- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- I-1684-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04574-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- T. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai
- Trečiasis asmuo
- V. R., I. R., O. L., I. B.
- Kategorijos
- 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R., I. R., O. L., I. B., dėl įpareigojimo įvykdyti administracines procedūras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašo: įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, priimti individualų administracinį sprendimą įgyvendinant ŽPVP-YVSP projektą, įstatymo numatyta tvarka jo valdomam nedalomam daiktui žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tiksli 4350/8710 dalis yra 4.35 ha, atlikti individualų turto vertinimą ir bendros nuosavybės teise pareiškėjams priklausančią dalį 4.35 ha paimti visuomenės poreikiams, teisingai atlyginant; įpareigoti atsakovą, vykdant ŽPVP-YVSP projektą, priimti individualų administracinį sprendimą, specialiajame plane projektuojamus naujus kelius jiems reikalingą numatytą plotą įtraukti į visuomenės poreikiams reikalingą paimti žemę, vykdant ŽPVP-YVSP (1t. b.l. 131-134).
Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija (toliau – ir atsakovas, ir ministerija) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. XI-1612 „Dėl projekto „R. B.“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ 3 straipsniu, yra patvirtinta projektą įgyvendinančia institucija, kuriai priskirtos funkcijos įgyvendinti projektą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Paėmimo įstatymas) nuostatomis.
Nurodo, kad pareiškėjas atsakovo prašė priimti individualų administracinį aktą jo kompetencijos srityje, tai yra įgyvendinant ir taikant, bei kontroliuojant Paėmimo įstatymo nuostatas. Pareiškėjas 2018-09-21 pateikė skundą Nr. 18-09-20_039, kuris registruotas 2018-09-21 Nr. 11-716. Į šį skundą 2018-10-19 d. gautas atsakovo atsakymas Nr. 2-13793.
Nurodo, kad pareiškėjas, naudodamasis nuosavybės teise disponuoti ir racionaliai valdyti savo turtą, įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą įstatymo numatyta tvarka prašė jo valdomam nekilnojamam turtui - nedalomam daiktui žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tiksli 4350/8710 dalis yra 4.35 ha, atlikti individualų turto vertinimą ir visą pareiškėjams priklausančią dalį 4.35 ha paimti visuomenės poreikiams. Nurodo, kad atsakovas 2018-10-19 atsakydamas raštu Nr. 2-13793 į pareiškėjo 2018-09- 21 pateiktą skundą atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad žemės gali būti paimama tik tiek, kiek yra būtina.
Pareiškėjo vertinimu atsakovas taiko nieko nepagrįstas įstatymo interpretacijas, vilkina priimti prašomą individualų administracinį aktą arba motyvuotai atsisakydamas jį priimti šį teisėtą pareiškėjo prašymą paprasčiausiai ignoruoja, manipuliuoja Paėmimo įstatyme nesančiomis nuostatomis, kad visuomenės poreikiams gali būti paimama tik tiek žemės, kiek yra būtina, o tai visiškai neatitinka ir pažeidžia objektyvumo, nešališkumo ir teisingumo principus. Be to, atsakovas teigdamas, kad sklypo kadastro procedūros nėra baigtos, nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, ir tokiu būdu nepagrįstai nevykdė viešajam administraciniam subjektui priskirtos funkcijos, pažeisdamas pareiškėjo materialiąsias teises bei subjektinius interesus.
Nurodo, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti dalyvaujant atsakovo atstovams 2018-08-20, 2018-10-04. Kadastrinių atmatavimų byla buvo atiduota Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) patikrinimui. 2018-10-11 NŽT priėmė sprendimą Nr.23SK-2164-( 14.23.110.), o 2018-10-18 sklypo ribos buvo registruotos VĮ „Registrų centras“ duomenų banke, o tuo tarpu atsakovo atsakymas buvo gautas 2018-10-20. Tai aiškiai rodo, kad atsakovui jokio teisinio pagrindo nebuvo vilkinti ir atsisakyti priimti individualų administracinį sprendimą. Todėl pareiškėjas aktyviai ėmėsi veiksmų gindamas savo materialiąsias teises ir 2018-11-11 teikė atsakovui skundą Nr. 18-11-11 043-5, skundo gavimo registracijos Nr. 11-874, kuriuo prašė priimti administracinį sprendimą pradėti administracinę procedūrą, remiantis VAI 19 str., 22 str. 1,2 d., 35 str. 1 d., į kurį 2018- 11-22 buvo gautas atsakovo atsakymas Nr. 2-14725. Skunde nurodytas prašymas buvo ignoruojamas nurodant formalias priežastis.
Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nepagrįstai atsisako priimti individualų administracinį aktą įtraukti privažiuojamuosius ir kitus kelius kaip tą numato Paėmimo įstatymo 9 str. 3 d., nustatantis, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėjas be kadastrinių matavimų, žymint projektuojamo sklypo ribas, turi būti atliekamas naujų kelių projektavimas. Kaip matyti iš Specialiojo plano sprendinio žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatytas „R. B.“ geležinkelį aptarnaujantis naujas kelias, kuris UAB „Kelprojektas“ projekte nėra pažymėtas, ir tokiu būdu UAB „Kelprojektas“ neišpildo ir pažeidžia Paėmimo įstatymo 9 str. 3 d. 4 p. keliamus reikalavimus, kad projektuoja naujus kelius, pertvarko melioracijos sistemas, nustato arba pakeičia specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, projektuoja siūlomus žemės servitutus, tuo pažeidžiant šią įstatymo imperatyvią normą, tuo pat metu subjektines sklypo savininkų materialiąją bei subjektines teises, bei interesus.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašo bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukti pareiškėjui praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, o teismui nusprendus skundą nagrinėti nepaisant jo padavimo termino praleidimo – skundą atmesti kaip nepagrįstą (2 t. b.l. 1-7).
Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas ministerijai ir kitoms institucijoms nuolat teikė skundus, susijusius su vykdoma žemės paėmimo visuomenės poreikiams (toliau – ŽPVP) procedūra, šie skundai buvo nagrinėjami ir į juos buvo laiku pateikiami atsakymai. Pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai iš dalies sutampa su ministerijai teiktuose skunduose išdėstytais reikalavimais. Susirašinėjimas su pareiškėju visą laiką vyko elektroniniu paštu, t. y. pareiškėjas skundus pateikdavo elektroniniu paštu, ministerija tuo pačiu būdu (pareiškėjo elektroniniu paštu) teikė atsakymus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesutinka su ministerijos pateiktais atsakymais, su pirminiu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2018-12-28, vėliau skundą tikslino 2018-01-21 ir 2019-02-12, todėl laikytina, kad yra praleistas vieno mėnesio terminas apskųsti ministerijos atsakymus (skaičiuojant nuo kiekvieno atsakymo gavimo, 2018-10-19, 2018-11-20, 2018-11-22). Nurodo, kad patikslintame skunde pareiškėjas klaidingai ministeriją kaltina neveikimu ir be pagrindo nurodo 2 mėnesių laikotarpį jam kreiptis į teismą, nors iš ministerijos teiktų atsakymų akivaizdu, kad ministerija atsisako tenkinti pareiškėjo prašymus, kaip nepagrįstus, todėl kiekvienam atsakymui apskųsti turėjo būti taikomas 1 mėnesio terminas. Paskutinis ministerijos atsakymas išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu 2018-11-22, atsakyme išaiškinta apskundimo tvarka, terminas skundui paduoti suėjo 2018-12-27 (dėl šventinių dienų perkėlus terminą į artimiausią darbo dieną), pareiškėjas skundą teismui pateikė 2018-12-28, tačiau neprašo praleisto termino atnaujinti.
Pažymi, kad pareiškėjo patikslintame skunde keliami reikalavimai iš esmės sutampa su pareiškėjo 2018-09-20 skundais Nr. 18-09-20_039 ir Nr. 18-09-20_40, į kuriuos buvo atsakyta ministerijos 2018-10-19 raštu Nr. 2-13793 (toliau – ir pirmasis atsakymas), ir su skundais Nr.18-11-05_43-1 ir Nr. 18-11-06_043-3 į kuriuos atsakyta 2018-11-22 raštu Nr. 2-14725 (toliau – ir antrasis atsakymas). Pirmajame atsakyme pareiškėjui buvo atsakyta į klausimus, dėl paimamos visuomenės poreikiams žemės dydžio nustatymo, kadastrinių matavimų, žemės vertinimo. Antrajame atsakyme buvo paaiškinta dėl privažiuojamųjų kelių suformavimo Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte. Nurodo, kad ministerija laikosi šiuose atsakymuose išsakytos pozicijos. Nurodo, kad dalis skunduose keliamų klausimų buvo nepriskirta ministerijos kompetencijai (kadastrinių žemės matavimų, kadastro duomenų nustatymo, matininkų kompetencijos klausimai), todėl ta apimtimi atsakymus pareiškėjui teikė bei kitus pareiškėjo skundus nagrinėjo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Atsakovo vertinimu pareiškėjas klaidingai aiškina Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kad projektą įgyvendinanti institucija turi diskreciją nuspręsti visą ar dalį privačios žemės sklypo paimti visuomenės poreikiams. Pažymi, kad privačios žemės visuomenės poreikiams paimama tik tiek, kiek konkrečiai reikia atitinkamam projektui įgyvendinti, tai ir buvo nurodyta ministerijos pirmajame atsakyme, siekiant paaiškinti, kodėl į pareiškėjo reikalavimą paimti visuomenės poreikiams pareiškėjo prašomą 4350/8710 pareiškėjo sklypo dalį ministerija neturi galimybės atsižvelgti. Ministerija, kaip Projektą įgyvendinanti institucija, neturi jokios teisinės galimybės savo nuožiūra spręsti, kiek žemės turi būti paimta iš kiekvieno žemės savininko, o privalo griežtai laikytis teisės aktuose nustatyto reguliavimo. Priešingu atveju, valstybei paimant visuomenės poreikiams daugiau žemės nei faktiškai reikia ypatingos svarbos projektams – būtų neprotingai leidžiamos valstybės biudžeto lėšos, valstybė įsigytų jai nereikalingą turtą. Be to, turint omenyje, kad valstybė iš pareiškėjo turėto 8,71 ha dydžio žemės sklypo, numato paimti tik 1,3663 ha dydžio žemės plotą, pareiškėjui likę žemės sklypai yra racionalaus dydžio, turi privažiavimą, ir gali būti toliau naudojami pagal pagrindinę jų paskirtį (t. y. žemės ūkio veiklai). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas paimti viso jo valdyto žemės sklypo dalį ir sklypo nedalinti į dalis yra nepagrįstas, prieštaraujantis Paėmimo įstatymo nuostatoms, ir neatitinkantis viešojo intereso.
Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja, kad būtų įstatymo nustatyta tvarka įvertintas jo (buvusio) 8.71 ha dydžio sklypo turėtos bendrosios dalinės nuosavybės dalies (4350/8710) vertė, t. y. atliktas vertinimas jo valdytai daliai, kuri nėra atidalinta, be to pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ministerija vėluoja atlikti jo sklypo dalies vertinimą. Šie reikalavimai nepagrįsti, kadangi individualus turto vertinimas, vadovaujantis Paėmimo įstatymo nuostatomis, privalo būti atliekamas tokiam žemės sklypui ar žemės sklypo daliai, kurią ketinama paimti visuomenės poreikiams. Tam, kad būtų aišku, kokia konkreti žemės sklypo dalis bus paimta visuomenės poreikiams, privalo būti atlikti kadastriniai matavimai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, turto vertinimas negalėjo būti atliktas, nes nebuvo pabaigti atlikti kadastriniai matavimai. Apie tai ministerija pareiškėją buvo raštu informavusi ir prašiusi nekliudyti atlikti kadastrinių matavimų, kadangi be jų nebus įmanoma atlikti turto vertinimo. Paėmimo įstatymas numato, kad turi būti paimama konkreti žemės dalis, todėl ji ir turi būti įvertinta Paėmimo įstatymo 13 str. bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka pagal individualų turto vertinimo būdą, t. y. kadastriniais matavimais nustatytas konkretus visuomenės poreikiams numatomas paimti sklypas yra įvertinamas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos nustatytus metodus pagal rinkos vertę.
