikrinimo taisyklių 23 punktu. Aukščiau nurodytais motyvais konstatuota, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bylos medžiaga nepatvirtina, kad NŽT (jos teritorinis skyrius) Sklypo kadastrinių matavimų procese neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai. Taigi, teisėjų kolegija atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė.

Nenustačius neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų kaip vienos iš privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, taip pat nenustačius turtinės žalos fakto, priteisti pareiškėjo prašomą turtinę ir neturtinę žalą nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo T. R. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R., I. R., O. L., I. B., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“ dėl administracinio akto panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė