Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Sauliaus Šukio prašymą dėl veikos perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteista 1991-06-25 Vilniaus miesto 2 teismo nuosprendžiu (bylos Nr. 1⁷-206/91), pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 164 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos A. A., atstovo advokato S. Šukio prašymas dėl veikos perkvalifikavimo, kuriame prašo panaikinti ir pripažinti, kad A. A. nepadarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo. Nurodo, kad A. A. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pasikeitimas turi įtakos jos teisinei padėčiai, t. y. galimybei užsiimti veikla, kuria užsiimti draudžiama ir asmenims, pripažintiems kaltais padarius tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nepriklausomai nuo to ar teistumas išnykęs. Nurodo, kad ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003-07-09) (toliau – ir Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje pasisakyta dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 10¹ straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuos klausimus sprendžia apygardos teismai pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą.

Šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais. O būtent, kad šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).

Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nagrinėjamu atveju A. A. teistumas yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikų perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybę – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjai įsidarbinti norimame darbe, į kurį, kaip nurodyta prašyme, nepriimami asmenys teisti už sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs (ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje, ją vertinant kartu su 5¹ straipsnio 1 punktu), todėl šis prašymas svarstytinas. Praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017).

Kaip minėta BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

A. A. nuteista 1991-06-25 Vilniaus miesto 2 teismo nuosprendžiu (bylos Nr. 1⁷-206/91), pagal 1961 m. BK 164 straipsnio 2 dalies redakciją už spekuliaciją, t. y. už tai, kad ji 1990-02-27 supirko (duomenys neskelbtini) įvairius daiktus (vaikiškus žaislus, žadintuvus, elektrinius grilius), kuriuos 1990-03-01 (duomenys neskelbtini) pardavė už brangiau nei pirko. Pagal 1961 m. BK 8¹ straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 1990-05-01, BK 164 straipsnio 2 dalis buvo laikoma sunkiu nusikaltimu.

Pagal šiuo metu galiojančią BK 202 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga (reikalingas), ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Šis nusikaltimas, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nes tai tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.

Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes A. A. nusikalstama veika, kvalifikuotina pagal 1961 m. BK 164 straipsnio 2 dalį, atitinka šiuo metu galiojančio BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, ji perkvalifikuojama į BK 202 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju A. A. teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

tenkinti A. A., atstovo advokato Sauliaus Šukio prašymą.

A. A. nusikalstamą veiką, dėl kurios ji buvo nuteista 1991-06-25 Vilniaus miesto 2 teismo nuosprendžiu (bylos Nr. 1⁷-206/91), iš 1961 m. BK 164 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 202 straipsnio 1 dalį, nekeičiant paskirtos bausmės.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.