Paėmimo įstatymo nuostatose nėra apibrėžtų konkrečių terminų, per kuriuos turi būti atlikti kadastriniai žemės matavimai, parengtas ŽPVP projektas ir atliktas paimamo turto vertinimas, todėl ministerija negalėjo pažeisti terminų, kurie nėra nustatyti. Iš Paėmimo įstatymo 5 str. 1-2 d. nuostatų matyti, kad šie veiksmai atliekami nuosekliai po ŽPVP procedūros pradžios iki kreipimosi į NŽT su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams. Šiuo atveju pareiškėjo turto vertinimas yra atliktas tinkamai ir laiku, iškart nustačius sklypų ribas. Dėl pareiškėjo žemės sklypų, kuriuos numatoma paimti visuomenės poreikiams 2018-11-06 nepriklausomas turto vertintojas R. M. parengė turto vertinimo ataskaitas.
Nurodo, kad pareiškėjas pats savo veiksmais prisidėjo prie proceso vilkinimo - kelis kartus į sklypą neįsileido matininko, atvykęs į matavimus nesutikdavo su ribų ženklinimu ir nepasirašydavo ribų ženklinimo dokumentų, vengė priimti dokumentus (pvz. žemės ribų planas buvo įteiktas per antstolį) ir pan.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl administracinių procedūrų ir subjektinių teisių pažeidimo atliekant žemės paėmimą visuomenės poreikiams ypatingai svarbiems projektams. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą pareiškėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 8,71 ha dydžio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tiksli 4350/8710 dalis yra 4,35 ha, atlikti individualų turto vertinimą ir šią dalį paimti visuomenės poreikiams teisingai atlyginant; įpareigoti atsakovą Specialiajame plane projektuojamiems naujiems keliams reikalingą numatytą plotą įtraukti į visuomenės poreikiams reikalingą paimti žemę vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos bylos išsprendimui.
Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „R. B." pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektas „R. B.“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu (12 straipsnis). Nuspręsta taikyti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatytas procedūras, vykdant žemės, reikalingos ypatingos valstybinės svarbos projektui „R. B.“ įgyvendinti, paėmimą visuomenės poreikiams (2 straipsnis). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija patvirtinta ypatingos valstybinės svarbos projekto „R. B.“ įgyvendinančia institucija (3 straipsnis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 438 nutarė pradėti rengti ypatingos valstybinės svarbos projekto „R. B.“ Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 31) patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pagal Specialųjį planą bei nustatė, kad Specialiojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Specialusis planas paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jo registracijos numeris yra T00079723. Specialiuoju planu buvo parinkta ir nustatyta Projekto planuojamos geležinkelio linijos trasa Kauno miesto, Kauno rajono, Jonavos rajono, Kėdainių rajono, Panevėžio rajono ir Pasvalio rajono savivaldybių teritorijose.
Specialiojo plano pagrindu pradėta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kuri taikoma ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios žemės atžvilgiu.
Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjui dalinės nuosavybės teise su byloje dalyvaujančiais trečiaisiais suinteresuotais asmenimis priklauso dalis (145/871 bei 725/8710 dalis) 8.7100 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir žemės sklypas) (1 t. b.l. 52-54). 2017-02-01 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruota žyma, kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kurios pagrindas 2017-01-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 31.
