- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- N2-1590-595/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00093-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- L. Š.-P
- Atsakovas
- N. P.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Aurelija Puzinienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š.-P. ieškinį atsakovui N. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų Pareigūnų kredito unijai, UAB „Bresta“ bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių išsprendimo, su atsakovo N. P. priešieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2012-01-03 ieškovė pateikė ieškinį, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, išspręsti su santuokos nutraukimu susijusias pasekmes (1 t., b.l. 1-4). 2012-09-19 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį (2 t., b.l. 119-123). Ieškinyje nurodoma, kad santuoką su atsakovu sudarė 2007-02-17 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbiami). Santuokoje gimė du vaikai A. P., gim. 2007-08-21, ir R. P., gim. 2009-08-08. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę. Nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 425 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukrų pilnametystės, bet ne mažiau kaip pusę MMA, ją paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisti nepilnamečių dukrų išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro 4800 Lt. Padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovei priteisiant nešiojamąjį kompiuterį Apple, kurio vertė 1500 Lt, virtuvinį baldų komplektą, kurio vertė 4000 Lt, prieškambario spintą, kurios vertė 1300 Lt, bendra ieškovei priteistino turto vertė sudaro 6800 Lt. Ieškovei iš atsakovo priteisti 3950 Lt piniginę kompensaciją už mažesnę liekančio bendro jungtine nuosavybe įgyto turto dalį. Atsakovui priteisti 2004 m. transporto priemonę Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė 12000 Lt, moterišką ir vyrišką dviračius, kurių vidutinė rinkos vertė 1600 Lt, bendra atsakovui priteistino turto vertė sudaro 13600 Lt. Atsakovui priteisti sumokėti 2850 Lt skolą UAB „Bresta“, pagal 2011-05-05 darbų atlikimo sutartį. Pripažinti asmenine atsakovo prievole grąžinant kreditą pagal 2011-05-27 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), suteiktą jam Pareigūnų kredito unijos 1478,14 Eur sumai. Priteisti grąžinti į nepilnamečių dukterų banko sąskaitas nepagrįstai pasisavintas jų asmenines pinigines lėšas: R. P. 155,60 Eurų (535,96 Lt) į AB Swedbank a/s (duomenys neskelbtini); A. P. 358,60 Eurų (1235,20 Lt) į AB Swedbank a/s (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad savo sutuoktiniui visada buvo lojali, stengėsi jį suprasti ir kai visai nebūdavo kaip pateisinti jo veiksmų (rado internete skelbimus, jog jis ieško susipažinimui ir artimai draugystei merginų). Tačiau pasirodė, kad sutuoktinis nuo pat pradžių santuoką grindė melu, gyrėsi jog jis dirba advokatu, bet pasirodė, kad juo niekada nebuvo. Dėl menkiausios smulkmenos – pakelto balso, susijaudinus, išlietos ašaros- ją psichologiškai šantažuoja, jog atims vaikus. Vos tik po gimdymo pradėjo dirbti (2011-08-29) nebedavė šeimai nei vieno lito maistui, nepadėjo išlaikyti buto, šaipėsi jog ji turi turtingą mamą Amerikoje, kuri gali duoti pinigų jei trūksta. Ieškovė nurodė, kad ji stengėsi išsaugoti šeimą, sakė, kad viską gali atleisti, jei sutuoktinis nemeluos, kreipėsi pas psichologus, tačiau atsakovas tik deklaravo, kad nori gyventi, nes ir po apsilankymų pas psichologę, tikslu išsaugoti santuoką, telefone rado žinutes, kuriose nedviprasmiškai buvo susirašinėjama su svetimomis moterimis. Nuo 2011 lapkričio su atsakovu nebegyvena, jų santuoka yra faktiškai iširusi.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (1t., b.l. 107-113) bei patikslintą ieškinį (2t., b.l. 153-158). Atsiliepimuose nurodoma, kad su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės nesutinka. Nurodo, kad susirašinėjimas iš jo pašto buvo atliktas ne jo, o ieškovės, kadangi ji tuo metu žinojo jo prisijungimo duomenis ir taip nori įrodyti jo neištikimybę. Net ir tuo atveju jeigu būtų susirašinėjęs jis pats, kyla klausimas, ar tai yra neištikimybė. Nurodo, kad visada rūpinosi šeimos išlaikymu. Niekada neskaičiavo ir neėmė pinigų iš ieškovės. Visada apmokėdavo visas sąskaitas, rūpinosi transportu ir kitais finansiniais įsipareigojimais. Jei jo pajamos ir finansiniai įsipareigojimai nepatenkina ieškovės reikalavimų, tai visiškai nereiškia, kad jis nesirūpino šeima. Be to, ieškovė nepaskaičiavo, kad jis padarė remontą bute, kiek skyrė lėšų bendram šeimos poreikių tenkinimui. 2011-11-29 po kilusios įtampos ieškovė jam pasakė, kad jis išsikraustytų iš jos buto arba ji iškvies policiją. Nutraukiant santuoką prašė jam priteisti automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 12000 Lt, visą kitą turtą, įskaitant kreditorinius įsipareigojimus, priteisti ieškovei.
Šalies argumentai
2013-01-10 atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką tarp jo ir ieškovės nutraukti dėl ieškovės kaltės (3t., b.l. 12-17). Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove adresu (duomenys neskelbiami). Įpareigoti ieškovę sudaryti maksimaliai visas sąlygas atsakovui matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais, atitinkančias vaikų poreikius ir interesus, nepriklausomai nuo savaitės dienos ir paros laiko. Nustatyti, kad tuo atveju, kai ieškovė ar atsakovas išsiveža vaiką ar vaikus į užsienio valstybę (į tas šalis, kur važiuojant reikalingas kito Sutuoktinio, kaip vaiko (-ų) tėvo ar motinos, sutikimas) be kito buvusio sutuoktinio sutikimo ar ilgesniam laikui nei duotas sutikimas, tuomet buvęs sutuoktinis, kuris išsivežė vaiką(-us) kartu į užsienio valstybę, buvusiam sutuoktiniui kiekvieną mėnesį nuperka nuvykimo ir parvykimo bilietus (visų rūšių transporto priemonėmis, išskyrus taksi) aplankyti vaiką(-us) ir suteikia jam gyvenamąjį plotą arba apmoka gyvenimo viešbutyje išlaidas. Tuo atveju, jei buvęs sutuoktinis, išvyko su vaiku(-ais) į užsienio valstybę, atsisako nupirkti nurodytus nuvykimo ir parvykimo bilietus, kitas buvęs sutuoktinis pats nusiperka nurodytus kelionės bilietus vaiko(-ų) aplankymui ir išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikia išvykusiam buvusiam sutuoktiniui, kuris per 15 dienų įsipareigoja patirtas išlaidas atlyginti. Nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti iš atsakovo po 400 litų per mėnesį periodiniais mokėjimais iki vaikų pilnametystės. Padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovei priteisti visą santuokoje įgytą, pas ieškovę esantį ir priešieškinio pareiškime nurodytą turtą, įpareigojant ieškovę per 60 (šešiasdešimt) mėnesių atsakovui išmokėti pusė santuokoje įgyto turto dydžio - 11 502 litų piniginę kompensaciją.
Priešeškinyje nurodoma, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas sekantis turtas: įvairūs namų apyvokos daiktai ir medžiagos panaudotos būste, kuriame lieka gyventi ieškovė, 12934,69 Lt; šarvo durys, kaina 2020 Lt; Apple nešiojamas kompiuteris, kaina 1500 Lt; sulčiaspaudė STOLLAR, kaina 550 Lt; kondicionierius, kaina 2500 Lt; vidaus kambarių durys, 4 vnt. po 380 Lt, kaina 1520 Lt; kambario durų apvadai, 4 vnt. po 120 Lt, kaina 480 Lt; plintusai, kaina 300 Lt; virtuvės komplektas - 4050 litų vertės (dalinai apmokėta t.y. 1200 litų) ir įsiskolinimas UAB „Bresta“ - 2850 Lt. Viso dalintino turto 23004,69 Lt. Nurodo, kad ieškinyje nurodyti dviračiai nėra sutuoktinių turtas, kadangi dviračius įsigijo UAB (duomenys neskelbiami), todėl jie negali būti įtraukti į dalintino turto sąrašą.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį (3t., b.l. 38-41). Atsiliepime nurodoma, kad iš atsakovo pateiktų normų ir sąvokų apie neištikimybę, darytina išvada, kad atsakovas nebuvo patenkintas šeimos emocine ir dvasine aplinka, turėjo priverstinį lytinį susilaikymą dėl jos dėmesio stokos ir frigidiškumo, tai yra, jo nuomone šeimoje egzistavo lytinės darnos stoka, kas netiesiogiai didino neištikimybės poreikį. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas savitai suvokia lojalumą šeimoje ir tokį savo elgesį, kuris ją giliai žeidžia, pateisina. Atsakovas vykstant santuokos nutraukimo bylai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą transporto priemonę pardavė ir pagal pateiktą priešieškinį turtas tapo nedalintinu. Nesutinka su reikalavimu šarvo ir vidaus kambario durų, durų apvadų bei plintusų, kitų buto remontui reikalingų statybinių medžiagų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei dalintinu turtu, nes šie daiktai buvo įsigyti už 2011-04-06 gautą iš IF P&C INSURANCE AS FILIALO pagal draudėjos V. B. draudimo sutarties V/NT/2314/1 gautą išmoką už patirtą žalą. Minėta žala buvo išmokėta į atsakovo sąskaitą su draudėjos sutikimu. Šie daiktai buvo įgyti ne jiems nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimui, o padarytos žalos, tai yra, sugadintų durų ir buto apdailos atstatymui į pradinę būklę. Net ir tuo atveju, jei nebūtų įvykęs draudiminis įvykis, ir remonto darbai būtų atlikti jų šeimos sąskaita, pagal CK 6.636 str. panaudos pagrindais, tai yra neatlygintinai 5 metus išgyvenęs asmuo su 3 asmenų šeima, privalėtų ne tik išlaikyti ir saugoti daiktą, bet ir daryti einamąjį ir kapitalinį remontą. Nurodo, kad išmokėti atsakovui 11502 Lt kompensacijos neturėtų jokių finansinių galimybių, nes yra bedarbė ir neturi jokio darbo. Prašo atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis asmuo Pareigūnų kredito unija atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį (2t., b.l. 1-2, 138-139) nurodė, kad atsakovas negali perkelti savo sutartinių įsipareigojimų naštos ieškovei. Nutraukus santuoką savo prievolę kreditoriui pagal 2011-05-27 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) privalo vykdyti atsakovas. Prašo priteisti iš atsakovo 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ginčo (2t, b.l. 19-23, 142-143, 3 t., b.l. 65-67) nurodė, kad buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje, bute (duomenys neskelbiami). Nustatyta, kad ieškovė su dukromis gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. Būstas yra tvarkingas ir jaukus, vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Skyriaus nuomone nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų jų interesus. Skyriaus darbuotojai bendravo su nepilnametėmis. A. P. skyriaus darbuotojams nurodė, kad gerai sutaria su abiem tėvais, myli juos, dažnai susitinka su savo tėvu, bendrauja, kartais nakvoja jo namuose, tačiau mergaitės teigimu jai labiau patinka miegoti kartu su mama. R. P. nurodė, kad ji bendrauja su tėčiu, jai patinka su juo būti, žaisti, kalbėtis, tačiau ilgiau pabuvusi labai pasiilgsta mamos, ilgai be mamos būti nenorėtų.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti, atsiliepime į priešieškinį nurodytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog ji rado internete užpildytą atsakovo anketą, kad vedęs vyras ieško intymių santykių. Atsakovas jai pats prisipažino, kad tai yra jo anketa. Kai kurioms moterims ji pati parašė laiškus ir jos atrašė, kad atsakovas ieško neįpareigojančių santykių. Apie santykius su kitomis moterimis sužinojo 2011 metų birželio mėnesį. Iki 2011 metų lapkričio mėnesio gyveno kartu, bandė aiškintis, kalbėtis, taikytis. Atsakovas agresyviai elgėsi, grasino jai, kad ji neras vaikų, ji pradėjo atsakovo bijoti, todėl pasakė, kad nori skirtis. Prašė nustatyti atsakovo bendravimo su dukromis tvarką pagal jos pateiktą pasiūlymą.
Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su reikalavimu pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Prašė ieškinį atmesti ir palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais. Prašė nustatyti bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką pagal jo pateiktą pasiūlymą. Dėl susirašinėjimo su kitomis moterimis, nurodė, kad ieškovė žinojo visus jo elektroninio pašto adresus ir slaptažodžius, išskyrus vieną elektroninį paštą, kuris buvo sukurtas prieš 5 metus iki susipažinimo su ieškove. Šis paštas buvo sukurtas tam, kad galėtų kažką parsisiųsti iš interneto. Skype taip pat buvo. Jis buvo sukurtas tuo metu, kai nepažinojo ieškovės. Ieškovė visada tikrindavo jo elektroninį paštą, telefoną, niekas nebuvo slepiama. Vieną kartą važiuodamas iš Ignalinos ežerų klausėsi radijo stoties A2 ir išgirdo skelbimą, kad merginos laukia vaikinų skambučių. Jam buvo liūdna, todėl kad kelionė neprailgtų jis ėmė ir paskambino. Jie pašnekėjo ir tuo viskas baigėsi. Dar vienas įvykis. Kai ieškovė buvo išvykusi į Ameriką, jis susitiko savo klasiokę ir jie nusprendė padaryti klasės susitikimą. Jis turėjo vieną klasiokę iš Gruzijos, niekas nežinojo, kur ji šiuo metu yra, todėl jis užsiregistravo socialiniame tinklapyje Facebook. Jis rado tą klasiokę ir jai parašė. Jie susitiko ir jiems bendraujant sužinojo, kad ji turi striptizo klubą, o kadangi jis šiek tiek buvo susijęs su teise, ji pradėjo kreiptis į jį įvairiais teisiniais klausimais dėl šokėjų. Tai sužinojusi ieškovė pradėjo ieškoti visokių priekabių. Prie santuokos iširimo labai prisidėjo tretieji asmenys. Ieškovė labai dažnai bendraudavo su savo mama, jo santykiai su uošviene buvo įtempti. Ieškovės mama kišosi į jų santykius, aiškino, kaip jiems gyventi. Smurto ieškovės atžvilgiu niekada nenaudojo, tik vieno pokalbio jam skaudžia tema atveju jis apvertė stalą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalis ir jų atstovus, nustatė, jog šalys susituokė 2007-02-17 (duomenys neskelbiami) bažnyčioje ir 2007-02-27 santuoką apskaitė Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbiami) (1t. b.l. 7). Santuokoje 2007-08-21 gimė dukra A. P. (1t.b.l. 9), 2009-08-08 gimė dukra R. P. (1 t., b.l. 10). Nuo 2011 metų lapkričio mėnesio neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima.
Šalių santuoka sudaryta bažnyčios nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir valstybės pripažintos religinės organizacijos kanonų nustatytą teisės procedūrą. Ši santuoka buvo įtraukta į apskaitą. Po bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą bažnytinė santuoka sukelia civilines teisines pasekmes (CK 3.304 str.). Tačiau bažnytinės santuokos nutraukimo klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes bažnytinė santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (LR Konstitucijos 6 str., 38 str. 4 d., 43 str. 4 d.). Teismas turi teisę pasisakyti tik dėl civilinių teisinių santuokos nutraukimo pasekmių.
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių.
Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, jog kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama, kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30; 3.35-3.36, pažeidimas iš esmės (CK 3.60 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).
CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį numatyti keturi sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijos atvejai, du iš jų – žiaurus sutuoktinio elgesys su kitu sutuoktiniu bei visiškas nesirūpinimas vaiku ir visa šeima. Kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.
Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu, pagal galimybes prisidėjimu prie šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
Aplinkybės, kad atsakovas santuokos metu nebuvo lojalus ieškovei yra įrodytos byloje esančiais įrodymais (1 t., b.l. 23-29, 192, 195). Faktą, jog atsakovas santuokos metu bandė užmegzti pažintis su kitomis moterimis pripažino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog esminis ryšys tarp santuokos iširimo ir šalių veiksmų yra susijęs būtent su tokiu atsakovo elgesiu, kuris yra nesuderinamas su įprastu sutuoktinio elgesiu, prieštaraujančiu ne tik teisės bet ir moralės principams. Priešingai atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, taip pat jis neįrodė, jog šalių santuoka iširo dėl abipusės sutuoktinių kaltės (CPK 12, 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad sudarius santuoką, reikia rūpintis šeima, bandyti taikytis prie sutuoktinio, prie esamų gyvenimo sąlygų ir vengti veiksmų, sukeliančių kitam sutuoktiniui neigiamas emocijas, tame tarpe ir apie sutuoktinio neištikimybę. Šeimos santykiai grindžiami pasitikėjimu meile, pagarba, rūpinimusi vienas kitu bei vaikais ( CPK 3.27 str.). Šių vertybių nebuvimas išardo šeimą.
Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jo ne lojalumo ir nepagarbos sutuoktinei bei neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.).
Dėl pavardžių
Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė, atsakovui dėl to neprieštaraujant bei atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalys turi nepilnamečius vaikus (CK 3.69 str.).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Nenustačius, jog ieškovei būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo ieškovei sau išlaikymo nereikalaujant, jai išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).
Tarp šalių, ginčo dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nėra.
Šalių nepilnamečių vaikų, A. P. ir R. P., gyvenamoji vieta nustatytina su motina jos gyvenamojoje vietoje, vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais (CK 3.169 str.).
VTAS išvadoje dėl ginčo pritaria, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. VTAS ištyrusi ieškovės buities sąlygas nurodė, kad motina tinkamai vykdo savo pareigas, vaikams sudarytos geros sąlygos augti bei vystytis. Skyriaus darbuotojams nepilnametės mergaitės išreiškė norą, kad jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.
Atsakovo reikalavimas nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su motina adresu (duomenys neskelbiami), taikant uzufrukto teisę, laikytinas teisiškai nepagrįstu. Teismas nustato vaikų gyvenamąją vietą kartu su vienu iš tėvų, nenustatydamas konkretaus gyvenamosios vietos adreso, kadangi tokiu atveju būtų pažeista asmens judėjimo laisvė. Konstitucijos 32 str. 1 d. garantuojama asmens teisė nevaržomai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą. Vadovaujantis CK 3.71 str. uzufruktas gal būti nustatomas tik kito sutuoktinio, o ne trečio asmens nuosavybei priklausančiam turtui.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).
CPK 383 str. nustatyta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo negali būti keliami kiti reikalavimai išskyrus nurodytus 385 str. 1 d. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, perkeliant šalių pasirašytos povedybinės sutarties sąlygas į teismo sprendimą. Teismas ieškovo priešieškinyje nurodytas ir prašomas teismo patvirtinti povedybinės sutarties nuostatas dėl bendravimo su nepilnametėmis dukromis, nelaiko bendravimo tvarka, kurią galėtų teismas patvirtinti sprendimu. Atsižvelgiant į esamą situaciją, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuri šiuo metu gyvena Lietuvoje. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms ir ieškovei pakeitus gyvenamąją vietą, išvykus gyventi į užsienį, bei atsakovui negalint bendrauti su dukromis, jis turės teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, kad tarp šalių kyla nesutarimai atsakovui bendraujant su dukromis, teismas protokoline nutartimi įpareigojo šalis pateikti konkrečius pasiūlymus dėl bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo. Šalys pateikė į bylą bendravimo su vaikais tvarkos pasiūlymus (3 t., b.l. 92-96).
Žemesnės instancijos teismas
Nors ieškovė nurodė, kad ji nedraudžia atsakovui maksimaliai bendrauti su dukromis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, šalys prašė teismo nustatyti bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Tokį ginčą teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).
CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog atsakovo noras bendrauti su dukromis neprieštarauja vaikų interesams, tėvo neigiamos įtakos vaikų ugdymui nenustatyta. Iš vaikų paaiškinimų nustatyta, kad vaikai nori bendrauti su tėvu. Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo. Bendravimo tvarka nustatoma įvertinus šalių pateiktus bendravimo su vaikais tvarkos pasiūlymus, į vaikų amžių, užimtumą bei jų išsakytą nuomonę. Teismas vertindamas atsakovo pasiūlytą bendravimo su dukromis tvarką, daro išvadą, kad atsakovo noras, jog mažametės dukros ir darbo savaitės dienomis pasiliktų nakvoti jo namuose, neatitinka vaikų interesų, nes toks bendravimas išbalansuotų įprastą mažamečių dienos režimą. Tokia išvada darytina įvertinus ir atsakovo užimtumą darbe, kadangi jis yra nepajėgus dukras darbo dienomis iš ryto nuvežti į ugdymo įstaigą ir tą pareigą nori perkelti vaikų motinai taip apsunkindamas jos padėtį.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytina sekanti atsakovo bendravimo su dukromis tvarka: atsakovas su dukromis bendrauja kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, penktadienį 18 val. paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekmadienį 20 val. į jų gyvenamąją vietą; atsakovas su dukromis bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas dukras 18 val. iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukras 20 val. į jų gyvenamąją vietą; poriniais metais atsakovas bendrauja su dukromis per šias šventines dienas: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Šv. Velykas, Tėvo dieną, Joninių dieną, V. Š. dieną, Kūčias, Šv. Kalėdas; neporiniais metais atsakovas bendrauja su dukromis per jų gimtadienius bei šias šventines dienas: Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Tarptautinę darbo dieną, Tėvo dieną, Valstybės (K. M. karūnavimo) dieną, Žolinę, Naujuosius metus. Bendraudamas su dukromis švenčių dienomis atsakovas dukras pasiima iš jų gyvenamosios vietos šventės išvakarėse 18 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą darbo dienos išvakarėse nevėliau kaip 20 val. Atsakovas turi teisę bendrauti su dukromis vasarą savo kasmetinių atostogų metu, ne vėliau kaip prieš mėnesį informuodamas ieškovę apie konkretų bendravimo laiką. Atsakovas įpareigojamas informuoti vaiko motiną raštu (sms žinute arba el. paštu) apie negalėjimą bendrauti su vaikais pagal teismo nustatytą grafiką. Ieškovė įpareigojama informuoti vaiko tėvą raštu (sms žinute arba el. paštu) apie vaikų negalėjimą bendrauti su tėvu pagal teismo nustatytą grafiką.
Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Ieškovė prašė nepilnamečių dukrų išlaikymui priteisti iš atsakovo po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kiekvienai dukrai.
Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jis dukrų išlaikymui pajėgus mokėti po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį.
Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
2004-04-26 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt per mėnesį, nuo 2012-08-01 yra 850 Lt per mėnesį, nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt per mėnesį (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368, LR Vyriausybės 2012-06-20 nutarimas Nr. 718, LR Vyriausybės 2012-19 nutarimas Nr. 1543).
Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė šiuo metu nedirba yra registruota darbo biržoje (3 t., b.l. 76). Atsakovas dirba (duomenys neskelbiami), jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 2258 Lt (1 t., b.l. 60). Nei ieškovė nei atsakovas neturi jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (1t., b.l. 11-12).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, jog ieškovės prašoma priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo suma orientuota į minimalių vaikų poreikių tenkinimą, kadangi, kaip nurodė ieškovė, vaikai šiuo metu neturi specialių poreikių, kurių patenkinimui būtų reikalinga didesnė suma, kurios atskirai įrodinėti nereikia.
Teismas nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisia iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Tokia teismo išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, yra jaunas, darbingas, išsilavinęs vyras, realiai galintis teikti minimalų išlaikymą vaikams, kadangi su juo nenustatoma vaikų gyvenamoji vieta, todėl jis gali dėti didesnes pastangas padidinti savo gaunamas pajamas, įrodymų, kad jis objektyviai yra nepajėgus teikti tokio dydžio išlaikymo atsakovas į bylą nepateikė.
Vaikams išlaikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).
Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.
Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kurį sudaro 4800 Lt.
LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys iki 2011metų lapkričio mėnesio vedė bendrą ūkį. Iš atsakovo pateiktos sąskaitos išrašų matyti, kad jis vykdė įvairius mokėjimus dengdamas kreditorinius įsipareigojimus, apmokėdamas telefonų sąskaitas (1t., 132-138), laikytina, kad tarp šalių egzistavo susitarimas, kaip naudojamas bendras šeimos turtas, tai yra, kokių šeimos poreikių tenkinimui skiriamos šeimos pajamos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas vertina, kad nėra pagrindo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį, kol šalys vedė bendrą ūkį. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2011 metų lapkričio mėnesio šalys neveda bendro ūkio ir atsakovas rašytiniais įrodymais nepaneigė aplinkybių, kad jis neteikė išlaikymo vaikams, priteistinas vaikų išlaikymo įsiskolinimas už dviejų mėnesių laikotarpį (laikotarpį nuo 2011 metų lapkričio mėnesio iki ieškinio pateikimo, tai yra 2012-01-03) skaičiuojant po 400 Lt kiekvienai dukrai, viso priteisiant 1600 Lt išlaikymo įsiskolinimo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros turėjo banko sąskaitas: R. P. AB Swedbank a/s (duomenys neskelbtini); A. P. AB Swedbank a/s (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 124-125). Atsakovas iš dukrų sąskaitų 2012-01-18 nusiėmė juose buvusius vaikų pinigus: iš R. P. sąskaitos 155,60 Eurų (535,96 Lt); iš A. P. sąskaitos 358,60 Eurų (1235,20 Lt).
Vaiko turtas ir turtinės teisės (tarp jų ir teisės į išlaikymą) yra atskirtos nuo tėvų ir kitų asmenų turto ir turtinių teisių. Vaikas yra savarankiškas teisės subjektas, jo teisė į nuosavybę, į išlaikymą yra jo prigimtinė konstitucinė asmeninė turtinė teisė (Konstitucijos 18 straipsnis, 38 straipsnio 5 dalis, CK 3.161 straipsnis, 3.185 straipsnis). Vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, statusas yra pabrėžiamas ir CK 3.161 str. 4 d., kurioje numatyta, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą. Nepilnamečio vaiko piniginės lėšos yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ar jo turtą, apimant ir vaiko asmenines pinigines lėšas ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Įstatymu taip pat įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą (LR CK 6.237 str., CK 3.203 str. 2 d.).
Atsakovas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad vaikų pinigai buvo panaudoti išimtinai vaikų interesais. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad jis vaikų pinigus išleido savo būsto nuomai po to kai jį ieškovė išvarė iš namų.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytą vaikų turtą tenkintinas.
Dėl turto padalinimo.
Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Santuokos nutraukimo bylose teismas, spręsdamas sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, vadovaujasi CK 3.118 str., pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t.y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrą jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Byloje dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.).
Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad gyvendami santuokoje bendra jungtinės nuosavybės teise įgijo - 2004 m. transporto priemonę Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė 12000 Lt, nešiojamąjį kompiuterį Apple, kurio vertė 1500 Lt, virtuvinį baldų komplektą, kurio vertė 4000 Lt, prieškambario spintą, kurios vertė 1300 Lt, moterišką ir vyrišką dviračius, kurių vidutinė rinkos vertė 1600 Lt, dviaukštė vaikišką lovelę, kurios vertė 500 Lt.
Vadovaujantis CK 3.120 str. į dalintino turto sąrašą netrauktina dviaukštė vaikiška lovelė, kurios vertė 500 Lt.
Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad jie santuokos metu įgijo moterišką ir vyrišką dviračius, kurių vidutinė rinkos vertė 1600 Lt. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad dviračiai buvo įgyti trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbiami) (2 t., b.l. 162). Atsižvelgiant į šias aplinkybes minėtas turtas neįtrauktinas į dalintino turto balansą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylos iškėlimo metu šalys turėjo turtinę teisę, tai yra, išperkamosios nuomos sutarties pagrindu lizingavo 2004 m. transporto priemonę Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė 12000 Lt (1 t., b.l. 65-67, 2 t., b.l. 42-47). 2012-09-21 minėta transporto priemonė buvo perduota atsakovo nuosavybėn (2t., b.l. 194). 2012-12-05 atsakovas minėtą transporto priemonę pardavė be ieškovės sutikimo už 9500 Lt (2t., b.l. 193) taip sumažindamas dalintino turto balansą.
Atsakovas į dalintino turto balansą prašo įtraukti įvairius namų apyvokos daiktus ir medžiagas panaudotos būste, kuriame lieka gyventi ieškovė, 12934,69 Lt; šarvo duris, kaina 2020 Lt; Apple nešiojamas kompiuterį, kaina 1500 Lt; sulčiaspaudę STOLLAR, kaina 550 Lt; kondicionierių, kaina 2500 Lt; vidaus kambarių duris 4 vnt. po 380 Lt, kaina 1520 Lt; kambario durų apvadai 4 vnt. po 120 Lt, kaina 480 Lt; plintusai, kaina 300 Lt; virtuvės komplektas - 4050 litų vertės (dalinai apmokėta t.y. 1200 litų) ir įsiskolinimą UAB „Bresta“ - 2850 Lt.
Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nekonkretizavo, kokius namų apyvokos daiktus ir medžiagas panaudotas būste, kuriame lieka gyventi ieškovė, 12934,69 Lt vertei, jis prašo padalinti, nors protokoline nutartimi jis buvo įpareigotas tai padaryti. Atsižvelgiant į tai šis reikalavimas netenkintinas, kadangi šalių pareiga nurodyti, kokį konkretų turtą ir kokios vertės teismas turi padalinti nutraukiant santuoką. Atsakovas prašo padalinti kaip bendrąją jungtinę nuosavybę daiktus ir medžiagas, kurios buvo panaudotos būsto, kuriame jų šeima gyveno panaudos pagrindais, remontui. Teismas vadovaudamasi CK 6.636 str., 6.501 str. šarvo durų, kaina 2020 Lt; vidaus kambarių durų 4 vnt. po 380 Lt, kaina 1520 Lt; kambario durų apvadų 4 vnt. po 120 Lt, kaina 480 Lt; plintusų, kaina 300 Lt neįtraukia į dalintino turto sąrašą. Tokia išvada darytina įvertinant ir tai, kad remonto medžiagos buvo įgytos už draudimo lėšas (11896,67 Lt), kurios priklausė panaudos davėjai ir su jos sutikimu buvo pervestos į atsakovo sąskaitą (2 t., b.l. 44-54).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas santuokos metu buvo prisiėmęs kreditorinius įsipareigojimus Pareigūnų kredito unijai pagal 2011-05-27 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) (2 t., b.l. 3). Ieškovė prašo šią prievolę pripažinti asmenine atsakovo prievole. Tokį reikalavimą palaikė ir į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas kreditorius. Atsakovas atsiliepime į ieškinį minėtą prievolę prašė pripažinti solidaria sutuoktinių prievole. Teismas vertina, kad atsakovas neįrodė, kad prievolę kreditoriui sudarė su sutuoktinės sutikimu, bei, kad prievolė sudaryta ryšium su jų bendrosios jungtinės nuosavybės tvarkymu bei ūkio išlaikymu, todėl prievolė pripažįstama asmenine atsakovo prievole.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, kad bendrą dalintiną turtą sudaro: nešiojamas kompiuteris Apple, kurio vertė 1500 Lt, virtuvinis baldų komplektas, kurio vertė 4000 Lt, prieškambario spinta, kurios vertė 1300 Lt, sulčiaspaudė STOLLAR, kurios vertė 550 Lt, kondicionierius, kurio vertė 2500 Lt. Viso dalintino turto vertė sudaro 9850 Lt. Šalys turi bendrą kreditorinį įsipareigojimą 2850 Lt UAB „Bresta“ pagal 2011-05-05 darbų atlikimo sutartį. Dalintino turto vertė atėmus kreditorinį įsipareigojimą sudaro 7000 Lt.
Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal šalių nurodytas kainas, ginčo tarp šalių dėl prašomo padalinti turto verčių nėra.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Šalys dalinant turtą neprašo nukrypti nuo lygių dalių principo.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.
Ieškovei nuosavybės teise priteistinas visas santuokoje įgytas kilnojamas turtas, kurio vertė yra 9850 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumažino dalintino turto vertę, parduodamas santuokoje įgytą automobilį, kurio vertė buvo 12000 Lt, be sutuoktinės sutikimo, jam kompensacija iš ieškovės nepriteistina.
Šalių kreditorinis įsipareigojimas UAB „Bresta“ pagal 2011-05-05 darbų atlikimo sutartį yra 2850 Lt. Atsižvelgiant į dalinto turto balansą bei į tai, kad atsakovas sumažino dalintino turto vertę, nustatoma, kad po santuokos nutraukimo ieškovė privalo sumokėti kreditoriui 700 Lt, o atsakovas 2150 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai.
Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio (1t, b.l. 5). Likusios 376 Lt žyminio mokesčio dalies už patikslintą ieškinį sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (2t., b.l. 127).
Atsakovui 489 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas už priešieškinį yra atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (3 t., b.l. 19).
Ieškovė šioje byloje patyrė 2000 Lt atstovavimo išlaidų (2t., b.l. 187-189, 3 t., b.l. 73-74).
Taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo Pareigūnų kredito unija patyrė 200 Lt atstovavimo išlaidų (2 t., b.l. 13-15).
Kadangi atsakovas N. P. pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. advokato pagalbai skirtos lėšos, sumokėtas žyminis mokestis (viso 2139 Lt) bei iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas ieškovei (376 Lt) bei atsakovui (489 Lt) iki sprendimo priėmimo (CK 3.70 str. 2 d.). Taip pat iš atsakovo priteisina 200 Lt atstovavimo išlaidų Pareigūnų kredito unijos naudai.
Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 93 str. 2 d., 96 str. iš atsakovo priteistina 408 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (500 Lt x 2 x 12 mėn. x 3 proc.+1600 x 3 proc.). Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 158 Lt, jų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (LR CPK 96 str.).
Įvertinus aukščiau išdėstytą, iš viso iš atsakovo priteistina valstybės naudai 1431 Lt žyminio mokesčio ir pašto išlaidų (408 Lt + 158 Lt + 376 Lt + 489 Lt).
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
panaikinti santuokos, sudarytos 2007-02-17 (duomenys neskelbiami) bažnyčioje ir 2007-02-27 įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbiami), tarp N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. Š.-P, a.k. (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašą. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Š-P.
Nepilnamečių vaikų A. P., gim. 2007-08-21, ir R. P., gim. 2009-08-08, gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina L. Š.-P, a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. P., gim. 2007-08-21, ir R. P., gim. 2009-08-08, išlaikymą kiekvienai po 500,00 Lt (penkis šimtus Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. P., gim. 2007-08-21, ir R. P., gim. 2009-08-08, išlaikymo įsiskolinimą 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) Lt.
Priteisti iš atsakovo N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) R. P. 535,96 Lt (penkis šimtus trisdešimt penkis litus 96 ct) ne pagal paskirtį panaudotų lėšų.
Priteisti iš atsakovo N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) A. P. 1235,20 Lt (vienas tūkstantis du šimtai trisdešimt penki litai 20ct) ne pagal paskirtį panaudotų lėšų.
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jų motina L. Š.-P, a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. P., gim. 2007-08-21, ir R. P., gim. 2009-08-08, tvarką:
- atsakovas su dukromis bendrauja kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, penktadienį 18 val. paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekmadienį 20 val. į jų gyvenamąją vietą;
- atsakovas su dukromis bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas dukras 18 val. iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukras 20 val. į jų gyvenamąją vietą;
- poriniais metais atsakovas bendrauja su dukromis per šias šventines dienas : Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Šv. Velykas, Tėvo dieną, Joninių dieną, V. Š. dieną, Kūčias, Šv. Kalėdas;
- neporiniais metais atsakovas bendrauja su dukromis per jų gimtadienius bei šias šventines dienas: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Tarptautinę darbo dieną, Tėvo dieną, Valstybės (K. M. karūnavimo) dieną, Žolinę, Naujuosius metus.
- Bendraudamas su dukromis švenčių dienomis atsakovas dukras pasiima iš jų gyvenamosios vietos šventės išvakarėse 18 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą darbo dienos išvakarėse nevėliau kaip 20 val.
- Atsakovas bendrauja su dukromis vasarą savo kasmetinių atostogų metu, ne vėliau kaip prieš mėnesį informuodamas ieškovę apie konkretų atostogų laiką.
- Atsakovas įpareigojamas informuoti vaiko motiną raštu (sms žinute arba el. paštu) apie negalėjimą bendrauti su vaikais pagal teismo nustatytą grafiką. Ieškovė įpareigojama informuoti vaiko tėvą raštu (sms žinute arba el. paštu) apie vaikų negalėjimą bendrauti su tėvu pagal teismo nustatytą grafiką.
Padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovei L. Š.-P, a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nešiojamą kompiuterį Apple, kurio vertė 1500 Lt, virtuvinį baldų komplektą, kurio vertė 4000 Lt, prieškambario spintą, kurios vertė 1300 Lt, sulčiaspaudę STOLLAR, kurios vertė 550 Lt, kondicionierių, kurio vertė 2500 Lt.
Nustatyti, kad solidariam kreditoriui UAB „Bresta“ ieškovė L. Š.-P, a.k. (duomenys neskelbtini) grąžina 700 (septyni šimtai litų) Lt, o atsakovas N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2150 (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt litų) Lt.
Pripažinti atsakovo N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole 2011-05-27 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) sudarytą su Pareigūnų kredito unija.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus litų) Lt bylinėjimosi išlaidų Pareigūnų kredito unijos, į.k. 301788649, naudai.
Priteisti iš atsakovo N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1431 (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt vieną litą) Lt žyminio mokesčio bei pašto išlaidų į valstybės pajamas.
Priteisti iš atsakovo N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2139 (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt devynis litus) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. Š.-P, a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos apskaitos įrašo panaikinimo faktą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui, kad būtų įregistruotas turto pasidalijimo faktas.