Susisiekimo ministerija 2017 m. sausio 23 d. raštu „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo pareiškėją apie pradėtą žemės paėmimo procedūrą pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atžvilgiu, nurodant, kad bus rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, kurio rengimo metu bus nustatomas tikslios pareiškėjo paimamos žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, bus atliekamas paimamos žemės vertinimas ir kiti įstatyme nustatyti veiksmai ( 2 t. b.l. 94).
Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui Nr. 31 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 5 str. Specialiojo plano sprendinių pagrindu buvo pradėtas rengti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projektas (toliau – ŽPVP projektas), atliekami žemės kadastriniai matavimai ir atliekamas nepriklausomas numatomo paimti visuomenės poreikiams privataus turto vertinimas. ŽPVP projekto rengėjas – UAB „Kelprojektas“.
Vadovaujantis Paėmimo įstatymo 12 str., Susisiekimo ministerijos teikimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius priėmė 2019-01-24 įsakymą Nr. 1P-24-(1.17E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto (II dalis, žemės sklypai, proj. Nr. 295-304) patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir NŽT įsakymas), kuriuo buvo patvirtintas ŽPVP projektas Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos dalyje, taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkytas pareiškėjo žemės sklypas, nurodyti žemės sklypai, kurie numatomi paimti visuomenės poreikiams, nustatyti pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai duomenys (2 t. b.l. 55-59). NŽT įsakymo pagrindu žemės sklypas (8.7100 ha) buvo pertvarkytas į šešias dalis.
Atsakovas nurodė, kad NŽT įsakymo pagrindu NŽT direktorius 2019-02-18 priėmė keturis ŽPVP aktus – Nr. ŽVP-535-(1.18), ŽVP-534-(1.18), ŽVP-548-(1.18), ŽVP-547-(1.18), kuriais įformino sprendimą paimti atsakovo žemės sklypus visuomenės poreikiams teisingai už juos atlyginant. ŽPVP aktų nuorašai ministerijos 2019-02-27 raštu buvo išsiųsti su prašymu pareiškėjui (ir bendraturčiams) atvykti jų pasirašyti. Per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pareiškėjui jų nepasirašius, ministerija vadovaudamasi Paėmimo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta tvarka kreipsis į apygardos administracinį teismą pagal žemės sklypų buvimo vietą dėl aktų teisėtumo patvirtinimo ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui bei kitoms institucijoms, kurios dalyvauja žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, teikė skundus, susijusius su vykdoma žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra: 1. 2018-09-20 skundas Nr. 18-09-20_039, 2018-09-20 skundas Nr.18-09-20_040, 2018-09-23 skundas Nr. 18-09-23_041 (2t. b.l. 8-53), į šiuos skundus atsakovo buvo atsakyta 2018-10-19 raštu Nr.2-13793 (2 t. b.l. 69-72); 2. 2018-10-29 skundas Nr. 18-10-29_044, 2018-10-29 skundas Nr. 045 (2 t. b.l. 63-68) į šiuos skundus atsakovas atsakė 2018-11-20 raštu Nr. 2-14605 (2 t. b.l. 61-62); 3. 2018-11-05 skundas Nr. 18-11-05_043-1, 2018-11-05 skundas Nr. 18-11-05_043-2, 2018-11-06 skundas Nr. 18-11-06_043-3, 2018-11-07 skundas Nr. 18-11-05_043-4, 2018-11-11 skundas Nr. 18-11-11_043-5 (2 t. b.l. 81-91), į šiuos skundus atsakovas atsakė 2018-11-22 raštu Nr. 2-14725 (2 t. b.l. 79-80).
Atsakovas nurodo, kad paskutinis jo atsakymas į pareiškėjo skundą išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu 2018-11-22, atsakyme išaiškinta apskundimo tvarka, terminas skundui paduoti suėjo 2018-12-27, o pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2018-12-28 ir neprašo praleisto termino atnaujinti, todėl vertina, kad yra praleistas vieno mėnesio terminas apskųsti ministerijos atsakymą, todėl prašo bylą nutraukti. Įvertinus skundo pateikimo aplinkybes, nustatyta, kad skundas teismui pateiktas elektronine siunta bei nustatyta, kad siunta išsiųsta 2018-12-27 23 val. 58 min. (1 t. b.l. 7), todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs skundo padavimo termino.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ) nustato kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis). Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis). VAĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja administracinės procedūros įgyvendinimo tvarką. Pagal VAĮ 19 straipsnio 1 dalį, administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
Nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui teiktais skundais dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų įgyvendinant ypatingos valstybinė svarbos „R. B.“ projektą, reikalavo paimti visuomenės poreikiams visą pareiškėjui priklausančią žemės sklypo dalį, atliekant jo žemės sklypo individualų vertinimą. Pažymėtina, kad pareiškėjui į jo skunduose keliamus klausimus buvo išsamiai atsakyta atsakovo 2018-10-19 raštu Nr.2-13793, kuriame išaiškinta, kada bus atliekamas paimamo turto įvertinimas bei išaiškinant, kad valstybės poreikiams gali būti paimama tik tiek žemės, kiek yra būtina. Pareiškėjas 2018-11-05 skundu Nr. 18-11-05_043-1, 2018-11-05 skundu Nr. 18-11-05_043-2, 2018-11-06 skundu Nr. 18-11-06_043-3, 2018-11-07 skundu Nr. 18-11-05_043-4, 2018-11-11 skundu Nr. 18-11-11_043-5 kėlė analogiško pobūdžio reikalavimus, kurie buvo išdėstyti 2018-09-20 skunde Nr. 18-09-20_039, 2018-09-20 skunde Nr.18-09-20_040, 2018-09-23 skunde Nr. 18-09-23_041, todėl atsakovas 2018-11-22 rašte Nr. 2-14725, nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 str. 5 d. 4 p. pakartotinai skundo nenagrinės, kadangi į skunde keliamus klausimus yra pateiktas atsakymas 2018-10-19 raštu Nr.2-13793. Atsakovas 2018-10-19 raštu Nr.2-13793 pareiškėjui atsakė į jo keliamą klausimą dėl naujų kelių projektavimo, nurodydamas, kad Europinio standarto geležinkelio linijos specialiajame plane nurodytų automobilių kelių pertvarkymo sprendiniai yra detalizuojami rengiant ir įgyvendinat žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas- Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Kauno m. sav., Kauno r. sav., Jonavos r. sav., Kėdainių r. sav., Panevėžio r. sav., Pasvalio r. sav. teritorijose projektą bei kad bus rengiamas naujas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, kurio pagrindu žemė, reikalinga automobilių kelių pertvarkymui, bus paimama visuomenės poreikiams.
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Iš aptariamoje normoje įtvirtintų skundo nenagrinėjimo pagrindų matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio skundo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016).
Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, analizuoja, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 4 punkto taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame skunde (LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).
Pažymėtina, kad ginčo atveju atsakovo, kaip ypatingos valstybinės svarbos projekto „R. B.“ įgyvendinančios institucijos, veikimo galimybės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo.
Teismas sutinka su atsakovo išdėstytais argumentais, kad pareiškėjas klaidingai aiškina Paėmimo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kad projektą įgyvendinanti institucija turi diskreciją nuspręsti visą ar dalį privačios žemės sklypo paimti visuomenės poreikiams. Ši įstatymo nuostata reglamentuoja ŽPVP pradinį etapą, kai tvirtinant specialųjį planą, jo sprendinių pagrindu sudaromas pirminis žemės sklypų, kurių visą plotą arba jų dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašas. Sutiktina, kad šie duomenys preliminarūs, kadangi šiame etape nėra tiksliai žinoma ateityje numatomų paimti sklypų tikslūs duomenys (plotai). Į šį sąrašą įrašomi sklypai, kurie visiškai arba tik dalinai patenka į projekto ribas. Šio sąrašo pagrindu žemės sklypų registro įrašuose įrašomos žymos dėl ŽPVP procedūros pradžios (t. y. reikalingi sklypai užfiksuojami), ir apie procedūros pradžią informuojami sąraše esančių sklypų savininkai (naudotojai). Konkretūs paimami sklypai ar konkrečios jų dalys paaiškėja tik atlikus kadastrinius matavimus ir pagal specialiojo plano sprendinius patvirtinus ŽPVP projektą, t. y. kitame ŽPVP etape. Vadovaujantis Paėmimo įstatymo 5 str. 1 d., 8 str. 2 d., 9 str. 3 d. ir 12 str. 2 d. nuostatomis, kurios išsamiai reglamentuoja ŽPVP rengimą, ir pagal teismų formuojamą praktiką analogiškose ŽPVP bylose (žr. LAT 2016-04-08 nutartį Nr. 3K-3-180-684/2016 ir kt.) darytina išvada, kad privačios žemės visuomenės poreikiams paimama tik tiek, kiek konkrečiai reikia atitinkamam projektui įgyvendinti. Pažymėtina, kad ši aplinkybė ir buvo nurodyta atsakovo atsakyme teiktame pareiškėjui 2018-10-19 raštu Nr.2-13793, atsakant pareiškėjui, kodėl į jo reikalavimą paimti visuomenės poreikiams jo valdomą 4350/8710 sklypo dalį ministerija neturi galimybės atsižvelgti. Konkrečiam projektui įgyvendinti reikalingų paimti žemės plotų poreikiui nustatyti, vadovaujantis Paėmimo įstatymo nuostatomis, Specialiojo plano sprendinių pagrindu yra rengiamas ir NŽT direktoriaus tvirtinamas ŽPVP projektas, kurio metu atliekami tikslūs žemės sklypų kadastriniai matavimai, nubraižomos paimamų žemės sklypų ribos ir pan. Ministerija, kaip projektą įgyvendinanti institucija, neturi jokios teisinės galimybės savo nuožiūra spręsti, kiek žemės turi būti paimta iš kiekvieno žemės savininko, o privalo griežtai laikytis teisės aktuose nustatyto reguliavimo.
Pareiškėjo reikalavimas atlikti individualų vertinimą visos jo nuosavybės teise valdomos 8.71 ha dydžio sklypo dalies (t. y. 4350/8710) laikytinas nepagrįstu. Įvertinus nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad pareiškėjo valdyta dalis nėra atidalinta iš kitų bendraturčių bei nustatyta, kad tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurios pagrindu būtų aiški pareiškėjo valdoma žemės sklypo dalis. Pažymėtina, kad šio žemės sklypo bendraturčiai yra ne tik pareiškėjas, I. R. ir V. R., tačiau ir O. L., I. B.. Kaip jau pažymėta ankščiau pagal Paėmimo įstatymą paimti visuomenės poreikiams galima tik tiek žemės, kiek jos reikia konkrečiam projektui įgyvendinti. Individualus turto vertinimas, vadovaujantis Paėmimo įstatymo nuostatomis, privalo būti atliekamas tokiam žemės sklypui ar žemės sklypo daliai, kurią ketinama paimti visuomenės poreikiams. Tam, kad būtų aišku, kokia konkreti žemės sklypo dalis bus paimta visuomenės poreikiams, privalo būti atlikti kadastriniai matavimai. Tik po kadastrinių matavimų atlikimo bei nustačius konkrečiai paimamą žemės sklypo dalį gali būti atliekamas turto vertinimas. Pažymėtina, kad apie tai pareiškėjas buvo informuotas jam pateiktame atsakyme, kuriame ministerija prašė nekliudyti atlikti kadastrinių matavimų, kadangi be jų nebus įmanoma atlikti turto vertinimo. Paėmimo įstatymas numato, kad turi būti paimama konkreti žemės dalis, todėl ji ir turi būti įvertinta Paėmimo įstatymo 13 str. bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka pagal individualų turto vertinimo būdą, t. y. kadastriniais matavimais nustatytas konkretus visuomenės poreikiams numatomas paimti sklypas yra įvertinamas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos nustatytus metodus pagal rinkos vertę. Žemės vertė nustatoma atsižvelgiant į pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir būdą, ir atsižvelgiant į tą pačia žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta ŽPVP, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų kainų pokytį. Sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo ... (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 33 punktas).
Paėmimo įstatymo nuostatose nėra apibrėžtų konkrečių terminų, per kuriuos turi būti atlikti kadastriniai žemės matavimai, parengtas ŽPVP projektas ir atliktas paimamo turto vertinimas, todėl atmestinis pareiškėjo argumentai, kad atsakovas pažeidė terminus. Iš Paėmimo įstatymo 5 str. 1-2 d. nuostatų matyti, kad šie veiksmai atliekami nuosekliai po ŽPVP procedūros pradžios iki kreipimosi į NŽT su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams. Dėl pareiškėjo žemės sklypų, kuriuos numatoma paimti visuomenės poreikiams, 2018-11-06 nepriklausomas turto vertintojas R. M. parengė turto vertinimo ataskaitas Nr. 18-11-314K ir Nr. 18-11-315K (2 t. b.l. 73-79).
Pažymėtina, kad į pareiškėjo keliamą reikalavimą įpareigoti atsakovą specialiajame plane projektuojamiems naujiems keliams reikalingą numatytą plotą įtraukti į visuomenės poreikiams reikalingą paimti žemę vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras suformuoti ŽPVP projekte privažiuojamuosius ir kitus kelius, atsakovo buvo atsakyta 2018-11-22 raštu Nr. 2-14725. Atsakovas pažymėjo, kad vykdant ŽPVP bus suformuoti visi reikalingi nauji ir koreguojami seni privažiuojamieji keliai, kurių reikės įgyvendinant projektą, ir likę pareiškėjo sklypai turės privažiavimą.
Atsakovas nurodė, kad įgyvendinant projektą dėl itin didelės jo apimties ir finansavimo aspektų, ŽPVP procedūras suskaidė į du etapus. Pirmajame etape parengtas ir patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Kauno m. sav., Kauno r. sav., Jonavos r. sav., Kėdainių r. sav., Panevėžio r. sav., Pasvalio r. sav. teritorijose projektas, kuris šiuo metu yra įgyvendinimo stadijoje. Antrajame etape bus parengtas ir patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Kauno m. sav., Kauno r. sav., Jonavos r. sav., Kėdainių r. sav., Panevėžio r. sav., Pasvalio r. sav. teritorijose projektas. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu pradedami šio projekto rengimo pradžios darbai. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Paėmimo įstatymo nuostatos nenustato draudimo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto procedūrą išskirti į kelis etapus. Paėmimo įstatymo III skyriuje reglamentuota ŽPVP projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka ir pan. Šiose Paėmimo įstatymo nuostatose nustatytos Vyriausybės nutarimu patvirtinto specialiojo plano įgyvendinimo gairės. T. y. nustatytas reikalavimas specialiojo plano sprendinių pagrindu parengti ŽPVP projektus, kuriais būtų išspręsti svarbiausi žemės paėmimo klausimai, t. y. nustatomos ir nubraižomos žemės sklypų ribos, projektuojami keliai ir pan. Ministerija, atsižvelgdama į tai, kad projektas itin didelės apimties, bei į tai, kad projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų (pradiniame etape lėšų buvo skirta tik geležinkelio vėžės projektui įgyvendinti), priėmė sprendimą Specialųjį planą įgyvendinti dviem etapais, t. y. pirma parengiant ir įgyvendinant geležinkelio vėžės projektą, o gavus finansavimą iš Europos Sąjungos, parengiant ir įgyvendinant kelių projektą.
Pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas vilkina atlikti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Vyriausybės nutarimu Nr. 31 patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pagal Specialųjį planą bei nustatė, kad Specialiojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Įvertinęs teisės aktų normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas, kaip ypatingos valstybinės svarbos projekto „R. B.“ įgyvendinanti institucija nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės nuostatų, ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ji atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus bei šių veiksmų atlikimo vilkinimo, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. R. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.